- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-1053-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13838-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- Kristinos Sulikienės
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės
- Kategorijos
- 3.3.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.4.5.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kristinos Sulikienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kristinos Sulikienės pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. 2416 anuliavimo, suinteresuoti asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, R. A., V. A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė teismo anuliuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius) (duomenys neskelbtini). R. A. mirties įrašą.
2. Pareiškėja nurodė, kad jos brolis R. A. apie 2012 metų gruodį dingo be žinios. Pareiškėja 2014 m. sausio 10 d. pateikė Vilniaus miesto 5-ajam policijos komisariatui pareiškimą dėl brolio paieškos bylos pradėjimo. Į policijos paklausimus neatsakė nei viena Lietuvos specializuota ligoninė, kalėjimai, morgai, kitos įstaigos, kurios pačios pirmos turi pateikti atsakymus; iš pasienio apsaugos, paso duomenų nustatyta, jog R. A. sienos nekirto. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog 2012 m. gruodžio 3 d. visos dingusio be žinios R. A. bankų sąskaitos uždarytos. Pareiškėja nurodė, kad brolis buvo pasidaręs naujo tipo pasą, todėl valstybės žinioje turėtų būti pastarojo pirštų antspaudai. Pareiškėja nurodė, kad, jog 2014 m. kovo 12 d. Lietuvos ambasada Italijoje pranešė Lietuvos kriminalinės policijos biurui apie jūroje prie Ostijos miesto rastą tariamai jos brolio lavoną, kurį atpažino Ostijos pakrančių apsauga, o iš diplomato V. D. elektroninių laiškų tikėtina, jog „atpažinimą“ jis pabaigė telefonu, „matydamas“ per atstumą, jog tai tikrai R. A. lavonas. Pareiškėja pažymėjo, jog joks pagal įstatymus numatytas atpažinimas neįvyko, rastas lavonas bent 25 cm trumpesnis negu turėtų būti jos brolio, nes Romos spaudoje paskelbta mirusiojo, suvynioto į palaikų gabenimo maišą, nuotrauka, iš kurios matyti, jog tai žemo ūgio, apie 160 cm, žmogaus lavonas. Pažymėjo, jog 2014 m. sausio 7 d. į audringą jūrą įkrito Ostijos miesto žvejas, rastas lavonas susipainiojęs tinkluose, todėl mano, jog mirties aplinkybės galimai suklastotos. Pareiškėja pažymėjo, kad nei vienas iš artimųjų neregistravo tokios mirties, nes nematė, kieno ten kūnas. Vilniaus civilinės metrikacijos skyrius, pažeisdamas įstatymus, nesant artimųjų valios, (duomenys neskelbtini) įregistravo galimai iki šiol gyvo R. A. mirtį. Mirties įrašas padarytas pagal I. R., R. A. žmonos motinos, kreipimąsi. I. R. negali būti traktuojama kaip gyvenanti su mirusiu, kuriam būtina sutvarkyti nuomininko registracijos ar kitus reikalus. Pareiškėja teigia, kad artimieji iki šios dienos nėra matę Italijoje rasto lavono nuotraukų, o vienintelė, kurią pavyko aptikti, gerokai neatitinka brolio išvaizdos. Pripažinimo mirusiu procesas yra civilinis teisinis procesas. Policija bei diplomatinė įstaiga neturėjo teisės be teismo proceso jos brolį pripažinti mirusiu pagal suklastotus dokumentus. dokumentų suklastojimo pagalba. Mirties įrašas padarytas su Lietuvos diplomatinio korpuso ir teisėsaugos žinia, kad nebevyktų gyvo asmens paieškos byla. R. A. pasas darytas 2011 m., tačiau byloje nurodyta, jog nėra jo pirštų antspaudų, nebuvo patikrinta mirusio skenduolio tapatybė. R. A. mirties įregistravimas buvo reikalingas žmonėmis prekiaujantiems nusikaltėliams pateikti pastarojo dukrą D. R. kaip „laisvą vaiką“. Giminėms nežinant, pradėta jos išvaikinimo procedūra, nes vaiko motina G. R. irgi kurį laiką buvo dingusi, tėvas laikomas mirusiu, todėl teismas paskelbė „palikimo be priežiūros bylą“. Pareiškėja nurodė, kad su vyru 2015 m. balandžio 1 d. ieškiniu kreipėsi į Evry teismą ir sustabdė šią procedūrą. R. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Be to. išlieka pavojus jo dukrai būti vėl bandomai įvaikinti, nes jo buvusi žmona neaišku, ar visą laiką rodys dėmesį vaikui. Pareiškėja mano, kad byla turi viešo intereso elementą, nes niekas nenorėtų, kad jam išvažiavus į kelionę, jis būtų paskelbtas mirusiu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą. Tuo metu mirtys buvo registruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. IR-160 patvirtintomis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurių 102 punkte buvo nustatyta, kad užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirtis įtraukiama į apskaitą jo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis užsienio valstybės institucijos išduotu medicininiu mirties liudijimu arba mirties liudijimu (išrašu iš mirčių registro), įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą. Jeigu mirusysis neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, mirtis įtraukiama į apskaitą paskutinės jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje. Suinteresuotas asmuo paaiškino, jog I. R. 2014 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių kreipėsi dėl R. A., mirusio (duomenys neskelbtini) Romoje, Italijoje, mirties įtraukimo į apskaitą, pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą Romos miesto civilinės metrikacijos skyriaus išrašą Nr. 01930 iš mirčių registro, pavirtintą pažyma Apostille, taip pat jo vertimą į lietuvių kalbą, kuriame buvo nurodyta, kad R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), susituokęs su G. R., mirė (duomenys neskelbtini) Romoje. Prašymo pagrindu skyriaus darbuotoja, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir pateiktais dokumentais, 2014 m. gegužės 16 d. įtraukė minėto asmens mirtį į apskaitą, įrašydama mirties įrašą Nr. 2416, ir išdavė mirties liudijimą Nr. AA761252.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 2 d. sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo dėl mirties įrašo panaikinimo.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2015 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių, prašydama anuliuoti jos brolio R. A. mirties įrašą Nr. 2416. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius 2015 m. birželio 3 d. raštu Nr. A133-4268/15(3.3.2.11-TD1) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydamas, jog pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą tokiam veiksmui atlikti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pareiškėja 2018 m. gegužės 7 d. kreipėsi į teismą.
6. Nuo pareiškėjos kreipimosi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių iki kreipimosi į teismą pasikeitė ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pareiškėjos kreipimosi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių metu galiojo teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. IR-160 patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės, kurių 102 punkte nustatyta, kad užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirtis įtraukiama į apskaitą jo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis užsienio valstybės institucijos išduotu medicininiu mirties liudijimu arba mirties liudijimu (išrašu iš mirčių registro), įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą. Jeigu mirusysis neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, mirtis įtraukiama į apskaitą paskutinės jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje.
7. Teismas nustatė, kad ginčijamas mirties įrašas įtrauktas į apskaitą 2014 m. balandžio 16 d. išduoto Romos miesto civilinės metrikacijos skyriaus išrašo iš mirčių registro Nr. 01930 pagrindu, kuriame nurodyta, jog R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), susituokęs su G. R., mirė (duomenys neskelbtini) Romoje. Šį dokumentą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui pateikė R. A. uošvė – I. R., paštu gavusi jį iš savo dukters ir mirusiojo žmonos – G. R..
8. Teismas konstatavo, kad R. A. mirties įrašas buvo pagrįstai ir teisėtai įtrauktas į apskaitą Lietuvoje.
9. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, jog prašymą dėl mirties įrašo apskaitos turėjo pateikti artimi giminaičiai, to negalėjo padaryti I. R. (mirusiojo uošvė), nes tokio reikalavimo nenumatė galiojantys įstatymai.
