Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-10-21 · Administracinė byla Nr. eA-2758-662/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-21
Bylos Nr.
eA-2758-662/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00606-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Administracinė byla Nr. eA-2758-662/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00606-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2019 m. sausio 17 d. raštą Nr. A63-5/19(3.2.1-EM4) „Dėl naikinamo augalo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2018 m. balandžio 5 d. skundą iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4006-473/2018 tenkino jo skundą, panaikino atsakovo 2018 m. gegužės 7 d. raštą Nr. A63-158/18 (3.2.1-EM4) ir įpareigojo išnagrinėti 2018 m. balandžio 5 d. skundą iš naujo. Pareiškėjo nuomone, Raštas pateiktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Dėl šio atsakovo pažeidimo pareiškėjas teigė patyręs neturtinės (nepatogumai) ir turtinės (laiko ir darbo sąnaudos; popierinių dokumentų skaitmeninimo išlaidos) žalos. Be to, Administracijos atsakymas iš esmės nesusijęs su jo 2018 m. balandžio 5 d. skunde keliamu klausimu, t. y., kad atsakovo samdoma įmonė jau keli metai niokoja natūralią gebenės lipikės augavietę, veiką iliustruojant skundo dieną darytomis nuotraukomis. Atsakymas susijęs su vėlesniu įvykiu, kai, anot atsakovo atsakymo, įvykus nesusikalbėjimui tarp šios bendrovės darbuotojų 2018 m. gegužės mėn. buvo nušienauta apie 1,5 m pločio juosta tako pakraštyje.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas visiškai nenagrinėjo aplinkybių ir netyrė priežasčių, kodėl iki jo skundo daug metų buvo šienaujama gebenės lipikės augavietė, tik informavo jį apie tai, kad ji buvo vėl nušienauta įvykus kažkokiam nesusikalbėjimui. Tai buvo padaryta nepaisant ne tik pareiškėjo skundo, bet ir Neries regioninio parko direkcijos reikalavimo ir paties atsakovo pažado nešienauti pakelės. Pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skundas nėra susijęs su gegužės mėnesio įvykiu, kai pakartotinai buvo nušienauta augalo augavietė. Atsakovas iš esmės išnagrinėjo įvykį jau po jo skundo ir informavo, kad bendrovė gavo žodinį įspėjimą. Toks teiginys neaiškiai nurodo apie galbūt taikytą atsakomybę. Bendrovė negali gauti žodinio įspėjimo, o nuobauda turėtų būti taikoma nusižengimą (pažeidimą) padariusiam asmeniui – juridinio asmens vadovui ar asmeniui, atsakingam už neteisėtą veiką lėmusį sprendimą. Nėra aiškios jokios aplinkybės dėl atsakomybės taikymo, o pareiškėjui nežinomas reglamentavimas, pagal kurį „įvykus nesusikalbėjimui“ gali būti netaikoma atsakomybė ne tik sutartinius įsipareigojimus, bet kelis įstatymus pažeidusiam asmeniui, kuris buvo įspėtas taip nesielgti. Atsakovas taip pat nepaisė to, kad 2018 m. balandžio mėnesį augavietė buvo nušienauta, tai patvirtinta nuotraukomis pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skunde. Atsakovas nagrinėjo tik paskutinį gebenės lipikės nušienavimo įvykį, buvusį jau po pareiškėjo skundo, ir gynė pažeidėją nuo griežtesnių sankcijų. Toks atsakovo elgesys žemina pareiškėjo orumą. Sprendžiant iš su atsakymu pateikto apžiūros akto Nr. A32-3308/18(2.1.15-UK2) (toliau – ir Aktas), patikrinime dalyvavo tik vienas specialistas. Faktinių duomenų patikrinimas buvo atliktas neinformavus pareiškėjo, pažeidus teisę jame dalyvauti ir reikšti nuomonę. Aktas nepasirašytas abiejų tikrintojų, o tik vieno specialisto, vienas iš tikrintojų yra pažeidėjo atstovas. Neva nustatyta faktinė aplinkybė, jog nušienautoje 1,5 m pločio juostoje gebenė lipikė yra ataugusi, yra netiesa, nes šis augalas auga lėtai ir augavietės atsikūrimas truks daug metų. Akte minima, jog padarytos nuotraukos, tačiau jos nepridedamos. Administracijos melas dėl augalo ataugimo 1,5 m pločio pakelės juostoje gali būti ir bus įrodytas sniegui nutirpus. Pareiškėjas teigė, kad jo skundas susijęs ne tik su saugomų augalų naikinimu pakelėje, bet ir visame plote iki miško, kuriame rečiau negu pakelėje, tačiau periodiškai daug metų buvo be atrankos pjaunama žolė, neatsižvelgiant į ten augantį saugomą augalą. Teismas turėtų įsitikinti, kad nei atsakovas, nei jo samdoma įmonė daug metų iki jo 2018 m. balandžio 5 d. skundo nepaisė saugomo augalo augavietės Karoliniškių valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje. Net ir gavus pareiškėjo skundą ir Neries regioninio parko direkcijos reikalavimą augavietę saugoti, atsakovas neužtikrino, kad neteisėtas gamtos niokojimas būtų nutrauktas, augavietė vėl buvo pjaunama. Administracija teismo buvo pripažinta neišnagrinėjusi jo 2018 m. balandžio 5 d. skundo administracinėje byloje Nr. eI-4006-473/2018, teismo įpareigota pakartotinai išnagrinėjo skundą. Atsakovas, žemindamas pareiškėjo orumą, nepaisė skundo esmės, tik panagrinėjo paskutinį augavietės nušienavimo atvejį jau po pareiškėjo skundo. Bendrovė buvo įspėta žodžiu ir tai neadekvati nuobauda, nepaaiškinta, kokiais įstatymais vadovautasi. Atsakovas imitavo pareiškėjo interesų ir viešojo intereso gynimą, išsamiai nepaaiškino veiksmų ir motyvų, Rašto visiškai nepagrindė teisės aktų normomis. Atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, nesivadovavo viešojo administravimo principais. Raštas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

4. Pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus bei nuotraukas, kurios, jo teigimu, patvirtina teiginius, kad gebenė lipikė nušienautoje vietoje nėra visiškai ataugusi ir su atsakovo išvadomis nesutiko.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4006-473/2018, išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skundą iš naujo ir jam atsakė. Rašte informavo, jog griežtesnių sankcijų Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) neturėjo pagrindo imtis, kadangi gebenės lipikės šienavimas pėsčiųjų / dviračių tako pakraštyje daugiau nepasikartojo, be to, iš administracinėje byloje Nr. eI-4006-473/2018 pateiktų nuotraukų matoma, kad jau po kelių mėnesių augalas buvo ataugęs, todėl imtis papildomų priemonių siekiant atkurti jo augavietę Administracija neturėjo pagrindo. Nebuvo atliekami jokie veiksmai, kurie leistų daryti prielaidą dėl masinio saugomo augalo naikinimo. Pareiškėjas buvo informuotas, jog Skyriaus specialistams 2018 m. spalio mėnesį apžiūrėjus teritoriją nustatyta, kad pavasarį prie tako nušienautoje 1,5 m pločio juostoje gebenė lipikė yra visiškai ataugusi, todėl nėra jokios grėsmės saugomo augalo išnykimui. Ginčijamas Raštas yra motyvuotas, jame suformuluotas informatyvaus pobūdžio atsakymas, pasirašytas kompetentingo asmens, todėl atitinka visus reikalavimus, nustatytus VAĮ, o formalios ir nepagrįstos pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo šį aktą panaikinti. Pareiškėjas nurodė dalį argumentų, kurie tiesiogiai su Raštu nesusiję, o pareiškėjo subjektyvi nuomonė nevertintina. Atsakovas pažymėjo, kad dėl ginčijamo rašto persiuntimo registruotu paštu negalėjo atsirasti neturtinės žalos pareiškėjui. Nėra aišku, kiek ir kokio darbo ir piniginių sąnaudų pareiškėjas patyrė skaitmeninant jam persiųstą dviejų lapų ginčijamą raštą bei vieno lapo apžiūros aktą. Objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nėra, todėl argumentai dėl tariamos turtinės ir neturtinės žalos, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nekėlė reikalavimo konkrečiai ištirti saugomo augalo nušienavimą 2018 m. balandžio mėnesį, todėl teiginiai, kad atsakymas nesusijęs su jo keliamais reikalavimais, nepagrįsti. Konkretaus klausimo ir / ar reikalavimo ištirti kito ūkio subjekto veiklą pareiškėjas nebuvo nurodęs. Administracija tyrė faktines aplinkybės skundo ribose, todėl neturėjo pareigos atsakyti į klausimus, kurių pareiškėjas nebuvo suformulavęs 2018 m. balandžio 5 d. skunde.

