Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant dalyvaujant ieškovui J. S., ieškovo atstovui advokatui G. K., atstovei pagal įgaliojimą J. S., atsakovams L. D. S., V. S., G. Š., atsakovų L. D. S. ir V. S. atstovei advokatei V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovams L. D. S., V. S., G. Š. ir atsakovų L. D. S. ir V. S. priešieškinį ieškovui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė G. Š. atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir priešieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad jai priklausančia 123 kv.m žemės dalimi naudosis bendrai su kitais bendraturčiais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas visiškai

Nustatyta, kad 846 kv. m žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 1901-0036-0095, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso šalims – 282/846 ieškovui dalys J. S., 441/846 dalis atsakovams L. D. S. ir V. S., 123/846 dalys atsakovei G. Š. (9-10 b. l.), paskutinį kartą žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta pagal 2008-02-28 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklype tarp bendraturčių nustatymo planą, 2009 m. kovo 19 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismui patvirtinus taikos sutartį tarp atsakovų L. D. S., V. S., G. Š., ieškovui J. S. byloje dalyvaujant trečiuoju asmeniu (prijungta civilinė byla Nr. 2-427-199/2009, 82-83 b.l.). Šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas, garažas, kiti kiemo statiniai, inžineriniai tinklai, kurie šalims taip pat priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Vertinant bendraturčių reikalavimus patvirtinti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančią žemės naudojimo tvarką, atsižvelgtina į šiuos kriterijus: 1) proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą; 3) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje; 4) kuri naudojimosi žemės sklypu tvarka palieka mažesnius bendro naudojimo žemės plotus; 5) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka tarp bendraturčių nusistovėjusiai tvarkai; 6) ar teisės aktų nustatyta tvarka galima naudotis žemės sklypu pagal prašomą patvirtinti tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog bendraturčiams į teismą kreipusis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

Dėl nustatytos naudojimo tvarkos pakeitimo

Naudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todėl keičiant naudojimosi tvarką turi galioti tie patys tvarkos įvertinimo principai, kaip ir ją nustatant. Įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius, atsiranda pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. kovo 19 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-427-199/2009 patvirtinus Taikos sutartį tarp atsakovų L. D. S., V. S., G. Š., J. S. nors ir buvo atskirai paskirta naudotis 142 kv. m. vietoje prieš tai buvusių 124 kv. m., pablogėjo naudojimosi jam priskirtu sklypu sąlygos: pietvakarinėje dalyje esanti sklypo kraštinė nuo buvusių 7,22 m susiaurėjo iki 6,83 m , šiaurės vakarinė kraštinė tapo laužyta ir šiaurinėje dalyje susiaurėjo, dėl ko atsakovams priskirtas žemės sklypas labai priartėjo prie ieškovo naudojamo ūkio pastato „MN“, o dėl šios priežasties ieškovui atsirado nepatogumai patekti į pastatą „MN“. Vietos apžiūros metu nustatyta, kad esant tokiai naudojimosi tvarkai, ieškovui automobiliu patekti į ūkio pastatą praktiškai neįmanoma, atsakovas automobiliu važiuoja per atsakovams atskirai naudoti paskirtą žemę, dėl ko atsirado pagrindas kilti tarp šalių konfliktams. Be to, ieškovui priskirto asmeniniam naudojimui sklypo dalis pateko po ūkio pastatu, kai toks pats atsakovams priklausantis perpus mažesnis pastatas priskirtas ant bendro naudojimo žemės. Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti proporcingą bendraturčių teisių apsaugą ir nepažeisti teisėtų lūkesčių principo, teismas sprendžia, kad tikslinga tenkinti tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo– pakeisti 2008 m. vasario 28 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ plano pagrindu taikos sutartimi patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių.