10. Teismas pažymėjo, kad situacija, kai užsienyje mirusio asmens mirties įrašas nėra apskaitytas jo pilietybės valstybėje, yra labai ydinga teisine prasme, nes tokiu būdu gali būti pažeisti kitų asmenų teisės ir interesai, kaip pavyzdžiui paveldėjimo terminų skaičiavimas ir pan. Reikalavimas, kad duomenis, apie užsienyje apskaitytas Lietuvos piliečių mirtis, galėtų pateikti tik artimi giminaičiai, labai apsunkintų tokių duomenų gavimą ir apskaitymą Lietuvoje.
11. Teismas pažymėjo, kad, siekiant palengvinti mirties įrašų apskaitymą, Civilinės metrikacijos taisyklių 10 punktas numatė, jog įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje mirusio asmens mirtį, užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai, patvirtinantys mirties faktą, gali būti nelegalizuoti ar nepatvirtinti pažyma (Apostille), nors kitiems civilinės būklės aktams šis reikalavimas buvo privalomas. I. R. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui pateikė į lietuvių kalbą išverstą ir apostile patvirtintą išrašą iš Romos mirčių registro, todėl teismas sprendė, kad R. A. mirtis pagrįstai apskaityta.
12. Teismas vertino, kad, kreipdamasi dėl brolio mirties įrašo anuliavimo, pareiškėja nenurodė nė vieno pagrindo, įtvirtinto 2015 metais galiojusios Civilinės metrikacijos taisyklėse, todėl sutiko su Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus pozicija, jog pareiškėjos kreipimosi metu nebuvo jokio teisinio pagrindo mirties įrašui panaikinti.
13. Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, patvirtintoms Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334. Šių taisyklių 145 punkte nustatytas baigtinis civilinės būklės aktų įrašų anuliavimo pagrindų sąrašas. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti R. A. mirties įrašą.
14. Teismas pažymėtina, jog mirties įrašas apskaitytas kitos valstybės galiojančio mirties įrašo pagrindu. Teismas nurodė, kad byloje jokių įrodymų ar duomenų, leidžiančių pagrįstais suabejoti minėto asmens mirtimi, nėra, todėl pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas.
15. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie Italijos pareigūnų veiksmus atliekant lavono atpažinimą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas neturi jurisdikcijos tokių veiksmų vertinimui, todėl dėl jų nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą ir patenkinti pareiškimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neargumentuotas, neatitinka viešojo intereso, bet ir prieštarauja sveikam protui bei gerai morale – gyvi asmenys negali būti įregistruoti kaip mirę.
16.2. Posėdyje paaiškėjo, kad tariamas pagrindas įregistruoti pareiškėjos brolio mirtį yra su labai daug italų kalbos klaidų surašytas raštelis, melagingai išverstas kaip išduotas Civilinės metrikacijos skyriaus. Gale šio raštelio nurodyta, kad ši pažyma neskirta pateikti viešojo administravimo institucijoms arba privatiems viešųjų paslaugų valdytojams. Informacinio pobūdžio raštelis, kuriame aiškiai parašyta, jog tas raštelis nėra oficialus dokumentas, negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių.
16.3. Neaiški įstaiga išdavė raštelį, todėl neaišku, ar Italijos įstaigoms žinoma apie išduotus dokumentus.
16.4. Užsienio reikalų ministerija pateikė tariamą Italijos įstaigos Romoje raštelį, kuris iš viso nebuvo pasirašytas ir neatitiko jokio dokumento apibrėžimo. Raštas suklastotas, nes daugelis žodžių buvo sukibę, pasitaikė italų kalbos gramatinių ir stiliaus klaidų. Dėl to ministerija atsiuntė dar vieną anglišką raštelį, kuris taip pat neatitinka jokios diplomatinės ir teisinės logikos, nes įstaigos susirašinėja vienoda tvarka, o ne nuolat keičiant kalbą, stilių. Pareiškėja mano, kad sistemoje nelabai mokantis italų kalbą, antrą kartą išsigando bandyti suklastoti „atsakymą“, todėl „atsakė“ jau angliškai.
