- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-1640-395/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10578-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas (pran.)
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- J. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijai
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko (pranešėjas), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-346-454/2012 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams J. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir pirkimo pardavimo sutarties nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė parašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001-04-30 įsakymą Nr. 02-01-3015 Dėl privačios namų valdos žemės sklypo pardavimo dalyje dėl 6,23 m ilgio ir 30 cm pločio (1,87 m²) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atkarpos pardavimo S. M.; panaikinti 2001-05-07 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo privačios nuosavybės teise sutartį Nr. P19/2001-0299 dalyje dėl 6,23 m ilgio ir 30 cm pločio (1,87 m²) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atkarpos pardavimo S. M. pagal 1999-10-30 Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus parengtą planą ties taškais 4, 5, 6. Ieškovė nurodė, kad ieškovės šeima adresu (duomenys neskelbtini), gyvena virš 60 metų, namų valdos byloje pažymėtas sklypo plotas 595 m², ant sklypo ribos su atsakove J. P., pagal 1979 m. O. B. sutikimą turėjo būti pastatytas garažas, kuris 30 cm įėjo į ieškovės naudojamą sklypą. Tačiau faktiškai garažas pastatytas užimant apie 60 cm. Nors iki šiol žemės sklypo atkarpa (0,30m x 6,23m) visais laikais priklausiusi ieškovės šeimai, tačiau šiuo metu naudojasi atsakovė J. P.. Ieškovės motina O. B. šia ginčo atkarpa leido naudotis atsakovės motinai S. M., tačiau niekada nebuvo atsisakyta jokių teisių į ginčo sklypo dalį. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1999-10-25 žemės sklypo ribų paženklinimo akto kopija yra suklastota, originalo nėra išlikusio. Įrašas jame „sutinku perleisti man priklausančios žemės 0,30 (trisdešimt centimetrų) dalį „ ir parašas yra suklastoti, tai yra, ieškovė nėra davusi tokio sutikimo bei pasirašiusi. Todėl dėl suklastoto šio dokumento, atsakovės motinai S. M. buvo parduotas per didelis žemės sklypas. Dėl parduotos sklypo atkarpos ieškovei yra susiaurėjęs pravažiavimas į sklypą, negali įvažiuoti krovininiai automobiliai, nes numatoma rekonstruoti namų valdą, vykdyti statybos darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-04-11 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčas yra kilęs dėl 6,23 m ilgio ir 0,30 m pločio naudojamo žemės sklypo juostos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog sklypo riba ties taškais 4,5,6 nukrypusi 0,30m pločio ir 6,23m ilgio. Atsakovei priklausanti tvora šioje vietoje stovi ieškovės naudojamoje sklypo dalyje. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad apie šiuos nukrypimus sužinojo tvarkydama žemės dokumentus 2007 metais. Ieškovė nurodė, jog yra suklastotas 1999-10-25 žemės sklypų ribų paženklinimo aktas (b.l. 12), būtent, kad įrašas „O. B. – sutinku perleisti man priklausančios žemės 0,30 (trisdešimt centimetrų) dalį t.y. sutinku, kad riba eitų pagal dabar stovinčios tvoros ribą. /Parašas/ 200 09 11“ yra suklastotas. Teismas nurodė, kad žemės sklypo ribų paženklinimo akto antroje pusėje skiltyje kitos pastabos pažymėta, jog už O. B. pasirašė dukra M. B. pagal įgaliojimą išduotą 2000-08-29 Kauno 2-ojo notarų biure. Dėl šio dokumento suklastojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje pateikta 2011-11-05 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1796 (b.l. 84-86). Išvadoje nurodyta, jog rankraštinį tekstą ir M. B. vardu pasirašytą parašą parašė ir pasirašė M. B.. Ieškovė ir jos atstovė nurodė, jog minimo akto nėra išlikusio originalo, todėl išvados pagrįstumas abejotinas. Teismas nurodė, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog pateiktas 1999-10-25 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo aktas. Atsakovė J. P. ir liudytojas L. P. paaiškino, kad dokumento originalas buvo notarinėje kontoroje. Abejoti specialisto oficialia išvada teismas neturėjo pagrindo, todėl laikė, kad ieškovė atstovaudama pagal įgaliojimą O. B. suprato kokia valia buvo išreikšta žemės sklypo ribų paženklinimo akte. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas O. B. 1979-03-15 notariškai patvirtintas pareiškimas, kuriame nurodyta, kad neprieštarauja išskirti garažo statybai žemės juostą pagal jos sklypo ribą (b.l. 15). 1999-10-25 žemės sklypų ribų paženklinimo akte pakartota, jog riba eitų jau pagal stovinčią tvorą. Ieškovė nurodė, jog sklypo atkarpa atsakovei buvo leista naudotis, bet niekada neatsisakė savo teisių į tą sklypo dalį. Iš O. B. pareiškimo matyti, kad sutinka, kad sklypo riba eitų pagal jos sklypo ribą (b.l. 15). Žemės sklypo ribų paženklinimo akte nurodyta, sutinka perleisti sklypo dalį pagal jau stovinčią tvorą (b.l. 12). Ieškovės naudojamas sklypas nėra išpirktas iš valstybės iki šiol. Paminėtuose dokumentuose yra išreikta valia, tai yra, sutikimas. Todėl atsakovei išsiperkant sklypą iš valstybės buvo parduota ir ginčo sklypo atkarpa. Tokią valią buvo išreiškusi ieškovės motina 1999-1025 Žemės sklypo ribų paženklinimo akte, atstovaujama ieškovės. Todėl teismas sprendė, kad ieškovei jau buvo žinoma nuo 1999-10-25 apie ginčo atkarpą. Ieškovė yra paveldėtoja, todėl neįgijo teisės ginčyti susiformavusios sklypo ribos, o O. B. neginčijo savo išreikštos valios. Kadangi ieškovė neprašė atnaujinti termino, todėl teismas laikė, kad yra praleistas nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str., ABTĮ 33 str. 1 d.). Kadangi nėra nuginčytas 1999-10-25 žemės sklypų ribų paženklinimo aktas, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti ir ieškovės ginčijamos dalyje 2001-05-07 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Byloje buvo ginčijamas 1999-10-25 žemės sklypo ribų paženklinimo aktas. Dėl galimo jo suklastojimo dar 2007-05-11 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje pateikta specialisto išvada, kurioje teigiama, jog akte padarytas įrašas „Sutinku perleisti man priklausančios žemės 0,30 (trisdešimt centimetrų) dalį, t. y. sutinku, kad riba eitų pagal dabar stovinčios tvoros ribą. /Parašas/ 2000 09 11 /M. B./" nėra suklastotas. Atliekant tyrimą buvo panaudota, tikėtina, akto kopija, kadangi jo originalas nėra išlikęs. Todėl specialisto išvados pagrįstumas yra abejotinas ir teismas negalėjo sureikšminti šio išvados, privalėjo vertinti sistemiškai kartu su kitais įrodymais, su nustatytais faktais. Akto teisėtumas taip pat kelia abejonių. Pagal byloje nustatytas aplinkybes jis privalėjo būti pripažintas niekiniu. Kviestiniai asmenys, jeigu sutinka su žemės sklypo ribomis, pasirašo surašant žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ribų nustatymo metu, sklypo buvimo vietoje. Šiuo atveju, akto surašymo dieną pasirašė tik kviestinis asmuo S. M.. Kito akte nurodyto kviestinio - O. B., pastabos ir parašas surašyti 2000-09-11. Ši aplinkybė, apeliantės nuomone, duoda pagrindo teigti, kad aktas surašytas pažeidžiant surašymo procedūras, neatitinka imperatyvių Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.7 punkto reikalavimų. O. B. Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus pranešimą atvykti suderinti besiribojančių sklypų ribas gavo tik 1999-12-03, t. y. po tariamo akto surašymo praėjus daugiau nei mėnesiui. Nuvykusi O. B. sužinojo, kad numatomas kaimynės žemės sklypo ribų paženklinimas neatitinka namų valdos techninės apskaitos byloje esančių duomenų. 2000-06-30 atvykusi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių O. B. su riba nesutiko, papildomai reikalavo jai dalyvaujant atlikti matavimus. Tačiau teismas šių įrodymų nevertino.
