- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- 2-8-829/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00600-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- J. V. A., J. M., Z. M.
- Advokatai
- Edita Gaubienė, Renatas Bradūnas
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. patikslintą ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, pareikštą atsakovams J. V. A., J. M. ir Z. M., trečiuoju asmeniu byloje esant Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo biuro notarui R. K., išvadą byloje teikiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, ir atsakovo J. V. A. priešieškinį dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, pareikštą ieškovui M. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. Š. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia kaip apsimestinį sandorį 2014-01-28 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas J. V. A. dovanojo J. M. 149/1049 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ją kvalifikuoti kaip pirkimo-pardavimo sutartį ir ieškovui perkelti pirkėjo teises ir pareigas; perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal 2014-02-06 pirkimo-pardavimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) bei šiame sandoryje nurodytą pirkimo-pardavimo kainą, pagal kurį atsakovas J. V. A. J. M. bei Z. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių teise pardavė 900/1049 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas J. V. A. priešieškiniu prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo surašymo dienos ieškovo M. Š. ir atsakovo J. V. A. 2013-10-29 susitarimą dėl 2010-11-15 privačios žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai sutarties dalyko – sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2 punktą pakeitimo į 6 metus.
Ieškovas M. Š. pateiktame patikslintame ieškinyje, teismo posėdyje savo reikalavimus ir atsikirtimus į priešieškinį grindė tuo, kad dar 2003-09-15 su atsakovui J. V. A. septynių metų laikotarpiui sudarė 10,50 ha žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atsakovas žemę atgavo pagal restituciją. J. V. A. pats jį susirado ir pasiūlė žemę nuomoti. Už visą žemės sklypą mokėdavo 100 Lt per metus. Kadangi J. V. A. laikė paukščių, todėl žodiniu susitarimu buvo sutarę, kad jis atsakovui padės grūdais. Žemės nuomos kainai turėjo įtakos tai, kad žemę reikėjo atlaisvinti nuo įvairiausių augalų, joje buvo ir melioracijos trūkumų. Žemė reikalavo daug investicijų, kadangi jis buvo pirmasis nuomininkas po restitucijos. Žemės sklype nebuvo nuimtas net derlius. Dvejus metus užtruko pūdymo dirbimas, todėl nieko išsinuomotame sklype neaugino – investavo į piktžolių naikinimą. Keturis metus iš eilės žemė buvo purškiama nuo daugiamečių piktžolių, šalinami iš lauko akmenys. Valstybei mokesčius mokėdavo savininkas. 2010-11-15 privačios žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai sutarties pagrindu ieškovas iš atsakovo J. V. A. išsinuomojo tą patį 10,49 ha ploto žemės sklypą dar trejų metų laikotarpiui. Pagal sutarties 17 p. ieškovas sudarytą sutartį įregistravo VĮ Registrų centre. Einant paskutiniams nuomos metams su atsakovu atsitiktinai susitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Tada besišnekant paklausė jo, ar šis nenori parduoti žemės, nes kaina tam yra palanki. Atsakovas pasakė, kad žemę dar nuomos. Tada jam pasiūlė nuomos sutarties pratęsimą. Sutarė, kad nuomos pratęsimo sutartį užveš į namus. 2013-10-29 nuomos sutarties pratęsimas su atsakovu J. V. A. buvo pasirašytas pas jį automobilyje. Sudarydami žemės nuomos sutarties pratęsimą jokių kitų sutarties sąlygų nekeitė. Atsakovas žinojo visas sutarties sąlygas ir sutiko išnuomoti žemės sklypą dar trejiems metams. Kartu buvo ir jo žmona, kadangi jiedu atsakovui atvežė grūdų, kuriuos žmona dar padėjo iškelti iš automobilio. Nuomos pratęsimo sutartį jis įregistravo VĮ Registrų centre. Kadangi atsakovas neturėjo išnuomotos žemės bendrasavininkų, todėl drąsiai investavo ir gruodžio mėnesį žemės sklype pašalino drenažo defektus. Melioracija kainavo 3 440 Lt. 2014-01-27 pranešimu J. V. A. buvo informuotas, kad jis dovanoja J. M. 149/1049 dalis žemės sklypo, kurį jis iš atsakovo nuomojo. Gavęs laišką iškart paskambino atsakovui J. V. A. Tada ir sužinojo, kad šis nori parduoti žemę, tačiau ne jam, nors jis galėjo pasiūlyti tokia pat ar didesnę kainą už žemę. Paminėjo, kad žemė bus parduota J. M., kadangi jis per karą jam padėjo. Pati dovanojimo sutartis tarp atsakovų J. V. A. ir J. M. buvo pasirašyta 2014-01-28, t. y. sekančią dieną po pranešimo apie numatomą dovanojimą surašymo. 2014-02-05 pranešimu atsakovas J. V. A. jį informavo, kad bendraturčiui J. M. bei jo sutuoktinei Z. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių teise parduoda 900/1049 dalių žemės sklypo, esančias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pati sutartis pasirašyta 2014-02-06, t. y. kitą dieną po pranešimo apie numatomą sandėrį surašymo. Atsakovas J. V. A. žinodamas, kad sklypas yra nuomojamas, tačiau norėdamas jį perleisti atsakovams J. M. bei Z. M., įvykdė dovanojimo sandorį, kurio pagrindu atsakovas J. M. tapo atsakovo J. V. A. turto bendrasavininku ir užsitikrino pirmenybę įsigyti likusią žemės sklypo dalį. Atsakovų J. V. A., J. M. bei Z. M. jokie giminystės ryšiai nesieja, kitokių aplinkybių, dėl kurių jiems neatlygintino dovanojimo sandorio pagalba galėjo būti suteikiama nuosavybės teisė į dalį nuomojamo sklypo, atsakovas nepateikia. Taip pat nebuvo nustatyta kuri žemės sklypo dalis dovanojama, ji yra neracionaliai maža, neturinti ekonominės vertės. Šias aplinkybes patvirtina ir tolimesni atsakovų veiksmai – likusio 9 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas praėjus vos kelioms dienoms po dovanojimo sutarties sudarymo. Ieškovo vertinimu, atsakovai siekė sudaryti viso ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau negalėdami to padaryti dėl galiojančios ieškovo pirmumo teisės pirkti parduodamą žemę, sudarė apsimestinį dovanojimo sandorį ir, apeidami ieškovo pirmumo teisę, po kelių dienų sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko atsakovai J. M. bei Z. M. tapo viso žemės sklypo savininkais. Kadangi žemės sklypas buvo parduotas pažeidžiant jo pirmenybės teisę įsigyti nuomojamą žemės sklypą, todėl remdamasis Lietuvos Respublikos CK 1.87 str., 4.79 str. 3 d., Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str., prašo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia, o pripažinus negaliojančia, perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal abi sutartis. Ieškovas neigia suklastojęs atsakovo J. V. A. parašą ant 2013-10-29 susitarimo pratęsti nuomos sutartį ir nurodo, kad lyginant visus atsakovo ranka darytus įrašus, t. y. vardus, pavades bei parašus, matosi akivaizdūs skirtumai tarp raidžių pasvirimo kampų, pačių raidžių rašymo, raidžių jungimo. Parašai yra taip pat akivaizdžiai skirtingi. Atsakovo nurodomos aplinkybės nepatvirtino ir specialistas. Rašydamas 2014-01-27 bei 2014-02-05 pranešimus atsakovas žinojo apie galiojančius t. y. pratęstus nuomos santykius, dėl šio susitarimo ir buvo pranešimai. Jeigu tikėti atsakovu, tada nėra aišku kodėl sužinojęs apie galimai nusikalstamą veiką – jo parašo suklastojimą, jis vietoj to, kad siųsti 2014-01-27 bei 2014-02-05 pranešimus ieškovui, nesikreipė į teisėsaugos institucijas tam, kad nustatyti šį faktą, išaiškinti jį, nubausti kaltus asmenis bei patį dokumentą pripažinti niekiniu. Atsakovas siųsdamas ieškovui pranešimus apie atliekamus sandorius konkliudentiniais veiksmais pripažino dokumentą, kurį neigia pasirašęs. Nuomos santykių pratęsimą pripažino ir atsakovas J. M., kuris 2014-03-14 siuntė pranešimą ieškovui dėl nuomos sutarties nutraukimo. Tai reiškia, kad atsakovas J. V. A. jo taip pat nebuvo informavęs apie galimą J. V. A. teisių pažeidimą, pasireiškusį tariamai nusikalstamais veiksmais.
Atsiliepimas
Atsakovas J. V. A. atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje prašydamas patikslintą ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti nurodo tokius atsikirtimus: nuo 2003 m. su ieškovu buvo sudaręs žemės nuomos sutartį. Tada jį kažkas prirodė ieškovui. Nuomos kainos niekas jo neklausė ir kainą įrašė į sutartį ne jis. Kiekvienais metais už žemės nuomą gaudavo 100 Lt. Nuomos kaina netenkino. Daug kas jam dėl to prieštaravo, tačiau nesinorėjo atšaukti susitarimo. Grūdais ieškovas neatsiskaitinėjo, kadangi jie jam nereikalingi. Žemės nuomos sutarties pratęsimo 2013-10-19 jis nepasirašinėjo ir su niekuo dėl jos nesitarė. Parašas ne jo – suklastotas. Ieškovas nebuvo atvykęs su žmona pas jį, kad sudarytų ginčijamą susitarimą. Kalba apie žemės nuomos sutarties pratęsimą buvo su ieškovu, tačiau jie jo nepasirašė. Apie nuomos sutarties pratęsimą sužinojo kai gavo iš teismo ieškinį su priedais. Jam nebuvo žinoma apie ieškovo pageidavimą įsigyti nuomojamą sklypą tuo atveju, jeigu šis turtas būtų perleidžiamas. Apie tai su ieškovu niekada nekalbėjo, kadangi parduoti savo žemės sklypo neketino. Parduoti žemės sklypą sugalvojo tik tuomet, kai pasakė J. M. apie ketinimą padovanoti jam dalį sklypo. Tada šis pasiūlė nupirkti iš jo ir likusią dalį žemės sklypo pasiūlydamas priimtiną kainą bei palankias atsiskaitymo sąlygas. Juolab, kad jam dėl šeimyninių aplinkybių skubiai prireikė pinigų. Turėjo priežasčių padovanoti J. M. žemę. Dovanojimo sutartimi jautėsi grąžinęs „garbės“ skolą jo šeimos draugui J. M. už pastarojo tėvo suteiktą pagalbą nelaimėje ir gal būt išgelbėtą gyvybę jo tėvams ir jam pačiam 1944 m. fronto metu. Būtent J. M. tėvas 1944 m. fronto metu davė arklį, su kuriuo galėjo pasitraukti į saugesnę vietą, po to kai kelionės metu jų arklį užmušė artilerijos sviedinys ir buvo atsidūrę beviltiškoje padėtyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas J. V. A. papildomai paaiškino, kad kada nors parduoti žemės sklypą minčių turėjo ir anksčiau. Vieną kartą ieškovas klausė ar jis parduoda nuomojamą žemę, tačiau tada žemės nepardavė. 2014 m. sausio mėnesį padovanojo žemės sklypo dalį atsakovui J. M., kadangi per karą jo tėvai sugalvojo važiuoti į Pavištį, kur gyveno mamos giminaičiai, arčiau Lenkijos. Kelionės metu krito arklys, o M. padėjo jo šeimai. Su M. bendrauja seniai ir artimai. J. M. tėvams žemės nedovanojo, nes jiems šios nereikėjo. Dovanojo tik 1 ha, nes J. M. tiek užteko. Nebuvo aptarę kuriuo dovanoto žemės plotu J. M. naudosis. Pasirašant dovanojimo sutartį minčių apie likusio žemės sklypo pardavimą nebuvo. Už dovanotą sklypą negavo jokių pinigų. Po dovanojimo sutarties likusią žemės sklypo dalį greitai pardavė, kadangi jo anūkams po mokslų reikėjo įsigyti būstus. J. M. neturėjo pinigų pakankamai visam žemės sklypui nupirkti, todėl dalį žemės sklypo jam padovanojo.