16.5. Užsienio reikalų ministerija nesuteikė jokios teisinės pagalbos, teisme nurodė neteisingus duomenis.
16.6. Teismas atsisakė išreikalauti policijos archyve saugomą R. A. dingimo bylą, pagal kurią kūną telefonu atpažino Lietuvos ambasados ministro patarėjas V. D..
16.7. Teismas atsisakė prijungti Interpolo lavonų atpažinimo nuostatus, motyvuodamas, jog nesupranta angliškai. Apeliantės nuomone, byla išnagrinėta ne pagal visuotinai pripažintas taisykles, o siekiant pridengti Užsienio reikalų ministerijos melą, tarnybinį piktnaudžiavimą.
Žemesnės instancijos teismas
16.8. Teismas vertino, kad Interpolo taisyklės yra visuotinos, todėl nereikia prijungti. Tačiau teismas jų nežino – lavonas atpažįstamas per telefoną būti negali, o Interpolo nustatyto atpažinimo procedūros – gretinant giminaičių (būtinai artimųjų) DNR, tikrinant pirštų antspaudus bei dantų konfigūraciją – atliktos nebuvo.
16.9. Italijos Vidaus reikalų ministerijos Migracijos skyrius patvirtino, kad G. R., tvarkydamasi leidimą gyventi ar pilietybės dokumentus, atsiuntė kažkokius dokumentus į Lietuvą, kad paspartintų naujos santuokos sudarymą ir įsikūrimą Italijoje. Pareiškėja teigia, kad jos brolio mirties įregistravimas turėjo nusikalstamą sumanymą – ištekėjusi moteris norėjo tokiu būdu išsiskirti.
Šalies argumentai
16.10. Apeliantė nurodo, kad Prancūzijoje, kur jos brolis pastebėtas paskutinį kartą, jis yra laikomas gyvu, tačiau negalima atnaujinti paieškos, nes Lietuvoje jis laikomas mirusiu. Užsienyje nevykdoma asmens paieška, jeigu Lietuvos policija atsisako ją vykdyti, nurodydami, kad kūną atpažino Ostijos pakrantės tarnybos pareigūnai, netikėti jais nėra jokio pagrindo.
16.11. Apeliantė nurodo, kad iš Italijos spaudoje rastų nuotraukų matyti, kad rasti mirusiojo palaikai yra apie 160 cm ūgio, o mirusieji po mirties negali šitiek susitraukti – pareiškėjos brolio ūgis –189 cm.
16.12. Apeliantė nurodo, kad dingo ne tik jos brolis, bet ir jo dukra D. R. A.. Vėliau buvo nurodyta, kad ji yra Essone regiono socialinės globos namuose.
16.13. Pareiškėja nurodo, kad atliekami genocide veiksmai, vykdoma apartheido politika. Iš jos atimtos civilinės teisės, nes jos vardo nuo 2014 metų (brolio „mirties“ legalizavimo per dokumentų suklastojimą) nurodyta jog ji – teroristė, labai pavojingas asmuo, ši informacija išsiunčiama absoliučiai į visas potencialias darbovietes, jai trukdoma įsidarbinti, o, jai įsidarbinus, naujieji darbdaviai ją atleidžia, nurodydami pareiškėjos karinį aprangos stilių, grėsmes ir įvairius panašius neįtikėtinus dalykus.
16.14. Pareiškėja mano, kad jos brolis galėjęs būti vienas iš „Juodvarnių“ slaptos karinės organizacijos įkūrėjų. Šios organizacijos veikla nutraukta, tačiau pareiškėja mano, kad jos brolis laikomas kažkur uždarytas. Pareiškėja teigia, kad yra sunaikinta pusė šeimos, pasikėsinta į jos tėvą (trečiąjį asmenį) – 2014 m. gegužės 3 d. jis rastas su gilėjančia smegenų kraujosruva.
