Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovėms D. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „A.J.A.Baristera“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės D. G. priešieškinį ieškovei I. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovių 869 Eur turtinės ir 2 896 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškovė 2012 m. vasario mėnesį kreipėsi į atsakovę UAB „A.J.A. Baristera“, kurios steigėja, vienintele akcininke bei vadove yra atsakovė D. G.. Ieškovei tuo metu reikėjo išspręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, todėl su atsakove susitarė, kad už teikiamas jos teisines paslaugas ieškovė turės sumokėti 1 000 Lt. Ieškovė 2012 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto 38-jame notarų biure atsakovei suteikė įgaliojimą atstovauti ją Migracijos departamente bei kitose valstybinėse įstaigose ir institucijose. Tiek atsakovė UAB „A.J.A. Baristera“, teikdama nekokybiškas ir neprofesionalias paslaugas, tiek atsakovė D. G., rengdama nepagrįstus procesinius dokumentus Migracijos departamentui bei kitoms valstybinėms įstaigoms ir institucijoms, didino finansines sąnaudas ieškovei (savo veiksmais darė žalos). Iš viso ieškovė atsakovei sumokėjo 3 000 Lt, tačiau teisinės paslaugos buvo suteiktos neprofesionaliai, nekokybiškai, pažeidžiant įstatymines normas. Daugelis atliktų veiksmų buvo atlikti, nesant jokio teisinio pagrindo bei asmens, kuris neturėjo teisės atlikti savo vardu kažkokius procesinius veiksmus. Kai 2012 m. gegužės 10 d. atsakovei buvo sumokėta likusi pinigų suma, atsakovė pradėjo vengti ir ignoruoti ieškovę. Tuomet ieškovė suprato, kad atsakovė išviliojusi iš jos pinigus ir neišsprendusi jos klausimų dėl pilietybės suteikimo, ją apgavo.

Atsakovės nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Proceso metu pareikšto priešieškinio atsisakė. Nurodė, jog ieškovei buvo suteiktos kokybiškos paslaugos, o Migracijos departamento priimtas sprendimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu. Šalys susitarė, kad ieškovė sumokės 3 000 Lt honorarą už Migracijos departamento atsakymo apskundimą ir atstovavimą teismuose. Įgaliojime ieškovė pati nustatė įgalinimų ribas, tame tarpe ir pasirašyti už ją. Teismo posėdžiuose atsakovė atstovavo ieškovę. Atsakovės paslaugų teikimas buvo baigtas, nes minėto teismo sprendimo Migracijos departamento atstovai neskundė. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovė perdavė likusias dokumentu kopijas ieškovei, kuri liko patenkinta teismo sprendimu ir jai suteiktomis paslaugomis, jokių pretenzijų nereiškė. Migracijos departamentui priėmus beveik analogišką nepagrįstą sprendimą, ieškovė vėl kreipėsi į atsakovę dėl naujų teisinių paslaugų suteikimo. Atsakovė parengė skundą dėl 2012 m. rugpjūčio 8 d. atsakymo, ieškovė jį pasirašė. Tačiau paaiškėjo, kad reikia skųsti ne šį atsakymą o 2012 m. rugsėjo 6 d. atsakymą, kurio ieškovė nebuvo pateikusi. Klaida buvo skubiai tą pačią dieną ištaisyta. Atsakovė ieškovę įspėjo, kad skundas turi trūkumų (neapmokėtas žyminis mokestis ir nepateiktas Migracijos departamento atsakymo originalas). Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė iki 2012 m. spalio 16 d. pašalinti trūkumus. Atsakovė įmonės vardu 2012 m. spalio 15 d. sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį už ieškovę, tačiau pastaroji daugiau nepasirodė, pinigų nesumokėjo, bet ir jokių pretenzijų atsakovei nepareiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį atsakovėms atmetė, priėmė atsakovės D. G. atsisakymą nuo priešieškinio ir grąžino atsakovei D. G. 41,26 Eur žyminio mokesčio. Priteisti iš ieškovės I. K. į valstybės biudžetą 19,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad 2012 m. vasario mėnesį tarp ieškovės ir atsakovės D. G., kaip atsakovės UAB „A.J.A.Baristera“ atstovės, buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei tam tikras teisinio pobūdžio paslaugas, tai yra atstovauti ieškovę Migracijos departamente bei kitose valstybės įstaigose ir institucijose, sprendžiant Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ieškovei klausimus. Atsakovė įsipareigojo parengti skundą teismui dėl Migracijos departamento sprendimo, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti sutartą kainą – 3 000 Lt. Tokio žodinio susitarimo faktą patvirtino tiek pati ieškovė ieškinyje, tiek atsakovė D. G.. Šalys taip pat neginčijo fakto, kad ieškovė per kelis kartus sumokėjo atsakovei sutartą 3 000 Lt sumą.

Teismas nustatė, kad atsakovė taip pat įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, suteikdama ieškovei sutartas paslaugas. Pats faktas, kad atsakovės parengtas ir Vilniaus apygardos teismui pateiktas skundas dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo buvo patenkintas iš dalies, savaime neįrodo, kad ieškovei suteiktos teisinės paslaugos buvo nekokybiškos. Kaip matyti iš byloje esančių atsakovės parengtų 2012 m. vasario 13 d. ir 2012 m. kovo 20 d. pareiškimų Migracijos departamentui, pareiškimai buvo rengiami, nes ieškovei 2011 m. sausio 17 d. raštu kreipiantis į atitinkamas institucijas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jai buvo išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos piliečio teisės ir pareigos atsiranda tik asmeniui prisiekus Lietuvos Respublikai ir pasiūlyta dėl priesaikos kreiptis į gyvenamosios vietos migracijos tarnybą. Tačiau, ieškovei kreipiantis nurodyta tvarka, buvo atsisakyta priimti dokumentus bei išaiškinti priesaikos davimo laiką ir tvarką.

Atsakovė veikė pagal Vilniaus m. 37-ojo notarų biuro patvirtintą 2012 m. vasario 7 d. įgaliojimą, kuriuo ieškovė įgaliojo atsakovę D. G. atstovauti ją visose valstybinėse įstaigose ir institucijose visais su Lietuvos Respublikos pilietybe susijusiais klausimais bei atstovauti ją civilinėse bei administracinėse bylose visose teismo instancijose su visomis įstatymų suteiktomis teisėmis pareiškėjui, atsakovui, trečiajam asmeniui ir nukentėjusiajam. Iš kasos pajamų orderių matyti, kad ieškovė 2012 m. vasario 7 d. ir 2012 m. vasario 15 d. sumokėjo atsakovei 1 000 Lt už teisines paslaugas pagal įgaliojimą. Migracijos departamento atsakymai į šiuos pareiškimus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundą parengė atsakovė. Ieškovė 2012 m. gegužės 10 d. sumokėjo atsakovei 1 000 Lt už Migracijos departamento atsakymo apskundimą. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovei buvo žinomi atsakovės veiksmai tiek rašant prašymus, tiek skundžiant teismui Migracijos departamento atsakymus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendime pažymėjo, kad ginčijamas individualus administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Todėl teismas atmetė ieškovės teiginius, kad atsakovė Migracijos departamento sprendimus skundė be jokio teisinio pagrindo. Ieškovė turėtų prisiimti riziką, nes teisinės pagalbos kreipėsi ne į advokatą, o į bendrovę, kurios veikla yra labai plati, pradedant nuo medienos pjaustymo ir obliavimo, baigiant sportine veikla (tame tarpe teisine veikla). Teismas padarė išvadą, jog atsakovės suteikė ieškovei sutartas atlygintines paslaugas, t.y. įvykdė žodinę paslaugų sutartį ir visas su sutarties vykdymu susijusias pareigas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių už šias paslaugas sumokėtus 869 Eur laikytinas teisiškai nepagrįstu ir negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė I. K. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas savavališkai interpretavo ieškovės nurodytas faktines aplinkybes. Ieškovė niekada nebuvo nurodžiusi, kad su atsakove buvo susitarta dėl 869 Eur mokesčio už teisines paslaugas. Ieškovė teigė, jog šią sumą atsakovė D. G. iš jos išviliojo, teikdama nepagristus įvairius procesinius dokumentus valstybinėms institucijoms. Patikslintame ieškinyje buvo nurodyta, jog su atsakove susitarta, kad bus mokama 290 Eur už paslaugas. Teismas neįsigilino į bylos medžiagą bei joje pateiktus rašytinius įrodymus. Teismas turėjo tirti ir vertinti abiejų šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, o ne tik atsakovės D. G..

Teismas nurodė, kad atsakovė D. G. įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, suteikdama ieškovei sutartas paslaugas, ir šį faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2012 m. vasario 13 d. ir 2012 m. kovo 20 d. pareiškimai Migracijos departamentui. Šis teismo argumentas prieštarauja kitai jo išvadai, jog atsakovė įsipareigojo parengti skundą teismui dėl Migracijos departamento sprendimo. Teismas pats nurodo, kad šalys susitarė dėl ieškovės skundo teismui parengimo, tačiau jam neatrodo keista, kodėl atsakovė D. G., užuot ruošusi skundą, pirmiausia ėmėsi veiksmų, nesusijusių su jo parengimu. Teismas pažeidė 185 straipsnio reikalavimus, kadangi ne tik iškraipė ieškovės pateiktas faktines aplinkybes, bet ir interpretuoja surinktus įrodymus vienos šalies naudai, tai yra atsakovės. Ieškovė neneigė, kad atsakovė jai teikė teisines paslaugas. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, jog atsakovė D. G. suteikė ieškovei nekokybiškas paslaugas. Todėl ieškovė patyrė ne tik didžiulius finansinius praradimus, bet ir moralinius išgyvenimus. Tai, kad atsakovė parengė teismui skundą dėl Migracijos departamento sprendimo, nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovei buvo suteiktos kokybiškos ir profesionalios paslaugos, nes ieškovės pilietybės klausimas išspręstas nebuvo. Teismas tenkino atsakovės parengtą skundą ne dėl to, kad teismas konstatavo, jog ieškovės atžvilgiu buvo pasielgta neteisingai, o dėl to, kad Migracijos departamento sprendimas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Teismas atmetė ieškovės teiginius, jog atsakovė Migracijos departamento sprendimus skundė be jokio teisinio pagrindo. Tačiau ieškovė procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, jog atsakovė pasakė, kad Migracijos departamentas jos atžvilgiu pasielgė neteisingai, kadangi ieškovė nepraleido priesaikos termino, numatyto Pilietybės įstatyme. Tai patvirtina, kad atsakovė D. G., siekdama gauti finansinės naudos, suklaidino ieškovę. Atsakovė taip pat klaidino ieškovę, nurodydama, jog ieškovei turi būti taikoma nauja Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkto redakcija. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs teisės doktrinoje galiojančia taisyklę lex retro non agit. Todėl ieškovės situacijai naujoji Pilietybės įstatymo redakcija taikoma negalėjo būti. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtino atsakovės teikiamų teisinių paslaugų nekokybiškumą, neprofesionalumą, jos nesąžiningumą.

Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė turėtų prisiimti riziką, nes teisinės pagalbos kreipėsi ne į advokatą, o į bendrovę, kurios veikla yra labai plati, pradedant nuo medienos pjaustymo ir obliavimo, baigiant sportine veiklą (tame tarpe teisine veikla). Tokia išvada teismas paneigė silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrinos esmę vartojimo sutartyse, taip pat sudarytos žodinės sutarties sąlygas vertino atsakovės naudai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė turėjo pareigą teikti ne tik kokybiškas teisines paslaugas, bet ir teisingą informaciją, kas šiuo atveju padaryta nebuvo. Be to, ieškovei, gerai nemokančiai lietuvių kalbos, buvo sunku suprasti, kokio turinio procesinius dokumentus rengianti ir teikianti atsakovė valstybinėms institucijoms. Teismas turėjo pareigą išsiaiškinti ir įvertinti aplinkybę, ar paslaugos teikėjas (šiuo atveju atsakovė) šioje situacijoje pasielgė taip, kaip elgtųsi kitas patyręs profesionalas.

