Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-23 nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirtas jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, V. M. paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirtas jam laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2016-03-23.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į atliktą bausmę įskaitytas V. M. suėmimo laikas nuo 2016-02-25 iki 2016-03-22.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, būtent, 2015-08-07, apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam N. B. į veido sritį, o šiam nugriuvus ant žemės, prispaudė jį keliu prie žemės, sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį ir iš jo kelnių kišenės ištraukė 20,00 € vertės mobilųjį telefoną „Samsung GT S7500“ su SIM kortele, iš vidinėje striukės kišenėje buvusios piniginės ištraukė 2,00 €, taip panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį N. B. pagrobė svetimą nukentėjusiajam N. B. priklausantį 22,00 € vertės turtą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. nurodo, kad nesutinka su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-23 nuosprendžiu, prašo jį peržiūrėti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo V. M. gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant V. M. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai V. M. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. bei paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl V. M. kaltės. Nuteistojo V. M. kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam V. M. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam V. M. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 11 str. 4 d.), kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.), į V. M. asmenybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas 4 kartus už tokios pačios rūšies nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, baustas administracine tvarka, nedirba, nesimoko, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą, jie susitaikė, nukentėjusysis jam atleido, V. M. registruotas VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre (2006-04-20 – 2006-05-12 diagnozuotas hiperkinezinis elgesio sutrikimas, 2009-01-19 – 2009-02-14 diagnozuotas hiperkinezinis elgesio sutrikimas, 2010-09-14 – 2010-10-09 diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas), 2009-2010 m. lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre (diagnozuotas hiperkinezinis elgesio sutrikimas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai V. M. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. M. už nusikaltimą paskirta bausmė yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., V. M. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 mėnesių. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. M. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti V. M. skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad V. M., būdamas ankščiau ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo V. M. padarytą veiką, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. M. paskirta bausmė nėra per griežta, yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti ar naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-23 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.