- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 1A-326-468-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01466-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė (pirm.), Artūras Šumskas, Audronė Kartanienė
- Nuteistasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- V. C.
Pranešėja D.Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-326-468/2013
Teisėjas O.Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01466-2010-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6
2013 m. gegužės 2 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Audronės Kartanienės, Artūro Šumsko,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. 20 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 68 str., A. P. pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudžiant jai vairuoti transporto priemones 2 metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento; nukentėjusiosios V. C. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš A. P. priteisiant 3000 Lt išlaidų atstovo pagalbai apmokėti ir 25000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nuteista už tai, kad ji 2010 07 07 d. apie 8.35 val. Vilniuje, vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama juo Žirmūnų g. važiuojamosios dalies vienintele eismo juosta, skirta važiuoti link sankryžos su Verkių g., ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Žirmūnų g. 143 namu, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37 punkto reikalavimus, t. y. nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų minėta nereguliuojama pėsčiųjų perėja jos važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę ėjusią pėsčiąją V. C., ir ją partrenkė, dėl ko V. C. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistoji A. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 22 d. nuosprendį ir sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo 2 metus vairuoti transporto priemones, terminą bei sumažinti civilinį ieškinį. Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas apeliantei bausmę, neatsižvelgė į visas jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes – dėl padarytos nusikalstamos veikos ji prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Be to, teismas turėjo įvertinti jos turtinę ir šeimyninę padėtį. Pažymėtina, kad šiuo metu A. P. nedirba, augina vaiką (gim. 2011 02 19 d.). Jos vyras yra vienintelis asmuo, kuris dirba ir išlaiko šeimą. Uždraudus jai vairuoti transporto priemones, jų šeimos padėtis yra apsunkinta. Vienintelis asmuo, galintis padėti jai buityje, nuvežti ją ir vaiką pas gydytojus, atvežti maisto produktų ir pan., yra jos vyras, tačiau jis ilgai dirba, o jiems automobilis yra reikalingas kiekvieną dieną. Apeliantės manymu, teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes bei į tai, kad dėl padaryto pažeidimo ji prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Buvo visos sąlygos švelnesnės baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimui.
Nuteistoji A. P. nurodo, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas įpareigoja teismą taikyti švelnesnę bausmę nei numatytas bausmės vidurkis ir tai turėtų būti taikoma visoms bausmės rūšims, tame tarpe ir draudimui vairuoti transporto priemonę. Įstatymas numato šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo trukmę nuo vienerių iki trejų metų, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas paskyrė 2 metų baudžiamojo poveikio priemonę, nors bylos nagrinėjimo metu pats prokuroras prašė uždrausti jai vairuoti transporto priemones 1 metus. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis turėtų būti keičiamas, nes jai buvo paskirta per griežta bausmė dalyje dėl draudimo vairuoti transporto priemones (skirtas per ilgas terminas).
Apeliantė prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir dėl civilinio ieškinio. Ji atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ji nedirba, augina vaiką. Jų šeima yra išlaikoma vyro. Be to, jie turi finansinių įsipareigojimų bankui. A. P. manymu, teismas, priteisdamas nukentėjusiajai tokio dydžio neturtinę žalą, aiškiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose. LAT yra išnagrinėjęs ne vieną tokio pobūdžio bylą ir konstatavo, kad gali būti atlyginama ne didesnė nei maždaug 3000 Lt neturtinė žala. Tokiu būdu LAT šios kategorijos bylose yra suformavęs vieningą praktiką, kurios privalu laikytis visų lygių teismams, nagrinėjant bylas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 str. 1 ir 2 d.
Taip pat teismas nepagrįstai priteisė V. C. naudai 3000 Lt išlaidų atstovo pagalbai apmokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šiuo atveju priteistas atstovavimo išlaidų dydis yra nepagrįstai didelis ir neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85), todėl atstovavimo išlaidos turėtų būti sumažintos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti, nukentėjusioji ir jos atstovas – dėl baudžiamojo poveikio priemonės – spręsti teismo nuožiūra, dėl civilinio ieškinio – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios skundas tenkintinas iš dalies.
Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo parinktas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones, terminas nuteistosios atžvilgiu yra per griežtas, todėl yra pagrindas jį sutrumpinti, kaip ir prašo apeliantė.
Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str.). BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas – nuo vienerių iki trejų metų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad sprendimą taikyti BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą – lėmė tai, kad A. P. padarė šiurkštų KET pažeidimą (partrenkė nukentėjusiąją pėsčiųjų perėjoje), dėl kurio V. C. patyrė sužalojimų. Apygardos teismas sutinka su tokia skundžiamo nuosprendžio argumentacija, kuri ir nulėmė išvadą, kad bausmės tikslai apeliantės atžvilgiu bus pasiekti, tik jei kartu su bausme bus paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė. Šiuo atveju teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir LAT formuojamą praktiką, tačiau šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas parinktas neteisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P., vairuodama automobilį ir pažeisdama KET, buvo blaivi (t. 1 b. l. 17), po autoįvykio ji iš karto paskambino į policiją, į greitąją pagalbą. Praeityje iki eismo įvykio administracine tvarka dėl KET pažeidimų ji nebausta (t. 1 b. l. 79), anksčiau neteista (t. 1 b. l. 78). Tokio masto autoįvykį, kurio metu nukentėjo žmogus, ji sukėlė pirmą kartą, neatsargiais veiksmais ir dėl to labai gailisi. Savo kaltę pripažino viso proceso metu, kas apylinkės teismo įvertinta kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Pati apeliantė nurodė, kad nors ji šiuo metu niekur nedirba, tačiau teisė vairuoti transporto priemones yra labai svarbi jos šeimos poreikių tenkinimui – ji augina mažametį vaiką, dėl darbo jos vyras neturi galimybės visuomet padėti jai buityje, todėl tokiam ilgam terminui atėmus teisę vairuoti transporto priemones jai kiltų sunkumų tinkamai rūpintis šeima, atsakingai auginti savo vaiką, o A. P. vyras, kaip vienintelis šeimos išlaikytojas, ilgam laikui prarastų galimybę visa apimtimi atlikti savo darbines funkcijas, dėl ko galėtų sumažėti šeimos pajamos, tuo pačiu galimai atsirastų keblumų pilnai padengti civilinį ieškinį.
Vertinant tai, jog A. P. įvykio metu buvo blaivi, po įvykio skambino pagalbai, bei aukščiau nurodytas jos šeimynines aplinkybes, kolegija mano, kad šių aplinkybių pakanka, motyvuojant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimą, bei teismui leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai apeliantės atžvilgiu bus pasiekti, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę minimaliam įstatyme numatytam terminui – 1 metams, juolab, kad tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonės termino prašė ir prokuroras, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o teismas skundžiamame nuosprendyje savo sprendimo parinkti ilgesnį terminą nemotyvavo.
Apeliacinio skundo prašymas sumažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo sumą atmestinas.
Neturtinės žalos sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., jos dydžio nustatymo kriterijai – to paties straipsnio 2 dalyje. Nustatant neturtinės žalos dydį įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad neturtinė žala V. C. buvo padaryta sužalojant jos sveikatą: įvykio metu ji patyrė muštinę žaizdą pakaušio srityje, pakauškaulio lūžį, galvos smegenų sumušimą, nubrozdinimą juosmens dešinėje pusėje. Nors tai, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertų išvadomis, vertinama tik kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau apygardos teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji dėl apeliantės veiksmų patyrė rimtus gyvybiškai svarbių organų (galvos) sužalojimus, juolab, kad buvo prarasti 45 procentai bendrojo darbingumo, o be to, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių (gim. 1967 m.), akivaizdu, kad atsistatymas po patirtų sužalojimų šiuo atveju yra sudėtingesnis, o gal ir pilnai neįmanomas. Taip pat įvertinus padarytų sužalojimų pobūdį, tikėtina, kad ir ateityje V. C. jaus šio įvykio pasekmes sveikatos atžvilgiu, kurios gali trukdyti jai gyventi visavertį gyvenimą.
Apygardos teismas sutinka ir su skundžiamo nuosprendžio, kuriame pirmosios instancijos teismas itin detaliai aptarė A. P. padarytos neturtinės žalos pasekmes, argumentais, kad dėl apeliantės veiksmų nukentėjusioji iškentė didelius fizinius skausmus, 2010 07 07 d. – 2010 08 12 d. buvo gydoma stacionare, iki 2010 10 29 d. buvo nedarbinga, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes buvo priversta palikti darbą, iki šiol gydosi pas neurochirurgus, ausų – nosies – gerklės ligų gydytojus. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas į visus įstatyme nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus atsižvelgė tinkamai, pagrindinį dėmesį paskirdamas padarytos neturtinės žalos pasekmėms. A. P. yra darbingo amžiaus, o aplinkybės, kad ji augina vaiką, turi finansinių įsipareigojimų, šiuo atveju nėra pakankamai reikšmingos, kad galėtų nulemti neturtinės žalos dydžio sumažinimą.
Kolegija pažymi, kad skundo argumentas dėl nukrypimo nuo LAT praktikos taip pat nesuteikia pagrindo pakeisti skundžiamą nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš tiesų teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Šiuo atveju minėtos bylos faktinės aplinkybės (stipriai sužalotas gyvybiškai svarbus organizmo centras – galva, padarytas pakauškaulio lūžis, t. y. atviras kaukolės lūžis) leido apylinkės teismui nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių (pagal LAT formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (LAT nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010)) ir priteisti nukentėjusiajai 25 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo nesutikti su tokiu teismo parinktu dydžiu ir jį sumažinti. Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. 25 000 Lt piniginė kompensacija, nors ir viršijanti teismų praktikoje susiformavusias neturtinės žalos priteistinos piniginės kompensacijos ribas, šiuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, kitas reikšmingas aplinkybes.
Atsižvelgdamas į priteistos neturtinės žalos dydį, taip pat į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 str. 2 d. nuostatas, iš kurių matyti, kad teismui nustatyta teisė, bet ne pareiga iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, apygardos teismas panaikina skundžiamo nuosprendžio dalį dėl 3000 Lt sumos atstovavimo išlaidoms padengti priteisimo iš apeliantės nukentėjusiosios naudai. Kolegijos nuomone, nustačius teismų praktikoje susiformavusias neturtinės žalos dydžių ribas viršijančią padarytos neturtinės žalos piniginę kompensaciją ir pripažinus, kad ji nagrinėjamoje byloje nėra nepagrįstai didelė, iš nuteistosios priteisti ir atstovavimo išlaidas šiuo atveju nėra pagrindo. Tokiu būdu apeliacinio skundo argumentai, kad priteista 3000 Lt suma atstovavimo išlaidoms padengti neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, išsamiau nenagrinėtini. Darytina išvada, kad priteisimas ir pakankamai didelės padarytos neturtinės žalos piniginės kompensacijos, ir 3000 Lt sumos atstovavimo išlaidoms padengti neatitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų, todėl apylinkės teismo sprendimas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą naikintinas, pažymint, kad tai nukentėjusiosios lūkesčių ir interesų nepažeis.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Nuteistosios A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 22 d. nuosprendį:
sumažinti A. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą iki 1 metų;
panaikinti priteistą 3000 Lt sumą atstovavimo išlaidoms padengti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.