Atsiliepimas
Atsakovas J. M. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį, taip pat teismo posėdyje prašydamas patikslintą ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti nurodo tokius atsikirtimus: kad jokio apsimestinio sandorio su J. V. A. nesudarinėjo. Šis sandoris atitiko tikrąją J. V. A. valią padovanoti dalį jam priklausančio žemės sklypo ir buvo sudarytas dėl ilgamečių artimų bei draugiškų jų tarpusavio santykių, kurių pradžia siekia dar jo bei J. V. A. tėvų draugystę. Karo metu J. V. A. tėvai atsikėlė pas jo tėvus. Tuo metu prasidėjo bombardavimai, užmušė jų arklį. Visą vasarą prie (duomenys neskelbtini) stovėjo vokiečių kareiviai. Vieną rytą atėjo kareivis ir įspėjo, kad įtariama, jog A. pastatė rusams orientyrą, todėl ateis lauko komendantas ir juos visus iššaudys. Tada jo tėvai A. davė arklį bei vežimą ir šie pabėgo. Nuo to laiko jie ir bendrauja. Kai J. V. A. tėvas grįžo iš Sibiro, norėjo jiems kaip nors atsilyginti, tačiau nieko neturėjo. J. V. A. atgavęs žemę, norėjo ją padovanoti, tačiau jis nenorėjo „griebti iš žmogaus žemę“. Patarė jam tą žemę nuomoti. Vėliau sutarė, kad padovanos 1 ha žemės, kuri tuo metu kainavo apie 20 000 Lt. Kai suprato, kad J. V. A. ketinimai yra realūs ir atitinka tikrąją jo valią, jis pasiūlė jam pasvarstyti galimybę parduoti ir likusią priklausančios žemės dalį už pakankamai didelę rinkos kainą bei priimtinomis atsiskaitymo sąlygomis. Juolab, kad pokalbių metu J. V. A. užsiminė apie tai, kad jam pinigų reikėtų dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių. Dovanojimo sandoris buvo neatlygintinas. Jokių pinigų J. V. A. už dovanojamą dalį žemės sklypo nemokėjo. Viena iš pagrindinių J. V. A. žemės sklypo dalies pardavimo sąlygų buvo tai, jog jis norėjo iš karto gauti visus pinigus už parduodamą žemės sklypą. Pagal žemės sklypo dokumentus pamatė, jog visas J. V. A. priklausantis žemės sklypas yra išnuomotas ieškovui M. Š. Daryti kokius nors atidalijimo ar ribų nustatymo planus kol galioja nuomos sutartis (iki 2016-11-15) nebuvo tikslo, nes geodeziniai matavimai brangiai kainuoja, todėl dovanojimo sutartyje ir nebuvo nustatyta kuri konkrečiai žemės sklypo dalis yra dovanojama. Teismo posėdžio metu atsakovas J. M. parodė, kad po dovanojimo sutarties J. V. A. atvažiavo pas jį į namus ir pasakė, kad šeimoje vyksta negeri dalykai dėl žemių, kadangi vaikai pradėjo spausti, jog žemes reikia parduoti. Iki dovanojimo sutarties pasirašymo apie žemės pirkimą nebuvo jokios kalbos. Tai, kad jis neturėjo pinigų visam žemės sklypui nusipirkti neatitinka tikrovės, nes J. V. A. susimaišė. Visą laiką J. V. A. teigė, kad žemės nuomos sutartis yra pasibaigusi. Tik pas notarą sužinojo, kad žemės nuomos sutartis yra pratęsta. Neabejoja atsakovo J. V. A. nurodoma aplinkybe apie jo suklastotą parašą, todėl mano, kad priešieškinys turėtų būti tenkintinas.
Atsakovė Z. M. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį, taip pat teismo posėdyje prašydama patikslintą ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti nurodė tokius pačius atsikirtimus kaip atsakovas J. M., papildomai nurodydama, kad jai tikslios dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybės bei sąlygos nėra žinomos. Sudarant minėtą sutartį nedalyvavo, todėl ir detaliau apie tai paaiškinti negali. Tačiau gali patvirtinti, jog jų šeimą su J. V. A. šeima sieja sena draugystė. Jie pakankamai dažnai bendrauja, o šis bendravimas yra prasidėjęs dar nuo jos vyro J. M. bei J. V. A. tėvų bendravimo bei draugystės ir tęsiasi iki šiol, nors tiek J. M., tiek J. V. A. tėvai jau seniai yra mirę. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašant dalyvavo. Po sutarties sudarymo, kai gavo išrašą, sužinojo, kad yra žemės nuomos sutarties pratęsimas. Anksčiau jos vyras minėjo, kad žemės nuomos sutartis yra pasibaigusi. Mano, kad J. V. A. maišėsi sena sutartis su nauja.
