Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas įvykdęs Baudžiamojo Kodekso (toliau – ir BK) 145 str. 2 d., 148¹ str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. C. prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo žmogų, dėl to nukentėjusiesiems buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jų socialiniam gyvenimui ir neigiamas poveikis jų būsenai, o būtent:

Jis laikotarpiu nuo 2021-10-23 iki 2022-10-26, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), būdamas tyrimo metu tiksliau nenustatytose vietose, į nukentėjusiosios E. S. elektroninius paštus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo R. S. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) rašė elektroninius laiškus, be kita ko, parašydamas – 2022-06-30 „Kaip gyvena įteisinta (duomenys neskelbtini) paleistuve?“; 2022-07-14 „Kol paleistuvė neatsiprašys už paleistuvišką elgesį bažnytinės santuokos metu, tol ramiai negyvens“; 2022-03-10 „Neatsipalaiduok, tavęs laukia atpildas, tavo išmestas į orą bumerangas grįžta pas tave“; 2022-03-24 „paleistuvė ir kyšininke“; 2022-03-30 „STT dar tavęs nepasodino?“ ir panašaus turinio elektroninius laiškus;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2021-10-23 iki 2023-04-11, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), būdamas tyrimo metu tiksliau nenustatytose vietose, į nukentėjusiosios E. S. elektroninius paštus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pridėdamas papildomus nukentėjusiosios E. S. bendradarbių, giminaičių adresatus, parašė elektroninius laiškus, be kita ko, parašydamas – 2022-04-12 „Informacija apie (duomenys neskelbtini) E. S.... Sveiki, siunčiu Vilniaus apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimus, kuriuose yra daug charakterizuojančios informacijos apie administracinio skyriaus (duomenys neskelbtini) E. S.. Buvęs E. S. sutuoktinis G. C.“; 2022-06-16 „Apie paleistuvavimą ir ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos. Apie paleistuvės E. S. paleistuvavimus ir ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos sužinos visi daugiau ir daugiau žmonių. Manau, kad reikia informuoti kuo didesnį žmonių ratą, kad žinotų su kokiu asmeniu turi reikalų ir kad nebūtų apgautų, suviliotų žmonių, kad žmonės nepatirtų nuostolių.“ ir panašaus turinio elektroninius laiškus. Tokiu būdu prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo nukentėjusiąją E. S. ir nukentėjusįjį R. S., taip sukeldamas neigiamą poveikį nukentėjusiųjų E. S. ir R. S. socialiniam gyvenimui ir jų emocinei būsenai.

Tokias veiksmais G. C. įvykdė BK 148¹ str. 1 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Kaltinamasis G. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad tarp E. S. ir jo vyksta užsitęsęs konfliktas po skyrybų. Jis iš savo elektroninio pašto rašė E. ir R. S. laiškus, kurie jiems galėjo sukti dvasinius išgyvenimus, tačiau fizinio persekiojimo nebuvo. Nurodo, kad savo laiškais siekė E. S. atsiprašymo, nes būdama santuokoje su juo ji jau turėjo „tarnybinį romaną“ su kitu vyru, o taip manyti jis turėjo pagrindo manyti. Rašyti laiškus jis pasirinko, kaip vieną iš civilizuoto bendravimo būdų, o ne fiziškai persekioti. Didelis laiškų kiekis buvo siunčiamas, nes nei iš E., nei iš jos aplinkinių negavo jokio atsakymo, todėl pradėjo rašyti aplinkiniams žmonėms. Tai, jog nebuvo atsakyta nei į vieną jo elektroninių laiškų pripažįsta ir pati E. S. Nurodė, kad 2019-08-20 išsiskyrė su E. S. Nuo 2020 m. gegužės mėnesio pradėjo rašyti laiškus, nes buvo karantinas ir fizinis bendravimas nebuvo galimas. Nebuvo jos reikalavimo baigti rašyti laiškus, nebuvo jokio pokalbio, ar atsakymo, kad nelįstų, nerašytų. Kai E. S. neatsakė į jo laiškus, tada į adresatus prijungė R. S. Jokio atsakymo negavo ir iš jo nors siųstų laiškų kiekis buvo didelis. Keletas laiškų buvo skirti asmeniškai tik R. S.

Pažymėjo, kad yra (duomenys neskelbtini), kur dirbo ir E. S., (duomenys neskelbtini). Kiekvienais metais tikrinasi sveikatą ir tenka eiti į (duomenys neskelbtini), kurios praėjimas yra pro E. S. kabineto duris. Paskutinį kartą E. S. (duomenys neskelbtini) sutiko 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigoje prieš šventes, jiedu pasišnekėjo, E. S. pasakė, kad turi draugą ir daugiau jis su ja jokio fizinio kontakto neturėjo. Neigė, kad 2020–2021 m. buvo (duomenys neskelbtini), nes tuo metu buvo griežtas karantinas ir galėjo eiti tik į darbą ir parduotuvę; jeigu būtų nuėjęs į (duomenys neskelbtini), būtų nubaustas už karantino taisyklių nesilaikymą. Dėl šios priežasties pasirinko bendravimo būdą – rašyti el. laiškus. Nežino, kodėl E. S. pakeitė darbą, tačiau jis skambino į (duomenys neskelbtini) ir darbuotojas nurodė, kad ji staiga iš darbo išėjo, E. S. palikta darbo vieta liko tuščia, t. y. naujas darbuotojas nebuvo priimtas. Mano, kad E. S. išėjo iš darbo dėl korupcinių konfliktų. Taip pat žinojo, kad E. S. pakeitė gyvenamąją vietą ir, jo nuomone, gyvenamoji vieta buvo pakeista, kad E. S. galėtų realizuoti kyšininkavimo būdu gautus daiktus, t. y. įsigijus trijų kambarių butą esantį (duomenys neskelbtini); šią informaciją sužinojo iš bylos medžiagos.

Paaiškino, kad jį su E. S. siejo bažnytinio tribunolo byla, o kontakto ieškojo, nes E. S. po skyrybų žadėjo sumokėti jam už butą, tai buvo sutarta žodžiu. Skyrybos įvyko E. S. iniciatyva ir jis nenorėdamas piktumų, pateikė reikalingus dokumentus. Nors pats paprašė dokumentų kopijų, E. S. pradėjo jam daryti psichologinį spaudimą. Jų santuoka buvo bažnytinė, o po to įregistruota Civilinės metrikacijos skyriuje. Prasidėjus bažnytiniam tribunolui E. S. pateikė Vilniaus miesto aplinkės teismo 2021-12-10 sprendimą dėl paskleistų garbės ir orumo žeminančių ir tikrovės neatitinkančių duomenų prieš ją, todėl bažnytinė santuoka buvo nutraukta dėl G. C. kaltės. Jis nesutiko, kad santuoka buvo nutraukta dėl jo kaltės ir nurodė, kad E. S. neištikimybė buvo santuokos iširimo priežastis. Bažnytinio tribunolo byloje pateikti faktai apie G. C. ir jo asmenybę, jį šokiravo, t. y., kad jis yra alkoholikas ir degraduojantis asmuo. Galutinis tikslas buvo įrodyti, kad ištuoka įvyko dėl E. S. kaltės. Ciniškais laiškais G. C. siekė iššaukti E. S. reakciją. Pripažįsta, kad dėl laiškų rašymo buvo kviestas į policijos komisariatą ir buvo įspėtas, bet nepripažįsta, kad grasino E. S.

Nurodė, kad su E. S. (duomenys neskelbtini) susitikdavo atsitiktinai, nes jis lankydavosi ten kaip (duomenys neskelbtini). Naujas E. S. gyvenamosios vietos adresas buvo reikalingas G. C., nes ji pareiškė pretenzijas, kad jis turi kompensuoti išsikraustymo išlaidas. Į naują darbovietę jis kreipėsi su tikslu informuoti, koks asmuo pas juos dirba. Neigė, kad lankėsi E. S. naujoje gyvenamojoje vietoje, tik bylos medžiagoje pamatęs duomenys apie naują nukentėjusiosios gyvenamąją vietą, praėjo pro šalį, kad suprastų situaciją. Taip pat neigia, kad lankėsi pas E. S. vadovus (duomenys neskelbtini).

Tvirtino, kad laiškai nukentėjusiesiems buvo rašomi tam, kad išgauti reakciją ir išspręsti civilinius klausimus. Negavęs atsakymo, prie siunčiamų el. laiškų jungdavo daugiau žmonių. Tikėjosi, kad R. S. po provokuojančių laiškų pakalbės su E. S. Jo teigimu, nukentėjusioji turi sumokėti 20 000 Eur, o „vagimis“ vadino tik tame kontekste. Civilinėje byloje dėl garbės ir orumo įžeidimo E. S. buvo priteista 250 Eur žalos. Be to, E. rašė dėl galimos neištikimybės su R. Ž., apeliacinis skundas yra neišnagrinėtas bažnytinio tribunolo byloje. Negavęs atsakymo iš jos, el. laiškus rašė toliau. Visa tai darė dėl skaudžių skyrybų, kurias išprovokavo E. S. Jam buvo skaudu, kad neturėjo kito pasirinkimo, tik kaip sutikti su siūloma suma, kuri jo teigimu, buvo mažesnė negu jo įneštas indelis į butą. Buvusia sutuoktine pasitikėjo, o paaiškėjo, kad ji turėjo tarnybinį romaną su dabartiniu vyru. Norėjo išsiaiškinti civilinius santykius dėl E. tarnybinio romano su R. Ž. Nukentėjusios ir kaltinamojo santuokos metu jie kartu vaikščiojo į sporto klubą, restoranus, tai sužlugdė jo pasitikėjimą. (Duomenys neskelbtini) E. ištekėjo už kito vyro, skyrybos įvyko (duomenys neskelbtini). Be to, nukentėjusioji apšmeižė jį bažnytiniame tribunole ir taip jį dar labiau įskaudino.

Sutinka, kad jo siųsti laiškai buvo negražaus turinio, įkyrūs, galėjo įžeisti nukentėjusiuosius. Sutinka, kad kai kurie laiškai buvo įkyrūs. Daug buvo išaiškinta garbės ir orumo įžeidimo byloje. Tačiau nesutinka, kad jo veika yra tokia pavojinga, kad galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę, taip pat nesutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais. Nukentėjusiųjų dėl savo veiksmų atsiprašo.

Nukentėjusysis R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavęs iš kaltinamojo laiškus su įžeidimais buvo laibai nustebęs. Pamena, kad po skyrybų pas jį buvo likę G. C. daiktų, šis atvažiavo jų pasiimti. Tuo metu jis G. C. negrasino tik paklausė, kodėl šis tuokėsi su E. S. jeigu jos nemylėjo. Gaudavęs G. C. el. paštu žinutes ir nakties metu, jas paskaitęs susinervina, tada tenka gerti vaistus. Nurodė, kad po dukters skyrybų jis gulėjo ligoninėje, nes buvo sutrikęs širdies ritmas. Nesuprato, kodėl G. C. rašė jam tas žinutes. El. paštu žinutes pradėjo gauti ne iš karto po skyrybų, gal po metų, ir į jas neatsakinėjo. Tvirtina, kad buvo aiškiai išreiškęs nenorą bendrauti su kaltinamuoju civilinės bylos dėl garbės ir orumo įžeidimo nagrinėjimo metu. Žinojo, kad E. S. pakeitė gyvenamąją vietą dėl G. C. persekiojimo; išėjusi iš (duomenys neskelbtini) esančio buto, išsinuomojo kitą ir, E. teigimu, ten gyveno su drauge. Kada E. S. pradėjo bendrauti su dabartiniu vyru negali pasakyti, galimai, kada išėjo iš (duomenys neskelbtini) esančio buto. Žino, jog apie puse metų gyveno išnuomotame bute ir vėliau įsigijo butą su dabartiniu sutuoktiniu. Naują santuoką E. S. sudarė praėjus gal metams po skyrybų. Tvirtina, kad jo širdies sutrikimai susiję su iš kaltinamojo gautomis žinutėmis po skyrybų; gaudavęs naują žinutę susinervindavo ir tada turėdavo vartoti vaistus nuo spaudimo. Tvirtina, kad laiškus gavo ir jo giminės, kaimynai ir seniūnė. Nesupranta šių laiškų tikslo, taip pat kodėl kaltinamais prašo skolos. Atvykdavusi pas jį E. S. būdavo susijaudinusi, žino, kad ji vartodavo slopinančius vaistus. E. S. pakeitė darbovietę, nes buvo persekiojama kaltinamojo, šis buvo atėjęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini) durų, E. S. jį matė per kamerą. Tai pat G. C. buvo atėjęs į nukentėjusiosios darbovietę – (duomenys neskelbtini), tačiau nežino kiek kartų. E. sakė, kad jo bijo, ir pats jis dėl dukters nerimavo. Paaiškino, kad yra skaitęs visus G. siųstus el. laiškus. Nukentėjusysis nurodė, kad gauną el. laišką ir visada jį perskaito. Po kurio laiko, jis užblokavo G. C. siunčiamus laiškus. Tai padarė, kai gavo laišką, kuriame prašoma išsiplauti užpakalį. E. S. liko bute, kuris buvo įgytas santuokos metu ir po skyrybų likęs nukentėjusiajai, nes ji jame nenorėjo būti. Nežino, kada buvo parduotas (duomenys neskelbtini) turėtas butas. Žino, kad naują butą nusipirko. Tiek naujajame, tiek senajame bute buvo du kambariai. Nežino, ar G. C. kada nors buvo fiziškai smurtavęs prieš E. S.

Nukentėjusioji E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka su kaltinamuoju buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Skyrybų iniciatorius buvo G., o ne ji. Ji skirtis nenorėjo. Vestuvių naktį jis jai pasakė, kad jos nemyli ir ji nėra G. svajonių moteris. Bute pragyveno trumpą laiką, gal metus iki skyrybų. Viso skyrybų proceso metu jis gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Paskolą už butą mokėjo ji. Lol kaltinamasis atlaisvins butą ji gyveno, pas draugę. Po skyrybų jie kartu susitarė, kad ji G. sumokės 7 000 Eur. Pasitarusi su tėvais sumokėjo jam 9 000 Eur. Kol jis turėjo tuos pinigus, jos neįžeidinėjo. Bendravimo pradėjo ieškoti nuo 2019 m. gruodžio mėn., kai jis pradėjo lankytis nukentėjusiosios darbovietėje, norėjo susėsti ir paskaičiuoti neišmokėtus pinigus. Jam buvo ne vieną kartą žodžiu pasakyta, kad jokių bendravimų nebus. Kai jis atlaisvino butą, ji atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) esantį butą. 2020 m. jis pradėjo skambinėti į telefonspynę. Tada prasidėjo, kad jis E. S. laukdavo laiptinėje ir klausdavo, kada gražins pinigus; ji prašiusi daugiau jos neieškoti, netrukdyti. Kaltinamasis paskutinį kartą į (duomenys neskelbtini) butą buvo atvykęs 2020 m. pavasarį, tačiau ši jo neįsileido, išprašė. Po to karto, nusprendė parduoti butą ir jį pardavė 2020 m. birželį-liepą. Pardavusi butą išsinuomojo kambarį (duomenys neskelbtini). Po to, su dabartiniu vyru nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Nuomodamasi butą gyvenau kartu su draugu. Dirbo (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad kaltinamasis jos darbe pradėjo lankytis 2020 m. Šalia jos (E. S.) kabineto buvo (duomenys neskelbtini) kabinetas; moterys jai sakydavo, kad buvo atėjęs G. ir ieškojo jos, tai darydavo dažnai. Priėmė sprendimą keisti darbą, kai jis pradėjo gąsdinti, kad nori kažką blogo padaryti. Tos pačios moterys matė, kaip G. bandė įsibrauti į darbovietę ir karantino metu. (duomenys neskelbtini) yra tarnybiniai įėjimai, prie jų jis laukdavo nukentėjusiosios, pradėjo bijoti eiti į darbą. Nusprendė išeiti iš darbo ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Tada G. C. pradėjo rašyti nukentėjusiosios kolegoms. Rašė S. Ž., (duomenys neskelbtini). Į darbinį telefoną buvo skambinęs 21 kartą. Iš darbo (duomenys neskelbtini) ji išėjo 2021-04-06, 2019–2020 m. lankėsi pas psichiatrą. Pas psichologą lankosi iki šiol. Įsidarbino (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamasis pradėjo rašyti laiškus jos naujiems kolegoms ir vadovybei. E. S. atvyko raminti darbo psichologas. Kaltinamasis buvo informuotas, kad nukentėjusioji, jokio kontakto su juo nenori turėti.

