- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-13
- Bylos Nr.
- e2A-767-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08178-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Rita Kisielienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ermitažas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Abastas“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.11.18Kitos pirkimo-pardavimo sutartys
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Vilijos Mikuckienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ermitažas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Abastas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ermitažas“ (toliau – UAB „Ermitažas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ (toliau – UAB „Abastas“) 2024,69 Eur skolos, 118,03 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 48 Eur žyminį mokestį ir 450 Eur advokato išlaidų.
Ieškovė nurodė, kad 2015 m. birželio 17 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė pirko iš ieškovės prekes. Pagal Sutarties 5 straipsnio 2 punktą pirkėjas sumoka pardavėjui už pateiktas prekes ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Atsakovė laiku nesumokėjo už įsigytas prekes, iki šiol vengia už jas atsiskaityti. Reikalavimą ieškovas grindžia pateiktomis sąskaitomis-faktūromis, delspinigių sąskaita ir, remdamasis CK 6.38 straipsnio 1 dalimis, 6.200, 6.205 straipsniais, 6.344 straipsnio 1 dalimi, prašo patenkinti ieškinį.
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovui yra skolingas 1800 Eur, su reikalavimais dėl 224,69 Eur skolos, palūkanų ir delspinigių, taip pat bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutinka.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2024,69 Eur skolos, 118,03 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 48 Eur žyminį mokestį ir 450 Eur advokato išlaidų.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2015 m. birželio 17 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. E11/2015.06.15-001 šalys susitarė, jog ieškovė (pardavėja), gavusi atsakovės (pirkėjos) užsakymą, įsipareigoja perduoti pirkėjai prekes, o pirkėja įsipareigojo priimti užsakytas prekes ir sumokėti prekių kainą šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal Sutarties 5 straipsnio 2 punktą pirkėja sumoka pardavėjai už pateiktas prekes ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Ieškovė pateikė PVM sąskaitas-faktūras: 2016 m. liepos 21 d. serija ERA Nr. 120814, 2016 m. liepos 21 d. serija ERA Nr. 120836, 2016 m. liepos 27 d. serija ERA Nr. 121346, 2016 m. rugpjūčio 11 d. serija ERA Nr. 123413, 2016 m. rugpjūčio 12 d. serija ERA Nr. 123661, kurių atsakovė neapmokėjo, dėl to susikaupė 2024,89 Eur skola.
Teismas nurodė, kad pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą. CK 6.344 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje nustatytą terminą. Teismas, vadovaudamasis šiomis teisės normomis, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2024,89 Eur skolą.
Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė neteisingai apskaičiavo skolos dydį, atsiliepimo priedas – sąskaitos 4431 apyvarta pagal klientus – nėra pakankamas įrodymas ieškinio reikalavimo pagrįstumui paneigti: siekdama įrodyti atsiskaitymą pagal ieškovės pateiktas sąskaitas-faktūras, atsakovė turėtų pateikti į bylą dokumentus, patvirtinančius nurodytų sąskaitų apmokėjimą (banko pavedimus ar dokumentus, patvirtinančius apmokėjimą grynaisiais). Kai tokių dokumentų nepateikta, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė atsiliepime nurodytų argumentų (CPK 178 straipsnis).
Teismas pažymėjo, kad Sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, pirkėjui laiku nesumokėjus už prekes, jis privalo mokėti pardavėjui 0,04 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo mokėtinos prekių kainos, už kiekvieną praleistą dieną iki visiško ir tinkamo prievolių įvykdymo dienos. Sąskaitoje Nr. D2017022020 ieškovė nurodė atsakovės praleistus atsiskaityti terminus, pateikė skaičiavimus, iš kurių nustatyta, kad pagal pirmiau išvardytas PVM sąskaitas–faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo Sutartyje nustatytais terminais, susidarė 118,08 Eur delspinigių. Dėl to yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 118,08 Eur delspinigių (CK 6.71, 6.72 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinęs ieškinio reikalavimus, teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas: 48 Eur žyminio mokesčio ir 450 Eur už advokato paslaugas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas priėmė šališką, neobjektyvų sprendimą, o bylos esmei atskleisti byla grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės pateiktus buhalterinius duomenis. Tai įrodo prie apeliacinio skundo pridėti priedai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, nes ieškovė neginčijo atsakovės pateiktų buhalterinių duomenų.
Teismas, manydamas, kad reikia papildomų duomenų, turėjo elgtis objektyviai ir pasiūlyti atsakovei pateikti papildomus įrodymus tam, jog būtų patikrinti buhalterinėje pažymoje nurodyti duomenys.