16.15. Pareiškėja teigia, kad visiškas sisteminis nesiskaitymas su ja prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini) – tariamos brolio mirties, kai esą tą dieną jis neva įkrito į upelį Romoje, plaukė ne mažiau 10 valandų, ir išplaukė Spados (Italijos mafija) klano valdomame 80 000 gyventojų turinčiame Ostijos miestelyje, tiesiai priešais Spados šeimos kavinę, kurioje ir įvykdyti mafijos galvų sulaikymai. Nei viena institucija nepateikė domenų, kad pareiškėjos brolis kada nors buvo Italijoje.
16.16. Lietuvos valstybės institucijos iš šeimos narių atima teisę ir galimybę atpažinti kūną, o pačios imasi šeimos vaidmens. Tokie veiksmai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Suinteresuotas asmuo 2015 m. birželio 3 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą anuliuoti jos brolio R. A. mirties įrašą Nr. 2416, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nesant teisinio pagrindo.
17.2. Tuo metu mirtys buvo registruojamos vadovaujantis teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. IR-160 patvirtintomis Civilinės metrikacijos taisyklėmis.
17.3. 2014 m. gegužės 16 d. į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių kreipėsi I. R. dėl R. A., mirusio (duomenys neskelbtini) Romoje, Italijoje, mirties įtraukimo į apskaitą. Pareiškėja pateikė 2014 m. balandžio 16 d. išduotą Romos miesto civilinės metrikacijos skyriaus išrašą Nr. 01930 iš mirčių registro, pavirtintą pažyma Apostille, jo vertimą į lietuvių kalbą, kuriame buvo nurodyta, kad R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), susituokęs su G. R., mirė (duomenys neskelbtini) Romoje. Vilniaus miesto CM skyrius, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais ir pateiktais dokumentais, 2014 m. gegužės 16 d. įtraukė minėto asmens mirtį į apskaitą, įrašydamas mirties įrašą Nr. 2416, ir išdavė mirties liudijimą Nr. AA761252.
17.4. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, patvirtintos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334. Pastarųjų taisyklių 145 punkte numatyti civilinės būklės aktų įrašų anuliavimo pagrindai. Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai yra civilinės būklės aktų įrodymai, jie gali būti nuginčyti tik teismo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Nagrinėjamoje byloje keliamas asmens mirties įrašo anuliavimo klausimas.
19. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos brolis R. A. apie 2012 metų gruodį dingo be žinios. Pareiškėja 2014 m. sausio 10 d. pateikė Vilniaus miesto 5-ajam policijos komisariatui pareiškimą dėl brolio paieškos, tačiau jokių duomenų apie R. A. buvimo vietą nebuvo gauta. (Duomenys neskelbtini) šalia Romos Ostijops uosto, vandenyje rastas R. A. lavonas, kurį atpažino jo žmona G. R..
21. 2014 m. gegužės 16 d. į Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių kreipėsi I. R. dėl R. A., gimusio 1975 m. sausio 1 d., mirusio 2014 m. kovo 12 d. Romoje, Italijoje, mirties įtraukimo į apskaitą. I. R. pateikė 2014 m. balandžio 16 d. išduotą Romos miesto civilinės metrikacijos skyriaus mirčių registro išrašą Nr. 01930, pavirtintą apostile, jo vertimą į lietuvių kalbą. Išraše nurodyta, kad R. A., gimęs 1975 m. sausio 1 d. Vilniuje, susituokęs su G. R., mirė 2014 m. kovo 12 d. Romoje. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius 2014 m. gegužės 16 d. įtraukė R. A. mirtį į apskaitą, įrašydamas mirties įrašą Nr. 2416, ir išdavė mirties liudijimą Nr. AA761252.
22. Pareiškėja 2015 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių, prašydama anuliuoti jos brolio R. A. mirties įrašą Nr. 2416. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius 2015 m. birželio 3 d. raštu Nr. A133-4268/15(3.3.2.11-TD1) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydamas, jog tokiam veiksmui atlikti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus miesto metrikacijos skyriaus sprendimu, 2018 m. gegužės 7 d. kreipėsi į teismą dėl mirties įrašo panaikinimo.