7. Atsakovas paaiškino, kad 2018 metais prieš šienavimo darbų pradžią Skyriaus specialistai, dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Stebulė“ miškų padalinio vadovui, apžiūrėjo planuojamus šienauti plotus draustinyje. Minėtos bendrovės miškų padalinio vadovas gavo žodinį nurodymą nešienauti pėsčiųjų / dviračių tako pakraščio, į kurį įeina ir gebenės lipikės augimvietė, tačiau įvykus nesusikalbėjimui tarp šios bendrovės darbuotojų, apie 1,5 m pločio juosta tako pakraštyje buvo nušienauta. Atsakovas neturi kitų objektyvių duomenų, galinčių įtikinti pareiškėją, jog saugomas augalas buvo nušienautas dėl žmogiškosios klaidos, tačiau ne sąmoningai siekiant naikinti. Vien tai, jog situacija pareiškėjo netenkina, negali būti pagrindu pripažinti, kad ginčijamas Raštas yra neteisėtas ir nemotyvuotas. Konkrečių sprendimus priimančių asmenų vardų, pavardžių, pareigų ir kitokios su konkrečiais asmenimis susijusios informacijos teikimas nėra atsakovo viešoji funkcija, o pareiškėjas skunde nenurodo, kokiu būdu prašoma pateikti informacija darytų įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams, kaip jis tuos duomenis naudotų, todėl atsakovas atsakyme neprivalėjo teikti tokio pobūdžio informacijos. Akto teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjas siekia išplėsti administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Pareiškėjas turėtų pateikti objektyvius duomenis, kurie paneigtų atsakovo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimus taikyti asmenims atsakomybę, imtis priemonių, kad būtų atkurta saugomo augalo augavietė ir pan., jam nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo G. B. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakovui išsiuntė 2018 m. balandžio 5 d. skundą, kuriame nurodė, jog Administracijos samdoma įmonė, tvarkanti valstybės saugomą teritoriją – Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį – jau kelis metus niokoja natūralią gebenės lipikės augavietę, be jokios būtinybės pjauna žolę pamiškėje, išnaikino ir toliau naikina plotus, kuriose augo ir tebeauga ši į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta rūšis. Pareiškėjas nurodė, kad tokiais veiksmais buvo padaryta ir tebedaroma žala aplinkai, pažeidžiami įstatymai ir visuomenės interesai, įskaitant pareiškėjo, todėl prašė apginti pažeidžiamus interesus bei: 1) išsamiai paaiškinti saugomo augalo masinį naikinimą; 2) taikyti atsakomybę įstatymų nevykdžiusiems asmenims ir informuoti pareiškėją; 3) imtis priemonių, kad gebenės lipikės naikinimas būtų nedelsiant nutrauktas ir apie tai išsamiai informuoti pareiškėją; 4) imtis priemonių, kad būtų atkurta gebenės lipikės augavietė, buvusi iki nurodytų nusižengimų pradžios, ir apie tai išsamiai informuoti pareiškėją.