Trečiasis asmuo notaras R. K. atsiliepime į ieškinį, taip pat teismo posėdyje prašydamas patikslintą ieškinį atmesti nurodė tokius atsikirtimus: 2014-01-21 atėjęs J. V. A. norėjo padovanoti tam tikrą dalį jam priklausančio žemės sklypo. Patikrinęs duomenis apie žemės sklypą pamatė, kad žemės sklypas yra nuomojamas. Apie tai informavo atsakovus, t. y. tiek J. V. A., tiek J. M., kadangi kviečia abi sutarties šalis. Dėl sandorio abu atsakovai buvo apsisprendę. Su savimi turėjo žemės sklypo planą, nuosavybės dokumentus. Pasakė, kad reikalinga dar žemės nuomos sutartis bei žemės nuomos pratęsimo sutartis. Atsakovas tada jo paklausė kam ta sutartis jam reikalinga, jei nuoma yra pasibaigusi. Nuomos sutartis jam buvo pateikta, tačiau susitarimo pratęsti nuomos terminą atsakovas neturėjo. 2014-01-22 atsakovas J. V. A. pateikė iš VĮ Registro centro gautą kopiją dėl žemės nuomos sutarties pratęsimo. Jis atsakovams paaiškino, kad nuomos sutartis yra pratęsta nuo 2013-11-04 iki 2016-11-15. Mano, kad tada atsakovai sužinojo apie nuomos sutarties pratęsimą. Atsakovas teigė, kad sutarties nepasirašė. Kadangi sutartis buvo įregistruota, todėl yra galiojanti. Norėjo atsakovas kreiptis dėl parašo tikrumo. Emocionaliai reiškė nepasitenkinimą. Kadangi dovanojamas žemės sklypas buvo išnuomotas ieškovui M. Š., tai pagal Lietuvos Respublikos CK 6.560 str. ieškovui pranešė apie būsimą sandorį. Įstatymas nenumato termino prieš kiek laiko turi būti pranešta nuomininkui apie perleidžiamą nuomojamą žemės sklypą. Paklausė atsakovo J. V. A. kodėl žemę dovanoja. Atsakovas kalbėjo apie pokario laikus, norą atsidėkoti. Kodeksas to daryti nedraudžia, todėl patvirtino dovanojimo sutartį. Apie pirkimo-pardavimo sutartį jokios kalbos nebuvo. Likusios žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovų buvo pasirašyta po 10 dienų. Dėl žemės pardavimo atsakovai kreipėsi 2014-02-05. Paklausus kodėl žemė parduodama, atsakovas J. V. A. nurodė, jog pinigai reikalingi vaikams ir vaikaičiams. Kadangi atsakovas buvo bendraturtis, negalėjo atsisakyti sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties. Jis parengė pranešimą nuomininkui apie sudaromą antrą sutartį, o žemės sklypo įgijėjams išaiškino, kad šio žemės sklypo nuomos sutartyje nustatytos teisės ir pareigos lieka galioti naujiesiems žemės sklypo savininkams.
Liudytoja R. Š. parodė, kad jai žinoma, kad jos sutuoktinis nuo 2004 m. ar 2003 m. yra pasirašęs žemės nuomos sutartį su J. V. A.. Sklypas buvo kaip pieva. Reikėjo žemę sukultūrinti, t. y. ją purkšti, akmenis rinkti, melioruoti, išnaikinti krūmus. Nežino kada buvo daroma melioracija. Jai yra žinoma apie sudarytą žemės sklypo nuomos pratęsima nuo 2013 m. J. V. A. sutiko prie parduotuvės. Jis paprašė sumokėti pinigus už nuomą. Vyras paklausė, ką žada toliau daryti su žeme. Atsakovas atsakė, kad parduoti nenori, tačiau žemę nuomos dar tris metus. Buvo derinamas tik termino klausimas. Nuomos mokestis buvo ne tik piniginis, bet ir grūdais. Atveždavo apie 3 maišus grūdų. 2013-10-29 dalyvavo pasirašant žemės sklypo nuomos pratęsimą. Viskas vyko prie J. V. A. namų, kadangi J. V. A. nuvežė kviečių. Nuomos pratęsimo sutarties tekstą surašė jų sūnus. Sutarties pratęsimas buvo pasirašytas viename susitarimo egzemplioriuje. Tiksliai neprisimena kada atsakovas gavo susitarimo kopiją. Po naujų metų gavo laišką, kad dalis žemės sklypo yra dovanojama M.
Liudytoja Z. A. parodė, kad sutuoktinio žemė buvo nuomojama. Nežino kokia kaina buvo už nuomą. Žino, kad M. Š. yra nuomininkas, tačiau nebendravo. Šiuo metu turi tik 9 vištas ir gaidį. Nežino ar ieškovas buvo atvežęs grūdų, bent ji nematė. Paukščius šeria savo grūdais. Vyras sakė, kad nuomos terminas turi greitai baigtis. Žino, kad dalį žemės jis padovanojo. Uošviai pasakojo, kad karo metu jiems labai padėjo M., jautėsi M. skolingi už arklį. Apie nuomos sutarties pratęsimą nieko nežino. Vyras sakė, kad turėjo pasirašyti kažkokius dokumentus, tačiau niekas jų neatvežė.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.
2003-09-15 atsakovas J. V. A. su ieškovu M. Š. sudarė 10,49 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), privačios žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai sutartį, kurios terminas buvo 7 metai (II t., b. l. 103).
