Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lenkė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, anksčiau neteista, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2010 m. liepos 07 d., apie 08.35 val., Vilniuje, vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama juo Žirmūnų gatvės važiuojamosios dalies vienintele eismo juosta, skirta važiuoti link sankryžos su Verkių gatve, ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Žirmūnų g. 143 namu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, tai yra, nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja", kad praleisti minėta nereguliuojama pėsčiųjų perėja jos važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešiną ėjusią pėsčiąją V. C. , ir ją partrenkė, ko pasekmėje V. C. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais kaltinamoji A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

A. P. tiek per apklausą bylos ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 77), tiek apklausta teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2010-07-07 apie 08.30 val. vairavo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Žirmūnų g. nedideliu greičiu, pirma eismo juosta. Pėsčiosios, ėjusios per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepastebėjo ir partrenkė. Po įvykio iš karto sustojo bei iškvietė specialiąsias tarnybas.

Nukentėjusioji V. C. parodė, kad 2010-07-07 ėjo į darbą adresu (duomenys neskelbtini). Tą rytą lijo lietus. Kuomet priartėjo prie pėsčiųjų perėjos, pamatė, kad automobilis prie perėjos ją praleidžia ir pereiti bus saugu, tačiau pajuto smūgį ir prarado sąmonę.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad eismo įvykio metu tiek A. P. , tiek V. C. buvo blaivios (t.1, b.l. 17,20).

Apžiūrint įvykio vietą bei transporto priemonę nustatyta, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, Žirmūnų g. važiuojamojoje dalyje, esančioje kelio ženklais ir horizontaliu keliu ženklinimu pažymėtoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Perėja randasi Žirmūnų gatvėje, ties 143 pastatu prie gatvės kelio važiuojamosios dalies (žiūrint nuo sankryžos su Kareivių gatve) išsišakojimu (sankryža) link minėtos sankryžos su Verkių gatve. A. P. vairuotas automobilis „Honda Accord", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo Žirmūnų gatvės važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti sankryžos su Verkių gatve kryptimi, apie 7,5 m. atstumu už pėsčiųjų perėjos ribų, ties važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu (apie 0,4 - 0,8 m. atstumu nuo jo), automobilis eismo įvykio metu apgadintas nebuvo (t. 1, b.l. 7-13).

Atliekant tyrimą byloje pateikta Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo konstatuota, kad eismo įvykio metu V. C. patyrė muštinę žaizdą pakaušio srityje, pakauškaulio lūžį, galvos smegenų sumušimą, nubrozdinimą juosmens dešinėje pusėje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 24,25). Tačiau nukentėjusiajai pateikus papildomus medicininius dokumentus buvo atliktas papildomas tyrimas ir kaip matyti iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai konstatuoti tie patys sužalojimai, tačiau jie vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikusi ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 40,41).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios atstovas advokatas I. Nekrošius pateikė teismui A. G. teismo medicininių tyrimų biuro konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią A. G. apklaustas teisme patvirtino, ir kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimai yra priskirtini prie sunkaus sveikatos sutrikdymo, nes jai padaryti kaukolės skliauto kaulų atviri lūžiai bei ji dėl potrauminio uoslės ir skonio praradimo prarado 45 procentus bendrojo darbingumo (t. 1, b.l. 92, 98-103).