10. Administracija 2018 m. gegužės 7 d. raštu „Dėl naikinamo augalo“ Nr. A63-158/18 (3.2.1-EM4) į pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skundą pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad: 1) gebenės lipikės augimvietė nėra masiškai naikinama, nes ji yra miške tarp medžių, kur šienavimas nevykdomas; šienaujamos pievos ir dviračių bei pėsčiųjų takų pakraščiuose auganti žolė ir piktžolės; 2) atsakomybė dėl gebenės lipikės masinio naikinimo nėra tikslinga, nes ji nėra naikinama, 3) dviračių tako pakelė šalia gebenės augimvietės nebus šienaujama, siekiant išsaugoti minėto augalo augimvietę; 4) kadangi gebenės lipikės augimvietės išnykimui grėsmes nėra – mano, kad ji, atsakingai prižiūrint teritoriją, bus išsaugota.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino minėtą raštą ir įpareigojo Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skundą iš naujo. Teismas minėtame sprendime nurodė, kad pareiškėjo pateiktas kreipimasis laikytinas skundu VAĮ 14 straipsnio 2 dalies 15 punkto prasme ir dėl jo turėjo būti priimtas administracinės procedūros sprendimas, o 2018 m. gegužės 7 d. raštas negali būti laikomas tinkamu pareiškėjo skundo išnagrinėjimu VAĮ prasme, nes jame nėra išdėstyti jokie faktiniai duomenys, nėra išdėstyti ir jokie sprendimo priėmimo motyvai, nepateiktas joks teisinis pagrindas (teisinis argumentavimas bei teisės normos), nenurodyti jokie patikrinimo veiksmai bei nepateikti jokie tokius veiksmus patvirtinantys duomenys, todėl atsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

12. Teismas nustatė, kad atsakovas, vykdydamas minėtą teismo sprendimą, priėmė Raštą ir jame nurodė, kad 2018 metais prieš šienavimo darbų pradžią Skyriaus specialistai, dalyvaujant UAB „Stebulė“ miškų padalinio vadovui, apžiūrėjo planuojamus šienauti plotus Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje. UAB „Stebulė“ miškų padalinio vadovas gavo žodinį nurodymą nešienauti pėsčiųjų / dviračių tako pakraščio, į kurį įeina ir gebenės lipikės augimvietė, tačiau, įvykus nesusikalbėjimui tarp šios bendrovės darbuotojų, apie 1,5 m pločio juosta tako pakraštyje vis dėlto buvo nušienauta. Įvertinęs šias aplinkybes, atsakingas Administracijos padalinys žodžiu įspėjo bendrovę dėl netinkamo darbų atlikimo. Administracija informavo pareiškėją, jog griežtesnių sankcijų Skyrius neturėjo pagrindo imtis, kadangi gebenės lipikės šienavimas pėsčiųjų / dviračių tako pakraštyje daugiau nepasikartojo, be to, iš administracinėje byloje Nr. eI-4006-473/2018 pateiktų nuotraukų matoma, kad jau po kelių mėnesių augalas buvo ataugęs, todėl imtis papildomų priemonių siekiant atkurti jo augavietę Administracija neturėjo pagrindo. Po gauto įspėjimo UAB „Stebulė“, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, šienauja išimtinai pievas ir dviračių bei pėsčiųjų takų pakraščiuose augančią žolę ir piktžoles. Administracija taip pat atkreipė dėmesį, jog nėra ir nebuvo atliekami jokie veiksmai, kurie leistų daryti prielaidą dėl masinio saugomo augalo naikinimo. Be to, pareiškėjas buvo informuotas, jog Skyriaus specialistams 2018 m. spalio mėnesį apžiūrėjus teritoriją nustatyta, kad pavasarį prie tako nušienautoje 1,5 m pločio juostoje gebenė lipikė yra visiškai ataugusi, todėl šiuo metu nėra jokios grėsmės saugomo augalo išnykimui.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Raštas neatitinka VAĮ 14 straipsnio 6 dalies reikalavimų, kadangi atsakovas Raštą atsiuntė registruotu paštu, pažymėjo, jog VAĮ 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundai, pateikti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Atsakymai į šiuos skundus pateikiami asmeniui elektroniniu paštu, o asmenų pageidavimu – siunčiami paštu skunde nurodytu adresu arba įteikiami asmeniškai. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 5 d. skunde nebuvo nurodęs pageidavimo gauti atsakymą elektroniniu paštu ar kitu būdu asmeniškai, taip pat nėra pateiktų ir jo asmeninių ar kontaktinių duomenų, todėl atsakovo atsakymas, pateiktas registruota siunta, negali būti vertinamas kaip pareiškėjo teisių pažeidimas. Pareiškėjas realizavo teisę skųsti Raštą. Pats pareiškėjas skunde turi nurodyti konkrečius asmeninius kontaktinius duomenis ir prašyti pateikti atsakymą pageidaujama gauti forma. Teismas pareiškėjo argumentus dėl VAĮ 14 straipsnio 6 dalies reikalavimų pažeidimo laikė nepagrįstais ir argumentų, jog jis patyrė žalą, nesant tokio reikalavimo, nevertino.

