Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-07-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1046-479/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-27
Bylos Nr.
e2S-1046-479/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
UAB „Liunitas“
Atsakovas
E. B.
Civilinė byla Nr. e2S-1046-479/2017Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01979-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.6.; 3.3.2.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės UAB „Liunitas“ ir atsakovės E. B. individualios įmonės atskiruosius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Liunitas“ ieškinį atsakovei E. B. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo ir atsakovės E. B. individualios įmonės priešieškinį ieškovui UAB „Liunitas“ dėl nekokybiškų prekių pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 290,47 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas.Teismo 2016-09-28 sprendimu už akių ieškinys buvo visiškai patenkintas, teismo 2016-09-29 papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistos 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.Atsakovės 2016-10-18 pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindu, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Atsakovė 2017-01-10 priešieškiniu pareiškė reikalavimą panaikinti 2016-09-28 sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą, įpareigojant ieškovę neatlygintinai pakeisti horizantalias prekybos lentynas naujomis, kurios atitiktų ieškovės pateiktam prekių kokybės sertifikatui, o per nustatytą terminą šių prekių nepakeitus, priimti iš atsakovės visas 2016-06-30 nupirktas prekes ir nedelsiant grąžinti atsakovei už prekes sumokėtus 1 000,00 Eur.Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, nurodė, jog atsakovei perduotos prekės atitiko visus kokybės reikalavimus, buvo sertifikuotos.Bylos nagrinėjimo metu šalys rado kompromisinį ginčo sprendimą, todėl savo materialinių reikalavimų viena kitai atsisakė, prašė teismo jų atsisakymus priimti ir bylą nutraukti. Šalims nesusitarus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šalys prašė teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti viena iš kitos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-04-05 nutartimi priėmė šalių atsisakymus nuo ieškinio ir priešieškinio ir civilinę bylą pagal pareikštus materialinius reikalavimus nutraukė. Be to, teismas priteisė iš atsakovės 364,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priteisė iš ieškovės 620,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Grąžino ieškovei ir atsakovei po 21,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio.Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (29,00 Eur žyminis mokestis, 21,00 Eur už vertimo paslaugas ir 700,00 Eur atstovavimo išlaidų), kurias prašė priteisti iš atsakovės. Atsakovė patyrė 913,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (36,00 Eur žyminis mokestis, 380,00 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir 500,00 Eur atstovavimo išlaidų), kurias prašė priteisti iš ieškovės.Teismas įvertinęs šalių elgesį – ieškovė pripažino, jog jos pateiktos prekės atsakovei buvo nekokybiškos, ji pakeitė jas kitomis, atsakovė pretenzijų dėl prekių kokybės iki ieškinio padavimo teismui nereiškė, priešingai - buvo apmokėjusi dalį sumos už pateiktas prekes ir niekaip nereagavo į ieškovės jai siųstą pretenziją dėl skolos sumokėjimo – sprendė, kad bylinėjimosi proceso būtinumą ir jame susidariusių išlaidų apimtį nulėmė ir vienos, ir kitos pusės veiksmai, nenukreipti į kooperavimąsi, bendradarbiavimą ir siekimą taikiai išspręsti kilusį ginčą kuo ankstyvesnėje jo stadijoje. Teismas konstatavo, kad didesnes atsakovės turėtas išlaidas lėmė poreikis įrodinėti pateiktų prekių nekokybiškumą, kuris galiausiai faktiškai buvo pripažintas ir ieškovės, pakeitusios patiektas nesertifikuotas prekes kitomis, todėl teismas sprendė, kad ieškovė turi atlyginti atsakovei 70 procentų jos patirtų atstovavimo išlaidų. Kadangi teismas konstatavo, jog atsakovė pripažįstama atsakinga už tai, kad iškart po trūkumų paaiškėjimo objektyvia forma nepareiškė ieškovei pretenzijų dėl nekokybiškų prekių ir tokiu būdu privertė ją teisminiu keliu spręsti sutarties vykdymo klausimą, ji (atsakovė) turi ieškovei atlyginti 50 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-05 nutartį ir priimti naują sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo - priteisti iš atsakovės 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Tariamai brokuotų prekių kaina sudarė 19,82 procentų visos ieškovės prašytos priteisti sumos. Kadangi minėtos prekės atsakovei buvo pakeistos naujomis ir už jas atsakovė ieškovei sumokėjo, ieškovės nuomone, teismas turėjo priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė byloje neįrodė, kad iki kreipimosi į teismą ėmėsi kokių veiksmų dėl tariamai brokuotų prekių grąžinimo. Atsakovei