2010-11-15 atsakovas J. V. A. su ieškovu M. Š. sudarė 10,49 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), privačios žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai sutartį, kurios terminas buvo 3 metai (I t., b. l. 14).
2013-10-29 ūkininko M. Š. kasos išlaidų orderis patvirtina, kad atsakovui J. V. A. buvo išduotas 100 Lt žemės nuomos mokesčio pagal 2010-11-15 sutartį (II t., b. l. 80).
2013-10-29 susitarimu atsakovas J. V. A. ir ieškovas M. Š. susitarė pakeisti 2010-11-15 privačios žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai sutarties dalyko – sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2 punktą į 6 metus. Kiti sutarties punktai palikti galioti nepakeisti (I t., b. l. 15). Šis susitarimas įregistruotas viešajame registre, t. y. VĮ Registrų centras (I t., b. l. 12-13).
2014-01-21 atsakovas J. V. A. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarui R. K. pateikė prašymą dėl paslaugų užsakymo. Užsakymo tikslas – žemės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dovanojimas (I t., b. l. 72).
Atsakovas J. M. atsakovui J. V. A. 2014-01-23 pervedė 50 000 Lt. Mokėjimo paskirtyje nurodyta avansas už 9 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 67).
2014-01-27 pranešimu dėl dovanojimo atsakovas J. V. A. pranešė žemės nuomininkui M. Š., kad dovanoja šioje byloje atsakovui J. M. 149/1049 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 16).
2014-01-28 atsakovai J. V. A. ir J. M. sudarė neatlygintiną 149/1049 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį. Žemės sklypą įvertino 5 082 Lt (I t., b. l. 67).
2014-01-30 atsakovas J. V. A. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarui R. K. pateikė prašymą dėl paslaugų užsakymo. Užsakymo tikslas – žemės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimas-pardavimas (I t., b. l. 72).
2014-02-05 pranešimu dėl pardavimo atsakovas J. V. A. pranešė žemės nuomininkui M. Š., kad parduoda bendraturčiui J. M. ir jo sutuoktinei Z. M. 900/1049 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 17).
Atsakovas J. M. atsakovui J. V. A. 2014-02-05 pervedė 128 000 Lt. Mokėjimo paskirtyje nurodyta už žemę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 67).
2014-02-06 atsakovai J. V. A. ir J. M. sudarė 900/1049 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Žemės sklypą įvertino 178 000 Lt (I t., b. l. 67).
2014-03-14 pranešimu atsakovas J. M. pranešė ieškovui M. Š., kad nuo 2014 m. balandžio mėnesio 10,49 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bus pradėti melioracijos darbai, todėl prašoma nevykdyti sėjos ir nutraukti 2010-11-15 sudarytą žemės nuomos sutartį (I t., b. l. 18).
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus leidime įsigyti žemės ūkio paskirties žemę nurodyta, kad ieškovas M. Š. ir jo sutuoktinė R. Š. atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo 2 str. 1 d. reikalavimus, todėl jiems leidžiama įsigyti žemės ūkio paskirties žemę (II t., b. l. 102).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos Nr. 20-9-00442-14 nustatyta, kad atsakovas J. V. A. 2014-05-07 kreipėsi į Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūrą su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą M. Š. atžvilgiu dėl jo asmens parašo dokumente suklastojimo ir dokumento panaudojimo (2013-10-29 susitarimo) (baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00442-14, b. l. 1).
2015-02-03 specialisto išvadoje nurodyta, kad negalima nustatyti ar 2013-10-29 susitarime, skiltyje „Savininkas J. V. A.“, pasirašė J. V. A., M. Š. ar kitas asmuo (baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00442-14, b. l. 34-35).
2015-02-17 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo V. J. A. pareiškimą dėl jo asmens parašo dokumente suklastojimo ir dokumento panaudojimo nesurinkus pakankamai duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. (II t., b. l. 9).
Dėl 2013-10-29 Susitarimo pripažinimo negaliojančiu.
Atsakovas J. V. A. priešieškinyje nurodo, kad susipažinęs su ieškovo M. Š. teismui pateikto 2013-10-29 susitarimo dėl 2010-11-15 žemės nuomos sutarties 2 p. pakeitimo į 6 metus kopija, tvirtina, jog tokio susitarimo su ieškovu niekada nėra pasirašęs, o jame esantis tariamai jo parašas – suklastotas (II t., b. l. 1). Teismo posėdžio metu atsakovas J. V. A. iš esmės patvirtino priešieškinyje nurodytus teiginius, papildomai paaiškindamas, kad ieškovas nebuvo atvykęs su žmona pas jį, kad sudarytų 2013-10-29 susitarimo. Kalba apie žemės nuomos sutarties pratęsimą buvo, ieškovas norėjo nuomos terminą pratęsti trims metams, bet jis nesutiko ir susitarimo nepasirašė. Dėl kainos jokių šnekų nebuvo. Ieškovas M. Š. nurodo, kad einant paskutiniams nuomos metams jis su atsakovui J. V. A. atsitiktinai susitiko (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės. Bešnekant jis atsakovo paklausė, ar nenori parduoti žemės, nes tam šiuo metu yra palanki kaina. Atsakovas pasakė, kad žemę dar nuomos. Tada pasiūlė nuomos sutarties pratęsimą. Sutarė, kad nuomos pratęsimo sutartį užveš į namus. 2013-10-29 nuomos sutarties pratęsimas buvo pasirašytas pas jį automobilyje. Kartu su jais buvo ir jo žmona, kadangi jiedu atvežė grūdų, kuriuos žmona padėjo iškelti iš automobilio. Nuomos pratęsimo sutartį jis įregistravo VĮ Registrų centre ir patvirtintą kopiją pateikė atsakovui.