14. Teismas konstatavo, kad Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, Rašte išdėstyti argumentai patvirtina, jog skundas buvo vertintas iš esmės ir pateikta pozicija į visus iškeltus klausimus. Rašte paaiškinta, kad su UAB „Stebulė“ buvo sudaryta sutartis dėl Karoliniškių draustinio tvarkymo ir priežiūros. Pareiškėjas nėra įgaliotas atlikti sudarytos sutarties vykdymo kontrolę. Atsakovas pareiškėjui pateikė informaciją, kad tokius darbus vykdo bendrovė, paaiškinta, kad įvykus nesusikalbėjimui su minėtos bendrovės darbuotojais, 2018 m. gegužės mėnesį buvo nušienauta 1,5 m pločio juosta pėsčiųjų tako pakraštyje, o Skyriaus specialistai UAB „Stebulė“ darbuotojams paaiškino nešienauti pėsčiųjų / dviračių tako. Taigi, pareiškėjui paaiškinta situacija dėl skunde nurodyto fakto – gebenės nušienavimo. Ta aplinkybė, jog dėl 2018 m. gegužės mėnesio įvykio pareiškėjas nesikreipia, negali būti vertinama, kad atsakovas netyrė jo skunde nurodytos situacijos. Kaip nurodyta Rašte, 2018 m. prieš šienavimo darbų pradžią Skyriaus darbuotojai su Bendrovės specialistais aptarė šienavimo sąlygas vietovėje, į kurią įeina ir gebenės lipikės augimvietė. Teismas vertino, kad atsakovas jokio kito pakartotinio tyrimo, jog nustatytų pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. teikto skundo aplinkybes dėl nušienavimo fakto, nebegalėjo atlikti. Akivaizdu, kad po nušienavimo gebenė ataugo, taigi, jokie tyrimo veiksmai atgaline tvarka negali būti atlikti. Pareiškėjo argumentai dėl minėto augalo masinio naikinimo yra jo vertinimas, grindžiamas abstrakčiu mąstymu, o pateiktos nuotraukos savaime tokio fakto negali patvirtinti. Nuotraukos neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, jos nėra aprašytos ir tinkamai užfiksuotos, todėl negali būti laikomos tinkamais įrodymais.

15. Teismas vertino, kad Skyriaus susitarimai su bendrove ir darbų atlikimo kokybė ar netinkamas jų atlikimas yra šalių tarpusavio sutartiniai santykiai, o pareiškėjas nėra įgaliotas vykdyti tokių darbų kontrolę. Pareiškėjui pateikta informacija atitinka jo prašymo turinį. Pareiškėjo nuomonė dėl netinkamos nuobaudos rūšies yra asmeninis vertinimas, tačiau tai negali būti vertinama kaip netinkamas skundo išnagrinėjimas.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismui pateikė Aktą, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėta vietovė, kurioje nušienauta gebenė lipikė ir nustatė faktą, kad ji yra ataugusi. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad apžiūros metu dalyvavo Skyriaus atstovas, jis šį Aktą pasirašė. Aplinkybė, kad akte nepasirašė bendrovės atstovas, savaime nepaneigia fakto, jog vietą realiai apžiūrėjo ir įvertino atsakovo įgaliotas atstovas. Pareiškėjas nėra nei atsakovo, nei bendrovės atstovas, todėl, nagrinėjant jo skundą, atsakovas neturėjo pareigos ir pastarąjį informuoti dėl apžiūros laiko. Be to, ir pareiškėjas tokio prašymo nebuvo teikęs. Atsakovas tinkamam skundo išnagrinėjimui atliko tyrimo veiksmus. Teismas sprendė, kad atsakovas atliko tyrimą ir užfiksavo situaciją vietovėje. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog skundas netinkamai ištirtas.

17. Teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimas imtis priemonių, kad būtų atkurta gebenės lipikės augavietė, buvusi iki nurodytų pažeidimų pradžios, išnagrinėtas. Atsakovui nenustačius gebenės masinio naikinimo fakto, Akte užfiksavus, kad ji yra ataugusi ir, nesat duomenų, kad bendrovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, teismas darė išvadą, jog atkurta gebenės lipikės augavietė, o jokių kitų priemonių atsakovas ir negalėjo imtis. Neįmanoma atkurti augmenijos augimo pareiškėjo prašomu būdu, augimas yra sąlygojamas įvairių veiksnių, tai procesas, kuris kinta ir nėra statiškas. Atsakovas Rašte paaiškino, jog nėra nustatyto masinio augalo naikinimo fakto ir po apžiūros nustatė, jog nėra jokios grėsmės minėto augalo išnykimui. Teismas sprendė, kad atsakovas pareiškėjui šiuo aspektu pateikė tinkamą atsakymą, jo skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, nes atsakovas jokių kitų veiksmų objektyviai negali atlikti. Atsakovas galėjo tik nagrinėti faktus, t. y. įvertinti situaciją po pareiškėjo skundo pateikimo.

18. Teismas sprendė, kad pareiškėjui Rašte pateiktas atsakymas į jo skundą pagal turinį ir nustatytas aplinkybes, o pareiškėjas nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, jam Rašte pateikta informacija tokio pobūdžio, kiek ji aktuali kaip fiziniam asmeniui, ginančiam savo teises, t. y. teisę gauti atsakymą į pateiktą skundą. Pateiktas individualus skundas negali būti vertinamas kaip viešojo intereso gynimo procedūros inicijavimas dėl nušienavimo fakto įvertinimo ir galbūt daromos žalos visuomenei. Atsakovas į pareiškėjo prašymą atsakė tinkamai, atsižvelgdamas į teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4006-473/2018, kuriuo pareiškėjo prašymas buvo perduotas nagrinėti iš naujo.

III.

19. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo 2019 m. vasario 11 d. skundo reikalavimą tenkinti visiškai arba perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas melaginga aplinkybe, kad jo 2018 m. balandžio 5 d. skunde nėra nurodyta pareiškėjo asmeninių ir kontaktinių duomenų. Taip pat teismas netinkamai aiškino VAĮ 14 straipsnio 6 dalį. Atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė pareiškėjui patvirtinimą, kad jo skundas gautas ir persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją, taigi pareiškėjo adresas atsakovui buvo žinomas ir atsakovas turėjo atsakymą pateikti elektroniniu paštu jo elektroninio pašto adresu, kaip numato įstatymas, nes pareiškėjas nepageidavo, kad atsakymas būtų siunčiamas kitu adresu ar įteikiamas asmeniškai. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad atsakymo pateikimas registruotąja siunta negali būti vertinamas kaip jo teisių pažeidimas, nes jis realizavo teisę skųsti Raštą. Dėl to pareiškėjas, norėdamas viešinti popierinį Raštą, turėjo papildomų sąnaudų jį suskaitmeninti, be to, gali kilti abejonių dėl jo tikrumo. Jei atsakovas būtų pateikęs Raštą elektroniniu paštu ir pasirašytą elektroniniu parašu, jo tikrumas galėtų būti patikrintas Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos tinklapyje.

21. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė vertinti jo argumentus dėl skunde nurodomos žalos, nes pareiškėjas nereiškė reikalavimo atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Atsakovui neatsakius nustatyta tvarka, tikėtina, kad pareiškėjas patirs žalos (nepatogumų, laiko ir darbo sąnaudų). Pareiškėjas negali popierinio egzemplioriaus panaudoti pakartotinai be papildomų sąnaudų, kaip galėtų tai padaryti su elektroniniu dokumentu.