Tikslu pašalinti specialisto išvadų ir konsultacinės išvados tarpusavio esminius prieštaravimus, teismo nutartimi buvo paskirta komisinė teismo medicininė ekspertizė. Kaip matyti iš Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), V. C. 2010-07-07 eismo įvykio metu padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda pakaušio srityje, linijinis pakauškaulio žvyno lūžis nueinantis į bazę be kompresijos į smegenis, kuris gali būti vertinamas atviru kaukolės lūžiu, smulkūs kontūziniai židinukai kairės galvos smegenų kaktinės skilties bazaliniame šoniniame paviršiuje, minkštųjų audinių sumušimas ir odos nubrozdinimas dešinėje juosmens pusėje. Ekspertas A. S. apklaustas teisme šią išvadą patvirtino. Kadangi atliekant ekspertizę pagrįstai nurodyta, jog sutinkamai su „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo“ taisyklių III-o skyriaus 6.6.1 p. vien kaukolės skliauto atviro lūžimo, tam kad sužalojimą vertinti sunkiu nepakanka, nes tuo pačiu turi būti nustatomi ir įspaustiniai bei kaukolės pamato lūžiai. Ekspertai nurodė, kad potrauminių skonio ir uoslės praradimų objektyviais tyrimais nustatyti neįmanoma, sutrikimo tyrimai priklauso nuo paciento interpretacijos ir gali būti paciento simuliuojami. Pažymėtina, kad apklausus teisme liudytoju gydytoją J. L. M., ausų-nosies-gerklės ligų gydytoją, konstatavusį uoslės praradimą nukentėjusiajai, jis patvirtino, kad diagnozė yra subjektyvi, moksliškai pagrįstos metodikos nėra. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad komisinės teismo medicininės ekspertizės akto išvados, vertinant sužalojimus padarytus nukentėjusiajai kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra visiškai pagrįstos, vertinti juos kaip sunkų sveikatos sutrikdymą ir atitinkamai perkvalifikuoti kaltinamosios veiksmus į Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Aptartais įrodymais A. P. kaltė yra visiškai įrodyta, jos veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes ji vairuodama kelių eismo transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Aplinkybių sunkinančių kaltinamosios atsakomybę nenustatyta. Jos atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamoji prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

Skiriant bausmės rūšį ir dydį teismas atsižvelgia, kad A. P. pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, yra jauno amžiaus, gailisi, todėl jai skirtina švelniausia bausmės rūšis – bauda. Tačiau, kadangi kaltinamoji, partrenkdama nukentėjusiąją pėsčiųjų perėjoje, tuo itin grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, teismas, įgyvendindamas bausmės paskirtį, taiko jai baudžiamojo poveikio priemonę ir atima teisę vairuoti transporto priemones.

Nukentėjusioji V. C. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt išlaidų atstovo advokato pagalbai apmokėti, 2900 Lt A. G. teismo medicininių tyrimų biuro paslaugų apmokėjimui. Teismas išlaidas advokato pagalbai apmokėti tenkina iš dalies bei priteisia iš kaltinamosios 3000 Lt, nes ne visi nukentėjusiosios prašymai buvo pagrįsti ir teismo tenkintini. Kas liečia A. G. tyrimų biuro paslaugų apmokėjimą, nukentėjusioji kreipėsi į šį biurą savo nuožiūra, teismas su biuro išvadomis nesutiko, todėl priteisti šias išlaidas iš kaltinamosios ar pripažinti jas proceso išlaidomis pagrindo nėra.

Nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamosios 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas jos reikalavimus tenkina iš dalies ir štai dėl ko, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., nukentėjusioji neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ji buvo stipriai sužalota, neabejotinai iškentė didelius fizinius skausmus, 2010-07-07 – 2010-08-12 buvo gydoma stacionare, iki 2010-10-29 buvo nedarbinga, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes buvo priversta palikti darbą, iki dabar gydosi pas neurochirurgus, ausų-nosies-gerklės ligų gydytojus, tačiau atsižvelgdamas į susiformavusią praktiką, nagrinėjant analogiškas bylas teismuose, iš dalies į kaltinamosios turtinę padėtį, kuri šiuo metu yra bedarbė bei į teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sumažina priteistinos žalos dydį iki 25000 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir nuteisti ją 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. taikyti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jai vairuoti transporto priemones 2 metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.

Iki įsiteisės nuosprendis kardomosios priemonės A. P. neskirti.

Nukentėjusiosios V. C. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. P. V. C. naudai 3000 Lt išlaidų atstovo pagalbai apmokėti ir 25000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.