Pažymėjo, kad 2019 m. po skyrybų su G. C. iš pradžių bendravo draugiškai, jis ne vieną kartą buvo atvykęs pas ją į (duomenys neskelbtini). Jų bendravimas pasikeitė nuo 2019 metų gruodžio mėnesio, todėl atėjusiam į (duomenys neskelbtini). G. C. buvo pasakyta, daugiau neiti ir ir su ja nebendrauti. Į laiškus neatsakinėjo, nes jos nuomone, tokiu atveju kaltinamais būtų rašęs dar daugiau laiškų. G. C. žodžiu buvo prašoma nebendrauti su ja; šis atsakė, kad turi teisę rašyti. Tada parašė pareiškimą ir kreipėsi į policiją. Kaltinamasis buvo raštiškai supažindintas, kad negali taip elgtis. Į policiją kreipėsi ne po pirmo laiško gavimo ir tikėjosi, kad jis liausis. Paaiškino, kad E. S. dabartinis vyras naują butą nupirko 2020 m. liepos mėnesį. Turėtą butą buvo priversta parduoti dėl G. C. persekiojimo. Butą pardavė už maždaug 120 tūkst, gražino paskola ir likusius pinigus investavo į naujo buto pirkimą ir įsirengimą. G. C. apsilankymus (duomenys neskelbtini) matė (duomenys neskelbtini) J. I. ir I. K.

Prieš civilinę bylą, (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji paklausė kaltinamojo, kodėl ji buvo įžeidinėjama. G. C. pasakė, kad jam 9 000 Eur neužtenką ir jam reikia daugiau. Vadovavosi pareigūnų duotais patarimais dėl maršrutų keitimo vykstant namo ir todėl G. C. nebuvo sutikusi. Tvirtina, kad paskambinęs nukentėjusiajai, G. C. alsuodavo į ragelį ir nieko nesakydavo. Be to, prie svetimų žmonių nieko blogo nesakydavo, jo pozicija buvo išsakoma tik tarpusavyje. Bendravimas vyko E. S. kabinete. G. C. pats įeidavo į kabinetą ir nukentėjusioji nesijautė saugi būdama kartu su juo. Be to, kaltinamasis rašė laiškus ir jos darbovietės direktoriui, ieškojo jos pas (duomenys neskelbtini). Ji su direktoriumi kalbėjo ir jis sakė, kad į gaunamus laisškus nekreiptų dėmesio. Nukentėjusioji prašė pakeisti darbinį telefono numerį, tačiau nepamena, ką sakydavo G. C. paskambinęs. Jai paklausus, kodėl jis rašė kaimynams, tėvams, kolegoms, jis sakė, kad turi teisę rašyti. G. C. rašė visiems šeimos nariams, kaimynams, miestelio seniūnijai, darbo inspekcijai. Tai padarė įtaką nukentėjusiosios bendravimui su kolegomis. Kaltinamasis pateikė pareiškimus STT ir FNTT dėl E. S., siuntė jai įvairias nuorodas. Nukentėjusioji buvo iškviesta į STT, kaip liudytoja dėl G. C. pareiškimo. Nukentėjusioji nurodė, kad jos savivertė smuko, taip pat ir pasitikėjimas, atsirado baimė. Bijo, kad kaltinamasis gali jai kažką padaryti, lankosi pas psichologus. Iš G. C. gautus laiškus skaitė ir nemanė, kad jo el. pašto blokavimas būtų tinkama išeitis. Naujasis butas yra brangesnis, senasis butas buvo geresnis. Jis buvo erdvesnis, šviesesnis. Pardavė tą butą, kada buvo nepalanku jį parduoti. Nurodė, kad 2021 m. balandžio mėnesį paliko darbą (duomenys neskelbtini), nes pradėjo jausti įtampą dėl G. apsilankymų prie jos kabineto. Parašė prašymą atleisti iš darbo savo noru be svarbių priežasčių. Ji su viešaisiais pirkimais nedirbo, jos pareigybė buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje. Kaltinimus dėl korupcijos išgirdo iš G. Jeigu kaltinimas dėl korupcijos būtų tikras, ji būtų negalėjusi įsidarbinti (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pareigas.

Su R. Ž. susipažino, kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandį. Skyrybų dokumentus su G. C. pasirašė (duomenys neskelbtini). Išsiskyrė rugpjūčio mėn. Po skyrybų G. liko automobilis, o nukentėjusiajai liko butas. Ji įsipareigojo sumokėti ir 2019-09-22 pervedė kaltinamajam 9 000 Eur. Naują butą gyvenimui išsinuomojo ankščiau negu išsiskyrė su kaltinamuoju, t. y. nuo 2019 m. liepos mėn., ir gyveno iki 2019 lapkričio mėn. 2018 m įsigytą (duomenys neskelbtini) esantį butą, kreditą pradėjo gražinti 2018-09-14, t. y. 7 metų tame bute ji su G. C. nepragyveno. 2019 m. G. C., pasak E. S., išsinuomojo butą šalia skyrybų metu jai likusio buto (duomenys neskelbtini) ir vaikščiodavo pas ją. Nukentėjusioji vydavo jį lauk. 2019 m. gruodžio mėnesį buvo pokalbis su G. C. jos kabinete, (duomenys neskelbtini). E. S. pasakė G. C., kad jis nebevaikščiotų pas ją nei į darbą, nei į namus. Tų pačių metų gruodžio mėnesį pasakė, kad jis neskambintų ir nerašytų. Neatsakė nei į vieną G. C. laišką, tačiau juos rinko. Taip elgtis jei patarė teisininkai, taip pat patarė neblokuoti kaltinamojo el. pašto. Tuomet parašė pareiškimą dėl G. C. elgesio, jis raštiškai buvo supažindintas, kad negali vaikščioti pas nukentėjusiąją ir jai rašyti. Jis rašydavo E. S. į asmeninio naudojimo el. paštą ir į darbinį, po to pridėjo daugiau adresatų. Jis visada informuodavo laiškuose, ką jis planuoja daryti. Neblokavo, nes norėjo žinoti, ką jis darys. Bijojo dėl savo saugumo. E. S. nurodė, kad G. C. grasino būnant jos kabinete. Su R. Ž. pradėjo gyventi 2019 m. lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini), o bendrauti pradėjo spalio mėnesį. Sporto klubą lankė kartu su darbo kolektyvu, o ne su R. Ž.

Tvirtina, kad nuo 2020 m. iki šios dienos geria vaistus dėl miego, padeda apsilankymai pas psichologą. Nesijaučia rami dėl G. C. veiksmų. Posėdžio metu sužinojo, kad jis žino jos naują adresą ir praėjo pro jos namus. Nesupranta, kodėl jam reikėjo ten lankytis. Teigia, kad G. C. sugriovė jos gyvenimą. Per jį negali ramiai miegoti. (Duomenys neskelbtini) dirbo pagal darbo sutartį. (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Atlyginimas yra mažesnis, negu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2020 m. uždirbo 1 500 Eur, o (duomenys neskelbtini) – 1 000 Eur. Dabartinė darbovietė yra toliau nuo namų, negu nuo buvusios darbovietės. Į teisėsaugą kreipėsi, nes po civilinės bylos G. C. nesiliovė ir tikėjosi, kad šį kartą išsigąs teistumo, nes jam grės atsakomybė. E. S. neprašė, kad jos kabinete būtų įmontuotos vaizdo kameros, nes jai buvo gėda. Dėl saugumo nešiojosi dujų balionėlį, kolegė vežė į darbą ir iš darbo namo. Norėjo pakeisti darbą, kad G. C. jos nerastu. Dabartinėje nukentėjusiosios darbovietėje kaltinamasis užeiti negali. Įvertina, ar jis gali laukti prie darbo. Maršrutus keičia kiekvieną dieną. Pas psichologus dėl skyrybų nesikreipė. Depresijos po skyrybų nebuvo. Nurodė, kad G. C. buvo skyrybų iniciatorius.

Skyrybos įvyko bendru susitarimu. G. C. ieškojo advokato, o E. S. sumokėjo. Tarpusavyje gerus santykius palaikė iki 2019 m. spalio mėn. 2019 m. gruodžio mėn. G. C. pareiškė, kad jam 9 000 Eur buvo maža. E. S. teigė, kad išlaikė G. C. Nežino, kada po skyrybų susipyko. Nukentėjusioji nurodė, kad G. C. 21 kartą skambino į jos darbinį telefoną, nes jis norėjo susitikti su ja. Įrodymų nėra, kurie galėtų pagrįsti G. C. grasinimus nukentėjusiajai. Ji su R. Ž. kartu į darbą nevaikščiojo, nes skiriasi jų darbo grafikai. (duomenys neskelbtini) G. C. laukdavo jos prie kabineto durų. (duomenys neskelbtini) gali paliudyti, kad kaltinamasis ieškodavo nukentėjusiosios. Jos gerai pažįsta kaltinamąjį, nes prieš skyrybas jis dažnai ateidavo pas ją į darbą. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) nepainioja laikotarpio prieš skyrybas su laikotarpiu po skyrybų. Telefoninių pokalbių su G. C. neįrašinėjo, nes teisininkas paiškino, kad tai bus niekinis dokumentas. 2020 m. užblokavo visus kaltinamojo kontaktinius telefonu numerius.

Dėl (duomenys neskelbtini) esančio buto pardavimo, E. S. nurodė, kad butas parduotas metai po skyrybų. Naujo buto paskola buvo ženkliai didesnė. (duomenys neskelbtini) butas buvo puikiai įrengtas ir paskola buvo mažesnė bei patogesnė vieta. E. S., kad el. pašto (duomenys neskelbtini) nekeitė, nes didelis ratas žmonių turėjo šį el. paštą. (duomenys neskelbtini) yra nukentėjusiosios gimimo data; buvo lengviau informuoti kaltinamąjį, kad jis nekontaktuotu su ja negu pakeisti el. pašto adresą. Nurodė, kad neįmanoma neviešinti darbovietės el. pašto ir kontaktų, nes nukentėjusioji yra (duomenys neskelbtini). Jos duomenys turi būti viešai prieinami. Kai nukentėjusiosios darbovietėje (duomenys neskelbtini) gavo el. laišką nuo kaltinamojo, buvo paprašyta IT specialistų užblokuoti siuntėją, kad niekas (duomenys neskelbtini) negautų jo laiškų. E. S. pati neprašė, kad G. C. būtų užblokuotas, tai padarė vadovybė. Kad baigtų persekioti G. C. buvo informavus ne vieną kartą žodžiu, jos tėtis taip pat jį informavo, kad jis jai nerašinėtų. Sistemingas persekiojimas truko ilgai ir dėl to, jai teko pakeisti darbą ir gyvenamąją vietą. Manė, kad su ja kažkas gali atsitikti, nes ką kaltinamasis parašydavo, tą ir įgyvendino; rašė, kad yra užsakytas jai skirtas gydymas. Tada ji nusipirko dujų balionėlį, pradėjo keisti vykimo į darbą maršrutus. Ji galvojo, kad yra pasamdyti asmenys, kurie ją užpils. Jis jai siuntė peilių nuotraukas. Peilio nuotraukas pateikė policijai, siųstas po bylos dėl garbės ir orumo įžeidimo. Nuotrauką gavo ji ir jos tėvas. Iš to suprato, kad jis gali kažką padaryti. Bijojo naudotis kompiuteriu, telefonu, atsiliepti į nežinomą numerį. Nukentėjusioji teigia, kad toks kaltinamojo elgesys yra emocinis bauginimas. Teismui pateiktame vaizdo įraše matomas žmogus, jai atpažįstamas kaip kaltinamasis iš veido bruožų, eisenos. Dirbdama (duomenys neskelbtini) jautėsi nesaugiai, nes apsaugos darbuotojo nebuvo, šis sėdėjo savo budelėje. (Duomenys neskelbtini) yra aptverta ir yra įėjimo kortelė, taip pat yra (duomenys neskelbtini) komanda ir dėl to ji ten jaučiasi saugi. (Duomenys neskelbtini) apsaugos G. nekvietė. Dirbo viešoje įstaigoje, todėl nesikreipė dėl darbo kabineto spynos keitimo. Atėjusi į (duomenys neskelbtini) niekam nesakė, kodėl išėjo iš (duomenys neskelbtini), tik konsultavosi su S., nes ji buvusi (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad praėjus 10 savaičių po skyrybų, galima sudaryti naują santuoką. Teigė, kad G. prie namų yra matęs R., tai yra užfiksuota vaizdo įraše. (duomenys neskelbtini) jis negalėjo matyti kaltinamojo, nes R. dirba 6 aukšte ir priima pacientus. Poliklinikos administracija žinojo apie persekiojimą, nes kaltinamasis vadovybei rašė el. laiškus. Vadovybė atsiribojo nuo santykių tarp darbuotojos ir jos buvusio sutuoktinio. Ji neskambino R. Ž., nes jis darbo metu yra nepasiekiamas – aptarnauja (duomenys neskelbtini) arba yra (duomenys neskelbtini). Patikino, kad ne vieną kartą prašė nebendrauti, policija supažindino raštiškai, kad kaltinamasis negali taip elgtis. Kai prašė, kad jis nebeitų pas ją, jis jai atkirsdavo, kad neaiškintų ir jis elgsis, kaip bepanorėjęs.

Liudytojas R. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam žinoma, jog sutuoktinė po skyrybų gaudavo labai daug laiškų iš G. Žinoma, kad G. pradėjo lankytis darbovietėje spręsti nebaigtų skyrybų klausimų. E. pradėjo jaustis prislėgta, pradėjo jausti nerimą. Nuolat skųsdavosi, kad ją bando visaip paveikti buvęs jos sutuoktinis.

Nukentėjusiosios E. S. skyrybos įvyko 2019 m. (duomenys neskelbtini). Su E. S. pradėjo bendrauti spalio arba lapkričio mėnesį. Ji pradėjo guostis, kad vyksta laiškų rašymas ir apsilankymai darbe. Kada lankėsi G. C. pas E. S. darbovietėje, jis nematė ir nežino. Žino, kad atėjimų buvo tiek 2019 m., tiek 2020 m. ir 2021 m. Laiškai buvo įžeidžiančio turinio, žmogus buvo vadinamas vagimi, reikalaujama kažkokių finansinių lėšų. G. C. nukentėjusiajai siųstus el. laiškus jis matė, tačiau tiksliai turinio pasakyti negali, nes neatsimena. Po kurio laiko ir jis buvo prisegtas prie laiškų kaip adresatas ir gaudavo laiškus į savo darbinį el. paštą. Matė, kad nukentėjusioji dėl to išgyveno, būdavo prislėgta, padidėjusio nervingumo, blogai miegodavo, atsirado dantų problemos, lankėsi pas psichologus. Žino, kad nukentėjusioji iki skyrybų gyveno (duomenys neskelbtini), po skyrybų nuomojo butą. Dabar gyvena kartu su juo. E. S. buvo išsinuomojusi butą, kad kaltinamasis nesilankytų. E. dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m., išėjusi iš darbo užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Darbovietės keitimas buvo dėl G. vizitų ir siųstų laiškų turinio. Pats jis dirba (duomenys neskelbtini), kurioje įėjimas nėra saugomas ar kitaip ribojamas, išskirtinis atvejis buvo karantino metu. Apsauga yra, bet ji yra kviečiama kai įvyksta incidentai. E. jam sakiusi, kad G. norėjo pakliūti į (duomenys neskelbtini) karantino laikotarpiu ir buvo kviesta apsauga. Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) darbiniame pašte nėra techninės galimybės užblokuoti siuntėjo. Norint užblokuoti kažkokius laiškus reikia kreiptis į IT specialistus, tačiau E. to daryti nenorėjo. Tvirtino, kad G. C. pas E. (duomenys neskelbtini) lankėsi nuo 2019 m. iki 2021 m. Taip pat žino, kad E. S. į namus, darbą buvo rekomenduota pareigūnų vykti skirtingais maršrutais; 2020 m. buvo parašytas pareiškimas policijai, vėliau teiktas civilinis ieškinys teismui. Jam žinoma, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kontakto nebuvo, nebuvo atrašyta nei į vieną laišką. Bendravimo būta tiek, kiek buvo vizitų (duomenys neskelbtini), susitikimai nebuvo malonūs ir dėl jų buvo reiškiamos pretenzijos. Su G. C. po laiško gavimo, susitikti nebandė, laiškų gavo daug, laiškuose buvo nurodomi negatyvaus pobūdžio dalykai apie E. Taip pat jam žinoma, kad R. S. buvo rašomi įžeidžiančio turinio laiškai, jie turėjo įtakos uošvio reakcijoms. Kiek jam žinoma, gavus laiškus R. S. pablogėdavo sveikata ir jis kreipdavosi į medikus. Mano, kad E. S. pareiškimas policijai ir pravestas prevencinis pokalbis su G. C. buvo ganėtinai aiškus pasakymas dėl nenoro gauti iš jo laiškų. Be to, žino, kad laiškai buvo nsiųsti E. ir jos giminaičiams, jam, ir darbovietei. Pats jis G. neprašė, kad šis nerašytų laiškų, jo gautus laiškus skaitydavo. Žino, kad E. laiškai buvo siunčiami ir į darbinį paštą, negali nurodyti priežasčių, kodėl ji nepakeitė el. pašto (duomenys neskelbtini). Karantino laikotarpiu laisvai patekti į (duomenys neskelbtini) nebuvo galima, tačiau kaltinamais bandė patekti, bet apsauga sustabdė. (Duomenys neskelbtini) turi IT specialistus ir nei jis, nei E. nesikreipė į IT specialistus dėl el. laiškų blokavimo. E. išėjo iš (duomenys neskelbtini) dėl gautų el. laiškų nuo G. C. Negali įvardinti su kokiais teisininkais buvo konsultuotasi. E. ir jo darbo grafikai yra skirtingi ir į darbą kartu jie nei nevykdavo, nei grįždavo namo. Po skyrybų nėra matęs G. C. (duomenys neskelbtini), taip pat nėra matęs kaltinamojo prie gyvenamosios vietos. Žino, kad E. kalbėjosi su kaltinamuoju gyvai, kad jis paliktų ją ramybėje.

Liudytoja J. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra buvusi E. bendradarbė. 2021 m. E. išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini) dėl besitęsiančio persekiojimo. Vienu metu ji yra įspėjus E., kad kaltinamasis prie (duomenys neskelbtini) aikštelės ir laukė. Žino, kad bendravimas buvo nenormalus. E. pasakojo liudytojai, kad persekiojimas po skyrybų suintensyvėjo ir kad buvo rašomi įvairaus pobūdžio laiškai. Matydavo G. atvykusį į (duomenys neskelbtini) iki skyrybų ir po skyrybų.

Ji ir E. S. sėdėjo skirtinguose šalia esančiuose kabinetuose. Kaltinamasis ne vieną kartą buvo užėjęs į jo kabinetą ir klausė, kur yra E. Šalia (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje kaltinamąjį matė vieną kartą. Jos žiniomis, nukentėjusiajai rašomais laiškais buvo reikalaujama pinigų. E. dėl laikų turinio atrodė prislėgta, blogai jautėsi. Po skyrybų kaltinamąjį (duomenys neskelbtini) matė kelis kartus. Be to, E. pasakojo jai, kad gyvenant sename bute į telefonspynę skambinėdavo. Liudytojos nuomone, nukentėjusioji išėjo iš darbo dėl persekiojimo. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) yra galimybė užblokuoti darbinį paštą, taip pat ar E. yra kvietusi apsaugą. Taip pat nežino, kad ar E. prašė jo nerašyti laiškų, nelankyti jos darbe, G. C. buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Liudytoja O. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. yra jos kolegė. Dirba (duomenys neskelbtini). Viskas prasidėjo tada, kai visi gavo laiškus. Žinojo, kad tarp Eitos yra nesutarimai po skyrybų su buvusiu vyru. Kai gavo laiškus, E. papasakojo, kad nesutaria su buvusiu sutuoktiniu, šis rašo nepadorius laiškus. Kelis laiškus matė, tačiau jais nesidomėjo. Nurodė, kad kolegoms skirti buvo 5–6 laiškai, viršininkas taip pat juos gavo. Ji pati laiškų negavusi, su kolegomis laiškų nepatarinėjo. Kiek žino, laiškuose buvo teigiama, kad ji yra paleistuvė, užregistruota kažkokiame svingerių vakarėlyje. Buvo atsiųsti ir FNTT žiniatinkliai. Būdama darbe pastebėdavo E. elgesį, emocijas ir suprasdavo, kad ji gavo laišką nuo kaltinamojo. Įstaigoje yra psichologė, į kurią kreipėsi ir E. E. buvo emocionali, negalėdavo atlikti darbo, bijojo dėl laiškų. Kai ji pati atėjo dirbti į (duomenys neskelbtini), E. jau ten dirbo. Pradžioje bendravimas buvo tik darbiniais klausimais ir tik 2021 m. pabaigoje sužinojo, kad yra gaunami tie laiškai, tada sužinojo, kad nukentėjusioji turi problemų su buvusiu vyru, apie buvusią darbovietę neklausinėjo. Žino, kad darbą pakeitė dėl buvusio vyro elgesio, dėl persekiojimo pakeitė gyvenamąją vietą, nes bijojo dėl savo sveikatos. Žino, kad E. nerašė G., taip elgtis jai rekomendavo ir kolegos, taip pat ir ji pati. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) sistemoje, be to jos vyras yra (duomenys neskelbtini), todėl ir taip patarė E. Prie (duomenys neskelbtini) ji kaltinamojo nematė.

Laiduotoja norinti būti R. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad santykiai su sūnumi G. C. yra normalūs. Ji gyvena Ukmergėje, o sūnus – Vilniuje. Sūnus pas ją atvažiuoja dažnai. Jis yra R. C. dešinioji ranka, kai reikia vyriškos pagalbos. Ji klausė kaltinamojo, kodėl rašo laiškus. Kaltinamasis sakė, kad rašo laiškus, nes jam labai skaudu. Žino, kad rašė negražias žinutes, vadino E. negražiais žodžiais, rašė ir jos tėvams, giminėms. Tokius veiksmus vertina neigiamai, bandė paveikti kalbėdama. Jai liūdna dėl tokių G. poelgių. Jis sakė, kad nedarys jokių neteisėtų veiksmų. R. C. gali daryti įtaką, kad jis nedarytų neteisėtų veiksmų. Veikos aplinkybes sužinojo po atliktų veiksmų, žinojo, kad jis rašė. Sūnus paaiškino, kad jautėsi apgautas ir jam buvo skaudu. Prieš skyrybas jai teko bendrauti su nukentėjusiąja, kuri nurodė, kad skyrybų priežastis buvo G. kaltė, t. y. jis nemylėjo E. Apie skyrybas sužinojo iš G., jis nesusivokė, kodėl įvyko skyrybos. Skyrybų iniciatore buvo E., tai jai pasakė G. Aplinkybės dėl turtinių reikalų jai nėra žinomos. Pati ji galėtų daryti sūnui teigiamą poveikį, kad tokie veiksmai nesikartotų. G. bandė ieškoti kontakto su E. įvairiais būdais. Netiki, kad E. pakeitė darbą dėl G.

Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su E. S. dirbo (duomenys neskelbtini). E. S. su G. C. buvo sutuoktiniai, po ištuokos jis pradėjo ją persekioti. Liudytojos kabineto langas buvo į centrinio įėjimo pusę. Tuo laikotarpiu buvo karantinas ir (duomenys neskelbtini) įleisdavo tik iš anksto užsirašius. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) apsilankė ne kartą. 2021 m. kelis kartus rado kaltinamąjį kabinete. Apsilankymai nebuvo draugiško pobūdžio, nes po to E. buvo nusiminusi, bendradarbė parveždavo E. namo. Nurodė, kad nukentėjusioji pasakodavo, kad G. C. ją terorizuoja ir prašo pinigų, kad neleidžia ramiai gyventi, todėl ji išėjo iš darbo į nežinomybę. Kaltinamąjį 2020 m. ir 2021 m. (duomenys neskelbtini) matė ne kartą. 2021 m. balandžio mėnesį E. iš darbo išėjo, nes nebegalėjo dirbti. Mano, kad persekiojimas sukėlė E. neigiamus išgyvenimus, ji po kiekvieno apsilankymo verkė. Po 2021 m. nukentėjusiosios išėjimo iš darbo, ji su liudytoja buvo susitikusios vieną kartą. E. parodė labai įdomią nuotrauką ir žinutę. Nuotraukoje buvo višta ir jo organas. Liudytojai E. nurodė, kad šią nuotrauką atsiuntė G. Darbe E. buvo sąžininga, darbšti, draugiška, tačiau po kaltinamojo apsilankymo būdavo susinervinusi ir liedavo ašaras, kad jos nepalieka ramybėje. Jų tarpusavio pokalbio kabinete negirdėjo. Matė, kaip kaltinamasis karantino metu bandė patekti į (duomenys neskelbtini), bet apsauginiai ar registratorės jo neįleido. Jokių kitų G. C. veiksmų nemačiusi, iš jo el. laiškų nebuvo gavusi, bet žino, kad kiti gaudavo daug. Žino, kad el. laiškų turinys buvo nelabai gražus. E. į tai reaguodavo blogai, jai buvo sunku dirbti. Liudytojos ir E. kabinetas buvo šalia, todėl buvo matyti, kad kaltinamasis ateina ir stovi už durų, t. y. laukia E. Kaltinamąjį matė du kartus bandanti patekti į (duomenys neskelbtini), matė jį prie E. kabineto. Bendradarbė pasakojo, kad namo laiptinėje nukentėjusiąją sekė kaltinamasis, todėl ją namo. Mano, kad E. neliūdėjo dėl pačių skyrybų fakto, kad santuoka nenusisekė. Ji liūdėjo dėl to, kad buvo persekiojama, prašoma iš jos pinigų. G. C. buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priimami 7, o ne 2 aukšte, kur yra administracija. Visus kartus, kai liudytoja matė kaltinamąjį, jis buvo atėjęs terorizuoti E. Ji ateidavo paverkdavo. E. nekviesdavo apsaugos darbuotojų, kai ateidavo G.; apsauga yra kviečiama tik esant rimtai priežasčiai. Nežino, ar E. dėl jo elgesio kvietė policiją. 2020–2021 m., G. (duomenys neskelbtini) matė apie 6 kartus. Nežino, ar administracija žinojo apie E. ir G. tarpusavio konfliktą.

Liudytoja S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo E. bendradarbė (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) tarnyboje. E. jai pasakojo, kad G. yra jos buvęs sutuoktinis, kuris jai rašinėjo laiškus ir nepaliko ramybėje. Jai E. sakė, kad jo bijo, kad bijo išeiti iš darbo. Kiek žino, E. buvo sakiusi G., kad nuolatinis jo rašymas, jai nepatinka. Su E. susipažino 2021 m. gegužės-birželio mėn., darbe pastebėjo, kad nukentėjusioji elgiasi keistai, pasižiūrėjusi į telefoną nusimindavo, kai teiravosi, kas nutiko, nukentėjusioji patikino, kad viskas gerai. Pasikartojus nurodytai situacijai, nukentėjusioji pasipasakojo, kad jai rašo buvęs sutuoktinis, ją šmeižia, rašo jos tėvui panašaus pobūdžio laiškus. Laiškai buvo rašomi jų bendravimo laikotarpiu. Laiškus ir jų turinį matė, dažniausiai buvo rašoma, kad E. yra paleistuvė. Po to, kai išėjo iš darbo, vieną kartą E. jai paskambino pasiguosti, kaip draugei ir pasakė, kad G. atsiuntė laišką (duomenys neskelbtini) darbuotojams ir vadovybei. Laiške jis nurodė, kad E. yra paleistuvė ir prisegė kažkokią teismo nutartį. E. dėl to labai pergyveno. E. iš pradžių jai sakė, kad iš (duomenys neskelbtini) išėjo dėl didelio darbo krūvio, po to jau paaiškino, kad dėl G. apsilankymų ir laiškų. Nukentėjusioji konsultavosi su ja bendro darbo metu ir vėliau dėl elgesio gaunant tokį laiškų kiekį, klausė jos patarimo, kaip elgtis. Ji E. patarė neatrašinėti į laiškus. E. jai sakė, kad ji žodžiu pasakė G., jog nenori su juo kontaktuoti. Jos žiniomis, buvusioje darbovietėje, t. y. (duomenys neskelbtini), E. gaudavo didesnį darbo užmokestį. (duomenys neskelbtini) darbuotojų kontaktiniai duomenys yra viešai prieinami; yra įėjimo kontrolė. Jai nežinoma, ar E. prašė, kad jos kontaktiniai duomenys nebūtų viešai prieinami, nurodė, kad teikiant tokį prašymą turi būti pagrįstos, realios priežastys.

2022-09-27 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. C. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, suprantamas. Šiandien pasinaudos savo kaip įtariamojo teise ir parodymų šiandien neduos (t. 4, b. l. 95–96).

2023-05-12 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. C. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, suprantamas. Prisipažįsta, kad elektroninius laiškus iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) rašė. Jo tikslas buvo išlieti savo skausmą, kurį jam suteikė E. S. jiems būnant santuokoje ir skyrybų metu. Norėjo šią informaciją iškelti į viešumą. Gal visa parašyta informacija yra ciniška, tačiau ji buvo nuoširdi. 2018 m. pabaigoje, 2019 metų pradžioje E. S. susirado meilužį R. Ž. Su juo intensyviai bendravo darbo ir nedarbo metu. Buvusi sutuoktinė pradėjo kurti planą kaip sėkmingai pelningai išsiskirti. Pradėjo namuose provokuoti žodinius konfliktus. Civilinio proceso metu ir bažnytinio tribunolo metu ji gyrėsi, kad darė kažkokius slaptus įrašus, kad jinai sėkmingai ir pelningai išsiskirtų. Kai jau E. surinko pakankamai daug priežasčių pelningai išsiskirti, ji padavė skyryboms. Nori paminėti, kad prieš skyrybas jis susirgo, buvo be jėgų, nedirbo, vartojo vaistus, tačiau susidomėjo peilių galandimu. Tuo metu E. su R. lakstė po restoranus. Namuose buvo bloga atmosfera, dažni konfliktai. Tuomet prasidėjo skyrybų procesas. Pradžiai E. norėjo skirtis gražiuoju, tačiau kai susirinko visus dokumentus ji pradėjo jį spausti dėl piniginių klausimų. Kadangi buvo bedarbis, tad buto tuo metu pasilikti sau negalėjo. Butas buvo įgytas kartu santuokos metu, kartu įrengtas ir panašiai. Susirinkusi reikiamus dokumentus, E. pasikeitė, susirinko daiktus, išėjo iš namų, pradėjo imituoti, kad viskas yra dėl jo kaltės. Skyrybų metu E. naudojosi jo bejėgiška būkle ir kad yra bedarbis, nenorėjo gražiuoju skirtis. Nori paminėti, kad iki skyrybų, kai E. dirbo (duomenys neskelbtini), ji pradėjo gauti prabangias dovanas, kaip kyšius. Apie tai yra pranešęs STT. Nori pabrėžti, kad ji butą keitė ne dėl jo, o dėl to, kad pardavė visas kyšio forma gautas prabangias dovanas ir norėjo legalizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus, dėl ko ji ir pirko naują butą. Kai pradėjo peilių galandinimo verslą, E. jam dėl to priekaištavo. Kažkada yra nusiuntęs E. elektroninį laišką su peilio nuotrauką. Ši nuotrauka nebuvo grasinančio pobūdžio, o tiesiog norėjo jai parodyti, kad yra dėkingas savo advokatui už puikiai atliktą darbą. Ant peilio lazeriu buvo išgraviruota „Advokatui A. U. už profesionaliai atliktą darbą“. Kiek jis yra rašęs elektroninių laiškų, E. jam niekada nėra atsakiusi. Tad jis net nežinojo, ar ji tuos laiškus gaudavo ir skaitydavo. Gal todėl ir dar daugiau rašydavau tų laiškų, nes imdavo pyktis, kad negauna jokio atsakymo. Kadangi nežinojo ar E. gauna laiškus, pradėjo elektroninius laiškus siųsti ir jos draugams, giminaičiams. Norėjo visiems aplink žmonėms parodyti, kad E. apgaudinėja žmones, kurie patiki, kad ji nuostabi, tobula, šeimyniška. Įgyja jo pasitikėjimą ir pradeda tuo asmeniu naudotis, manipuliuoti ir iš to asmens ieško finansinės naudos. R. S. yra penkių vaikų tėvas. Visada manė, kad jis yra autoritetas, gerbiamas asmuo. 2020 metų pirmo karantino metu, kai jau buvo išsiskyrę su E., jis nuvažiavo pas R. į namus, nes ten buvo gan daug jo daiktų, kadangi ir žvejodavo kartu ir panašiai. Susirinkęs savo daiktus jis R. užsiminė, kad žino apie E. negražius santykius su R., ko pasėkoje R. suagresyvėjo, pradėjo ant jo rėkti, sakydamas, kad suras žmonių, kurie jį pagąsdins ir kad nustotų kalbėti apie E. ir R. santykius. Matė, kad R. norėjo trenkti arba jam arba sudaužyti jo automobilį. Jis konfliktuoti nebuvo nusiteikęs ir bandydamas išvengti kitokių R. veiksmų, tad sėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš kiemo. Papildys, kad visa S. šeima yra pagarsėjusi pas juos kaime, kaip mėgstančius naudotis asmenimis, juos apgauti. Tad jis taip pat papuolė ir manė, kad jie turėjo tokį tikslą, kad iš jo kuo pigiau nupirkti buto dalį skyrybų metu. Tad kadangi su E. elektroniniais laiškais susisiekti nepavyko, tad pradėjo rašyti R. R. jam taip pat neatsakydavo. Visada galvojo, kad nei E. nei R. jo laiškų negaudavo iki kol 2021 metų lyg balandžio mėnesį gavo šaukimą į teismą. Jokių fizinių konfliktų su E. S. neturėjo. (duomenys neskelbtini) jis jos nepersekiojo. Jis yra (duomenys neskelbtini) ir ten vaikšto pas (duomenys neskelbtini), pasitikrinti sveikatos būklę ir panašiai. Būdavo (duomenys neskelbtini), kur reikėdavo praeiti pro E. kabinetą ir kitaip praeiti nebūdavo galima. Būdavo, kad jam einant, koridoriuje jie su E. susitikdavo, tačiau specialiai jis jos nelaukdavo ir nesekdavo. Po skyrybų su E. yra susitikę tik 3-4 kartus, tačiau jie susitikdavo atsitiktinai, ne dėl to, jog jis ją persekiotų. Susitikę jie persimesdavo keliais žodžiais, kaip sekasi vienas kitam. Vieno susitikimo metu E. pati jam pabučiavo į žandą. Jau tada jiems bebendraujant ji jam pasakė, kad turi darbinius konfliktus su įmone, kuri tiekia medicininę įrangą. Tie konfliktai buvo pasiekę ir (duomenys neskelbtini) vadovą. O apie darbo pakeitimą E. buvo pradėjusi kalbėti nuo 2019 metų. Tad nei gyvenamoji vieta nei darbovietė nebuvo pakeista dėl jo veiksmų. Susitikus su E. (duomenys neskelbtini) bendravimas būdavo normalus, kaip buvusio vyro ir žmonos, jokių konfliktų nebūdavo tarp jų, (duomenys neskelbtini) apsauga niekada nėra jo išvedusi iš (duomenys neskelbtini). E. dažnai pokalbio metu jį pakviesdavo į savo kabinetą, jis užeidavo. Tačiau be leidimo niekada nėra įsibrovęs į jos kabinetą. Kažkada yra pats pasibeldęs į jos kabineto duris, tačiau E. atsakė, kad neturi laiko, tad jis uždarė duris ir išėjo. Jokių konfliktų nekeldavo. Jis E. niekada nėra grasinęs, šie faktai yra išgalvoti ir melagingi. Papildant dar nori parodyti, kad šia profesija, kur dirba šiuo metu, žavėjosi jau seniai, gal nuo 2015 metų jei ne nuo dar anksčiau. Ji pažįsta V. D., kuris jai dirbant (duomenys neskelbtini) braižė (duomenys neskelbtini) planus. E. darė daug projektų su šiuo asmeniu kas (duomenys neskelbtini) buvo susiję su (duomenys neskelbtini). E. tuo labai žavėjosi. (duomenys neskelbtini) V. D. taip pat duodavo kyšius E. S., nes ji išrašinėjo sąskaitas - faktūras pagal jo žmonos individualią veiklą. Kadangi prasidėjo (duomenys neskelbtini) konfliktai su įmone UAB (duomenys neskelbtini), tad buvo puiki proga pakeisti darbo vietą. Mano, kad jos tikslas nebuvo keičiant darbovietę slėptis nuo jo, nes darboviečių atstumai vienos nuo kitos yra vos keli šimtai metrų. Taip pat iš vieno viešo asmens patapo kitu viešu asmeniu apie kurį viskas yra rašoma internete. mano jei ji tikrai bijotų jo, jei jis ją realiai tikrai persekiotų, tai ji keistų darbovietę į kitą miesto galą ir tikrai nebebūtų viešu asmeniu. Būstas keistas taip pat buvo kaip ir minėjo dėl pinigų ir dėl to, jog pasigerinti sąlygas ir gyveni arčiau darbo. Nori paminėti, kad skyrybų metu E. jam pasakė, kad jam dar sumokės dalį pinigų, nes pati suprato, jog pasielgė amoraliai. Kai kuriuos elektroninius laiškus rašė ciniškai, tačiau niekada jokių realių veiksmų prieš nei E. nei prieš R. nesiėmė ir ateityje nesiims. Papildant nori parodyti, kad prieš skyrybas E. pradėjo skleisti melagingą informaciją apie jį, jo šeimos nariams, pasakoti išgalvotus dalykus. Ji aiškino, kad skyrybų metu jos neskolintų man pinigų, nes prisipirks peilių. Tuo metu pasijuto užrištomis rankomis ir teko sutikti su skyrybų sąlygomis tokiomis, kokios jos buvo. Rašydamas elektroninį laišką, kad žmogus ramiai negyvens, tai neturėjo tiesioginės prasmės. Jis turėjo omeny, kad žmogus išgyvens dvasinius, moralinius dalykus. Niekada neturėjo minties ir fiziškai kažką daryti E. Daugiau papildyti nieko neturi (t. 4, b. l. 104–108).

2022-09-01 gautas pareiškėjos E. S. ir pareiškėjo R. S. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą ir apginti ją ir jos artimuosius nuo grasinimų, neteisėto persekiojimo bei terorizavimo, bei priedai. (t. 1, b. l. 1–16).

2022-09-16 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. S. parodė, kad su buvusiu vyru G. C., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė 2016 m., išsiskyrė 2019 m. Po skyrybų teismo sprendimu buvo turto dalybos. Viskas yra užbaigta išsiaiškinta. Po skyrybų proceso G. C. nuolat bandė su ja susisiekti per el. laiškus, telefonu, ateidamas į darbą ir į namus. Laiškuose ją vadindavo vagimi ir paleistuve. Dėl tokių jo veiksmų buvo kreiptasi į policijos įstaigą. 2020-06-02 buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Po šio priimto sprendimo G. C. veiksmai nesiliovė, o padažnėjo. Jis ir toliau rašė el. laiškus jai, jos tėvui R. S., dabartiniam vyrui R. Ž., jos broliams, giminaičiams, bendradarbiams. Laiškus yra pridėjusi prie pareiškimo. Dėl jo veiksmų 2021 m. kreipėsi į teismą. Teismas priėmė sprendimą ir priteisė jai 250 Eur neturtinės žalos už jo laiškuose minimą žodį „Vagis“. Bei 2 359,25 eurų bylinėjimosi išlaidų. Tuomet G. C. kreipėsi su skundu. 2022 m. Balandžio mėn. jo skundas buvo atmestas, tačiau jo veiksmai iki šiol nebuvo sustabdyti. Teismo metu G. C. teikė skundus į STT tarnybą, kad ji užsiima korupcija. Jai jokie kaltinimai nebuvo pareikšti, bylos iškeltos nebuvo. Jis iki šiol rašo laiškus tiems patiems gavėjams, bei naujai jos darbovietei, viršininkams. Tačiau po priimto teismo sprendimo laiškuose žodžio „Vagis“ neberašo, kartoja žodį „paleistuvė“, kadangi teismo sprendime buvo aptarta, kad tai tik jo nuomonė apie ją. Nori informuoti, kad buvęs vyras apie savo veiksmus pirmiau informuoja ją, o po to atlieka veiksmus, tai yra pirmiau 2022-03-20 jai parašė, kad kreipsis į darbovietę, o 2022-04-11 parašė el. laiškus darbuotojams, su pridedamais nenuasmenintais teismo sprendimais. Šį laišką yra pridėjusi prie pareiškimo. Žinant tai, kad jis atlieka veiksmus, apie kuriuos jai praneša, (el. laiškų rašymas), ji bijo dėl tolimesnių jo veiksmų, kuriuos jis yra jai išsakęs žodžiu 2020 m. dėl susidorojimo su ja, ir sukeliamo jai skausmo (dėl to jau buvo priimtas sprendimas M-1-01-3201-20). 2022-07-14 į savo asmeninį el. paštą gavo jo laišką su pavadinimu „Paleistuvė kol neatsiprašys tai ramiai negyvens“. Šiuo metu G. C. nežino jos gyvenamosios vietos, žino jos dabartinę darbovietę, tačiau ji bijo, kad jo rašomi laiškai gali paveikti jos sveikatai, mano, kad jis gali su ja susidoroti. Realiai su G. C. nebuvo susitikusi nuo teismo sprendimo, jo savo aplinkoje nemato, jis telefonu su ja susisiekti nebando, kreipiasi tik el. laiškais. Kreipiasi per jos darbinį el. paštą, kadangi asmeniniame yra jį užblokavusi. Jo laiškus į asmeninį paštą gauna į „šlamšto paskirtį“, juos mato ir juos perskaito. 2022-09-15 į savo darbinį paštą, taip pat gavėjuose buvo nurodytas R. S. el. paštas ir jos dabartinio sutuoktinio R. Ž. el. paštas su tekstu, kad jai bus skausminga ir negailestinga. Tokius jo veiksmus, t. y. el. paštu pateikiamus laiškus, kad jai „paleistuvei“ bus skausminga, negailestinga vertina kaip grasinimus su ja susidoroti, bei pakenkimus jos sveikatai. 2022-09-09 taip pat jis yra jai parašęs tekstą, jog „E. S. gyvens labai neramiai, gyvenimas ją stipriai ir skausmingai sužalos.“ Prašo pagalbos sustabdant G. C. veiksmus, jog jis nerašytų laiškų, bei nebandytu sutrikdyti jos sveikatos. Taip pat nori paminėti, kad į jo rašomus laiškus nei karto nėra atsakiusi, taip pat į juos nėra atrašę jos artimieji. G. C. susirašinėja monologu (t. 3, b. l. 34–37).

2022-09-20 ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta E. S. parodė, kad papildomai prie pirminės apklausos nori patikslinti, kad kaip ir minėjo apklausoje dėl buvusio vyro G. C. veiksmų buvo kreiptasi į policijos įstaigą. 2020-06-02. buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Jis buvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 145 str., jam išaiškinta, kad jo agresyvus elgesys jos atžvilgiu gali būti suprastas kaip neteisėtas ir dėl to ji ateityje gali kreiptis į teismą ar teisėsaugos institucijas tikslu ginti savo teisę į privatų gyvenimą, kėsinimąsi į garbę ir orumą. Nori patikslinti, kad po skyrybų teismas padalijo turtą, buvo išspręsti visi iškelti klausimai, jos ir G. C. niekas nebesieja, neturi bendrų vaikų, bendro turto, ar bendrų skolų, įsiskolinimų. G. C. nenutraukė savo neteisėtų veiksmų, o juos padažnino, toliau rašė elektroninius laiškus jai, jos tėvui R. S., dabartiniam vyrui R. Ž., jos broliams, giminaičiams, bendradarbiams. Laiškus yra pridėjusi prie pareiškimo. Dėl nesiliaujamų elektroninių laiškų rašymo kreipėsi į psichologus, kur buvo paskirtos konsultacijos. Kadangi tai nesibaigė 2021-03-30, kreipėsi į teismą. Teismas priėmė sprendimą ir priteisė jai 250 Eur neturtinės žalos už jo laiškuose minimą žodį „Vagis“ bei 2 359,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendime aptarta, kad G. C. laiškuose vartojamas žodis „paleistuvė“ tai tik G. C. nuomonė apie ją. Tuomet G. C. kreipėsi su skundu. 2022 m. Balandžio mėn. jo skundas buvo atmestas, tačiau jo veiksmai iki šiol nebuvo sustabdyti. Remdamasis teismo sprendimu jis tyčia rašo laiškus jai ir jos artimiesiems ją vadindamas „Paleistuve“, teikdamas, kad tai įteisino teismas. Ji dėl to nuolat patiria nerimą ir spaudimą. 2021 m. jai dirbant (duomenys neskelbtini), G. C. persekiojo ją ateidamas ir laukdamas jos prie jos kabineto iki prasidedant jos darbo laikui. Stovėdavo atsirėmęs į sieną ir susidėjęs rankas sukryžiavęs ant krūtinės, sakydavo „Labas vagie, kada atiduosi pinigus“, „neatsipalaiduok“. Apie kokius pinigus jis kalbėjo ji nežino, į šį klausimą neatsakė ir teisme. Ateidavo labai dažnai, į savaitę po kelis kartus. Kas kartą eidama į darbą jausdavo nerimą, nes bijojo darbe sutikti G. C. Matydama jį prie kabineto, apsimesdavo, kad jai skambina telefonu ir į jį nekreipdavo dėmesio tuomet po kiek laiko jis pasišalindavo. Tai darydavo tik tam, kad nukreipti dėmesį, tačiau po to ilgai negalėdavo nusiraminti. Yra buvę atvejų karantino metu, kada jis neužsiregistravęs kaip (duomenys neskelbtini) norėjo patekti į vidų, dėl ko jam buvo iškviesti apsaugos darbuotojai, ir jo neįleido. Taip pat nori paminėti, kad jam atėjus į jos darbą ir ją sutikus jis nekartą yra sakęs, kad nori jai padaryti kažką negero, bet nežino ką, sakydavo, kad gal apipilti veidą rūgštini ar jį sužaloti peiliu, nežino, kad yra skausmingiau. Tuo metu jis dirbo peilių galandytoju. Tai pasakydavo žiūrėdamas jai į akis, bet nesant aplinkiniams asmenims. Teisindavo save, kad ji jam niekuo negalės pakenkti, nes jis yra buvęs (duomenys neskelbtini) ir mano, kad to nepavyks įrodyti. Tomis dienomis kai jis neateidavo į jos darbovietę, tai laukdavo jos prie namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje. Jai išlipus iš lifto ir pradedant rakinti buto duris jis pakildavo laiptais ir vėl gi atsirėmęs į sieną sakydavo „Labas vagie“, „tu nuo jo nepasislėpsi, jis ją vis tiek suras“. Taip kaip ir minėjo būdavo kelis kartus į savaitę. Dėl jo dažnų apsilankymų darbe patyrė be galo didelį stresą, išgyvenimus, ir nusprendė pakeisti gyvenamąją vietą, su tikslu, jog jis jos nerastų. Darbo nekeitė, nes manė, kad darbe bus saugu. Tačiau G. C. padažnėjus ir suįžūlėjus apsilankymams darbe (duomenys neskelbtini), tais pačiais anksčiau išvardintais veiksmais, nusprendė bandant išvengti jo sistemingo persekiojimo, apsaugant save pakeisti ir darbovietę. Pažymi, kad gyvenamąją vietą pakeitė 2020 m. vasaros laikotarpiu. Darbovietę pakeitė 2021-06-21. Kai vyko teismas dėl garbės ir orumo pažeminimo (2021-12-10 priimtame sprendime) teismo posėdžio metu jai prisistatant teisėjai turėjo pasakyti esamą darbovietę, todėl pasakė, jog dirba (duomenys neskelbtini). Visa tai girdėjo ir G. C., dėl to taip sužinojo jos naująją darbovietę ir elektroninius laiškus adresavo jos šios darbovietės viršininkams, bei jos naujuoju darbovietės el. paštu. Laiškai pridėti prie pareiškimo. Dėl visų šių G. C. veiksmų sutriko jos įprasto gyvenimo ritmas, jaučia spaudimą žinodama, kad laiškus gauna ne tik ji, bet ir jos artimieji bei darbovietė. Negali susikaupti darbe bei atsipalaiduoti būnant namuose, nuolat jaučia baimę, jaučiasi nesaugi nes G. C. nereaguoja į jam skiriamus įspėjimus ir teismo sprendimus, nedaro išvadų, toliau persekioja rašydamas įžeidžiančius laiškus. Dėl šių veiksmų iki šiol lanko psichologo konsultacijas. Taip pat nori pažymėti, kad po G. C. pokalbio su pareigūnu 2022-09-16 G. C. toliau siuntė elektroninius laiškus. Prašė G. C. ikiteisminio tyrimo metu ir po jo neatskleisti jos gyvenamosios vietos adreso ar kitų asmeninių duomenų, jog šis negalėtų tuo manipuliuoti ar bandyti pakenkti (t. 3, b. l. 40–44).

2023-03-14–2023-04-13 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateikiami atsakymai, kad E. S. gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. E. S. galėjo teisingai suvokti įtariamojo veiksmų jos atžvilgiu esmę ir pagal savo galimybes jiems priešinosi (neatsakinėjo į kaltinimus ir įžeidinėjimus, keitė darbovietę ir gyvenamąją vietą, kreipėsi į teisėsaugos institucijas). E. S. dėl byloje nagrinėjamų įvykių psichikos sutrikimas neišsivystė (t. 3, b. l. 92–98).

2022-10-13 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad teisės ir pareigos kaip liudytojo išaiškintos, suprantamos. Yra įspėtas už melagingų parodymų davimą. Maždaug prieš 7 metus susipažino su G. C. Jis jam iš karto pasirodė storžievis, nepatikimas vyras, iš karto nesiskaitė su jais, kaip E. tėvais, elgėsi nepagarbiai. Kai dukra su G. pranešė apie vestuves, jis tuo nelabai buvo patenkintas. G. jo pusseserei I. V. 3 dienas prieš jų vestuves pasakė, kad nemyli jo dukros, bet kadangi E. šeimyniška, darbšti, tai jam tinka apsivesti ir be meilės. Jis tai sužinojo jau tik prieš jų skyrybas, jai pasakė I. E. su G. santuokoje prabuvo apie 2 metus. Skyrybos įvyko taikiai, E. jam sumokėjo dar 9 000 eurų. Dar po šių skyrybų jis buvo du kartus pas jį ir jo žmoną atvykęs, susirinko paskutinius savo daiktus, dar papietavo visi kartu gražiai, atvežė dar jiems dovanų. Maždaug po 10 mėnesių, po skyrybų, G. pradėjo rašyti jam SMS žinutes, kuriuose buvo parašyta, kad E. jį apvogė, tačiau kaip, nedetalizavo. Tuomet po kurio laiko jis jo numerį užblokavo ir tuomet jis pradėjo jam rašyti elektroninius laiškus. Juos rašo iki šios dienos jam. Visi elektroninių laiškų turiniai yra išrašyti prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį rašė kartu su E. 2022-09-01. Kai kurios žinutės yra grasinančio pobūdžio: „Ruoškis, išsiplauk užpakalį“, „tuoj tau bus siurprizas“ ir panašiai. Kol kas savo grasinimų jis įvykdęs nėra, tačiau dėl šių žinučių jis patiria stresą, tenka vartoti raminamuosius, yra pakilęs spaudimas, bijo dėl dukters, kad jis jos nesektų ir nepadarytų ko nors jai blogo, taip pat bijo, kad gali atvykti ir iki jo gyvenamosios vietos. Net kai ir eina savo kieme iš ūkinio pastato į namus, žmona prašo, kad pasiimtų dujų balionėlį, nes bijo, kad G. gali būti atvykęs ir įvykdyti savo grasinimus. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju dėl jo daromos nusikalstamos veikos, dėl grasinimų ir prašo paskirti jam kardomąją priemonę, kad nerašinėtų jam, nesiartintų prie jo bei jo žmonos, nes tikrai tai kenkia jo ir žmonos sveikatai. Kadangi jis į darbą išvažiuoju 7 ryto ir grįžta vakare, žmona lieka viena namuose, tad bijo, kad G. gali atvykti ir ką nors padaryti žmonai. Daugiau šiuo metu papildyti nieko neturi (t. 3, b. l. 115–118).

2022-09-21 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. Ž. parodė, kad jis yra E. S. sutuoktinis. G. C. asmeniškai nepažįsta, jų niekas nesieja. Žino jį kaip savo žmonos buvusį sutuoktinį. Apie tai, kad jis rašo el. laiškus E. S. žinojo nuo pat pradžių, apie tai jam papasakojo pati žmona. Elektroninius laiškus pradėjo gauti ir jis po 2021 m. gruodžio mėn. priimto teismo sprendimo, kuomet G. C. teismo posėdyje sužinojo, jog E. S. ištekėjusi už jo. Jo darbinis elektroninis paštas yra neslepiamas, jis skelbiamas viešai (duomenys neskelbtini) puslapyje, dėl to mano, kad G. C. taip jį ir rado. Radęs ir siuntęs el. laiškus E. S. gavėjuose nurodydavo ir jo darbinį el. p. (duomenys neskelbtini). Elektroninio laiško, kuris būtų adresuotas tik jam, gavęs nėra. Yra gavęs laišką, kurio turinys buvo adresuotas jam, tačiau gavėjuose buvo nurodyti ir kiti asmenys. Laišką yra persiuntęs tyrėjai. Jis į G. C. laiškus neatrašinėja. Kitaip su juo susisiekti jis nebandė. Grasinimų susidorojimu su juo neišreiškė. Realiai su juo susitikęs yra apie porą kartų. Vienas iš jų, tai jog G. C. buvo (duomenys neskelbtini) pacientas ir joje lankydavosi ir sekantis kartas jog jam išeinant iš prekybos centro susitiko jį tarpduryje, tuometu pasisveikino ir išsiskirstė. Tai buvo dar prieš E. S. ir G. C. skyrybas. Savo darbiniame elektroniniame pašte G. C. negali užblokuoti techniškai, nes nėra tokios galimybės. Jis mato, kaip jo žmona jaudinasi gaudama G. C. laiškus, nuolat negali susikaupti, visada atrodo išsiblaškiusi, jaučia nerimą, baimę, yra irzli. Vertinant G. C. elektroninius laiškus mato, kad jų rašymas yra suintensyvėjęs o turinys suagresyvėjęs, lyginant su šių metų pačia pradžia. Pastaruoju metu elektroniniai laiškai gaunami beveik kasdien. Kartu su žmona jaučiasi nesaugūs, dėl tokių G. C. veiksmų. Prašė G. C. ikiteisminio tyrimo metu ir po jo neatskleisti jos gyvenamosios vietos adreso ar kitų asmeninių duomenų, jog šis negalėtų tuo manipuliuoti ar bandyti pakenkti (t. 3, b. l. 121–124).

2023-01-13 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. N. parodė, kad teisės ir pareigos jai yra išaiškintos, suprantamos. Yra įspėta už melagingų parodymų davimą. Su E. S. yra bendradarbės. Su ja susipažino prieš du metus, kai ji atėjo dirbti į (duomenys neskelbtini). Jų santykiai yra draugiški, tačiau dažniausiai bendrauja tik darbe. Maždaug po pusmečio jų bendravimo su E., ji jai pasipasakojo apie savo buvusį vyrą G. C. Dažnai matydavo, kad E. darbe būna įsitempusi, sėdi lyg ant adatų. Galiausiai ji pradėjo jai pasakoti, kad jos buvęs vyras jai rašo įvairius elektroninius laiškus, taip pat juos parodė. Galiausiai po jų kažkurio teismo, G. buvo parašęs elektroninį laišką jų bendruoju darbiniu paštu ir automatiškai tas laiškas įkrito visiems jų departamento darbuotojams, nuėjo iki pat valdžios. Jai ryte atėjus į darbą E. buvo didelėje isterijoje, atėjo raminti jos pas juos dirbanti psichologė. Ji asmeniškai pačio laiško neskaitė, matė tik tai, kad ten buvo iš teismo nutarties nukopijuotas galutinis sprendimas, o ar buvo pati nutartis prisegta prie laiško nepamena. Kiti bendradarbiai pasakojo, kad tame laiške buvo parašyta, jog teismo sprendimu E. yra pripažinta Paleistuve, kad ji yra skolinga G. ir panašiai. Kiek žino, ji iki šios dienos gauna iš G. elektroninius laiškus, kur kviečia ją į svingerių vakarėlius ar panašiai. E. taip pat yra pasakojusi, kad G. ateidavo prie jos anksčiau gyvenamojo buto, kur palikdavo laiškus, atrodo lyg yra sakiusi, jog jis yra ištepęs jos duris fekalijomis. Dėl šių jo pastovių atėjimų ir baiminimusi dėl savo sveikatos, E. teko keisti gyvenamąją vietą. Taip pat pasakojo, kad kai E. dirbo (duomenys neskelbtini), G. taip pat ateidavo į jos darbovietę, kur eidavo pas (duomenys neskelbtini) vadovus, tačiau jį yra kelis kartus išprašę, kad jis išeitų. Taip pat dėl šitos prižasties E. teko keisti ir darbovietę, tad ji atėjo dirbti į (duomenys neskelbtini). Kiek žino, G. taip elgiasi, nes jis nori, kad E. jam susimokėtų. Jis laiškuose aiškindavo, kad ji jam skolinga už tai, kad ji liepdavo jam eiti dirbti, tačiau iš esmės jis nori gauti pinigus už atseit moralinę žalą. Kai E. rodė kažkurį laišką, jame buvo nurodyta, kad jis nori iš jos 30 tūkst. eurų. Visi šie dalykai daro psichologinį šlykštų spaudimą E. Ji taip pat yra pasakojusi, kad G. yra jos elektroninį paštą užregistravęs įvairiuose STT, FNTT ir panašiuose puslapiuose, kur jai vis eina į paštą laiškai iš šių puslapių. E. gavusi tokį laišką iš karto tikrinasi ar nėra gavusi šaukimo atvykti dėl eilinių G. išsigalvojimų. Daugiau papildyti nieko neturi (t. 3, b. l. 127–130).

2023-01-17 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. I. parodė, kad teisės ir pareigos jai yra išaiškintos, suprantamos. Yra įspėta už melagingų parodymų davimą. Jos su E. S. susipažino dirbdamos (duomenys neskelbtini) maždaug prieš 5 metus. Jų santykiai buvo labiau darbiniai, tačiau pabendraudavo ir asmeniniais reikalais. Kabinetai buvo vienas šalia kito, tad bendraudavo beveik kiekvieną dieną. Ji ją dažnai matydavo nusiminusią, kaip kažkada ji jai pradėjo pasakoti apie savo vyrą G. C. Ji pradėjo pasakoti, kad jis jai vestuvių dieną pasakė, kad jis jos nemyli ir tuokiasi ne dėl meilės. Kada jis jai apie tai pasakoti pradėjo, tikslaus laiko tikrai nebepamena. 2021 metais E. išėjo iš (duomenys neskelbtini) dėl to, kad G. ateidavo į (duomenys neskelbtini), jos ieškodavo, ar jie susitikdavo nežino, ją persekiojo. Galiausiai ji bijodama dėl savo sveikatos pakeitė darbovietę. Kiek žino, jis iš jos vis reikalauja kažkokių pinigų. Kadangi su E. jų kabinetai būdavo šalia, ir kai jos G. nerasdavo kabinete, G. užeidavo į kabinetą, kuriame sėdėdavo ir visuomet klausdavo kur yra E. Kiek žino, G. E. laukdavo ir prie jos anksčiau buvusios gyvenamosios vietos, dėl ko taip pat E. baimindamasi dėl savęs keitė gyvenamąją vietą. E. yra pasakojusi, kad G. dideliam asmenų ratui rašydavo įvairaus pobūdžio elektroninius laiškus apie E. Ši priežastis taip pat buvo viena iš daugelio, dėl ko E. keitė darbovietę. Tie laiškai, kiek žino, būdavo šmeižiamo formato, asmeniškai ji nei vieno nėra gavusi. Kiek žino, laiškus gaudavo ir jų (duomenys neskelbtini) direktorius. E. į tai labai jautriai reaguoja, gyvena pastoviam strese. Ar fiziškai G. yra ką nors realiai padaręs ir įgyvendinęs savo grasinimus, nežino. Žino tik tiek, kad kai E. pardavė senąjį butą, ji yra kažkokią dalį perdavusi G., kad jis ją paliktų ramybėje. Tačiau jo pinigų reketavimas tęsiasi toliau, jis toliau prašo iš E. jam pervesti pinigus, tačiau kokia to priežastis nežino, nebepamena. Mano, kad jis tiesiog tikisi gauti iš jos naudos, pinigų, nes jis nedirbantis asmuo ir nori būti išlaikomas. Visais šiais savo veiksmais mano, kad G. parodo, koks jis yra neadekvatus. Daugiau papildyti nieko neturi (t. 3, b. l. 133–136).

2023-01-20 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. S. parodė, kad teisės ir pareigos jai yra išaiškintos, suprantamos. Yra įspėta už melagingų parodymų davimą. Su E. S. susipažino maždaug prieš 1,5 metų, kai ji atėjo dirbti į dabartinę darbovietę. Iš pradžių bendravo darbo reikalais, tačiau po truputį pradėjo bendrauti ir asmeniniais reikalais. Iš pradžių jai kilo nuostaba, kodėl ji pakeitė darbo vietą ir atėjo dirbti į šią (duomenys neskelbtini) už mažesnį atlyginimą. Iš pradžių ji pradėjo teisintis, kad (duomenys neskelbtini) buvo per daug darbo, dirbo už kelis žmones ir panašiai. Beveik kiekvieną dieną ji ją matydavo sunerimusią, išsigandusią. Galiausiai po maždaug mėnesio bendravimo ji jos paklausė kas jai yra, ar kažkas nutiko. Ji pradėjo jai atvirauti, kad turi problemų su savo buvusiu vyru. Paaiškino, kad darbovietę pakeitę būtent dėl jo, kadangi jis žinojo jos darbovietę, su kuo ji bendrauja ir panašiai. Būtent viena iš priežasčių ir buvo, kad G. žinojo su kuo bendrauja iš bendradarbių ir rašydavo elektroninius laiškus jiems. Laiškai buvo labiau šmeižiančio E. pobūdžio. Kadangi jai buvo nesmagu, kad bendradarbiai gauna tokias žinutes, teko išeiti. E. pasipasakojo, kad G. rašydavo įvairius elektroninius laiškus ir jos tėvui, kad kaip jam patinka S., vadino paleistuvės tėvu ir panašiai. Asmeniškai ji jokio elektroninio laiško ir G. nėra gavusi, tačiau jai yra E. rodžiusi jo laiškus jai. Yra kažkada klausus kodėl G. taip elgiasi, tai E. įvardijo vienintelę priežastį tokią, kad jis nori iš jos gauti pinigų. Tačiau kokios sumos jis prašo nebepamena. E. taip pat sakė, kad būtent dėl G. tokio elgesio teko keisti ir gyvenamąją vietą. Ji labai baiminosi, kad G. galėjo ją apšmeižti kaimynams, rašyti laiškus jiems arba baisiausia, kad galėtų jos tykoti kur nors lauke, ją sekti. Maždaug prieš metus jai paskambino E. drebančiu balsu ir pasakė, kad G. parašė elektroninį laišką visiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams, valdžiai, viso personalo darbuotojams. Tame laiške jis prisegė teismo nutartį, kurioje buvo priimtas sprendimas, kad E. yra pripažinta teismo sprendimu paleistuve pagal jo nuomonę. Kiek žino šis laiškas į darbovietę buvo pirmas ir galbūt paskutinis. Kiek E. yra pasakojusi, kad G. tiek jai tiek jos šeimos nariams rašo iki šios dienos įvairius elektroninius laiškus. Bent jau anksčiau rašydavo minimum po 5 laiškus per dieną, į kuriuos E. nereaguodavo ir neatrašydavo. Visa ši situacija jau kelis metus E. neduoda ramybės, ji visuomet įsitempusi, nervingą. Dėl šios situacijos taip pat stresuoja ir dabartinis E. vyras R., pergyvena dėl E. sveikatos ir gyvybės. Daugiau papildyti nieko neturi (t. 3, b. l. 144–147).

2023-02-27 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtos įtariamojo G. C. siųstos internetinės nuorodos, t. y.: 2021-10-09 14 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į eletroninius paštus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsiuntė nuorodą https://www.tv3.lt/naujiena/video/pasirode-sukreciantys-vaizdai-is-rusijos-kalejimu-kankinimai-ir-prievartavimai-kuriuos-dangsto-auksciausi-pareigunai-n1118261, kurioje yra internetinio portalo tv3.lt straipsnis pavadinimu „Pasirodė sukrečiantys vaizdai iš Rusijos kalėjimų: kankinimai ir prievartavimai, kuriuos dangsto aukščiausi pareigūnai“. Straipsnyje yra patalpintas vaizdo įrašas, kuriame Rusijos aktyvistai paviešino baisius vaizdo įrašus iš įvairių Rusijos kalėjimų, kuriuose kaliniai mušami, kankinami ir net prievartaujami. Aiškėja, kad nuteistieji kankinami ir prievartaujami įkalinimo įstaigų vadovų nurodymu. Tūkstančio vaizdo įrašų archyvą iš Rusijos slapta išvežė buvęs kalėjimų sistemos darbuotojas.

2022-06-15 23.52 iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninius paštus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsiuntė elektroninį laišką pavadinimu „Kyšininkavimas“, kuriame nuoroda: https://www.facebook.com/163103797066256/posts/pfbid02XRGiDodALsNrqWT24Ccg3+TWTEWETWWF6ypLon7PGSoceDUmtCZTaGN3vmgZql/?sinsn=mo. Bandant atidaryti šią nuorodą, atsidaro socialiniame tinkle „Facebook“ esantis bendras „Verslo žinios“ puslapis. Kas konkrečiai buvo siunčiama, pažiūrėti nepavyksta.

2022-07-31 15.25 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninius paštus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsiuntė nuorodą: https://www. facebook.com/151962321499506/posts/pfbid0276B3KioF3xAkCpKcctYAEpPk6ZV6rTXUgzjDYPX1G67pyk4EiT36LfuFQ2wQee17l/?sfnsn=mo. Bandant atidaryti šią nuorodą, atsidaro socialiniame tinkle „Facebook“ esantis bendras „Delfi“ puslapis, kuriame paskelbtas straipsnis, pavadinimu “Šokiruojanti pedofilo išpažintis: mane kaliniai degino elektra, nes sužinojo, ką dariau su vaikais“. (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sokiruojanti-pedofilo-ispazintis-mane-kaliniai-degino-elektra-nes-suzinojo-ka-dariau-suvaikais.d?id=90848939& fbclid= IwAR19Ssiwh8S_ R9mvZ4h-ocsiLpJR_3r_bi8CFwtCZsyFCYrMoHWSB6YVnDw#).

2021-05-25 21.50 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninius paštus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atsiuntė nuorodą https://www.facebook.com/aspivovarov/videos/291465025968215/, kurią atidarius patenkama į socialinį tinklą „Facebook“, kur atsidaro vaizdo įrašas anketoje „A. P.“. Vaizdo įraše vyriškis kalba rusų kalba, kaip paaiškėja jis yra Čečenijos vadovas Kadyrovas, kuris pasakoja, kad jam parašė 15 metų berniukas, pasakydamas, kad Kadyrovas yra velnias. Vyriškis vaizdo įraše sako, kad jis suras tą berniuką ir po susitikimo berniukas nebeatpažins savęs, grasina, sako, kad rašytų palikimą.

2021-05-23 7.07 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė elektroninį laišką, pavadinimu „pasiskaityk kai būna ne geriems žmonėms“, kuriame atsiuntė nuorodą: https://www.facebook.com/151962321499506/posts/4993636123998744/?sfnsn=mo. Bandant atidaryti šią nuorodą, atsidaro socialiniame tinkle „Facebook“ esantis bendras „Delfi“ puslapis, kuriame paskelbtas straipsnis, pavadinimu „Nutylėta Pravieniškių pataisos namų realybė: vaikų prievartautojui surengė žiaurią egzekuciją“ (https://www.delfi.lt/news/daily/law/nutyleta-pravieniskiu-pataisos-namu-realybe-vaiku-prievartautojui-surenge-ziauria-egzekucija.d?id=87246755&fbclid=wAR32zryhgmiMwyc_TFUALhZKaQgrxWdMdR8xj_N1JjsDGFPnFhYh-ndpDlc#).

2021-05-23 17.38 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninius paštus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsiuntė elektroninį laišką be pavadinimo, laiško turinyje yra nuoroda: https://www.facebook.com/700275285/posts/10157679194185286/?sfnsn=mo. Atidarius nuorodą atsidaro socialinis tinklas „Facebook“, tačiau rašoma, kad turinys šiuo metu yra nepasiekiamas, dėl ko nėra galimybės apžiūrėti kas buvo siunčiama.

2021-06-15 9.01 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninius paštus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsiuntė elektroninį laišką pavadinimu „Pažiūrėkit filmuką“, kuriame atsiųsta nuoroda https://www.facebook.com/1551528425093736/posts/2949854315261133/?sfnsn=mo. Atidarius nuorodą, atsidaro socialinis tinklas „Facebook“. Atsidaro anketa pavadinimu „M. L.“, kuriame yra įkeltas vaizdo įrašas rusų kalba pavadinimu „Ar reikia bijoti prakeiksmo“. Vaizdo įraše aptariama kuo skiriasi nužiūrėjimas nuo prakeiksmo. Nužiūrėjimas - netyčiniai veiksmai, kai žmogus turi neigiamą energetiką, o prakeiksmas - žmogus tyčiniais veiksmais siekia kitam žmogui blogio. Tačiau daroma vaizdo įraše išvada, kad šių dalykų nereikia bijoti, jei tiki žydų tikėjimo judaizmo kryptinimi „Kabbala“.

2021-10-09 13.45 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninius paštus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsiuntė elektroninį laišką pavadinimu „Pažiūrėkit filmuką“, kuriame atsiųsta nuoroda https://www.15min.It/video/kriminaline-policija-20-mecio-proga-tai-ne-holivudiniai-vaizdai-209460Piwsource=em, kurią paspaudus atsidaro „15min“ portalo straipsnis, pavadinimu „kriminalinė policija 20-mečio proga: tai - ne holivudiniai vaizdai“. Straipsnyje yra patalpintas 6:11 min trukmės vaizdo įrašas, kuriame pavaizduotas „Lietuvos kriminalinės policijos biuro“ darbo kasdienybės ypatumai, ieškant ir sulaikant įvairias nusikalstamas veikas vykdomoms grupuotėms.

2021-10-23 17.38 iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į eletroninius paštus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsiuntė elektroninį laišką pavadinimu „Galbūt E. atsidurs kalėjime“, kuriame atsiųsta nuoroda https://www.facebook.com/128572499128/posts/10161801188924129/?sfnsn=mo. paspaudus nuorodą atsidaro socialiniame tinkle „Facebook“ esantis puslapis „LRT“ su straipsniu, pavadinimu „Žmonės šaukia valandų valandas: buvę kaliniai pasakoja apie kankinimus Rusijos kalėjimuose“.

2021-10-31 9.26 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)į elektroninius paštus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsiuntė elektroninį laišką pavadinimu „Kadanors ir apie E. taip rašys“, kuriame yra nuorodą https://www.facebook.com/posts/10160463786551800/?sfnsn=mo, paspaudus nuorodą atsidaro socialiniame tinkle „Facebook „esantis puslapis „lrytas“ su straipsniu, pavadinimu „Sugauta viena labiausiai ieškotų pasaulio aferisčių: kruopščiai paruošta sistema padėjo išvylioti šimtus milijonų eurų“. Straipsnyje aprašoma lenkė J. S., kurios paieška buvo paskelbta 191 šalyje dėl sukčiavimo.

2021-11-16 23.20 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninius paštus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsiuntė elektroninį laišką pavadinimu „taip policija gaudo vagis“, kuriame yra nuoroda https://www.facebook.com/groups/598428584237051/permalink/1123684531711451/?sinsnemo&ref=share. Atidarius nuorodą atsidaro socialiniame tinkle „Facebook“ esanti anketa pavadinimu „R. A.“, kuris įkėlė vaizdo įrašą kaip pareigūnai linais leidžiasi žemyn nuo stogo ir išdaužę namo langą patenka į vidų.

2020-06-13 19.17 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninius paštus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsiuntė elektroninį laišką be temos, kuriame yra nuoroda https://www.facebook.com/100000339597583/posts/3339904252697528/?sfnsn=mo. Paspaudus nuorodą atsidarė socialiniame tinkle „Facebook“ esanti anketa, pavadinimu „rasa Paškevičienė“, kur įkelta nuotrauka su pavadinimu „kodėl sunku mylėti artnerius, kurie nemyli savęs“.

2020-06-13 16.37 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninius paštus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsiuntė elektroninį laišką be temos su nuoroda https://www.facebook.com/100011528176356/posts/1147633705630891/?sfnsn=mo. Paspaudus nuorodą atsidaro socialinis tinklas „Facebook“, tačiau turinys yra nepasiekiamas.

2022-03-09 17.49 iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė elektroninį laišką pavadinimu „Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui – įtarimai kyšininkavimu“, kuriame yra nuoroda https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kauno-miesto-savivaldybes-administracijos-direktoriui-itarimai-kysininkavimu.d?id=89658873. Paspaudus ant nuorodos atsidaro „Delfi“ puslapio straipsnis, pavadinimu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui - įtarimai kyšininkavimu.

2023-02-28 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-63/2023, pateikiama, kad nėra duomenų, kad G. C. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų pasireiškęs psichikos sutrikimas, galintis turėjo įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei nėra duomenų, kad šiuo metu jis sirgtų psichikos sutrikimu, galinčiu turėti įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl jam skirti psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 4, b. l. 60–61).

BK 145 str. 2 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad grasinimu yra laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131-1073/2018, 2K-203-489/2018). Pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-553-942/2015, 2K-172-788/2017). Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-269-303/2020). Sistemingumo požymis baudžiamosios teisės teorijoje aiškinamas kaip grasinimas, pasikartojantis tris ar daugiau kartų, tačiau praktikoje galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam, tačiau išreikštam aktyviais ir ilgesnį laiką trunkančiais veiksmais, kartui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-693/2018). BK 145 str. 2 d. kaltės forma gali būti tik tiesioginė tyčia, tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą ir to siekia.

BK 148¹ str. 1 d. (įsigaliojo nuo 2021-10-23) nustatyta, kad tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Šiuo baudžiamuoju nusižengimu kėsinamasi į asmens laisvę, taigi tiesioginis nusikalstamos veikos objektas – asmens valios laisvė, t. y. galimybė pasirinkti socialiai priimtiną elgesio modelį, nepriklausomai nuo kito asmens valios. Aptarto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra materialioji – ją inkriminuojant būtina nustatyti ne tik veiką, bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, kurie yra alternatyvūs – gyvenamosios vietos, darbo ar mokymosi įstaigos pakeitimas, kitoks neigiamas poveikis nukentėjusio asmens socialiniam gyvenimui (pvz., susilpnėję ar nutrūkę socialiniai ryšiai) ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai (pvz., nuolatinis baimės, nerimo, nesaugumo jausmas). Pažymėta, kad tarp veikos – sistemingo persekiojimo – ir kilusių padarinių turi egzistuoti tiesioginis priežastinis ryšys. Subjektyviai neteisėtas asmens persekiojimas pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Asmuo suvokia, kad persekioja kitą žmogų prieš aiškiai išreikštą jo valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo, sistemingai, numato, kad dėl šių veiksmų asmuo bus priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą arba bus padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar emocinei būsenai, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia). Arba asmuo suvokia, kad persekioja žmogų prieš aiškiai išreikštą jo valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo, sistemingai, ir nors nenumato, kad dėl jo neteisėtų veiksmų asmuo bus priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą arba bus padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar emocinei būsenai, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Kaltininko motyvai ir tikslai nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, tačiau gali turėti reikšmę vertinant tyčios kryptingumą, veikos pavojingumą ir skiriant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-719/2024). Persekiojimas, kaip veiką, pasižymi aktyviu įkyriu kontaktu su persekiojamu asmeniu ir persekiojamas asmuo yra išreiškęs valią neturėti kontakto su persekiotoju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242-594/2023).

Teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad sistemingas bauginimas nėra BK 148¹ str. 1 d. nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyvusis požymis, o yra BK 145 str. 2 d. nustatyto nusikaltimo sudėties požymis. Pagal BK 145 str. 2 d. atsako taip pat ir tas, kas sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą. Tai, kad BK 148¹ str. nurodyta veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, leidžia teigti, jog dispozicijoje įvardyti veiksmai įstatymo leidėjo yra laikomi mažiau pavojingais ir atsakomybė pagal šią teisės normą galima tik tada, kai kaltininko savo turiniu panašūs veiksmai neatitinka BK 145 str. 2 d. sudėties požymių. Siekiant nustatyti, ar asmens veika atitinka BK 145 str. 2 d. nustatytą sistemingą asmens bauginimą, naudojant psichinę prievartą, ar BK 148¹ str. 1 d. nustatytą asmens persekiojimą, turi būti vertinama, į ką tokia veika kėsinamasi: ar keliama grėsmė asmens gyvybei ir sveikatai, ar laisvei, vertinamas veiksmų intensyvumas, turinys, galimi motyvai ir tikslas, tai, kaip atliktus veiksmus suprato pats nukentėjusysis, kokie ryšiai siejo praeityje ar sieja šiuos asmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242-594/2023).

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos ir nagrinėjamu atveju vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamojo G. C. padarytą veiką.

Teismas, atsižvelgęs į aptartoje teisminėje praktikoje pateiktus išaiškinimu bei įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo G. C. kaltė padarius BK 145 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką neįrodyta, o jo veikoje yra visi BK 148¹ str. 1 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymiai.

Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 str. nustatytais reikalavimais, visumos analizė.

Dėl pagal BK 145 str. 2 d. pareikštų kaltinimų

Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios E. S. teisminio nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų, kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad jie susituokė (duomenys neskelbtini), kurį laiką gyveno kartu, tačiau teismo 2019-08-21 sprendimu jų santuoka buvo nutraukta. Santuokos nutraukimą dažnai lydi sutuoktiniams emociškai sunkūs išgyvenimai. O ir nagrinėjamu atveju, kaip teismo posėdžio metu nurodė G. C., jis jautė nuoskaudą dėl buvusios sutuoktinės neištikimybės, neteisingai santuokoje įgyto turto padalinimo. Nukentėjusioji E. S. dar nesibaigus skyrybų procesui išsikraustė gyventi iš kartu su kaltinamuoju įsigyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. spalio – lapkričio mėn. pardėjo bendrauti ir kartu gyventi su dabartiniu sutuoktiniu R. Ž., netrukus su juo sukūrė naują šeimą; kaip pati nurodė teisminio nagrinėjimo metu siekė, kad kaltinamasis nutrauktų su ja bet kokius kontaktus.

Teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad tokiose situacijose, kai konfliktai kyla tarp dviejų kurį laiką kartu gyvenusių asmenų, kuriuos bendras gyvenimas atitinkamą laiką tenkino, būtina itin atidžiai vertinti kiekvieno jų nurodomas aplinkybes, kiekvieno jų elgesį, atsižvelgiant į tai, kad jie gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, hiperbolizuoti padarinius ir pan. Tokiu atveju būtina itin atidžiai įvertinti visas bylos aplinkybes, galinčias turėti įtakos teisingam sprendimui, ar pakanka įrodymų atitinkamoms išvadoms padaryti.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis iš esmės neginčija, kad jau po skyrybų lankėsi E. S. darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), taip pat pripažįsta, jog siuntė tiek nukentėjusiajai, tiek R. S. el. paštu laiškus, kurie buvo nepagarbaus, žeminančio turinio, galėjo sukelti dvasinius išgyvenimus. Taip elgėsi, pasak kaltinamojo, turėdamas pagrindą manyti, jog E. S. dar būdama santuokoje buvo jam neištikima, taip pat nesąžiningai jo atžvilgiu buvo pasidalintas santuokoje įgytas turtas; siekė, kad nukentėjusioji jo atsiprašytų. Taip pat nurodė, kad nukentėjusiesiems niekada negrasino, jų nepersekiojo. Laiškus el. paštu pradėjo rašyti nuo 2020 m. gegužės mėnesio, nes buvo karantinas ir fizinis bendravimas nebuvo galimas; laiškų rašė daug, nes nei į vieną iš jų negavo jokio atsakymo. Neigė, kad karantino metu lankėsi (duomenys neskelbtini), nes dėl karantino to padaryti negalėjo.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad G. C. nuo 2020 m. gegužės mėn. E. S. į nukentėjusiosios el. paštą ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) rašė el. laiškus, iš kurių turinio matyti, kad siekiama aiškintis dėl skyrybų metu pasidalinto turto, teigiama, jog nukentėjusioji jį apvogusi, siūloma susitikti ir išsiaiškinti visus finansinius klausimus, paskaičiuoti kas kam skolingas; teigiama, kad jį apgavusi apvogdama E. S. nebus laiminga, o anksčiau ar vėliau teisybė paaiškės. Nesulaukdamas iš E. S. jokio atsakymo kaltinamasis vėliau prie adresatų prijungia nukentėjusiosios tėvus – G. S. ir R. S., siūlė susitikti ir išsiaiškinti tarpusavyje, grąžinti pinigus už vestuves; nurodoma, kad bažnytinė santuoka dar nenutraukta. Vėlesnių laiškų turinys jau ne toks pagarbus, R. S. klausiama, gal jis daug gėrė, marino vaikus badu, kad jie bet kokia kaina siekia praturtėti (2021-05-24 el. laiškas); kaip jis mano ar E. paleistuvė ar ištikima, ar visi giminės dalyvavę vestuvėse norėtų sužinoti apie E. (2021-05-27 el. laiškas); R. S. prieš teismą patariama išsiplauti burną kad nesmirdėtų, nusivalyti snarglius, atvykti į teismą ne su šūdinais batais (2021-07-10 el. laiškas); klausiama, jeigu nedulkinai svetimų moterų, ką tai reiškia – neturi pinigų ar potencijos (2021-08-04 el. laiškas); nurodoma, kad R. S. geidžia pamylėti (2021-08-07 el. laiškas); linki, kad E. vyras būtų neištikimas, ir ši apie viską žinotų (2021-06-12 el. laiškas); nurodoma, kad vagis ir paleistuvė turi atlyginti visą padarytą turtinę ir moralinę žalą (2022-01-13 el. laiškas); šiais metais paaiškės dar daug nešvarių dalykų, ko pasekoje vagis ir paleistuvė neturės kur slėpti akių nuo tavęs (R. Ž. – teismo pastaba) ir nuo savo tėvų (2022-01-13 el. laiškas) ir kt. Paskesniuose el. laiškuose, kurie buvo rašomi iki 2022 m. spalio mėn. ir vėliau, E. S. nuolatos vadinama paleistuve, vagimi; dažniausiai laiškų turinys R. S. atžvilgiu taipogi labai nepagarbus, įžeidžiantis.

Iš E. S. ir R. S. kaltinamojo 2020 m. gegužės – 2023 m. gruodžio mėn. el. paštu siųstų laiškų matyti, kad jų kiekis yra labai didelis, turinys dažniausiai nepagarbus, įžeidžiantis, jie vadinamai vagimis, o nukentėjusioji pastoviai vadinama paleistuve, tačiau jokie grasinimai nekentėjusiųjų sveikatai ar turtui, taip pat bauginimai, kuriuos vertinant nukentėjusieji galėtų jausti baimę ar nesaugumo jausmą, kad jiems realiai kažkaip bus pakenkta, nebuvo išsakomi. O ir nukentėjusysis R. S. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino kad G. C. siųstų el. laiškų turinys nebuvo kaip nors grasinantis.

Teisminio nagrinėjimo metu R. Ž. parodė, kad žinojo apie G. C. lankymąsi (duomenys neskelbtini), E. S. susitikimai su kaltinamuoju nebuvo malonūs, nes buvo reiškiamos pretenzijos, tačiau pati nukentėjusioji nesakė, kad susitikimų metu buvo kaip nors grasinama. Tai, jog G. C. lankydamasis E. S. darbo vietoje prašė iš jos pinigų teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojos J. I., I. K. Liudytoja O. N. teisminio nagrinėjmo metu patvirtino, kad žinojo, jog E. S. po skyrybų su buvusiu sutuoktiniu nesutarė, iš jo gaudavo įžeidžiančius laiškus, dėl to pergyveno. Tačiau niekas iš apklaustų liudytojų nenurodė, kad E. S. būtų sakiusi, jog G. C. susitikimų metu būtų kaip nors jai grasinęs.

Kaip minėta aptartoje teisminėje praktikoje, sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais – grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, ir pan. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju G. C. veiksmai, t. y. nepadoraus, įžeidžiančio turinio el. laiškų rašymas nukentėjusiesiems, lankymasis E. S. darbo vietoje ((duomenys neskelbtini)) siekiant išsiaiškinti dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo, sukėlė nukentėjusiesiems neigiamų emocijų, paveikė jų emocinę būseną, socialinį gyvenimą, tačiau pagal savo pavojingumo laipsnį ir pobūdį šie veisksmai nelaikytini BK 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiu – sistemingu bauginimu.

Čia pažymėtina ir tai, G. C. nukentėjusiesiems rašytuose el. laiškuose kaltino E. S. korupcinio pobūdžio veikų, šiai dirbat VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, padarymu, o 2021-06-02 kreipėsi su pareiškimu į Specialiųjų tyrimų tarnybą, nurodydamas, kad nukentėjusioji galimai derino su tiekėjais šiems palankius konkurso rezultatus, už tai gavo neteisėtą atlygį (televizorių). Kaip pagrįstai pažymėta gynybos argumentuose, nukentėjusiosios naujai įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnuje, yra visai šalia tiek E. S., tiek jos dabartinio sutuoktinio R. Ž. dabarboviečių (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)). Todėl priešingai negu nurodo E. S., neginčijamai teigti, kad butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje ji pardavė ir iš darbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išėjo dėl kaltinamojo persekiojimo, o ne dėl kitų priežasčių (siekdama pagerinti gyvenimo sąlygas bei nenorėdama turėti jokių sąsajų su santuokoje įgytu turtu), negalima. Tuo labiau, kaip pagrįstai pažymėta gynybos, naujoje darbovietėje jos darbiniai duomenys buvo vieši, jinai el. paštu buvo lengvai pasiekiama. Be to, nukentėjusiojo asmens veiksmais –gyvenamosios vietos ar darbo pakeitimas – yra BK 148¹ str. 1 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo, o ne BK 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiu.

Remiantis tuo, kad išdėstyta, G. C. pagal BK 145 str. 2 d. pareikštus kaltinimus išteisintinas BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, t. y. nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl pagal BK 148¹ str. 1 d. pareikštų kaltinimų

Vertinant kaltinamojo G. C. veiksmus BK 148¹ str. 1 d. atsakomybės taikymo prasme, pirmiausiai pažymėtina kad šiuo straipsniu BK buvo papildytas Baudžiamojo kodekso XX skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 148¹ straipsniu įstatymu (2021-10-14 Nr. XIV-576, toliau – ir Įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2021-10-23.

BK 3 str. 1 d. nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

Taigi, asmuo baudžiamąja tvarka atsako tik už tokius savo veiksmus, už kuriuos atsakomybė numatyta jų padarymo metu galiojančiame baudžiamajame įstatyme. Todėl ir nagrinėjamu atveju BK 148¹ str. 1 d. atsakomybės taikymo prasme gali būti vertinami tik tie G. C. veiksmai, kurie buvo atlikti po Įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2021-10-23.

Iš G. C. pareikštų kaltinimų matyt, kad jis, be kita ko, kaltinamas tuo, kad persekiojo E. S.: 1) 2020–2021 m., tiksliai nenustatytu laiku jos darbovietėje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kelis kartus per savaitę lankydamasis bei laukdamas jos prie kabineto durų; 2) laukdamas E. S. jos gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje arba prie šio namo; 3) rašė E. S. elektroninius laiškus nuo 2020-05-17 iki 2022-10-26; 4) tęsdamas nusikalstamą veiką rašė E. S. ir R. S. elektroninius laiškus nuo 2021-03-19 iki 2022-10-26; 5) tęsdamas nusikalstamą veiką rašė E. S. pridėdamas papildomus nukentėjusiosios E. S. bendradarbių, giminaičių adresatus, elektroninius laiškus nuo 2021-03-19 iki 2023-04-11.

Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. S. darbą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ baigė 2021-04-06; butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje pardavė 2020 m. vasarą. Taigi, šioje dalyje G. C. kaltinimai yra reiškiami nepagrįstai, nes visos nurodytos aplinkybės buvo iki Įstatymo įsigaliojimo. Taip pat nepagrįsti ir kaltinimai, grindžiami el. laiškų siuntinėjimu nukentėjusiesiems ir tretiesiems asmenis iki 2021-10-23, t. y. Įstatymo įsigaliojimo. Čia pažymėtina, kad ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-10 sprendime (civ. byla Nr. e1-13273-1044/2021) sprendime nurodoma, kad E. S. ir G. C. tarpusavio santykiai jau iki pirmųjų nepagarbaus turinio el. laiškų parašymo 2021-03-11 buvo ilgą laiką konfliktiški, ir šios aplinkybės galėjo nulemti stipresnius nukentėjusiosios emocinius išgyvenimus.

Kaip minėta, G. C. neginčija, tų byloje esančiais įrodymais nustatytų aplinkybių, kad nuo 2020 m. gegužės mėn iki 2023 m. gruodžio mėn,, iš el. pašto (duomenys neskelbtini), rašė el. laiškus nukentėjusiesiems E. S. ir R. S., kurie sukėlė jiems dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas. Pastebėtina, kad dalis laiškų buvo adresuojama ne tik nukentėjusiesiems, tačiau siunčiami ir kitiems adresatams – R. Ž., E. S. giminaičiams, bendradarbiams.

Nors kaltinamasis aiškino, kad tiek E. S., tiek R. S. jo niekada neprašė liautis siuntinėti elektroniniu paštu laiškus, t. y. nukentėjusieji aiškiai neišreiškė tokios valios, teismo vertinimu, tokia jo gynybinė pozicija nėra pagrįsta. Čia pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-10 sprendimu buvo iš dalies tenkintas E. S. ir R. S. civilinis ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, o šioje byloje ginčo dalyku buvo G. C. elektroniniu paštu 2021-03-11 nukentėjusiesiems siųstų laiškų turinio, kurį teismas pripažino pažeidžiančiu garbę bei orumą, vertinimas. Be to, byloje esantys įrodymai liudija, kad E. S. dėl kaltinamojo persekiojimo, telefoninių skambučių, el. laiškų rašymo, telefoninių skambučių kreipėsi 2020-05-21 policijos pareigūnus, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas nenustačius BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių; G. C. buvo įspėtas dėl tokio elgesio.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad R. S. ir E. S. vengė bendrauti su kaltinamuoju, nenorėjo su juo turėti jokių santykių, o kreipdamiesi tiek į teismą, tiek į teisėsaugos institucijas jau iki Įstatymo įsigaliojimo aiškiai buvo išreiškę savo valią nebūti persekiojami. Taip pat akivaizdu, kad G. C. aiškiai suvokė, jog nukentėjusieji nenori su juo turėti jokių kontaktų, kad šis ir toliau siųstų garbę ir orumą žeminančio turinio laiškus, tiek jiems tiek tretiesiems asmenims.

R. S. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad po to kai iš kaltinamojo gavo nepagarbaus turinio laiškus, jie niekada nebuvo susitikę, o ir el. laiškuose, nukentėjusiojo vertinimu, jokie grasinimai fiziniu susidorojimu ar pan., nebuvo išreikši. R. S. taipogi patvirtino, kad po Įstatymo įsigaliojimo su G. C. niekada nebuvo susitikusi, ar kalbėjusi telefonu, tačiau gaudavo iš jo įžeidžiančio turinio laiškus, kurie buvo adresuojami ir jos giminaičiams, (duomenys neskelbtini), kur ji tuo metu dirbo, darbuotojams.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertintini tik G. C. el. paštu E. S. ir R. S. ir kitiems tretiesiems asmenims po Įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2021-10-23, el. paštu siųsti laiškai.

Pažymėtina, kad E. S. ir R. S. nuo G. C. gaunamų el. laiškų, ypač po to, kai jų turinys tapo įžeidžiančiu, nepadoriu, galėjo atsiriboti nuo jų blokuodami kaltinamojo el. paštą, nukreipti šiuos laiškus į „šiukšliadėžę“ ar pan. Kita vertus, dalis G. C. siunčiamų laiškų buvo adresuojami ne tik nukentėjusiesiems, tačiau ir tretiesiems asmenims (nukentėjusiųjų giminaičiams, bandradarbiams). Taigi, nagrinėjamu atveju, nukentėjusiesiems visiškai išvengti G. C. siunčiamų laiškų, jų poveikio, nebuvo galimybės. O ir BK 148¹ str. 1 d. nenumatyta, kad atsakomybė už asmens persekiojimą galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nukentėjusieji nesiėmė kažkokių veiksmų, kad tokio persekiojimo išvengtų. Kaip minėta, vadovaujantis teismine praktika, BK 148¹ str. 1 d. numatytas persekiojimas gali pasireikšti ne tik fiziniu asmens persekiojimu (laukimu prie namų, sekiojimu viešose vietose ir pan.), tačiau ir daugkartiniu skambinimu nukentėjusiajai telefonu, SMS žinučių siuntimu, t. y. persekiojimu elektroninio ryšio priemonėmis.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju G. C. nukentėjusiesiems, taip pat ir adresatais nurodant trečiuosius asmenis, siųstų laiškų labai didelis kiekis, jų siuntimo intensyvumas, neginčijamai patvirtina, kad tokiu būdu G. C. persekiojo nukentėjusiuosius. Be to, teismo vertinimu, akivaizdu, jog tokio nepagarbaus, įžeidžiančio turinio laiškai, sukėlė neigiamą poveikį nukentėjusiųjų socialiniam gyvenimui, emocinei būsenai, t. y. sukėlė vienus iš BK 1481 str. 1 d. numatytų padarinių.

Taigi, G. C. veiksmuose yra visi BK 148¹ str. 1 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymiai.

Iš G. C. pareikštų kaltinimų matyti, kad jie formuluojami kaip BK 145 str. 2 d., 148¹ str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis. Tačiau teismui nustačius, kad jis BK 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamo veikos neįvykdė, BK 148¹ str. 1 d. numatytos atsakomybės taikymo prasme kaltinamojo veiksmai vertinti tik tie, kurie atlikti po Įstatymo įsigaliojimo. Be to, kaip minėta aptartoje teisinėje praktikoje, asmens bauginimas yra BK 145 str. 2 d., o ne BK 148¹ str. 1 d., numatytos nusikalstamos veikos požymiu.

Todėl G. C. pareikšti kaltinimai tikslintini, šalinant iš jų nurodytas aplinkybes, buvusias iki Įstatymo įsigaliojimo, taip pat BK 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad G. C. nagrinėjamu atveju savo veiksmais, t. y. nuolatiniu, didelio kiekio el. laiškų, adresuotų tiek E. S. ir R. S., tiek tretiesiems asmenims, siuntimu, padarė nukentėjusiųjų socialiniam gyvenimui ir būsenai neigiamą poveikį ir šiais veiksmais įvykdė BK 148¹ str. 1 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Dėl prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar susitaikymą su nukentėjusiaisiais

Teisme buvo gautas kaltinamojo G. C. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybė nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, t. y. susitaikius su nukentėjusiaisiais. Tuo atveju, jeigu G. C. su nukentėjusiaisiais nesusitaikytų, prašoma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. numatytu pagrindu, t. y. taikant laidavimą, laiduotoją paskiriant jo mamą R. C. Taip pat pateiktas laiduotoją norinčios būti R. C. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn.

BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio str. 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.

Sprendžiant G. C. taikytinos baudžiamosios atsakomybės klausimą, įvertintina tai, kad kaltinamasis veikdamas tyčia padarė baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau teistas nebuvo, gailėjosi dėl neteisėtų veiksmų, savo poelgį vertino iš esmės pritiškai, pripažino, kad tokiais veiksmais nukentėjusiesiems galėjo būti padarytas neigiamas emocinis poveikis, t. y. sukeltos tokios pasekmės, kurios pripažintinos neturtine žala. Tačiau kaltinamasis nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytos žalos, ar bent jos dalies, neatlygino, taip pat nesusitarė dėl jos atlyginimo ateityje.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad BK 40 str. 2 d. 2 p. numatyta sąlyga nenustatyta, todėl G. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimas negali būti atleistas, o galimos laiduotojos R. C. asmeninių savybių bei tai, ar ji galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, vertinimas nėra tikslingas.

BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, nusikaltimą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nustačius visas BK 38 str. 1 d. numatytas sąlygas.

Kaltinamasis G. C. su nukentėjusiaisiais nesusitaikė, kaip minėta, žalos neatlygino ir dėl jos atlyginimo nesusitarė, todėl nesant BK 38 str. 1 d. 2, 3 p. numatytų sąlygų jis nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas.

Bausmės skyrimo ir paskirtos kardomosios priemonės tolimesnio taikymo motyvai

Skirdamas kaltinamajam G. C. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą (veika tyčinė), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo G. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo neteisėtų veiksmų gailėjosi (BK 59 str.1 d. 2 p.). Čia pažymėtina, kad kaltinamasis visas jo įvykdytos nusikalstamos veikos vertinimui bei kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes pripažino, kaltės iš esmės nevengė, tačiau teisminio nagrinėjimo metu kėlė abejones dėl pačios veikos pavojingumo, o tuo pačiu ir dėl jo atliktų veiksmų kvalifikavimo. Tai, jog visiškas prisipažinimas gali būti konstatuojamas nustačius, kad kaltininkas prisipažįsta dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, pažymėta ir teisminėje praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-289-693/2019 ir kt.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat vertintini tokie kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: teisiamas pirmą kartą; ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nelaikytini šiurkščiais; vykdantis individualią veiklą. Teismui pateiktose Lietuvos barbekių kepėjų asociacijos, Kaišiadorių vyskupijos Kristaus atsimainymo bažnyčios charakteristikose vertinamas tik teigiamai, kaip taikus, sąžiningas nuoširdus, kruopštus, pareigingas, malonus, taktiškas.

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. C. už BK 148¹ str. 1 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarytą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant jo trukmę trumpesnę negu numatyta vidutinė, t. y. 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant: 1) įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti (BK 48 str. 4 d. 1 p.); 2) draudimą bendrauti su nukentėjusiaisiais E. S. ir R. S. bet kokiomis priemonėmis, taip pat ir per trečiuosius asmenis (BK 48 str. 5 d. 2 p.); 3) draudimą lankytis nukentėjusiųjų E. S. ir R. S. gyvenamosiose ir darbo vietose, taip pat artintis prie jų arčiau kaip 100 m. atstumu (BK 48 str. 6 d.).

Teismo vertinimu, nurodyti ir su laisvės apribojimo bausme susiję įpareigojimai, atsižvelgus į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, geriausiai atitiks bausmei keliamus tikslus.

G. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Dėl nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių ir atstovavimo išlaidų atlyginimo

Kaltinamojo G. C. gynėjas prašė jo ginamojo naudai priteisti patirtas atstovavimo išlaidas, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad G. C. sumokėjo 1 750 Eur už advokato Budniko suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme (t. 6, b. l. 66).

Nukentėjusiųjų atstovė pateikė teismui civilinius ieškinius, kuriuos tikslindama ir galutinai formuluodama reikalavimus prašė priteisti iš kaltinamojo G. C. atitinkamai: R. S. naudai – 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 150 Eur atstovavimo teisme išlaidų; E. S. naudai – 2 320 Eur turtinei ir 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 1 600 Eur atstovavimo teisme išlaidų (t. 6, b. l. 28–32). Taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo priteistos žalos sumos, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo procesinio sprendimo įvykdymo.

Dėl nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 str. 1 d., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nusikalstama veika padaryta žala yra suprantama kaip visi ta nusikalstama veika sukelti, priežastinį ryšį su ja turintys padariniai. Taigi, tarp nusikalstamos veikos ir ja padarytos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys.

E. S. nurodyti padariniai – išėjimas iš darbo ir dėl to netektos pajamos (jų dalis), persikraustymo į kitą gyvenamąją vietą išlaidos – susiję su jai galimai padaryta turtine žala, iš esmės kildinami iš veiksmų, kurie kaltinamojo buvo atlikti iki Įstatymo įsigaliojimo, nepatenka į jam pareikštus ir teismo patikslintus kaltinimus. Taigi, tarp kaltinamojo atliktų veiksmų, kurie teismo nustatyti bei sudaro jo įvykdytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę ir nukentėjusiosios nurodytos turtinės žalos, nėra priežastinio ryšio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, E. S. civilinis ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra atmestina (BPK 115 str. 1 d.).

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdamas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, teismas gali priteisti CK 6.37 str. 2 d. nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 ir kt.).

Kaip minėta, neigiamas poveikis nukentėjusiojo asmens socialiniam gyvenimui, emocinei būsenai yra vieni iš BK 148¹ str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarinių.

E. S. jai sukeltą neturtinę žalą grindė tiek dėl G. C. jai ir kitiems asmenims siųstų laiškų sukelto neigiamo emocinio poveikio, tiek dėl kaltinamojo persekiojimo priverstiniu gyvenamosios vietos ir darbo pakeitimu. Kaip minėta, E. S. nurodyti padariniai – išėjimas iš darbo, persikraustymas į kitą gyvenamąją vietą išlaidos – galėtų būti kildinami iš veiksmų, kurie kaltinamojo buvo atlikti iki Įstatymo įsigaliojimo, todėl šie padariniai nepatenka jam pareikštus ir teismo patikslintus kaltinimus. O ir byloje esantys medicininiai dokumentai liudija apie jos lankymąsi dėl emocinės būsenos pas gydytojus iki Įstatymo įsigaliojimo.

Taigi, nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala kildintina tik iš G. C. el. paštu nukentėjusiesiems siųstų laiškų po Įstatymo įsigaliojimo.

R. S. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad gaudavęs G. C. el. paštu laiškus susinervindavo, tekdavo gerti vaistus, jausdavo psichologinę įtampą, baimę dėl savo ir savo dukros ateities. E. S. patvirtino, kad jautėsi nesaugi, dėl kaltinamojo persekiojimo jautėsi emociškai neigiamai paveikta. Teismas netikėti tokiais nukentėjusiojo paaiškinimais neturi pagrindo. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja O. N. patvirtino, kad žinojo apie nepagarbaus turinio laiškus, kuriuos gaudavusi E. S. iš buvusio sutuoktinio, kai dirbo (duomenys neskelbtini), tuo metu nukentėjusioji dėl savo emocinės būsenos negalėdavusi atlikti darbo, kreipėsi į įstaigoje esančią psichologę.

Įvertinęs G. C. el. paštu siųstų nukentėjusiesiems laiškų nepagarbų, įžeidžiantį turinį, pačių laiškų kiekį, tai, kad el. laiškai buvo siunčiami ne tik nukentėjusiesiems, bet ir tretiesiems asmenims, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam R. S. nusikaltimu padaryta neturtinė žala įvertintina 400 Eur; nukentėjusiajai E. S. padaryta neturtinė žala įvertintina 700 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginių kompensacijų priteisimas atitinka balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų padarinių. Taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant jas nuo priteistų kompensacijos sumų, už laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sumokėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

G. C. pripažintas kaltu įvykdęs BK 148¹ str. 1 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą, todėl jam baudžiamajame procese patirtos atstovavimo išlaidos neatlygintinos, o teisę į pagrįstų atstovavimo išlaidų atlyginimą turi nukentėjusieji.

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį yra nustatyti Teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 4 p. nurodomi atlygintinų išlaidų nustatymo kriterijai, o 9 p., be kita ko, nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Rekomendacijų 10 p. nurodyti baudžiamose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai: už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5; už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1.

Valstybinės duomenų agentūros viešai skelbiami duomenys liudija, kad užpraeito, t. y. 2023 m. III-ojo ketvirčio, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo lygus 2 018,20 Eur (https://osp.stat.gov.lt/covid19-statistika/covid19-itaka-darbo-rinkai/darbo-uzmokestis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiųjų atstovė advokatė A. Poškutė parengė teismui ieškinius dėl žalos atlyginimo. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje, kuris truko 10.24 val. (2023-08-30 – 2.16 val.; 2023-09-19 – 1.33 val.; 2023-10-25 – 1.55 val.; 2023-11-15 – 0.30 val.; 2024-01-15 – 0.28 val.; 2024-02-13 – 3.42 val.), teismo posėdyje nukentėjusieji buvo atstovaujami atstovės. Taigi, nagrinėjamu atveju, maksimalus atstovavimo išlaidų koeficientas – 6,024 (5 (2,5 x2, ieškinių parengimas) + 1,024 (10,24 x 0,1, atstovavimas teisme)) ≈ 6,024; 12 157 Eur).

Remdamasis tuo kas išdėstyta, taip pat įvertinęs baudžiamosios bylos ir nukentėjusiajam teiktų teisinių paslaugų apimtį, nagrinėjimo trukmę, tai, jog prašoma priteisti išlaidų suma yra ženkliai mažesnė už Rekomendacijose nurodytą maksimalią, teismas vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nukentėjusiųjų patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo atitinkamai: R. S. – 150 Eur; E. S. – 1 600 Eur.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304–307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. C., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltintą Baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymu išteisti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. C. pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 148¹ str. 1 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir paskirti jam už tai 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei Baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. 1, 5 d. 2 p., 6 d. numatytus:

1) įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti;

2) draudimą bendrauti su nukentėjusiaisiais E. S. ir R. S. bet kokiomis priemonėmis, taip pat ir per trečiuosius asmenis.

3) draudimą lankytis nukentėjusiųjų E. S. ir R. S. gyvenamosiose ir darbo vietose, taip pat artintis prie jų arčiau kaip 100 m. atstumu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš kaltinamojo G. C. 700 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti bei ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo priteistos 700 Eur sumos, už laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos sumos sumokėjimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš kaltinamojo G. C. 400 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti bei ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo priteistos 400 Eur sumos, už laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos sumos sumokėjimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. C. nukentėjusiajam R. S. 150 Eur ir nukentėjusiajai E. S. 1 600 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

G. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Atmesti G. C. prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Baudžiamojo kodekso 48 str. 4, 5 ir 6 d. nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Baudžiamojo kodekso 48 str. 4, 5 ir 6 d. nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.