Šalies argumentai

22. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismo sprendimas nemotyvuotas, pagrįstas ne faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, o subjektyviais įsitikinimais. Pareiškėjas nesutinka su išvada, kad nušienauta gebenė ataugo, nes teismas nebuvo ginčo vietoje, nėra duomenų kokia augalo būklė buvo iki nušienaujant.

23. Pareiškėjas teigia, kad jo skundo esmė nebuvo tai, kokiomis priemonėmis augalas buvo naikinamas, bet reikalavimas jo nenaikinti. Teismas neatskleidė ginčo esmės. Taip pat pareiškėjas nesutinka ir su jo pateiktų nuotraukų, kaip netinkamai užfiksuotų ir neaprašytų, vertinimu, nes atsakovo pateiktos nuotraukos iš esmės tokios pačios, o patikrinimo aktas apskritai pasirašytas tik vieno asmens.

24. Pareiškėjas teigia, kad 2018 m. balandžio 5 d. prašė taikyti atsakomybę už įstatymų pažeidimus, tačiau tik informacijos pateikimas nepagrįstai įvertintas kaip atitinkantis pareiškėjo prašymo turinį.

25. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neprivalėjo pareiškėjo informuoti apie patikrinimo laiką, tai prieštarauja VAĮ 30 straipsniui. Taip pat pareiškėjas nesutinka su išvadomis, kad jis neįgaliotas tikrinti atsakovo rangovų veiklos. Pareiškėjas teigė kreipęsis, kad būtų apginti jo interesai, o ne viešasis interesas, jam turėjo būti atsakyta išsamiai, aiškiai, atsakymas turi atitikti VAĮ reikalavimus. Pareiškėjui taip ir liko neaišku, kam ir kokia konkrečiai atsakomybė buvo taikyta. Pareiškėjo įsitikinimu, nusižengimas buvo padarytas, gebenės lipikės augavietė buvo naikinama, o dėl to kaltiems asmenims atsakomybė praktiškai liko nepritaikyta. Pareiškėjas turi teisę į įstatymais pagrįstą skundo nagrinėjimą, kuri šiuo atveju atsakovo buvo pažeista.

Atsiliepimas

26. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo pažeista jo teisė į jo skundo nagrinėjimą laikantis administracinei procedūrai nustatytų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 5 d. skunde atsakovui nėra nurodęs jokių kontaktinių duomenų bei nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodęs kokia forma jis pageidauja gauti atsakymą į teiktą skundą, todėl teismas pagrįstai argumentus dėl VAĮ 14 straipsnio 6 dalies pažeidimo atmetė. Pareiškėjas neprašė žalos atlyginimo, todėl teismas pagrįstai tokio reikalavimo nenagrinėjo ir nevertino. Skundžiamame rašte išdėstyti argumentai patvirtina, jog skundas buvo vertintas iš esmės ir pateikta pozicija į visus iškeltus pareiškėjo klausimus. Reikalavimas taikyti atsakomybę nepakeičia pareiškėjo turimų subjektinių teisių ir pareigų apimties, o pareiškėjas neįgaliotas vykdyti atsakovo pasamdyto rangovo veiklos kontrolę. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo situacijos vertinimu, nereiškia, kad atsakovas priėmė neteisingą ar neteisėtą sprendimą. Pareiškėjui pateiktas atsakymas tinkamas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybės, atitinka VAĮ reikalavimus. Pareiškėjas tiek 2018 m. balandžio 5 d. skunde, tiek apeliaciniame skunde nepaaiškina kaip jo teisių ir / ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas pasireiškia, nenurodo kokiais konkrečiais būdais pareiškėjas siekia apginti galbūt pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, pareiškėjui nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą, jo teisių ir pareigų apimtis nepasikeičia, Raštas jam nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 17 d. rašto Nr. A63-5/19(3.2.1-EM4) „Dėl naikinamo augalo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skundą iš naujo.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Raštas atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atsakyta į pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skunde keliamus klausimus, Rašte pateikta informacija tokio pobūdžio, kiek ji aktuali jam kaip fiziniam asmeniui, ginančiam savo teises, o pareiškėjas nėra subjektas, įgaliotas ginti viešąjį interesą.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Raštas jam pateiktas nesilaikant VAĮ 14 straipsnio 6 dalies reikalavimų, jis dėl to patyrė nepatogumų suskaitmenindamas popierinį dokumentą bei dėl to žalos patirs ateityje. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad nebuvo atsakyta dėl konkrečios atsakomybės taikymo, buvo pažeistas VAĮ 30 straipsnis nepakviečiant jo dalyvauti faktinių aplinkybių patikrinime.