2. Teismas neteisingai įvertino 1979-03-15 notariškai patvirtintą pareiškimą ir aktą, nes šiuose dokumentuose užfiksuoti sutikimai dėl skirtingų naudojimosi žemės sklypu dydžių. 1979-03-15 notariškai patvirtintame pareiškime O. B. sutiko dėl 30 cm pločio ir 3 metrų ilgio žemės juostos pagal sklypų ribą, o akte užfiksuotas sutikimas faktiškai dėl 6,23 m ilgio ir 30 cm pločio. Šiuo metu atsakovai faktiškai naudojasi 3,23 m ilgesne žemės sklypo dalimi nei duotas sutikimas 1979-03-15 notariškai patvirtintame pareiškime. Taigi, nepagrįsta teismo išvada, kad akte pakartotas tas pats sutikimas, kaip ir 1979-03-15 notariškai patvirtintame pareiškime, 1979 m. sutikimas senai realizuotas, garažas pastatytas, o perkant valstybinę žemę papildomai neteisėtai užvaldyta žemės sklypo dalis. Be to, teismas nevertino tuometinės Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-07-13 rašto Nr. 11-2B-351-649, kuris patvirtina, kad ieškovė yra davusi sutikimą tik laikinam naudojimuisi, o ne perleidusi, atsisakiusi teisių į savo žemės sklypo dalį.
3. Teismas neteisingai taikė ieškinio senaties institutą, nes iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovei nebuvo konkrečiai nurodyta sprendžiant tarpsklypinę ribą apie kaimynės žemės sklypo pardavimo sandorius: įsakymą, sutartį. Jeigu ji būtų žinojusi apie sudarytus sandorius, tai dar 2006 m., 2007 m. nebūtų rašiusi prašymų, skundų žemėtvarkos skyriui. Apeliantės nuomone, šie faktai rodo, kad ji nebuvo aplaidi savo pažeidžiamoms teisėms. Mano, kad nėra praleidusi ieškinio senaties terminių, nes sandorių ji neginčijo dėl objektyvių, ne nuo jos priklausančių priežasčių. Į teismą nesikreipė, nes nebuvo tiksliai informuota ir supažindinta su kaimynų žemės sklypo dokumentais, ikiteisminis tyrimas ir nacionalinė žemės tarnyba atsainiai žiūrėjo ir nesprendė ginčo. Todėl teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą spręsti ieškinio senaties termino atnaujino klausimą.
4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandoris, pagal kurį ieškovė atlygintinai perleido ginčo žemės sklypą. Ši teismo išvada pažeidžia CK normas, reglamentuojančias pirkimo-pardavimo sandorių sudarymą. Byloje nustatyta, jog dėl ginčo žemės sklypo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta. Sklypas nėra išpirktas iki šiol. Ieškovė yra paveldėjusi įmokas už 595 m² žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, ginčo žemės sklypas yra valstybės nuosavybė. Kadangi jis nuosavybės teise nepriklauso ieškovei, todėl jo perleisti kitiems asmenims ji neturėjo teisės. Išdėstytos aplinkybės duoda pagrindo teigti, jog aktas yra neteisėtas, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. P. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovė neįrodė, kad skundžiamas 2001-04-30 Kauno apskrities viršininko įsakymas, jo priėmimo metu prieštaravo galiojantiems teisės norminiams aktams, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą - atmesti ieškovės ieškinį. Ieškinio reikalavimas dėl įsakymo panaikinimo buvo grindžiamas dviem argumentais - 1999-10-25 žemės sklypo ribų paženklinimo akto suklastojimu ir šio akto originalo nebuvimu. Ieškovė neįrodė nei vienos iš aukščiau nurodytų aplinkybių. Pirma, minėto akto suklastojimo faktas buvo paneigtas 2011-11-05 specialisto išvada, kuri yra didesnės įrodomosios galios rašytinis įrodymas, kadangi jis atitinka CPK 197 straipsnyje nurodytus kriterijus. Joje nurodytos aplinkybės laikytinos įrodytomis, kol nėra paneigtos kitais įrodymais. Ieškovė nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų specialisto išvadą. Taigi, specialisto išvados pagalba buvo nustatyta aplinkybė, jog aktas yra surašytas ir pasirašytas tinkamai, jame išreikšta tikroji pasirašiusių asmenų valia. Ieškovė, atlikdama įrašą akte ir veikdama pagal įgaliojimą, išreiškė savo motinos valią, kad dalis jos motinos sklypo būtų perleista atsakovei suteikiant atsakovei teisę privatizuoti perleidžiamą sklypo dalį. Antra, vien dokumento originalo nebuvimas nedaro įsakymo neteisėtu. Be to, atsakovės duomenimis, akto originalas nėra dingęs, jis visą laiką buvo saugomas pas notarę J. V.. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00109-07 specialistui buvo pavesta duoti išvadą dėl ieškovės parašo tikrumo, akto originalas buvo išreikalautas ir pateiktas į baudžiamąją bylą. Kur jis pateko po išvados atlikimo, atsakovei nėra žinoma. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir neprašė išreikalauti akto originalo, neprašė prijungti jo prie civilinės bylos ir neįrodinėjo, kad akto originalo nėra. Taip pat nereiškė teismui pareiškimo apie įrodymo suklastojimą CPK 184 straipsnio tvarka, nereiškė prašymo skirti teismo ekspertizę specialisto išvadai paneigti. Kadangi akto klastojimo faktas liko neįrodytas, o kitų sandorio - 2001-05-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties, negaliojimo pagrindų ieškovė savo ieškinyje nenurodė ir neįrodinėjo, todėl ieškinio reikalavimas dėl sandorio negaliojimo buvo pagrįstai atmestas kaip neįrodytas.
2. Ieškovė neteisingai aiškina 1999-10-25 žemės sklypo ribų paženklinimo akto reikšmę ir interpretuoja faktines bylos aplinkybes. Minėtu aktu ieškovės motina, atstovaujama ieškovės, neperleido žemės sklypo atsakovei, tačiau išreiškė valią, kad kaimyninio sklypo naudotoja – atsakovė, privatizuotų didesnę žemės sklypo dalį nei ta dalis, kuria ji faktiškai naudojosi, ieškovės motinos žemės sklypo dalies sąskaita. Toks šalies valios išreiškimas yra teisėtas, neprieštarauja įstatymų reikalavimams, todėl turi šalims įstatymo galią ir jo privalu laikytis. Ieškovė laikotarpiu nuo 1999 metų iki 2009 metų ieškinio padavimo teismui pretenzijų atsakovei neturėjo ir savo elgesiu patvirtino, kad nepretenduoja į ginčijamą žemės plotą. Ieškovės elgesys pasikeitė 2007 metais, kai ji 2007-05-11 kreipėsi į STT Kauno valdybą dėl žemės sklypo ribų paženklinimo akto suklastojimo. Ieškovė nenurodė priežasčių, pateisinančių termino praleidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė praleido vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti, o tai yra savarankiškas pagrindas netenkinti ieškinio reikalavimo dėl įsakymo panaikinimo.
3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 1999-10-25 žemės sklypo ribų paženklinimo aktas yra surašytas pažeidžiant 2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintas taisykles. Su šiuo apeliantės argumentu atsakovė nesutinka, nes akto surašymo metu nurodomos taisyklės negaliojo. Antra, tai naujas argumentas, kuris nebuvo naudojamas ieškinyje, CPK 312 straipsnis draudžia kelti naujus reikalavimus apeliaciniame skunde.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė yra praleidusi LR ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčyti administracinius aktus, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, jog vienas iš ieškinio atmetimo pagrindų yra praleistas ieškinio senaties terminas tariamai pažeistoms teisėms apginti bei ginčyti Kauno apskrities viršininko įsakymą. Be to, teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001-04-30 įsakymą Nr. 02-01-3015 dalyje, kadangi ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka nenurodė ir nepagrindę aplinkybių, kuriomis vadovaujantis turėtų būti panaikinamas tariamas neteisėtas aukščiau minėtas administracinis aktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą turinio, apeliacijos esmę šioje byloje sudaro byloje surinktų įrodymo vertinimo patikimumas ir pirmosios instancijos teismo konstatuotas ieškovė ginčijamų administracinio akto bei dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio teisėtumas (CPK 185 straipsnis, CK 1.124 ir 4.93 straipsniai).
Analizuojant apeliantės skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, įvertinimo, pažymėtina, kad CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 178, 12 straipsniai). Būtent dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos medžiagoje neįrodytas nei 1999-10-25 Žemės sklypo ribų paženklinimo akto, nei 2001-04-30 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 02-01-3015 (b. l.11, 13), kurių pagrindu buvo sudaryta apeliantės ginčijama Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis dėl 616 m² ploto žemės sklypo Nr. 1901/0181, esančio (duomenys neskelbtini) išpirkimo (b. l. 14, 59), neteisėtumas. Atvirkščiai, iš ankstesnės namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkės – ieškovės motinos O. B. ,1979-03-15 pareiškimo (b. l. 15) turinio bei 2000-09-11 pačios ieškovės pasirašyto sutikimo dėl gretutinių sklypų ribos pakeitimo matyti, kad pati apeliantė, dar atstovaudama savo motiną O. B., su sklypo ribų pakeitimu sutiko, o sutikimo priežastis nurodė, kreipdamasi su ieškiniu į teismą, 2009-06-26 pareikštame ieškinyje nurodydama, jog jos velionė motina, o vėliau ir ji pati, sutiko su tuo, jog S. M. naudosis didesne sklypo dalimi, taip įsirengdama įvažiavimą į garažą bei nurodė, kad už naudojimąsi 30 cm pločio ir 6,23 m ilgio žemės sklypo atkarpa jai yra atlyginta (b. l. 3).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus tai, kad jokių duomenų apie 1999-10-25 Žemės sklypo ribų paženklinimo akto (b. l. 12) suklastojimą bylos medžiagoje nėra, o jame užfiksuotų faktų teisingumą patvirtina kitų bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentas dėl aukščiau paminėtų rašytinių įrodymų nepatikimumo ir jų suklastojimo - nepagrįstas. Kartu pažymėtina, kad šių teismo išvadų nepaneigia ir ieškovės 2007-05-11kreipimusi į STT inicijuoto ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l. 26,84-86, 130) bei prijungtos Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus archyvinėje namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), byloje esantys originalūs dokumentai. Iš kurių turinio matyti, kad nei ruošiant namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą (b. l. 18-19), nei derinant ginčo žemės sklypo ribas bei sudarant 2001-05-07 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 59) nebuvo pažeisti įstatymų bei poįstatyminių aktų reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai netenkino apeliantės ieškinio (CPK 178 straipsnis, CK 6.394 straipsnis).
Būtent dėl aukščiau nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo plačiau analizuoti apeliantės skunde naujai keliamus argumentus dėl ieškovės valdomo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),išpirkimo nuosavybėn iš valstybės sąlygų, nes šios aplinkybės ginčo atveju yra teisiškai nereikšmingos ir nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą bei įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju pagrįstai, kaip vieną iš apeliantės pareikšto ieškinio negaliojimo pagrindų, ginčijant 2001-04-30 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-3015 bei 2001-05-07 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P19/2001-0299, nurodė praleistą įstatymais nustatytą ieškininės senaties terminą (CK 1.124 straipsnis, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantės apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, teisėjų kolegija atitinkamai išsprendžia ir atsakovės J. P. turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, klausimą ir sutinkamai su CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis priteisia jai iš apeliantės advokato teisinės pagalbos išlaidas pagal pateiktus byloje dokumentus (b. l. 153, 155-157).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.