niekas netrukdė nei konstatuotis faktinių aplinkybių be teismo pavedimo, nei atlikinėti ekspertizes. Atsakovė neįrodė prekių nekokybiškumą. Dėl minėtų priežasčių atsakovei neturėtų būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Teigia, kad būtent ieškovės elgesys nebuvo tinkamas, byloje pateikti įrodymai visiškai pagrindžia, kad ieškovė buvo pardavusi netinkamos kokybės prekes, tai ieškovė pripažino, prekes pakeitė tinkamomis.Atskiruoju skundu atsakovė prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-05 nutarties dalį, kuria teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir ją išdėstyti taip: priteisti iš ieškovės 980,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei, panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-05 nutarties dalį, kuria teismas nutarė priteisti iš atsakovės 364,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė reiškė rašytinę pretenziją ieškovei dėl prekių nekokybiškumo, įrodymai buvo pateikti pačios ieškovės, todėl teismas netinkamai vertino atsakovės elgesį. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-04-05 nutartyje padarė rašymo apsirikimo klaidą. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, už atstovavimą, nes civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė turėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, be šių išlaidų turėjo 380 eurų išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, todėl atsakovės nuomone, pilnai pasitvirtinus jos priešieškinio aplinkybėms ji turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmetami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių banko lizingas“ v. K. V., bylos Nr. 3K-3-464/2013).Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl to, kad atsakovė nesumokėjo dalies sumos už iš ieškovės įsigytas prekes. Tuo pačiu atsakovė nesumokėjo ieškovei minėtos sumos dėl to, kad dalis prekių buvo nekokybiškos. Bylos nagrinėjimo metu šalys ginčą išsprendė, patenkindamos viena kitos reikalavimus. Pažymėtina, kad ieškovė pakeitė prekes atsakovei tik po to, kai pastaroji kreipėsi dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir tokios aplinkybės jai antstolio buvo nustatytos. Iš esmės, tik po minėtos aplinkybės ginčas tarp šalių išnyko ir jos, pripažindamos savo įsipareigojimus pagal tarpusavio pirkimo – pardavimo santykius, patenkino viena kitos priešpriešinius reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad bylinėjimosi proceso būtinumą ir jame susidariusių išlaidų apimtį nulėmė ir vienos, ir kitos pusės veiksmai, nenukreipti į kooperavimąsi, bendradarbiavimą ir siekimą taikiai išspręsti kilusį ginčą kuo ankstyvesnėje jo stadijoje. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai atitinka aukščiau cituotą kasacinio teismo praktiką. Minėta, kad ieškovė atsakovės reikalavimus pripažino tik po to, kai pastarosios prašymu ir lėšomis buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas. Dėl to, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimą, į minėtą aplinkybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė pagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių bylinėjimosi išlaidų turėtų būti priteistos skirtingai, atsakovei pripažįstant teisę į didesnį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas – ieškovei iš atsakovės 50 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės 70 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – yra pagrįstas nustatytų bylos aplinkybių, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, suklydo dėl šalių bylinėjimosi išlaidų dydžio. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė patyrė 980,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (380,00 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir 600,00 Eur atstovavimo išlaidų). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių patirtų išlaidų, sumokant žyminį mokestį valstybei, nes šalims gražinus vienodo dydžio žyminio mokesčio dalį, jų atlyginimo klausimą spręsti netikslinga. Taigi, atsakovė patyrė 980,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovė - 721,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (21,00 Eur už vertimo paslaugas ir 700,00 Eur atstovavimo išlaidų). Ieškovei atlyginant 50 procentų jos patirtų minėtų išlaidų, jai iš atsakovės priteistina – 360,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovei atlyginant 70 procentų jos patirtų minėtų išlaidų, jai iš ieškovės priteistina – 686,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiai patikslinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartyje nurodytų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius ir priteisti iš atsakovės E. B. individualiosios įmonės 360,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Liunitas“.

Priteisti iš ieškovės UAB „Liunitas“ 686,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei E. B. individualiajai įmonei.

Teisėjas Žydrūnas Bertašius