- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-11
- Bylos Nr.
- 2-346-454/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10578-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- J. P., Nacionalinės žemės tarnybos
- Advokatai
- Domas Pakėnas, Kristina Česnauskienė
- Kategorijos
- 21.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovei M. B., jos atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovei J. P., jos atstovui advokatui Domui Pakėnui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Silvijai Tendzegolskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams J. P., Nacionalinei žemės tarnybai dėl Kauno apskrities viršininko įsakymo panaikinimo ir pirkimo – pardavimo sutarties nuginčijimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ieškiniu parašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001-04-30 įsakymą Nr. 02-01-3015 Dėl privačios namų valdos žemės sklypo pardavimo dalyje dėl 6,23m ilgio ir 30cm pločio (1,87m²) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) atkarpos S. M.; panaikinti 2001-05-07 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo privačios nuosavybės teise sutartį Nr. P19/2001-0299 dalyje dėl 6,23m ilgio ir 30cm pločio (1,87m²) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) atkarpos S. M. pagal 1999-10-30 Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus parengtą planą ties taškais 4,5,6.
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovė paaiškino, jog ieškovės šeima gyvena virš 60 metų, namų valdos byloje pažymėtas sklypo plotas 595m², ant sklypo ribos su atsakove J. P., pagal 1979m. O. B. sutikimą, turėjo būti pastatytas garažas, kuris 30cm įėjo į ieškovės naudojamą sklypą. Tačiau faktiškai garažas pastatytas užimant apie 60cm. Nors iki šiol žemės sklypo atkarpa (0,30m x 6,23m) visais laikais priklausiusi ieškovės šeimai, tačiau šiuo metu naudojasi atsakovė J. P.. Ieškvės motina O. B. šia ginčo atkarpa leido naudotis atsakovės motinai S. M., tačiau niekada nebuvo atsisakyta jokių teisių į ginčo sklypo dalį. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 1999-10-25 žemės sklypo ribų paženklinimo akto kopija yra suklastota, originalo nėra išlikusio. Įrašas jame „sutinku perleisti man preiklausančios žemės 0,30(trisdešimt centimetrų) dalį „ ir parašas yra suklastoti, tai yra, ieškovė nėra davusi tokio sutikimo bei pasirašiusi. Todėl dėl suklastoto šio dokumento, atsakovės motinai S. M. buvo parduotas per didelis žemės sklypas. Dėl parduotos sklypo atkarpos ieškovei yra susiaurėjės pravažiavimas į sklypą, negali įvažiuoti krovininiai automobiliai, nes numatoma rekonstruoti namų valdą, vykdyti statybos darbus.
Atsakovė J. P. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad jai priklausantį žemės sklypą paveldėjo iš savo tėvų J. ir S. M.. Garažas ir tvora pastatyti prieš trisdešimt metų. Sklypo ribos suderintos buvo su ieškovės motina O. B.. Vėliau atliekant geodezinius matavimus, matininkas paaiškino, kad ties taškais 4,5,6 yra nukrypimas 30cm. Buvo pasiūlyta perstatyti tvorą arba suderinti su kaimynais. Buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kurį ieškovė, atstovaudama pagal įgaliojimą pasirašė už savo motiną O. B.. Už perleistą žemės sklypo dalį ieškovei buvo sumokėta 1000,-Lt.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio netenkinti. Atstovė nurodė, jog praleistas terminas administraciniam aktui ginčyti, neprašoma atnaujinti šio termino. Atstovė paaiškino, kad ginčijamo žemės sklypo riba visiškai atitinka ties taškais 4,5,6. O. B. sutiko išskirti iš savo sklypo žemės juostą garažo statybai pagal sklypo ribą. Ieškovė yra teisių perėmėja, todėl neįgįjo teisės ginčyti suformuotos žemės sklypo ribos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, ginčas yra kilęs dėl 6,23m ilgio ir 0,30m pločio naudojamo žemės sklypo juostos, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė pagal 2005-04-12 paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo savo motinos O. B. turtą (b.l. 10). Tame tarpe paveldėjo įmokas už 595m² žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Valstybinė žemės pirkimo – pardavimo sutartis su O. B. nesudaryta. Gretimą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovė J. P.. Ieškovė nurodė, jog sklypo riba ties taškais 4,5,6 nukrypusi 0,30m pločio ir 6,23m ilgio. Atsakovei priklausanti tvora šioje vietoje stovi ieškovės naudojamoje sklypo dalyje. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad apie šiuos nukrypimus sužinojo tvarkydama žemės dokumentus 2007 metais. Iki tol šios aplinkybės jai nebuvo žinomos. Ieškovė nurodė, jog yra suklastotas 1999-10-25 žemės sklypų ribų paženklinimo aktas (b.l. 12). Ieškovė paaiškino, kad įrašas „O. B. – sutinku perleisti man priklausančios žemės 0,30 (trisdešimt centimetrų) dalį t.y. sutinku, kad riba eitų pagal dabar stovinčios tvoros ribą. /Parašas/ 200 09 11“ yra suklastotas. Žemės sklypo ribų paženklinimo akto antroje pusėje skiltyje kitos pastabos pažymėta, jog už O. B. pasirašė dukra M. B. pagal įgaliojimą išduotą 200-08-29 Kauno 2-tro notarų biuro notarės Z. K., reg. Nr. 9110. Dėl šio dokumento suklastojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje pateikta 2011-11-05 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1796 (b.l. 84-86). Išvadoje nurodyta, jog rankraštinį tekstą ir M. B. vardu pasirašytą parašą parašė ir pasirašė M. B.. Ieškovė ir jos atstovė nurodė, jog minimo akto nėra išlikusio originalo, todėl išvados pagrįstumas abejotinas. Specialisto išvadoje nurodyta, jog pateiktas 1999-10-25 žemės sklypo Kaune, Vaižganto g. 8, ribų paženklinimo aktas. Atsakovė J. P. ir liudytojas L. P. paaiškino, kad dokumento originalas buvo notarinėje kontoroje. Abejoti specialisto oficialia išvada nėra pagrindo. Todėl laikytina, kad ieškovė atstovaudama pagal įgaliojimą O. B. suprato kokia valia buvo išreikšta žemės sklypo ribų paženklinimo akte.
Byloje pateiktas O. B. 1979-03-15 notariškai patvirtintas pareiškimas, kuriame nurodyta, kad neprieštarauja išskirti garažo statybai žemės juostą pagal jos sklypo ribą (b.l. 15). 1999-10-25 žemės sklypų ribų paženklinimo akte pakartota, jog riba eitų jau pagal stovinčią tvorą.
Atsakovė J. P. ir liudytojas L. P. paaiškino, kad geodeziniai matavimai buvo atliekami vėliau, tai yra jau pastačius garažą ir užtvėrus tvorą. Atliekant geodezinius matavimus, matininko buvo nustatyta, kad yra nukrypimas ties 4,5,6 taškais. Matininkas siūlė patraukti tvorą arba susitarti su kaimynais. Atsakovė nurodė, jog buvo tartasi su kaimynais dėl sklypo ribos, ieškovei buvo sumokėta 1000,-Lt, pinigus mokėjo L. P.. Ieškovė paaiškino, kad nėra gavusi pinigų. Atsakovė ir liudytojas L. P. yra sutuoktiniai, L. P. dalyvavo derybose, važiavo į notarinę kontorą, jam gerai žinomos visos aplinkybės. Tačiau apie sumokėjimą 1000,-Lt daugiau jokių įrodymų nėra, todėl abejotina, jog būdami sutuoktiniai gali objektyviai nurodyti šią aplinkybę. Ieškovė neigė jog buvo sumokėti pinigai, tačiau ieškinyje ieškovė yra nurodžiusi, kad ji ir jos mama laikinai leido naudotis S. M. sklypo atkarpa, kad būtų patogiau įvažiuoti į garažą, o už naudojimąsi ieškovei yra materialiai atsilyginta (b.l. 3). Todėl darytina išvada, jog atsakovė atsilygino už naudojamą sklypo atkarpą ieškovei, tačiau negalima objektyviai nustatyti kokio dydžio ir pobūdžio buvo atlygis.
Ieškovė nurodė, jog sklypo atkarpa atsakovei buvo leista naudotis, bet niekada neatsisakė savo teisių į tą sklypo dalį. Iš O. B. pareiškimo matyti, kad sutinka, kad sklypo riba eitų pagal jos sklypo ribą (b.l. 15). Žemės sklypo ribų paženklinimo akte nurodyta, sutinka perleisti sklypo dalį pagal jau stovinčią tvorą (b.l. 12). Ieškovės naudojamas sklypas nėra išpirktas iš valstybės iki šiol. Paminėtuose dokumentuose yra išreikta valia, tai yra, sutikimas. Todėl atsakovei išsiperkant sklypą iš valstybės buvo parduota ir ginčo sklypo atkarpa. Tokią valią buvo išreiškusi ieškovės motina 1999-1025 Žemės sklypo ribų paženklinimo akte, atstovaujama ieškovės. Todėl laikytina, kad ieškovei jau buvo žinoma nuo 1999-10-25 apie ginčo atkarpą. Ieškovė yra paveldėtoja, todėl neįgijo teisės ginčyti susiformavusios sklypo ribos, o O. B. neginčijo savo išreikštos valios. Ieškovė neprašė atnaujinti termino, todėl laikytina, kad yra praleistas nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124str.). Apskrities viršininko įsakymas ginčijamas per 1 mėnesį (ABTĮ 33str. 1d.).
Dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo.
Ieškovė prašė panaikinti dalyje 2001-05-07 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo privačios nuosavybės teise sutartį Nr. P19/2001-0299 dalyje dėl 6,23m ilgio ir 30cm pločio (1,87m²) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) atkarpos S. M. pagal 1999-10-30 Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus parengtą planą ties taškais 4,5,6. Kadangi nėra nuginčytas 1999-10-25 žemės sklypų ribų paženklinimo aktas, todėl nėra pagrindo naikinti paminėtos pirkimo pardavimo sutarties.
Ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Iš ieškovės priteistina atsakovės naudai 2500,-Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu (CPK 93str. 1d., 98str. 1d.).
Iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos, susiję su šaukimų siuntimu (CPK 88str. 1d. 8p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str.
nusprendžia:
Ieškovės M. B. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2500,-Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu atsakovės J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Priteisti iš ieškovės M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 24,65Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM (įmokos kodas 5660) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Swedbank).
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.