Atsiliepimu į ieškovės I. K. apeliacinį skundą atsakovė D. G. prašo ieškovės skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė sąmoningai nutyli ir klaidina teismą. Paslaugos jai buvo suteiktos, o Migracijos departamento priimtas sprendimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo. Ieškovė savo teiginiams pagrįsti nepateikė teismui 2012 m. vasario 7 d. įgaliojimo. Be to, ieškovė pati sau prieštaravo ieškinyje: teigė, jog jokia paslauga jai nebuvo suteikta, bet rašė apie patikslinto skundo ir prašymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui surašymą ir pateikimą. Ieškovė skunde Vilniaus apygardos prokuratūrai taip pat rašė, jog jai nebuvo suteiktos jokios teisinės paslaugos, tačiau net ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės skundas yra nepagrįstas, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Apeliaciniame skunde ieškovė jau keičia savo poziciją, nurodydama, jog jos netenkina suteiktų paslaugų kokybė. Tačiau ieškovė konkrečiai nenurodė, kokie dokumentai buvo surašyti netinkamai, kaip jų surašymas pakenkė ieškovei. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Migracijos departamento atsisakymą leisti pareiškėjai prisiekti Lietuvos Respublikai pripažino nepagrįstu ir neteisėtu. Taip atsakovės paslaugų teikimas buvo baigtas, nes minėto teismo sprendimo Migracijos departamentas neskundė. Ieškovė nebuvo įpareigojusi atsakovės gauti tokį teismo sprendimą, kurio argumentai ieškovę tenkintų. Ieškovė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog buvo sutarta dėl 3 000 Lt (869 Eur) dydžio honoraro.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl netinkamai suteiktų teisinių paslaugų bei turtinės ir neturtinės žalos padarymo klientei.

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2012 m. vasario 7 d. notaro patvirtintu įgaliojimu, įgaliojo atsakovę D. G. atstovauti jai Migracijos departamente, taip pat visose kitose Valstybės įstaigose bei institucijose visais su Lietuvos Respublikos pilietybe susijusias klausimais (Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 12-1-04519-13; b.l. 7). Ieškovė 2012 m. vasario 7 ir 15 d. sumokėjo 1 000 Lt atsakovei UAB „A.J.Baristera“ už teisines paslaugas (t. I, b.l. 20-23). Atsakovė 2012 m. vasario 13 d. parengė ieškovei pareiškimą, skirtą Migracijos departamentui (t. I, b.l. 64-65), o 2012 m. kovo 20 d. – pareiškimą Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai (t. I, b.l. 67-68). Ieškovė 2012 m. balandžio 30 d. ir 2012 m. gegužės 10 d. sumokėjo atsakovei UAB „A.J.Baristera“ 2 000 Lt už teisines paslaugas dėl Migracijos departamento atsakymo apskundimo (t. I, b.l. 20-23).

Atsakovė parengė ieškovės vardu skundą dėl Migracijos departamento atsakymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3124-168/2012 patenkino ieškovės skundą iš dalies ir panaikino Migracijos departamento 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Atsakovė parengė ieškovės vardu du skundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Migracijos departamento 2012 m. rugpjūčio 8 d. atsakymo ir 2012 m. rugsėjo 6 d. atsakymo (t. I, b.l. 71-74), tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 1 d. nutartimi buvo nustatęs pareiškėjai terminą iki 2012 m. spalio 16 d. skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjai nurodytų trūkumų nepašalinus, 2012 m. spalio 19 d. nutartimi pripažino ieškovės skundą nepaduotu. Ieškovė 2013 m. spalio 18 d. pareiškimu, patvirtintu notaro, anuliavo 2012 m. vasario 7 d. patvirtintą įgaliojimą (t. I, b.l. 78).

