Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pro Invest Group“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovė per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2020 m. kovo 12 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 114893 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 1 000 Eur vartojimo kreditą. Atsakovė įsipareigojo grąžinti 1000 Eur vartojimo kreditą bei 999,44 Eur kredito mokestį iki 2023 m. vasario 25 d., vartojimo kredito metinė palūkanų norma 32,41 proc., bendra vartojimo kredito kaina 999,44 Eur. Atsakovei nedengiant kredito, Sutartis 2021 m. vasario 5 d. buvo nutraukta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu būtų atsiskaičiusi, ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteisiama 1009,47 Eur skola.

Ieškovas ieškiniu taip pat reiškia reikalavimą dėl 601,19 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iš atsakovės, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovui mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 32,41 proc.) bei 12 Eur per mėnesį administravimo mokesčio. Aptariamu atveju ieškovas, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikęs atsakovei kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukęs Sutartį, iki šiol visa apimtimi neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, nei administravimo mokesčio, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo kredito sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atsakovė byloje buvo pasyvi, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovo ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų faktą.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), sudarančias 601,19 Eur.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. vasario 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinas 36,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 009,47 Eur (vieną tūkstantį devynis eurus, 47 ct) skolos, 601,19 Eur (šešis šimtus vieną eurą 19 ct) nuostolių (negautų pajamų), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 36,00 Eur (trisdešimt šešis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Pro Invest Group“, juridinio asmens kodas 302453988, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pareiškimą, atitinkantį (duomenys neskelbtini) straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.