Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, susipažinusi su nukentėjusiojo V. S. privataus kaltinimo skundu, kuriuo L. Z. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nukentėjusiojo V. S. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – Klaipėdos VGTPT) advokatui L. Z..

Skunde nurodoma, kad Klaipėdos VGTPT 2014-08-06 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 jam - V. S. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikti, buvo paskirtas advokatas L. Z.. 2014-09-16 VGTPĮ 23 straipsnio l dalies l, 5, ir 8 punktais, antrinės teisinės pagalbos teikimą jam nutraukė, nes išnagrinėjus advokato L. Z. pranešimą apie antrinės teisinės pagalbos teikimo aplinkybes, buvo nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo teisės gauti antrinės teisinės pagalbos dėl jo prašymo reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo bei pareiškėjo akivaizdaus piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis, dėl ko pareiškėjo atstovavimas byloje tapo neperspektyvus. Klaipėdos VGTPT 2014-09-09 pažymoje Nr. 4.27.-2L-140 nurodyta, kad suteiktos antrinės teisinės pagalbos 100 proc. išlaidos sudaro 2 755,50 Lt (798,05 Eur), t.y. už 65,50 val. advokato profesinio darbo laiko, skirto pareiškėjo konsultacijai, dokumentų skaitymui ir analizavimui, susipažinimui su bylos medžiaga, pranešimų rengimui bei kelionės į Vilniaus apylinkės teismą išlaidos. V. S. skunde nurodė, kad Klaipėdos VGTPT advokato L. Z. 2014-09-02 pranešime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo visi teiginiai, t.y., kad jis reikalauja surašyti kasacinį skundą nesant teisinių argumentų, kad jis piktnaudžiauja valstybės garantuojama pagalba, materialiomis ir procesinėmis teisėmis bei grindė savo ieškinį melagingais argumentais, anot pareiškėjo, neatitinka tikrovės, turi šmeižimo požymių. Šiais teiginiais L. Z. paskleidė apie jį - V. S. tikrovės neatitinkančias žinias, galinčias pakenkti jo reputacijai, tuo jį pažemino, pakirto pasitikėjimą juo bei sukėlė sunkias teisines pasekmes.

Privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiojo V. S. skundą pradėti atsisakoma.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.

Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015). Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2013).

Pagal BK 154 straipsnio 1 dalies dispoziciją, tam, kad būtų pripažinti asmens veiksmai kaip šmeižtas, turi būti paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Susipažinus su V. S. skundu bei kartu su juo pateiktais dokumentais, nustatyta, kad 2014-09-16 Klaipėdos VGTPT sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-80-14 nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas V. S., kadangi Tarnyba, išnagrinėjusi advokato L. Z. pateiktą informaciją, pareiškėjo V. S. skundą – prašymą, kitą turimą informaciją, nustatė, kad toks pareiškėjo elgesys, kai jis savo ieškinio reikalavimą grindžia žinomai melagingais argumentais, iš advokato reikalauja parengti kasacinį skundą, kuris neatitinka kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, skleidžia apie advokatą tikrovės neatitinkančią ir žeminančią informaciją, liudija apie piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, procesinėmis ir materialiosiomis teisėmis bei apie V. S. reikalavimų nepagrįstumą. Tarnyba padarė išvadą, kad aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai motyvai yra pagrindas nutraukti teisinės pagalbos teikimą V. S. pagal VGTPĮ 23 str. l d. 1, 5 ir 8 p. VGTPĮ 24 str. 1 d. numatyta, kad jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 str.1 d., 1. 5 p., nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-05-20 sprendimu, išnagrinėjus administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui V. S. dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, nusprendė prašymą patenkinti visiškai. Priteisti iš V. S. 798,05 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 5 ct) į valstybės biudžetą, įmoką pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank", banko kodas 7300, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimas.

Teismo nuomone, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas L. Z., surašydamas 2014-09-02 pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo, nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie V. S. elgesį ir jį apšmeižti. Pranešime jis tik išdėstė antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo priežastis ir motyvus. Vertinant L. Z. pranešime išdėstytus teiginius, jų formuluotę, darytina išvada, kad jame nebuvo išdėstyta informacija, kuri pažemino V. S. garbę ir orumą. Visi teiginiai turi aiškiai apibrėžtus vertinamųjų teiginių požymius, todėl jų teisingumas negali būti įrodinėjamas. Vien subjektyvus pareiškėjo V. S. įsitikinimas, kad tai jį žemina, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti. Atsižvelgiant į tai, nelaikytina, kad jo pranešime išdėstyta informacija yra neturinti jokio pagrindo ir visiškai išgalvota, siekiant tyčia pažeminti V. S..

Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, o vadovaujantis LR BPK 412¹ str. 1 d., teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą. Teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas V. S. privataus kaltinimo skundą surašė dviem kalbomis – rusų ir lietuvių. Lietuvos Respublikos BPK 8 straipsnyje numatyta, kad „Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis šio Kodekso nustatyta tvarka. Bylos dokumentai, kurie šio Kodekso nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Lietuvių kalbos nemokančiam nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui ar jo atstovui užtikrinama teisė paduoti skundą ar pareiškimą dėl nusikalstamos veikos gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka, arba užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis pateikiant skundą žodžiu”.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiojo V. S. privataus kaltinimo skundą.

Nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas šią nutartį per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Skundas paduodamas per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.