Nagrinėjamoje byloje šalių sutartinius santykius patvirtinantys dokumentai yra notaro patvirtintas ieškovės įgaliojimas atsakovei, kasos pajamų orderiai, atsakovės parengti dokumentai bei pačių šalių paaiškinimai. Šalys nesudarė rašytinės jų tarpusavio įsipareigojimų apimtį patvirtinančios sutarties. Tačiau sistemiškai taikant CK 2.137 straipsnio, CK 6.716-6.724 straipsnių ir CK 6.756-6.764 straipsnių nuostatas galima daryti išvadą, jog šalys sudarė žodinę pavedimo sutartį, turinčią ir tam tikrų atlygintinių paslaugų teikimo sutarties požymių. Pagal CK 6.758 straipsnio 3 dalį, jeigu sutartis atlygintinė, tai įgaliotinio atlyginimo dydį nustato pavedimo sutartis ar įstatymas. Jeigu atlyginimo dydis nei sutartyje, nei įstatyme nenustatytas, atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į papročius, rinkos kainas, suteiktų paslaugų pobūdį ir trukmę, atitinkančias paslaugas teikiančių asmenų profesinių susivienijimų rekomendacijas bei kitas aplinkybes. Atsakovė UAB „A.J.A.Baristera“ teikia įvairias paslaugas, kartu ir teisines. Atsakovė D. G. yra vienintelė UAB „A.J.A.Baristera“ akcininkė ir vadovė, turinti teisinį išsilavinimą, todėl turi teisę konsultuoti asmenis teisiniais klausimais. Tačiau atsakovė nėra advokatė, tai yra jos veikla bei gaunamas atlygis nėra reglamentuojami teisės aktais.

Sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog patikslintame ieškinyje ji nurodė, kad su atsakove susitarė dėl 1 000 Lt (290 Eur) atlygio už teisines paslaugas ir 2012 m. vasario 7 d. suteikė atsakovei notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti jai Migracijos departamente bei kitose valstybinėse įstaigose ir institucijose. Ieškovė taip pat nurodė, jog sumokėjo atsakovei iš viso 3 000 Lt už teisines paslaugas, kurios buvo suteiktos neprofesionaliai, paaiškino, kad vertina, jog šiuo pinigus atsakovė iš jos išviliojo (t. II, b.l. 40-47).

Byloje esantys kasos pajamų orderiai patvirtina, jog ieškovė 2012 m. vasario 7 ir 15 d. sumokėjo 1 000 Lt atsakovei UAB „A.J.Baristera“ už teisines paslaugas pagal 2012 m. vasario 7 d. įgaliojimą, o 2012 m. balandžio 30 d. ir 2012 m. gegužės 10 d. sumokėjo atsakovei UAB „A.J.Baristera“ 2 000 Lt už teisines paslaugas dėl Migracijos departamento atsakymo apskundimo (t. I, b.l. 20-23). Kasos pajamų orderiuose aiškiai nurodyta, kokios pinigų sumos yra mokamos ir už kokias paslaugas, šie dokumentai ieškovės yra pasirašyti. Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina, kad atsakovė 2012 m. vasario 13 d. ir 2012 m. kovo 20 d. parengė ieškovės vardu po pareiškimą Migracijos departamentui ir Migracijos valdybai (t. I, b.l. 64-68), tai yra atliko paslaugas pagal 2012 m. vasario 7 d. įgaliojimą. Už šias paslaugas ieškovė pagal žodinį susitarimą sumokėjo 1 000 Lt. 2012 m. vasario 7 ir 15 d. kasos pajamų orderiuose buvo nurodyta, jog ieškovė ir moka būtent už teisines paslaugas pagal 2012 m. vasario 7 d. įgaliojimą.

Migracijos departamentas 2012 m. kovo 8 d. ir 2012 m. balandžio 10 d. raštais atsakė į atsakovės parengtus 2012 m. vasario 13 d. ir 2012 m. kovo 20 d. pareiškimus, nurodydamas, jog ieškovė praleido terminą prisiekti Lietuvos Respublikai, ir išaiškino, kad ieškovė turėtų pakartotinai paduoti prašymą Respublikos Prezidentui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo bei paaiškinti termino prisiekti Lietuvos Respublikai praleidimo priežastis, kaip nustatyta šiuo metu galiojančio Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje (t. I, b.l. 66; 70). Todėl atsakovė papildomai parengė ieškovės vardu skundą dėl minėto Migracijos departamento atsakymo, kuriuo prašė panaikinti šį atsakymą ir įpareigoti Migracijos departamentą leisti pareiškėjai prisiekti Lietuvos Respublikai. 2012 m. balandžio 30 d. ir 2012 m. gegužės 10 d. kasos pajamų orderiuose nurodyta, jog ieškovė sumokėjo atsakovei UAB „A.J.Baristera“ 2 000 Lt už teisines paslaugas dėl Migracijos departamento atsakymo apskundimo (t. I, b.l. 20-23).

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovė pati suteikė atsakovei 2012 m. vasario 7 d. įgaliojimą, sumokėjo atsakovei 1 000 Lt už atstovavimą Migracijos departamente, o pastarajam netenkinus atsakovės parengtų prašymų, papildomai sumokėjo atsakovei 2 000 Lt už skundo teismui parengimą. Aplinkybę, jog atsakovė pinigus išviliojo iš ieškovės, ji buvo nurodžiusi ir 2013 m. spalio 18 d. pareiškime Vilniaus apygardos prokuratūrai (Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 12-1-04519-13; b.l. 4-6), tačiau ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta, nenustačius BK apibrėžtų nusikalstamų veikų požymių, tame tarpe ir sukčiavimo (BK 182 straipsnis). Todėl galima daryti išvadą, kad atstovavimo metu ieškovę tenkino atsakovės teikiamos paslaugos ir ji savanoriškai sumokėjo nurodytą kainą už paslaugas, kurios ir buvo faktiškai suteiktos. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių susitarimo kaina už šias faktiškai suteiktas paslaugas ir buvo 3 000 Lt (869 Eur).

Ieškovė 2012 m. vasario 7 d. įgaliojimą suteikė atsakovei, siekdama pabaigti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo procesą. Ieškovei 2011 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu Nr. 1K-574 buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, tačiau ieškovė nebuvo įvykdžiusi Pilietybės įstatymo reikalavimo dėl priesaikos Lietuvos Respublikai davimo. Atsakovė 2012 m. vasario 13 d. ir 2012 m. kovo 20 d. raštais kaip tik ir kreipėsi į Migracijos departamentą bei Migracijos valdybą, prašydama sudaryti sąlygas ieškovei prisiekti, nurodydama, jog priesaikai duoti terminas nėra praleistas. Tačiau Migracijos departamentas 2012 m. kovo 8 d. ir 2012 m. balandžio 10 d. raštais ieškovei išaiškino, kad ji pagal Lietuvos pilietybės įstatymą turėjo prisiekti iki 2012 m. sausio 16 d., todėl dabar galinti tik pakartotinai paduoti prašymą Respublikos Prezidentui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo bei paaiškinti termino prisiekti Lietuvos Respublikai praleidimo priežastis. Taip pat nurodė, jog atsakymas gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (t. I, b.l. 66; 70).