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 5 d. skundu (I t., b. l. 78) kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Neries regioninio parko direkciją, nurodydamas, kad Administracijos samdoma įmonė, tvarkanti Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį, jau keli metai niokoja natūralią gebenės lipikės augavietę, be būtinybės pjaudama žolę pamiškėje, plotai, kuriuose auga šis augalas nereikalauja priežiūros, nes augalas neleidžia augti piktžolėms. Pareiškėjo nuomone, tokiais veiksmais siekiama gauti pajamų už plotų tvarkymą, kurių nereikia tvarkyti, padaryta ir tebedaroma žala aplinkai, pažeidžiami įstatymai ir visuomenės interesai, įskaitant ir pareiškėjo. Pareiškėjas prašė: 1) išsamiai paaiškinti saugomo augalo masinį naikinimą; 2) taikyti atsakomybę įstatymų nevykdžiusiems asmenims ir informuoti pareiškėją: 3) imtis priemonių, kad gebenės lipikės naikinimas būtų nedelsiant nutrauktas ir apie tai išsamiai informuoti pareiškėją; 4) imtis priemonių, kad būtų atkurta gebenės lipikės augavietė, buvusi iki nurodytų nusižengimų pradžios ir apie tai informuoti pareiškėją.

32. Atsakovas Administracija Raštu (I t., b. l. 4–5) paaiškino pareiškėjui, kad Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio teritoriją prižiūri ir tvarko UAB ,,Stebulė“, paaiškino dalies gebenės lipikės augavietės nušienavimo aplinkybes, jog dėl žmogiškosios klaidos buvo nušienauta apie 1,5 m pločio juosta tako pakraštyje, o augalas nėra masiškai naikinamas, augalas ataugęs ir jo išnykimui grėsmės nėra, pridėjo apžiūros akto kopiją. Rašte nurodyta, kad bendrovė gavo žodinį įspėjimą, o griežtesnių sankcijų Skyrius neturėjo pagrindo imtis.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-32-822/2017). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis minėtomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt.). Minėtų teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1355-602/2015).

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines ir teisines aplinkybes konstatuoja, kad Raštu pareiškėjui nesukuriamos jokios teisės ar pareigos, jame pateikiama informacija į pareiškėjo iškeltus klausimus dėl galbūt vykdomo saugotino augalo naikinimo, pareiškėjas informuojamas apie tai, kad augalas nėra masiškai naikinamas, jis iš esmės ataugęs, taip pat nurodytos aplinkybės dėl atsakomybės atsakingiems asmenims taikymo, t. y. nurodyta, kad bendrovė įspėta žodžiu, o griežtesnės atsakomybės taikyti netikslinga. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio nagrinėjamoje byloje matyti, kad jis iš esmės nesutinka su tuo, kad už augalo nušienavimą ar sunaikinimą niekam netaikyta reali atsakomybė. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikęs 2018 m. balandžio 5 d. skundą, iš esmės įgijo teisę gauti informaciją apie jo skundo nagrinėjimo rezultatus, bet ne ginčyti subjektų, turinčių teisę taikyti atsakomybę, sprendimus dėl konkrečios atsakomybės taikymo.

36. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, byloje skundžiamas Raštas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų, atsakovas savo kompetencijos neviršijo. Raštas pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui neturi.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje yra konstatavęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas pareiškėjo subjektinių teisių nepažeidė, jo skundas turi būti atmestas (žr., pvz., 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–1283/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442–1669/2008 ir kt.).

38. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nekėlė reikalavimo atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio pareiškėjo reikalavimo nenagrinėjo. Būtent pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą ir keldamas konkrečius reikalavimus, apibrėžia skundo ribas (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos vertina pareiškėjas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė