- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-915-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19475-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB ,,Legal Balance“
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.16.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovo UAB ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos, priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 289,62 Eur negrąžinto kredito, 75,05 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 289,46 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. NurodĖ, kad 2014-07-12 tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9904845002, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 289,62 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 298,77 Eur bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Ieškovo teigimu, atsakovas sutarties sąlygų nesilaikė, negrąžino skolos. Pradinis kreditorius perleido, o ieškovas įgijo reikalavimo teises į atsakovo skolą.
2. Ieškinys atsakovui įteiktas skelbiant viešai, tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė.
II. Teismo sprendimo esmė
3. Pirmosios isnstancijos taismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškinį iš dalies, priteisė ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo E. S. 289,62 Eur negrąžinto kredito, 75,05Eur bendros vartojimo kredito kainos, 83,14 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 447,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
4. Teismas sprendime nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos.
5. Teismas nurodė, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog nors šiuo atveju minėta Vartojimo kredito įstatymo (toliau ir LR VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostata ginčo Sutarties sudarymo metu negaliojo, tačiau teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad joje nurodyta maksimali netesybų riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. dydžio, kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovui iš atsakovo priteistina 83,14 Eur (364,67 Eur x 0,05 proc. x 456 d.) palūkanų už 456 dienų laikotarpį po Sutarties termino pasibaigimo (2014-08-12), o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai priteisiant ieškovui iš atsakovo 289,46 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo, 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Apeliantas nurodė, kad pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje ir kt. ( CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimui kredito grąžinimo termino pabaigos momentas jokios įtakos neturi, kadangi skolininkas ir toliau po kredito grąžinimo termino pabaigos naudojasi kreditoriaus paskolinta suma. Kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas skolininkas privalo mokėti vien už termino įvykdyti prievolę praleidimą, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi paskolinta pinigų suma.
8. Šiuo metu galiojančio LR VKĮ 21 str. 2 d. numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka LR VKĮ 21 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Sutarties sudarymo metu galiojusiame LR VKĮ 21 str. 2 d. (Suvestinė redakcija 2012-01-01 - 2014-12-31) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.
9. Nebankinių vartojimo kredito davėjų palūkanos visada bus didesnės, kadangi jie veikia didesnės rizikos sąlygomis. Paskolos gavėjas yra rizikingas. Ieškovo prašoma priteisti palūkanų norma atitinka teismų praktiką.
10. Teismas nepagrįstai prašomas priteisti palūkanas kvalifikuoja kaip kompensuojančią funkciją atliekančias palūkanas. Teismas nepagrįstai pakeitė sutartinius šalių įsipareigojimus, be vienos sutarties šalių sutikimo kišosi į sutartinius santykius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. CK 6.228 str. 1 d. šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti LR CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Be to, LR CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014).
14. Atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį, todėl spręstina, kad teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo Sutarties sąlygų, nereikalavo Sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį.
15. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (LR CK 6.38, 6,59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Sutarties šalys privalo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami Sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas Sutartį kredito gavėjas susipažino ir elektroninių ryšių priemonėmis patvirtino, kad su ja sutinka. Tokia aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės ir prieštaraujančios sąžiningumo ir protingumo principams.
16. Tiek dabartinė, tiek Sutarties sudarymo metu galiojusi LR VKĮ redakcija atskirai reglamentavo mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir netesybų (taikoma ir kompensuojamąją funkciją atliekančioms palūkanoms, kadangi abiejų instrumentų paskirtis – kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius už termino įvykdyti prievolę praleidimą) instrumentus. Pelno palūkanoms skirtas LR VKĮ 21 straipsnis, o netesyboms ir kompensuojamąją funkciją atliekančioms palūkanoms LR VKĮ 11 str. 8 d.
17. Šiuo metu galiojančio LR VKĮ 21 str. 2 d. numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka LR VKĮ 21 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Sutarties sudarymo metu galiojusiame LR VKĮ 21 str. 2 d. (Suvestinė redakcija 2012-01-01 - 2014-12-31) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.
18. Šiuo metu galiojančios redakcijos LR VKĮ 11 str. 2 d. numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Sutarties sudarymo metu galiojusiame LR VKĮ 11 str. 8 d. (Suvestinė redakcija 2012-01-01 - 2014-12-31) buvo nurodoma, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
19. Nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, taikytinas reikalavimams dėl netesybų, t.y. baudų ar delspinigių (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Teismo sprendimo motyvai prieštaringi, nes nagrinėjamu atveju teismas taikė netesybų mažinimą reglamentuojančias normas ir tačiau suskaičiavo netesybas ne už 6 mėnesių laikotarpį, bet už 465 dienų laikotarpį.
20. Akivaizdu, kad nedidelių nebankinių vartojimo kredito davėjų palūkanos visada bus didesnės, kadangi jie teikiami didesnės rizikos sąlygomis, suteikto kredito administravimo sąnaudos iš esmės nepriklauso nuo to kredito dydžio. Paskolos gavėjas yra rizikingas. Ieškovo prašoma priteisti palūkanų norma atitinka teismų praktiką.
21. Teismas nepagrįstai prašomas priteisti palūkanas kvalifikuoja kaip kompensuojančią funkciją atliekančias palūkanas. Teismas nepagrįstai pakeitė sutartinius šalių įsipareigojimus, be vienos sutarties šalių sutikimo kišosi į sutartinius santykius.
22. Sutarties sudarymo metu galiojusiame LR VKĮ 21 str. 2 d. (Suvestinė redakcija (2012-01-01 - 2014-12-31) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog Sutartyje įtvirtinta 116,90 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios LR VKĮ redakcijos 21 str. 1 d. reikalavimus, todėl nei ji, nei Sutartyje įtvirtinta 80,00 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.
23. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas keičiamas ieškinį patenkinant visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Apeliaicnį skundą patenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ Ieškinį patenkinti visiškai.
a. k. (duomenys neskelbtini) 289,62 EUR negrąžinto kredito, 75,05 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 289,46 EUR mokėjimo palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (654,13 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR bylinėjimosi išlaidas.“
Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.