Taigi, Migracijos departamento aiškinimu pagal ieškovei taikytinos Pilietybės įstatymo redakcijos nuostatas ji turėjusi prisiekti iki 2012 m. sausio 16 d., tai yra dar iki 2012 m. vasario 7 d. įgaliojimo atsakovei suteikimo. Todėl ieškovė turėjo teisę arba vykdyti Migracijos departamento nurodymus dėl pakartotino prašymo Lietuvos Respublikos Prezidentui pateikimo, arba, nesutikdama su rašte pateiktu teisės aktų aiškinimu, skųsti šį Migracijos departamento sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ieškovė, sumokėdama atsakovei už skundo parengimą, sutiko su pastaruoju elgesio variantu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3124-168/2012 patenkino ieškovės skundą iš dalies ir panaikino Migracijos departamento 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą leisti pareiškėjai prisiekti ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Skundo dalį įpareigoti Migracijos departamentą leisti pareiškėjai prisiekti Lietuvos Respublikai atmetė kaip nepagrįstą. Teismas minėtame sprendime nepasisakė dėl to, kuri Pilietybės įstatymo redakcija dėl priesaikos termino turi būti taikoma ieškovei, tik nurodė, jog Migracijos departamento skundžiamame 2012 m. balandžio 10 d. sprendime neatsispindi naujojo Pilietybės įstatymo netaikymo pagrindimas, Aprašo nuostatų taikymas, prisiekimo procedūros paaiškinimas, pats sprendimas nesuformuotas taip, kad būtų aiškus pareiškėjai nustatytų pareigų pobūdis.

Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas nepasisakė ir nevertino, kuri Pilietybės įstatymo redakcija turėtų būti taikoma pareiškėjai, tik nurodė, jog šių teisės normų taikymo tinkamas išaiškinimas yra Migracijos departamento pareiga, kurios jis neįvykdė. Todėl negalima daryti išvados, kad atsakovė, pateikdama teismui skundą, veikė neprofesionaliai. Tinkamos Pilietybės įstatymo redakcijos taikymas ieškovės teisinei situacijai buvo ginčo klausimas, dėl kurio teismas nepasisakė, bet įpareigojo Migracijos departamentą išaiškinti ieškovei minėtas teisės normas. Migracijos departamentas 2012 m. rugpjūčio 7 d. raštu ieškovei išaiškino, kad įstatymai ir kiti norminiai aktai atgalinės galios neturi, šiuo metu galiojančiame Pilietybės įstatyme nenustatyta, kad naujai įtvirtintas 6 mėnesių ar 2 metų laikas, per kurį asmuo turi prisiekti, turi būti skaičiuojamas ir Lietuvos Respublikos Prezidento dekretams dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, įsigaliojusiems iki naujo Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dienos. Todėl ieškovė turėtų pakartotinai paduoti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 12-1-04519-13; b.l. 91-93).

Atsakovė parengė ieškovės vardu papildomai du skundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Migracijos departamento 2012 m. rugpjūčio 8 d. atsakymo ir 2012 m. rugsėjo 6 d. atsakymo (t. I, b.l. 71-74), kurių pastarasis buvo pateiktas teismui 2012 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 1 d. nutartimi buvo nustatęs pareiškėjai terminą iki 2012 m. spalio 16 d. skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjai nurodytų trūkumų nepašalinus, 2012 m. spalio 19 d. nutartimi pripažino ieškovės skundą nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl šių atsakovės atliktų veiksmų, kadangi ieškovė už juos nebemokėjo atsakovei, o 2013 m. spalio 18 d. pareiškimu, patvirtintu notaro, anuliavo 2012 m. vasario 7 d. įgaliojimą atsakovei (t. I, b.l. 78). Taigi, šalių sutartiniai santykiai nutrūko.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose ieškovė turėjo vartotojo statusą. Tačiau net kaip vartotoja ieškovė turėjo pasirinkimo teisę, ar kreiptis teisinės pagalbos į profesionalų teisininką – advokatą, kurio veikla yra reglamentuojama įstatymais, jis turi atitikti griežtus profesinės etikos standartus, yra įstatymais įtvirtintos jų veiklą prižiūrinčios bei skundus dėl jų veiksmų nagrinėjančios institucijos: Lietuvos advokatūra, Advokatų taryba, Advokatų garbės teismas, ar į asmenį, turintį tik teisinį išsilavinimą, kurio vadovaujamai bendrovei teisinių paslaugų teikimas yra tik viena iš daugelio jos vykdomų veiklų. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turėtų prisiimti riziką, nes teisinės pagalbos kreipėsi ne į advokatą, o į bendrovę, kurios veikla yra labai plati.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog prašo priteisti teisinių paslaugų išlaidas, kurias patvirtinančius dokumentus pateiks iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.