Teismas, pradėdamas bylos nagrinėjimą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio, į kurį nebuvo atvykęs atsakovės atstovas, užkirto atsakovei kelią pateikti atsikirtimus dėl ieškovės reikalaujamos priteisti sumos.
Teismas nepagrįstai priteisė visą sumą už advokato paslaugas, visiškai neatsižvelgęs į tai, kad advokatas su atsakove suderino taikos sutartį ir, meluodamas kitai šaliai, tą pačią dieną pateikė ieškinį tam, jog pasipelnytų, o ne apgintų kliento interesus.
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti 300 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsakovės argumentai, kad teismas po parengiamojo posėdžio negalėjo pradėti bylos nagrinėjimo iš esmės ir išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovės atstovui, yra nepagrįsti. Pagal 42 straipsnio 5 dalį bylos šalis privalo pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovei įteikti pagal CPK reikalavimus, atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, atsakovei tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau atsakovės atstovas neatvyko į posėdį, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovės atstovas nevykdė procesinių pareigų ir taip veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai perėjo į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją bei išnagrinėjo bylą atsakovei nedalyvaujant.
Atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai kaip tik patvirtina, kad atsakovė skolinga ieškovei. Ieškovė teikia atsakovės vadovo pasirašytą 2016 m. rugpjūčio 8 d. skolų suderinimo aktą, kuriame atsakovė patvirtino, kad jos skola ieškovei – 3614,46 Eur. Šio įrodymo pateikimo būtinybė kilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kai atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus.
Pagal atsakovės pateiktą buhalterinę pažymą po 2016 m. birželio 30 d. ieškovė atsakovui išrašė keturiolika PVM sąskaitų-faktūrų, kurių bendra suma – 6300,52 Eur. Atsakovė arba neįtraukė į apskaitą, arba sąmoningai nepateikė teismui dar vienos PVM sąskaitos-faktūros ERA123661 dėl 224,70 Eur sumos. Taigi laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. atsakovei buvo išrašyta penkiolika PVM sąskaitų-faktūrų, kurių bendra suma – 6525,22 Eur. Per nurodytą laikotarpį atsakovė penkiais bankiniais pavedimais sumokėjo ieškovei 8114,99 Eur. Taigi kreipimosi į teismą dieną atsakovės skola ieškovei buvo 2024,69 Eur (3614,46 Eur + 6525,22 Eur – 8114,99 Eur). Taip pat atsakovei apskaičiuota 1148,03 Eur delspinigių.
Atsakovė nepagrįstai mažina skolos sumą. Jos pateiktoje buhalterinėje pažymoje nurodytos „av. apyskaitos“ įvardytos kaip atsiskaitymo sumos. Tačiau šie mokėjimai rodo atsakovės vykdytus atsiskaitymus grynaisiais pinigais ieškovės parduotuvės kasoje už parduotuvėje perkamas prekes. Šioms prekėms įsigyti atsakovei nebuvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ir nesuteikiamas mokėjimo atidėjimas; už nurodytas prekes atsakovė turėjo atsiskaityti jų įsigijimo metu. Tai aiškiai įrodo indeksas „E500“, kuris yra ieškovės Vilniaus parduotuvės vidinis kodas. Akivaizdu, kad šis indeksas „E500“ skiriasi nuo atsakovei pagal Sutartį išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų indekso „ERA“. Jeigu atsakovė skolos sumos nemažintų atsiskaitymų grynaisiais pinigais suma, jos pateikti įrodymai aiškiai įrodo ne skolos nebuvimą, bet priešingai – skolos buvimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, iš karto po parengiamojo posėdžio pradėjęs nagrinėti bylą iš esmės, pažeidė atsakovės procesines teises, nagrinėjamu atveju atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.
CPK 231 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Nagrinėjamu atveju atsakovė, gavusi ieškovės jai pareikštą ieškinį, pateikė atsiliepimą į ieškinį, pridėdama prie jo įrodymą, kuriuo grindžia nesutikimą su ieškiniu – sąskaitų suvestinę. Pažymėtina, kad civilinio proceso teisės normos nustato reikalavimą, jog įrodymai, dėl kurių nesutinkama su ieškiniu, būtų pateikti kartu su atsiliepimu (CPK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas). CPK 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jeigu mano, jog vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje. Pabrėžtina, kad atsakovei siųstame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo pacituota ši teisės norma ir joje įtvirtintos pavėluoto įrodymų pateikimo pasekmės. Be to, atsakovė, atsiliepime į ieškinį nurodžiusi, kad pageidauja procesinius dokumentus gauti per EPP (elektroninių paslaugų portalą), buvo tinkamai informuota apie parengiamojo posėdžio vietą ir laiką. Teismo šaukime į 2017 m. gegužės 22 d. 10.00 val. parengiamąjį teismo posėdį atsakovei, be kita ko, buvo pasiūlyta pateikti teismui visus turimus įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, be to, nurodyta CPK 231 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė iš karto po parengiamojo posėdžio pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio. Kai nustatytos tokios pirmosios instancijos teismo proceso aplinkybės, darytina nekvestionuotina išvada, kad atsakovei buvo žinomos jos procesinės teisės bei pareigos, taip pat nepasinaudojimo šiomis teisėmis ir pareigų nevykdymo teisiniai padariniai.
Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad byloje kilo ginčas tarp dviejų verslo subjektų, privačių juridinių asmenų. Ši byla – dispozityvi, joje teismas neturi aktyvaus vaidmens, negali rinkti įrodymų ir nustatinėti aplinkybių, kuriomis nesiremia ginčo šalys (CPK 12, 13, 178 straipsniai, 179 straipsnio 1, 2 dalys, 265 straipsnio 2 dalis). Dėl to nagrinėjamu atveju būtent atsakovė turėjo teisę spręsti, kokiais argumentais ir įrodymais grįs nesutikimą su ieškiniu, bei turėjo pareigą tokius argumentus išdėstyti bei įrodymus pateikti kartu su atsiliepimu (CPK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Be to, atsakovė, tinkamai įgyvendindama savo procesines teises ir pareigas, turėjo galimybę atvykti į parengiamąjį teismo posėdį ir, išklausiusi ieškovės pozicijos dėl atsiliepime išdėstytų nesutikimo su ieškiniu argumentų bei įrodymų, kuriais jie grindžiami, galėjo pasinaudoti teise teikti papildomus įrodymus pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, prašydama skirti antrą parengiamąjį posėdį (CPK 229 straipsnis). Negalėdama atvykti į parengiamąjį teismo posėdį teismo paskirtą dieną, atsakovė turėjo teisę teikti prašymą atidėti parengiamąjį posėdį ir skirti kitą jo datą. Tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovės teiktą prašymą atidėti parengiamąjį posėdį arba prašymą teismui iš karto po parengiamojo posėdžio nepradėti nagrinėti bylos iš esmės.
Nurodytina ir tai, kad dispozityvioje byloje pati šalis sprendžia, ar pakanka įrodymų reikalavimams ar nesutikimui su jais pagrįsti (CPK 12, 13 straipsniai). Teismas gali pasiūlyti pateikti papildomų įrodymų (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Tačiau jeigu proceso šalis nesidomi teismo procesu, nedalyvauja pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, dispozityvioje byloje teismas neturi pareigos pasyviai besielgiančiai ginčo šaliai siūlyti teikti papildomus įrodymus savo pozicijai pagrįsti. Dėl to apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog reikia papildomų įrodymų, turėjo pasiūlyti atsakovei juos pateikti, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ir nepareiškus prašymo atidėti posėdį arba po parengiamojo posėdžio nepradėti bylos nagrinėjimo iš esmės, teismas turėjo teisinį pagrindą užbaigti pasirengimo stadiją ir iš karto po parengiamojo posėdžio pradėti žodinį bylos nagrinėjimą bei išspręsti bylą iš esmės pagal ginčo šalių pateiktus į bylą įrodymus (CPK 231 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad atsakovės turimus papildomus įrodymus, kurie, jos teigimu, įrodo ieškinio reikalavimų dalies nepagrįstumą, priėmė apeliacinės instancijos teismas. Taip pat buvo priimti ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti nauji įrodymai, kuriais ieškovė siekia atsikirsti į atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs abiejų ginčo šalių pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis), vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, kad, priėmus naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje, byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018), 2018 m. birželio 21 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir abiem ginčo šalims nustatė 14 dienų terminą pozicijai dėl priešingos šalies pateiktų naujų įrodymų išdėstyti. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, tuo tarpu atsakovė nepareiškė jokios pozicijos, į apeliacinės instancijos teismo siūlymą visiškai nesureagavo.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, kad bylos esmei atskleisti bylą būtina grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti. Atsakovei buvo sudarytos visos įmanomos procesinės galimybės papildomai pagrįsti nesutikimą su ieškinio reikalavimų dalimi, priėmus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, tačiau ji tokia galimybe nepasinaudojo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacine tvarka, tirdamas ir vertindamas tuos įrodymus, kurie iki šios proceso stadijos pateikti į bylą.
Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2015 m. birželio 17 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes pagal jos užsakymą, o atsakovė – priimti užsakytas prekes ir už jas sumokėti per 60 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Pagal ieškovės pateiktus į bylą rašytinius įrodymus atsakovei buvo perduotos prekės pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė atsiskaitė ne visiškai, kreipimosi į teismą dieną (2017 m. kovo 27 d.) nesumokėta skola buvo 2024,89 Eur.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pripažįsta 1800 Eur dydžio skolą, tačiau nesutinka dėl 224,69 Eur skolos dalies, ir savo pozicijai pagrįsti pateikė buhalterinę pažymą, nepridėdama konkrečių buhalterinių dokumentų, kurių pagrindu ši pažyma parengta. Atsakovės atstovai neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, iki posėdžio papildomų įrodymų neteikė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad ieškovė pagrindė reikalaujamą priteisti skolos sumą ir priteisė iš atsakovės 2024,89 Eur skolos. Atsakovė, nesutikdama su teismo priteista skolos dalimi dėl 224,69 Eur, prie apeliacinio skundo pridėjo papildomų įrodymų nesutikimui su šia skolos dalimi pagrįsti: atsiskaitymų su UAB „Ermitažas“ suvestinę laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d., už įsigytas prekes UAB „Ermitažas“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, banko sąskaitos išrašus apie UAB „Abastas“ atliktus mokėjimus UAB „Ermitažas“, avanso apyskaitas. Ieškovė, susipažinusi su atsakovės pateiktais naujais įrodymais, taip pat pateikė papildomų įrodymų, teigdama, kad atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia ginčijamos 224,70 Eur skolos, priešingai – patvirtina, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi pagal 2015 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigytas prekes. Ieškovė pateikė atsakovės vadovo pasirašytą 2016 m. rugpjūčio 8 d. skolų suderinimo aktą, kuriame atsakovės vadovas patvirtino, kad UAB „Abastas“ skola UAB „Ermitažas“ – 3614,46 Eur. Pagal pačios atsakovės pateiktus buhalterinius duomenis po 2016 m. birželio 30 d. ieškovės atsakovei išrašyta keturiolika PVM sąskaitų-faktūrų, kurių bendra suma – 6300,52 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė teisingai nurodė, jog į atsakovės apskaitą neįtraukta 2016 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaita-faktūra ERA Nr. 123661 dėl 224,70 Eur sumos. Išanalizavus abiejų ginčo šalių pateiktus duomenis, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. atsakovei išrašyta penkiolika PVM sąskaitų-faktūrų, kurių bendra suma – 6525,22 Eur. Nurodytu laikotarpiu atsakovė penkiais bankiniais pavedimais sumokėjo UAB „Ermitažas“ 8114,99 Eur. Ieškovė visiškai teisingai nurodė, kad kreipimosi į teismą dieną atsakovės skola buvo 2024,69 Eur (3614,46 Eur + 6525,22 Eur) – 8114,99 Eur).
Teisėjų kolegija, išanalizavusi abiejų ginčo šalių pateiktus į bylą buhalterinius duomenis, pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovės nurodyti mokėjimai „av. apysk.“ vykdyti atsiskaitant grynaisiais pinigais už UAB „Ermitažas“ parduotuvėje perkamas prekes, kurioms įsigyti nebuvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros. Tai patvirtina indeksas „E500“, t. y. Vilniaus parduotuvės vidinis kodas. Tuo tarpu įsigyjant prekes pagal šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovei buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros, kurių indeksas „ERA“. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta ieškovės poziciją, kad atsakovė, kvestionuodama 224,70 Eur skolos pagal jai išrašytas sąskaitas-faktūras sumą, nepagrįstai mažina skolą atsiskaitymų grynaisiais ieškovo parduotuvės kasoje suma. Atsakovei buvo suteiktas terminas iki 2018 m. liepos 5 d. išdėstyti savo poziciją dėl ieškovės pateiktų naujų įrodymų, tačiau per nurodytą terminą atsakovė nepateikė rašytinių paaiškinimų.
Įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė pagrindė iš atsakovės reikalaujamą priteisti skolą visa apimtimi, atsakovė, pripažinusi 1800 Eur skolos buvimą, neįrodė nesutikimo su 224,70 Eur skolos dalimi pagrindo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ginčo šalių sudarytos sutarties nuostatomis dėl delspinigių už vėlavimą atsiskaityti mokėjimo, teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 118,03 Eur delspinigių (Sutarties 7 straipsnio 1 dalis; CK 6.71, 6.72 straipsniai).
Taip pat teisėtai ir pagrįstai priteistos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už skolos ir delspinigių sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovei neatsiskaitant pagal Sutartį, ieškovė teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą. Patenkinus ieškinį visa apimtimi, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnis). Nurodytų išlaidų dydis, vertinant jį pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintus kriterijus, yra visiškai pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ (juridinio asmens kodas 303163938) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ermitažas“ (juridinio asmens kodas 300090381) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.