Dėl ieškovo J. S. siūlomos naudojimosi tvarkos

Teismas, spręsdamas, ar naudojimosi žemės sklypu tvarka gali būti patvirtinta pagal ieškovo J. S. pateiktą 2011-09-14 UAB „Geoma LT“ parengtą planą, nustatant ieškovui J. S. naudotis žemės sklypo plotu pažymėtu plane „B“- 124 kv. m., atsakovams L. D. S., V. S., žemės sklypo plotu pažymėtu plane „A“, „D“ ir „E“- 297 kv. m, ir paliekant šalims naudotis bendrai žemės sklypo plotu, pažymėtu plane „C“- viso 425 kv. m (b. l. 59), visų pirma įvertina tai, kad ši naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka teisminėje praktikoje suformuoto reikalavimo, jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Ieškovas vietos apžiūros metu nurodė, kad prie gyvenamojo namo esantys 6 kv. m. dujotiekio tinklai, uždengti skarda, išimtinai priklauso ieškovui, todėl teismo nuomone turėtų likti ieškovui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Be to, ieškovas pastato „MN“ pietvakarinę kraštinę plane nesutapatino su jo atskirai naudojamo sklypo riba. Akivaizdu, kad žeme, esančia tarp atskirai ieškovo naudojamo žemės sklypo ir ūkio pastato, galės naudotis tik jis, nors ši žemė pagal jo siūlomą planą turėtų būti naudojama visų bendraturčių. Nors atsakovų D. S. ir V. S. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis žymiai didesnė nei ieškovo, tačiau tai, kad pagal ieškovo parengtą planą jis nurodo žemės plotą jam atskirai naudotis paskirti vienoje vietoje, o atsakovams- išskaidant trijose atskirose vietose, rodo jo reikalavimą suteikti jam išskirtines sąlygas, nesilaikant proporcingumo kriterijaus (CK 4.93 straipsnis). Be to, ieškovo plane yra neatitikimai tarp duomenų, pateiktų atstumų lentelėje ir pačiame plane- akivaizdžiai matyti, kad plane atstumas tarp taškų 6-7 (nurodytas 2,96) yra didesnis, negu tarp taškų 7-8 , o lentelėje nurodyta priešingai- atstumas tarp taškų 6-7 yra 2,35, o tarp taškų 7-8 yra 2,36. Plane nenurodyta, kokiais konkrečiais žemės sklypais naudosis šalys. Tai rodo, kad šis planas parengtas su trūkumais, klaidomis, todėl negali būti tvirtinamas. Ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka racionalumo ir optimalumo reikalavimų, neminimizuojanti ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimo ateityje. Pažymėtina ir tai, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šių principų įgyvendinimas bendraturčiams realizuojant bendrosios dalinės nuosavybės teises valdant ir naudojantis bendru turtu pasireiškia tuo, kad bendraturčiai negali beatodairiškai siekti tik savo interesų patenkinimo, o turi atsižvelgti ir į kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, kooperuotis ir siekti abiems pusėms priimtino naudojimosi žemės sklypu tvarkos varianto. Nors šalys vietos apžiūros metu buvo pasiekę susitarimą ir aptarę visoms pusėms priimtiną naudojimosi tvarką, tačiau vėliau ieškovas, rengdamas naudojimosi tvarka planą, nesilaikė žodinio susitarimo ir parengė jį, neatsižvelgdamas į kitų bendraturčių interesus. Teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad ieškovo J. S. ieškinys dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal 2011-09-14 UAB „Geoma LT“ parengtą planą atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl atsakovų L. D. S. ir V. S. siūlomos naudojimosi tvarkos

Teismas, spręsdamas, ar naudojimosi žemės sklypu tvarka gali būti patvirtinta pagal atsakovų L. D. S. ir V. S. priešieškinį ieškovui, kuriuo jie teismo prašė nustatyti 846 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal pateiktą UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2011-10-06 parengtą planą, priskiriant V. S. ir L.D. S. asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalį pažymėtą plane raide „A“ - 232 kv.m, „D“- 54 kv.m ir „E“ - 20 kv.m bei bendro naudojimo žeme, plane pažymėta raide „C“ - 135 kv.m. viso 441 kv.m; ieškovui J. S. paskirti asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalį pažymėtą plane raide „B“ - 118 kv.m ir „F“ - 6 kv.m. bei bendro naudojimo žeme, plane pažymėta raide „C“ - 158 kv.m, viso 282 kv.m, bei G. Š. naudotis plane pažymėta raide „C“ - 123 kv.m bendro naudojimo žeme, įvertina tai, kad tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka yra artimiausia pradiniam 1997 m. rugsėjo mėn. Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus sudarytam planui, kurio pagrindu ieškovas valstybinę žemę įsigijo ir kuriuo kaip atskaitos tašku šioje byloje prašė vadovautis ieškovas. Šiuo planu nustatyta tvarka yra pašalinti ieškovui buvę nepatogumai, atsiradę 2009 m. patvirtinus taikos sutartį tarp atsakovų - pietvakarinėje dalyje esanti sklypo kraštinė nustatyta 7,22 m kaip ir buvo 1998 m., šiaurės vakarinė kraštinė ištiesinta, pastatas „MN“, kaip ir atsakovų pastatas „N“, numatytas ant bendrai naudojamos žemės. Priskiriant ieškovui atskirai naudotis 6 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta „F“, kurioje yra ieškovo naudojami dujotiekio įrenginiai, išlaikytas kasacinio teismo praktikoje suformuotas reikalavimas, kad vieno iš bendraturčių statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Užtikrinant bendraturčiams galimybę naudotis bendro naudojimo objektais, ties koordinate 42 esantys laiptai priskirti prie bendro naudojimo, kad visiems bendraturčiams būtų patogu prieiti prie šulinio; atsakovų laiptai ir veranda ties koordinatėmis 11-15 priskirti prie bendro naudojimo, užtikrinant priėjimą prie elektros įvado. Ieškovo atstovė prašo laiptus priskirti atskirai naudoti atsakovams, tačiau teismo nuomone toks sprendimas gali sudaryti prielaidas šalių ginčams ateityje kilti, jei kitiems bendraturčiams reikėtų patekti prie bendrai naudojamų objektų. Teismas sprendžia, kad atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, nes pagal šalių turimas idealiąsias žemės sklypo dalis ir pateiktą planą ieškovui priskirta žemės sklypo dalis susideda iš dviejų atskirų dalių, o atsakovų - iš trijų. Teismas, vertindamas civilinėje byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgia į tai, kad ši tvarka iš esmės atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje. Įvertinus visų šių aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad priešieškinys turi būti patenkintas kaip pagrįstas ir įrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus iš dalies ir priešieškinį tenkinus visiškai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 str.). Ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovų 2900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą ir ieškinio surašymą (20,92,124 b.l.), 133 Lt žyminio mokesčio (6 b.l.). Įstatymas numato, kad teismas gali nukrypti nuo Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Teismas pažymi, kad šios civilinės bylos ieškovui nebūtų reikėję inicijuoti, jeigu 2008 m. vasario 28 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ atsakovų užsakymu parengtame plane būtų atsižvelgta į visų bendraturčių interesus ir išlaikyta interesų pusiausvyra. Šioje byloje teismas pripažino, kad ieškovo teisės pažeistos, todėl jos turi būti teismo ginamos. Teismui nusprendus, kad atsakovų pasiūlyta naudojimosi tvarka yra racionalesnė ir patenkinus jų priešieškinį visiškai, visgi sprendžia, kad teisinga būtų atlyginti dalį ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes naudojimosi tvarka buvo pakeista. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų L. D. S., V. S., kadangi dėl G. Š. naudojamos žemės sklypo dalies ginčo nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ieškovo procesinį elgesį, ieškovui priteistina ¼ dalis bylinėjimosi išlaidų- 758 Lt (CPK 93 str. 4 d.).

Priešieškinį patenkinus visiškai, iš ieškovo atsakovams L. D. S. ir V. S. priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai reikalavo priteisti iš ieškovo 1900 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti už atstovavimą ir atsiliepimo į ieškinį bei priešieškinio surašymą (33, 123 b.l.). Ši suma neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistina iš ieškovo atsakovams (CK 98 str. 1 d., 2 d.). Taip pat iš ieškovo atsakovams priteistina 137 Lt žyminio mokesčio (121 b.l.), 400 Lt už darbus pagal geodezinių matavimų sutartį (122 b.l.; CPK 80 str. 1 d. 2 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

Nagrinėjant bylą susidarė 50,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.). Šios lėšos paskirstytinos, priteisiant iš ieškovo 7/8 dalis, iš atsakovų- 1/8 dalį. Atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalį, šiai sumai esant mažesnei už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš atsakovų ji nepriteistina, o iš ieškovo valstybei priteistina 45 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.; 96 str. 1, 5, 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 96 straipsnio 2 dalimi, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Pakeisti 2008 m. vasario 28 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtame plane nustatytą 846 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką; likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti visiškai. Pakeisti 2008 m. vasario 28 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtame plane nustatytą 846 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką į naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką pagal 2011 m. spalio 6 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, paskiriant V. S. ir L. D. S. asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalį, pažymėtą plane raide „A“ - 232 kv.m, „D“- 54 kv.m ir „E“ - 20 kv.m bei bendram naudojimui 135 kv.m žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide „C“– viso 441 kv.m; J. S. paskiriant asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalį pažymėtą plane raide „B“ -118 kv.m ir „F“ - 6 kv.m bei bendram naudojimui žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide „C“ - 158 kv.m – viso 282 kv.m, G. Š. paskiriant bendram naudojimui žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide „C“ - 123 kv. m .

Priteisti iš atsakovų V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 758 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 2437 Lt (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 45 Lt (keturiasdešimt penkis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.