23. Teisme 2018 m. liepos 25 d. gautas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos raštas, kuriame nurodyta, jog Lietuvos Respublikos ambasada Italijos Respublikoje kreipėsi į Romos miesto savivaldybę ir gavo elektroninį atsakymą apie tai, jog Lietuvos Respublikos pilietis R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su G. R., (duomenys neskelbtini) mirė Romoje ir apie tai Romos miesto savivaldybėje buvo atliktas mirties akto įrašas Nr. 01930, 2014 metai, 2 dalis, serija B00.
24. Į bylą 2018 m. rugpjūčio 16 d. gautas Italijos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymas, kuriame nurodė, jog, vykdydama teismo prašymą dėl įrodymų rinkimo, ministerija kreipėsi į Romos savivaldybę, kuri pateikė pažymą, patvirtinančią, kad R. A. mirė 2014 m. kovo 12 d. Romoje. Taip pat pažymėjo, jog kitų registrų Italijoje nėra.
25. CPK 514 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.
26. Sprendžiant klausimą dėl mirties įrašo anuliavimo, būtina nustatyti, ar mirties įrašas padarytas pagrįstai ir ar nėra teisinio pagrindo jį anuliuoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad laikotarpiu nuo pareiškėjos kreipimosi į Vilniaus miesto metrikacijos skyrių iki kreipimosi į teismą pasikeitė ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, todėl bylai išnagrinėti būtina nustatyti, ar Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius 2015 m. birželio 3 d. sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, taip pat nustatyti, ar toks teisinis pagrindas egzistuoja pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.
27. Pareiškėjos kreipimosi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių metu (2015 m. gegužės 16 d.) galiojo teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. IR-160 patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Pagal šių taisyklių 102 punktą, kad užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirtis įtraukiama į apskaitą jo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis užsienio valstybės institucijos išduotu medicininiu mirties liudijimu arba mirties liudijimu (išrašu iš mirčių registro), įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą. Jeigu mirusysis neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, mirtis įtraukiama į apskaitą paskutinės jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje.
28. 2015 metais galiojusios Civilinės metrikacijos taisyklių 127 punkte nustatytas baigtinis civilinės būklės aktų įrašų anuliavimo (panaikinimo) pagrindų sąrašas, pagal kurį civilinės būklės akto įrašas turėjo būti anuliuojamas, jei paaiškėja: kad tam pačiam asmeniui įrašyti du vienodi įrašai; santuokos nutraukimas įregistruotas po vieno iš sutuoktinių mirties; kai vykdomas teismo sprendimas dėl civilinės būklės akto įrašo neteisingumo, santuokos pripažinimo negaliojančia, asmens pripažinimo mirusiu, žemesnės instancijos teismo sprendimo dėl įvaikinimo panaikinimo; jei buvo įrašytas atkurtasis civilinės būklės akto įrašas ir randamas pirminis civilinės būklės akto įrašas.
29. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, patvirtintos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334. Pagal pastarųjų taisyklių 145 punktą, kuriame įtvirtintas baigtinis civilinės būklės aktų įrašų anuliavimo pagrindų sąrašas, civilinės būklės akto įrašas anuliuojamas: 1) kai paaiškėja, kad tam pačiam asmeniui įrašytas antras toks pat įrašas ar buvo įrašytas atkurtas civilinės būklės akto įrašas ir randamas pirminis civilinės būklės akto įrašas; 2) kai paaiškėja, kad santuokos nutraukimas įregistruotas po vieno iš sutuoktinių mirties; 3) kai įsiteisėjo teismo sprendimas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia dėl civilinės būklės akto įrašo neteisingumo ar dėl teismo sprendimo, kuriuo remiantis įregistruotas civilinės būklės aktas, panaikinimo.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas faktines aplinkybes (nutarties 20–24 punktai) ir teisinį reglamentavimą (nutarties 27 punktas), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. A. mirties įrašas buvo teisėtai įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Iš bylos duomenų (Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimo atsisakyti per dėti ikiteisminį tyrimą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinio departamento 2015 m. kovo 25 d. rašto dėl R. A. palaikų atpažinimo) matyti, kad Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė Italijos Respublikoje telefonu ir ryšių priemonėmis bendravo su mirusiojo motina V. A., tarpininkavo jai dėl kūno tapatybės nustatymo, Italijos policija tiesiogiai bendravo su mirusiojo sutuoktine G. R., kuri atpažino mirusįjį. Mirties įrašas atliktas atsižvelgus į Italijos Respublikos institucijų įrašus. Dėl to pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Lietuvos valstybės institucijos iš šeimos narių atėmė teisę ir galimybę atpažinti kūną.
31. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti galimas abejones dėl dokumentų patikimumo, 2018 m. birželio 15 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją dėl tarpininkavimo gauti duomenis, kada ir kokiomis aplinkybėmis Italijos viešame registre buvo apskaityta R. A. mirtis, ir, vadovaudamasis 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose, į kompetentingą Italijos teismą dėl rašytinių įrodymų apie R. A. mirties apskaitymą Italijoje. Į bylą gauti duomenys patvirtino R. A. mirties aplinkybes. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Italijos Respublikoje išduotais dokumentais, patvirtinančiais R. A. mirties faktą. Dėl to pareiškėjos argumentai dėl italų kalba surašyto raštelio suklastojimo, Lietuvos ir užsienio valstybių institucijų bendravimo kalbos atmestini kaip nepagrįsti.
32. Pažymėtina, kad civilinių bylų nagrinėjimą teisme reglamentuoja CPK, kuriame aiškiai įtvirtinta bylos nagrinėjimo tvarka, šalių teisės ir pareigos, taip pat procesiniai veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami lietuvių kalba. Dėl to pareiškėja, siekdama pateikti teismui jos nuomone reikšmingus bylai nagrinėti įrodymus (šiuo atveju – Interpolo lavonų atpažinimo nuostatus), kartu turėjo pateikti ir jų vertimus į lietuvių kalbą.
33. Pirmiau nurodyta, kad mirusiojo sutuoktinė G. R. bendravo tiesiogiai su Italijos policija, atpažino pareiškėjos brolio, t. y. savo sutuoktinio, palaikus. Dėl to atmestinas pareiškėjos argumentas, kad jos brolio palaikai atpažinti institucijos darbuotojui kalbant telefonu.
34. Apeliantė teigia, kad pareiškėjos brolis paskutinį kartą pastebėtas Prancūzijoje, bet nepateikia jokių tai pagrindžiančių duomenų, nenurodo laikotarpio, ar jis sutampa su brolio mirties laikotarpiu. Apeliantė nepateikė duomenų, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjos brolis yra gyvas, ar būtų suabejoti jos brolio mirties įrašo nepagrįstumu.
35. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad iš apeliantės pateiktos nuotraukos negalima spręsti apie mirusio asmens, esančio palaikų transportavimo maiše, ūgį, t. y. nustatyti, mirusysis buvo 160 cm ar aukštesnis – 189 cm. Dėl to apeliantės argumentai, susiję su mirusiojo ūgiu, atmestini kaip nepagrįsti.
36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, kreipdamasi dėl brolio mirties įrašo anuliavimo, pareiškėja nenurodė nė vieno iš civilinės būklės aktų įrašų anuliavimo (panaikinimo) pagrindų pagal Civilinės metrikacijos taisykles, dėl to pareiškėjos kreipimosi metu, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo jokio teisinio pagrindo mirties įrašui panaikinti.
37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
38. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, arba nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (genocidas, apartheido politika, pareiškėjos dukterėčios dingimas, pareiškėjos buvusios brolienės santuoka, pareiškėjos įsidarbinimo galimybės ir pan.), todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.
39. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti pareiškėjos Kristinos Sulikienės apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą.