- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-08-19
- Bylos Nr.
- A6.-575-1155/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00443-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Pažeidėjas
- A. D.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. kovo 19 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimas, kuriuo prašoma (duomenys neskelbtini); toliau – ir bendrovė) vadovui A. D. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį už laiku neinicijuotą bendrovės bankroto bylą, ir paskirti jam baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartimi pradėta administracinio nusižengimo teisena bendrovės vadovui A. D., už tai, kad jis, būdamas bendrovės vadovas, laiku neinicijavo bendrovės bankroto bylos, tuo pažeisdamas VMI teises (pagal VMI pareiškime išdėstytas aplinkybes).
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas VMI 2024 m. liepos 11 d. raštas dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašoma vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui. Nurodoma, kad VMI nepalaiko savo pateikto pareiškimo ir prašo administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-575-1155/2024 A. D. atžvilgiu nutraukti.
VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.
Į teismo posėdį po pertraukos A. D. neatvyko, todėl paaiškinimų dėl bylos esmės nepateikė.
Administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas, be kita ko, juridinio asmens vadovas už kreditorių teisių pažeidimą – <...> pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui <...>.
ANK 120 straipsnio dispozicijoje ir kituose ANK straipsniuose nėra apibrėžti pagrindai ir sąlygos, kuriems esant atsakingas asmuo turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam juridiniam asmeniui. Ši teisės norma yra blanketinė ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT- 26- 719/2020, 2AT-2-303/2021), nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – ir JANĮ).
Iš JANĮ 5 straipsnio 1 punkto matyti, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas.
Minėta, VMI pareiškimu prašė bendrovės vadovui A. D. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už laiku neinicijuotą bendrovės nemokumo procesą ir paskirti jam baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Nurodė, kad bendrovė yra VMI skolininkė. Kai VMI su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, t. y. 2024 m. sausio 8 d., bendrovės skola VMI buvo 14 885,08 Eur. Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-39284 dėl 14683,41 Eur išdėstymo, kuri nutraukta 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-32714 dėl mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymo. Iš to darytina išvada, kad bendrovės vadovui pareiga inicijuoti bendrovės nemokumo procesą atsirado nuo 2022 m. birželio 13 d., t. y. kai VMI pradėjo taikyti priverstinio išieškojimo veiksmus bendrovės atžvilgiu, nutraukus mokestinės paskolos sutartį.
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1439-392/2024 (nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 7 d.) pagal VMI pareiškimą iškėlė bankroto bylą (duomenys neskelbtini). Nutartyje nurodyta, kad paskutinį kartą bendrovė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2019 m. laikotarpį. Tuo metu pateiktų dokumentų duomenimis bendrovė turėjo turto už 136 767 Eur. Bendrovės įsipareigojimų suma sudarė 9 392 Eur. Bendrovės vadovui nepateikus teismui atsiliepimo ir reikalaujamų dokumentų, teismas neturėjo jokių aktualių duomenų, kad įvertintų bendrovės finansinę padėtį ar valdomą turtą. Ieškovė nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovė turi tris transporto priemones, kurių dviejų dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovė nuo 2020 m. gruodžio 17 d. neturėjo darbuotojų; nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. vasario 9 d. turėjo 2 778,14 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Ieškovė nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 8 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka yra 14 885,08 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, šiuo metu vykdoma 15 vykdomųjų bylų. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šiuo metu teisme nagrinėjama byla dėl 20 442,78 Eur dydžio darbo užmokesčio priteisimo iš (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) negali laiku vykdyti turtinių prievolių, šiuo metu yra nemoki, jai nėra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl jai keltina bankroto byla (b. l. 7–8).
Juridinių asmenų registro duomenimis (b. l. 18–25), A. D. buvo bendrovės direktorius nuo (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą bendrovė teikė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 m. (gauti 2020 m. gruodžio 11 d.). Iš kitų duomenų (VMI pareiškimo (b. l. 2-4), apygardos teismo nutarties iškelti bendrovei nemokumo bylą, kitų byloje esančių duomenų) nustatyta, kad bendrovė neturi darbuotojų, nekilnojamojo turto; bendrovė skolinga ne tik VMI, bet ir kitiems kreditoriams (b. l. 6, 9, 10, 12-14).
Iš aptarto matyti, kad A. D. vadovaujamai bendrovei tapus nemokia, nevykdė JANĮ reikalavimų, neatliko jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti, neinicijavo nemokumo proceso, t. y. elgėsi pasyviai. Visgi jo padaryta veika (neveikimas) dėl nemokumo proceso neinicijavimo neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių.
ANK 565¹ straipsnio1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių <...>.
Pagal naujai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, nes ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Todėl traukti vadovus administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).
Minėta, iš VMI gautas pranešimas apie tai, kad ji savo pareiškimo nebepalaiko ir prašo teismo A. D. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Atsižvelgdamas į pasikeitusią VMI poziciją, taip pat įvertinęs naujai susiformavusią teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad nors ir A. D. neatliko veiksmų, kurie turėjo būti atliekami, siekiant iškelti bankroto bylą (duomenys neskelbtini), jis elgėsi pasyviai, tačiau jo padaryta veika (neveikimas) dėl nemokumo proceso neinicijavimo neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nesant A. D. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. D. atžvilgiu nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.