Taigi, atsakovas neneigia, kad su ieškovu buvo kalbama apie privačios žemės nuomos sutarties pratęsimą, kad buvo kalbėta apie naują 3 metų nuomos terminą, tačiau šalių pozicijos išsiskyrė dėl to ar atsakovas J. V. A. pasirašė su ieškovu M. Š. 2013-10-29 susitarimą pakeisti 2010-11-15 privačios žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai sutarties dalyko – sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2 punktą į 6 metus, ar nepasirašė. Atsakovas savo poziciją grindė tik tuo, kad jam tokį susitarimą nebuvo naudinga pasirašyti, kadangi nuomos kaina už žemės sklypą ieškovo buvo mokama maža. Teismas šiuo atveju sutinka, kad 2010-11-15 sutartyje dėl 10,49 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos šalių sutarta nuomos kaina – 100 Lt per metus už visą nuomojamą žemės sklypą yra ne tik, kad maža, tačiau šalims pripažinus, jog atsakovas J. V. A. iš gaunamo nuomos mokesčio pats susimokėdavo ir mokesčius valstybei, yra nelogiška. Tačiau tokią nuomos kainą šalys buvo nustačiusios ir 2003-09-15 10,49 ha žemės sklypo nuomos sutartimi. Ši sutartis buvo sudaryta net 7 metams. Atsakovas visus 10 metų nekėlė klausimo dėl to, kad sutartyse buvo nustatytas tik 100 Lt nuomos mokestis, nors kaip pats teigia, daug kas jam dėl to prieštaravo, tačiau susitarimo sudaryto atšaukti nenorėjo. Vieną kartą jį net pratęsė, todėl dėl kažkokių galimai teismui nežinomų (nenurodomų) aplinkybių tokios sutarčių sąlygos 10 metų tenkino abi sutarties šalis – tiek ieškovą, tiek atsakovą. Kad atsakovo J. V. A. parašas ant 2013-10-29 susitarimo pakeisti 2010-11-15 privačios žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai sutarties 2 punkto yra suklastotas, nepatvirtino ir specialisto išvada. Atsakovas J. V. A. tvirtina, kad apie suklastotą jo parašą ant 2013-10-29 susitarimo jis sužinojo tik gavęs iš teismo procesinius dokumentus, tačiau šią jo nurodomą aplinkybę paneigia tai, kad nuo 2014-01-22 atsakovui tikrai buvo žinomas 2013-10-29 susitarimo egzistavimo faktas, jei jis šio tikrai nebūtų buvęs pasirašęs ir apie tokį susitarimą nežinojęs. Būtent 2014-01-22 jis notarui pristatė patvirtintą susitarimo kopiją. Dar viena aplinkybė, kuri kelia abejonių dėl atsakovo V. J. A. teigimo, kad jo parašas auksčiau paminėtame susitarime yra suklastotas, ta, kad jis nuo 2014-01-22 iki tol, kol ieškovas nesikreipė į teismą, negynė savo pažeistų teisių, o į prokuratūrą dėl jo parašo galimo klastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo kreipėsi tik 2014-05-07, tai yra iš teismo gavęs ieškovo procesinius dokumentus.
Byloje nustatytos aplinkybės – tarp šalių vyko pokalbis dėl žemės nuomos termino pratęsimo; susitarimas įregistruotas viešajame registre; vizualiai parašai ant nuomos sutarties ir susitarimo panašūs; specialisto išvada, kuri nepatvirtino parašo klastojimo fakto; liudytojos R. Š. paaiškinimai, patvirtinantys ieškovo M. Š. nurodytas aplinkybes apie 2013-10-29 susitarimo pasirašymą; šalių ilgalaikiai nuomos santykiai, trukę 10 metų, kurių metu buvo sutartas ir atsakovui mokamas toks pats nuomos mokesčio dydis; atsakovo J. V. A. skirtingi paaiškinimai apie galimai suklastotą 2013-10-29 susitarimą, ilgą laiko tarpą nesikreipimas į teisėsaugos institucijas dėl galimų teisių pažeidimo, yra pakankamos daryti išvadą, jog tarp ieškovo M. Š. ir atsakovo J. V. A. buvo sudaryta ir vykdoma 2013-10-29 susitarimu pakeista 2010-11-15 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sutartis, todėl priešieškinys atmestinas.
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) (byloje aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01) 6 str. 1 d. 2 p. nustato, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi parduodamo žemės sklypo bendraturtis, po to naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytus reikalavimus. Ieškovas visas aukščiau nurodytas sąlygas atitinka, ką patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma. To neginčijo ir atsakovai.
Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (Lietuvos Respublikos CK 6.465 str. 1 d.). Vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos tarp artimų žmonių.
Nagrinėjamu atveju atsakovas J. V. A. nurodė, kad žemę J. M. dovanojo dėl to, jog per karą atsakovo J. V. A. tėvams atsakovo J. M. tėvai padėjo jo šeimai duodami arklį, kai šis krito važiuojant į Pavištytį. Atsakovas J. V. A. nurodė, kad J. M. tėvams žemės nedovanojo, nes jiems jos nereikėjo. Už J. M. dovanotą sklypą negavo jokių pinigų. Pasirašant dovanojimo sutartį minčių apie pardavimą nebuvo. Dovanojo tik 1 ha, nes atsakovui J. M. tokio žemės sklypo dydžio užteko. Po dovanojimo sutarties likusią žemės sklypo dalį greitai pardavė dėl to, kad jo anūkams po mokslų reikėjo įsigyti būstus. Į papildomą klausimą atsakovas J. V. A. atsakė, kad J. M. neturėjo pakankamai pinigų visam žemės sklypui nupirkti, todėl dalį žemės sklypo padovanojo. Atsakovas J. M. nurodė, kad J. V. A. tėvai per karą vokiečiams juos išvarius atsikėlė pas jo tėvus. Tuo metu prasidėjo bombardavimai, kurių metu užmušė jų arklį. Vieną rytą atėjo kareivis ir įspėjo apie įtariamus, kad A. pastatė rusams orientyrą, todėl ateis lauko komendantas ir juos visus iššaudys. Tada jo tėvai A. davė arklį bei vežimą ir jie pabėgo. Nuo to laiko jie ir bendrauja. Kai J. V. A. tėvas grįžo iš Sibiro, norėjo jiems kaip nors atsilyginti, tačiau nieko neturėjo. J. V. A. atgavęs žemę norėjo ją padovanoti, tačiau jis nenorėjo „griebti iš žmogaus žemę“ ir patarė tą žemę nuomoti. Vėliau sutarė, kad padovanos 1 ha žemės, kuri tuo metu kainavo apie 20 000 Lt. Po dovanojimo sutarties J. V. A. atvažiavo pas jį į namus ir pasakė, kad šeimoje vyksta negeri dalykai dėl žemių, kad vaikai pradėjo spausti dėl žemės pardavimo. Iki dovanojimo sutarties apie žemės pirkimą nebuvo jokios kalbos. Tai, kad jis neturėjo pinigų visam žemės sklypui nusipirkti neatitinka tikrovės, nes J. V. A. susimaišė.
Įvertinus atsakovų nurodytas aplinkybes apie J. M. tėvų padėjimą atsakovo J. V. A. tėvams, teismas daro išvadą, kad jas atsakovai nurodė skirtingai – atsakovas J. V. A. teigė, kad A. arklys krito bevažiuojant pas giminaičius į Pavištytį, todėl J. M. tėvai šiems davė savo arklį, o J. M. nurodė, kad arklį ir vežimą jo tėvai davė tam, kad J. V. A. tėvai galėtų pabėgti, nes jų arklys buvo užmuštas per bombardavimą. Ir nors atsakovai J. V. A. bei J. M. tvirtina, kad 2014-01-28 sudarant dovanojimo sutartį kalbos apie pardavimą nebuvo, tačiau šią atsakovų nurodomą aplinkybę paneigia mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad atsakovas J. M. atsakovui J. V. A. 2014-01-23, tai yra iki dovanojimo sutarties sudarymo, pervedė 50 000 Lt avansą už 9 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ir pats atsakovas J. M. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė skirtingas aplinkybes apie susitarimą su atsakovu J. V. A. dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Iš pradžių J. M. teigė, kad iki dovanojimo sutarties pasirašymo apie jokį žemės pirkimą tarp jo ir atsakovo J. V. A. nebuvo jokios kalbos. Į papildomą klausimą atsakydamas nurodė, kad supratęs, jog J. V. A. ketinimai apie žemės dovanojimą yra realūs ir atitinka tikrąją jo valią, jis pasiūlė šiam pasvarstyti galimybę parduoti ir likusią priklausančios žemės dalį už pakankamai didelę rinkos kainą bei priimtinomis atsiskaitymo sąlygomis. Juolab, kad pokalbių metu J. V. A. užsiminė apie tai, kad jam pinigų reikėtų dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių. Atsakovas J. V. A. atsiliepime nurodęs, kad parduoti žemės sklypą sugalvojo tik tuomet, kai pasakė J. M. apie ketinimą padovanoti jam dalį sklypo. Tada šis pasiūlė nupirkti iš jo ir likusią dalį žemės sklypo pasiūlydamas priimtiną kainą bei palankias atsiskaitymo sąlygas. Juolab, kad dėl šeimyninių aplinkybių jam skubiai prireikė pinigų. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas J. V. A. teigė, kad pasirašant dovanojimo sutartį jokios kalbos apie likusios žemės pardavimą su J. M. nebuvo. Po dovanojimo sutarties sudarymo likusią žemės sklypo dalį greitai pardavė todėl, kad jo anūkams po mokslų reikėjo įsigyti būstus. Į papildomą klausimą atsakė dar kitaip – J. M. neturėjo pinigų pakankamai visam žemės sklypui nupirkti, todėl dalį žemės sklypo jam padovanojo.
Atsižvelgiant į atsakovų skirtingai nurodomus J. M. padovanoto žemės sklypo motyvus, į nurodomas aplinkybes dėl to, kodėl žemės sklypas nebuvo padovanotas anksčiau – J. M. tėvams dovanojamos žemės nereikėjo, J. M. nenorėjo „griebti“ iš J. V. A. žemės, patarė šiam ją nuomoti, tačiau tęsiantis nuomos sutarčiai 2014-01-28 dovaną priėmė, o likusį žemės sklypą nupirko, į tai, kad dar iki dovanojimo sutarties sudarymo atsakovui J. V. A. buvo pervestas avansas už 9 ha žemės sklypą, nors atsakovai J. V. A. bei J. M. nurodė vis skirtingas aplinkybes dėl kilusio poreikio likusį žemės sklypą parduoti – vienu metu teigiant, kad pasirašant dovanojimo sutartį kalbos apie likusio žemės sklypo pardavimą nebuvo, tačiau kitą kartą teigiant, kad mintis parduoti ir pirkti kilo po to, kad atsakovas J. V. A. išreiškė pageidavimą dalį žemės padovanoti, darytina išvada, jog dovanojimo sutartimi atsakovas J. V. A. siekė ne neatlygintinai padovanoti dalį žemės sklypo nuosavybės atsakovui J. M. – tuo siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį ir taip aplenkti ieškovo, kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomininko, pirmenybės teisę pirkti nuomotą žemės sklypą, t. y. įgyti galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p., 6 str. 1 d. 2 p. nuostatomis. Teismas sprendžia, kad trečiojo asmens paaiškinimai apie sandorių sudarymą pas notarą teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Lietuvos Respublikos CK 1.87 str. 1 d.), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo šalys. Konstatuotina, kad atsakovai, žinodami esant galiojančiai ginčijamo žemės sklypo nuomos sutarčiai, sudarydami dovanojimo bei pirkimo-pardavimo sutartis, elgėsi nesąžiningai, jų sudarytas apsimestinis sandoris pažeidė ieškovo interesus, nes šiuo apsimestiniu sandoriu jam buvo atimta galimybė pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą žemės sklypą ta kaina ir tomis sąlygomis, kuriomis ji parduodama (Kauno apygardos teismo 2015-08-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1656-601/2015).
Įvertinus išdėstytą, pripažintina negaliojančia kaip apsimestinis sandoris – 2014-01-28 dovanojimo sutartis, kuria J. V. A. padovanojo J. M. 149/1049 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir ji kvalifikuotina kaip pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J. M. parduota 149/1049 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CK 1.87 str. 1 d.). Pripažinus negaliojančia 2014-01-28 dovanojimo sutartį ir ją kvalifikavus kaip pirkimo-pardavimo sutartį, kuria J. M. parduota 149/1049 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), perkeltinos ieškovui M. Š. pirkėjo teisės ir pareigos pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį.
Abi atsakovų sudarytos sutartys yra tarpusavyje susijusios, atsakovų sudaryta 2014-02-05 pirkimo-pardavimo sutartis laikytina išvestine iš 2014-01-28 sudaryto apsimestinio dovanojimo sandorio, todėl, pastarąjį pripažinus pirkimo-pardavimo sutartimi, ieškovui perkėlus pirkėjo teises ir pareigas pagal šį sandorį, vadovaujantis tais pačiais motyvais, spręstinas klausimas ir dėl 2014-02-05 pirkimo-pardavimo sandorio, t. y. pirkėjo teisės ir pareigos pagal šį sandorį turi būti perkeltos ieškovui.
Nustačius pagrindą ginti ieškovo teises perkeliant jam pirkėjų teises ir pareigas pagal ginčo sutartis, turi būti priimtas sprendimas įpareigojantis ieškovą sumokėti tokią ginčo turto kainą, kokia nurodyta ginčo sutartyse (Lietuvos Respublikos CK 4.79 str. 3 d.). Taigi, perkeliant ieškovui M. Š., kaip 2004-01-28 ir 2014-02-05 pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyto pirkėjo, teises ir pareigas ieškovui, šis įpareigotinas sumokėti atsakovams įvardytose sutartyse nustatytą ginčo nekilnojamojo turto pirkimo kainą, t. y. 5 082,10 Lt pagal 2004-01-28 sutartį ir 178 000 Lt pagal 2004-02-05. Teismas sprendžia, kad tokia 10,49 ha pardavimo kaina yra reali, ką patvirtino ir atsakovas J. M. teigdamas, jog 1 ha pardavimo kaina ginčo santykių metu buvo apie 20 000 Lt. Kadangi byloje yra pateikti duomenys, kad J. M. atsakovui J. V. A. sumokėjo 178 000 Lt sumą ir nėra pateikta duomenų, kad J. V. A. gavo 5 082 Lt pinigų sumą, todėl įpareigojant ieškovą M. Š. paminėtą sumą sumokėti J. M., šis nepagrįstai praturtėtų. Esant tokioms aplinkybės, 5 082 Lt sumą ieškovas įpareigotinas sumokėti atsakovui J. V. A. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; Kauno apygardos teismo 2012-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-447-582/2012).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-04-28 nutartimi ir atsakovų nuostolio atlyginimo užtikrinimas, taikytas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-05-21 nutartimi (I t., b.l. 20-21, 41-42).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 18 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d.), taip pat ieškovo sumokėtas žyminis mokestis ir turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d. nuostatas nėra per didelės.
Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Pripažinti 2004-01-28 sutartį, pagal kurią J. V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dovanojo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 149/1049 dalis 10,49 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šalių įvertinto 1 471,85 Eur (5 082 Lt), pirkimo-pardavimo sutartimi.
Perkelti ieškovui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pirkėjo teises ir pareigas pagal 2004-01-28 pirkimo-pardavimo sutartį ir nustatyti, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pardavė, o M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nupirko 149/1049 dalis 10,49 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 1 471,85 Eur (5 082 Lt).
Priteisti iš ieškovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 85 ct (1 471,85 Eur) atsakovui J. V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Perkelti ieškovui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pirkėjo teises ir pareigas pagal 2004-02-06 pirkimo-pardavimo sutartį ir nustatyti, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pardavė, o M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nupirko 900/1049 dalių 10,49 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 51 552,36 Eur (178 000 Lt).
Priteisti iš ieškovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkiasdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt du eurus 36 ct (51 552,36 Eur) atsakovams J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkis šimtus trylika eurų 79 ct (513,79 Eur) žyminio mokesčio ieškovui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šešis šimtus penkiasdešimt eurų (650 Eur) advokato atstovavimo išlaidų ieškovui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), aštuoniolika eurų (18 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei (ši suma sumokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5660).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-04-28 nutartimi ir atsakovų nuostolio atlyginimo užtikrinimą, taikytą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-05-21 nutartimi.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai baudžiamąją bylą Nr. 20-9-00442-14.
Sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.