Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovei Laurai Marozaitei,

viešame nuotoliniame (mišriame) teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. D. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-5215-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. D. (toliau ir – Pareiškėja) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-5215-2023 (toliau ir – Nutarimas), pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje. 2023 m. rugpjūčio 29 d. atliktos žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu buvo patikrintas 0,1178 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad gretimo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio Semeliškių g. 30, Vievis, tvora ir dalis pastatų pastatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose.

2. J. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jai paskirtas – įspėjimas.

3. Teisme gautas J. D. atstovo skundas dėl Nutarimo panaikinimo. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. 2023 m. gruodžio 15 d. pašte atsiėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) siųstą siuntą, kurioje buvo patalpintas 2023 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. NZT-ANR-N-5216-2023, priimtas visai kito asmens K. P. atžvilgiu. J. D. pateikė 2024 m. gegužės 31 d. prašymą NŽT, kuriuo prašė 1) Pateikti sprendimą, priimtą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. D. atžvilgiu, administracinio nusižengimo byloje ROIK 23227886562; 2) Taip pat prašo informuoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini), apie jo asmens duomenų pažeidimą; 3) Pateikti duomenis kam galimai buvo atskleisti J. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens duomenys išsiunčiant jos atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus kitam adresatui. NŽT 2024 m. liepos 15 d. raštu Nr. 1SD-45242-( 15.2.48 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtino, jog J. D. buvo pateiktas nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas visai kitam asmeniui ir kartu su šiuo raštu pateikė NŽT 2023 m. gruodžio 13 d. Nutarimą priimtą J. D. atžvilgiu. Nutarimu J. D. buvo paskirta nuobauda – įspėjimas už ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Šiuo atveju skundas teikiamas nepraleidžiant ANK 623 straipsnyje numatyto termino. Nurodė, kad J. D. 1/2 dalimi nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), 10045/30764 dalys Pastato-Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalys Pastato-Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalys Pastato-Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalys Pastato-Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalys Pastato-Garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra T. V.. Tarp J. D. ir T. V. kilo ginčo dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų. NŽT atlikusi 2023 m. rugpjūčio 29 d. žemės naudojimo valstybinę kontrolę nustatė, kad gretimo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), tvora ir dalis pastatų pastatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose ir surašė Nutarimą. Nutarimu konstatuota, kad J. D. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas, dėl to taikytina administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Nutarimas naikintinas dėl to, kad abu ginčo žemės sklypai nėra valstybinė žemė, o yra privatūs; J. D. nepadarė nusižengimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) patvirtinti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai apibrėžia teisę NŽT pareigūnams tikrinti ir taikyti administracinę atsakomybę už pažeidimus valstybinėje žemėje. Tiek žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tiek ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra privatūs žemės sklypai, todėl savininkų ginčas dėl statinių ar ribų yra privatus ir sprendžiamas civiline tvarka tarp žemės sklypų savininkų. Atsižvelgiant į tai, Nutarimas buvo surašytas neturint tam teisės ir pažeidžiant Nuostatus. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, jog J. D. pastatė tvorą ar malkinę ar jais naudojasi – nėra. Šie objektai buvo pastatyti dar prieš jai tampant Žemės sklypo savininke. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog J. D. yra tiek Žemės sklypo, tiek ir visų jame esančių statinių bendraturtė, todėl nėra suprantama, kokiu pagrindu administracinė atsakomybė buvo taikyta išimtinai jos atžvilgiu. Taip byloje ir lieka neįrodyta, jog J. D. savo tyčiniais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, t. y. ar pati pastatė ir naudojosi valstybine žeme (nors tai yra privatus žemės sklypas). VĮ „Registrų centras“ 2023 m. spalio 9 d. lydraščiu Nr. SP-130747 (4.55 Mr) pateikti archyviniai dokumentai patvirtina, kad kiemo statiniai ir Žemės sklypo ribos buvo nustatytos dar prieš J. D. tampant Žemės sklypo bendraturte. Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, nagrinėjamoje byloje nesant patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad J. D. padarė administracinį nusižengimą įrengdama tvorą ir malkinę, bei nesant galimybių šias abejones pašalinti, visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes priimant Nutarimą ir skiriant asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Apibendrinant, Nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi jis buvo priimtas netinkamai kvalifikavus administracinėn atsakomybėn traukiamo J. D. veiksmus, pažeidžiant ANK 5 straipsnio ir 567 straipsnio nuostatas. Prašo Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. D. atžvilgiu nutraukti.

4. Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu (registro Nr. 42/6400) (toliau – NTR išrašas), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1), kurio žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, plotas – 0,1136 ha, nuosavybės teise priklauso – 1/2 Žemės sklypo, Pareiškėjai, t. y. J. D. (įregistravimo pagrindas 2006 m. rugpjūčio 31 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 4918 ir 2014 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartis Nr. GP-2679, įrašas galioja nuo 2014 m. gegužės 26 d.) ir 1/2 Žemės sklypo, G. L. (įregistravimo pagrindas 2006 m. rugpjūčio 31 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 4918, įrašas galioja nuo 2006 m. rugsėjo 12 d.). NTR išraše taip pat nurodyta, kad Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. NŽT Elektrėnų skyrius iki 2023 m. gruodžio 31 d. organizuodavo ir vykdė žemės naudojimo valstybinę kontrolę, vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Nuostatais ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). NŽT Elektrėnų skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal T. V. 2023 m. liepos 18 d. pranešimą (reg. Nr GŽNP-293), 2023 m. rugpjūčio 29 d. 09.00 val. atliko neplaninį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2), naudojimo patikrinimą vietoje (teisinis pagrindas: NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2023 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. 51ŽNS-63-(14.51.132 E.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“). NŽT Elektrėnų skyrius 2023 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 51SD-1544-(14.51.125 E.) „Dėl dalyvavimo patikrinime“ informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos ir T. V. apie 2023 m. rugpjūčio 29 d. 09.00 val. numatomą vykdyti žemės sklypo naudojimo patikrinimą. NŽT Elektrėnų skyriaus specialistai 2023 m. rugpjūčio 29 d. 09.00 val. patikrino vietovėje Žemės sklypo Nr. 2 faktinį naudojimą ir surašė 2023 m. rugpjūčio 29 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 51ŽN-101-(14.51.69.) (toliau – Aktas Nr. 101). Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypas Nr. 2 naudojamas pagal paskirtį. Patikrinimo metu įvertintos Žemės sklypo Nr. 2 ribos užfiksuoti posūkio taškai. Nustatyti privačios žemės užėmimo požymiai, t. y. Žemės sklypo Nr. 1 tvora ir dalis pastatų pastatyti Žemės sklypo Nr. 2 ribose ir užima 27 kv. m. Žemės sklypo Nr. 2 ploto. Įvertinus patikrinimo rezultatus, NŽT Elektrėnų skyrius 2023 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 51SD-1675-(14.51.125 E.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ (toliau – Raštas Nr. 1675) pakvietė Pareiškėją 2023 m. spalio 24 d. 12.00 val. atvykti į NŽT Elektrėnų skyrių dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Taip pat Rašte Nr. 1675 buvo nurodyta, kad jeigu pareiškėja 2023 m. spalio 24 d. 12.00 val. negalės dalyvauti administracinio nusižengimo tyrime, Pareiškėjai buvo siūlyta pateikti paaiškinimus, dokumentus ir kitus aktualius įrodymus NŽT Elektrėnų skyriui jai patogiu būdu. 2023 m. spalio 24 d. Pareiškėja kreipėsi į NŽT Elektrėnų skyrių su prašymu (reg. Nr. 51FP-1082) dėl administracinio nusižengimo tyrimo atidėjimo, kadangi tikslinamos Žemės sklypo Nr. 1 ribos. NŽT Elektrėnų skyrius atsižvelgdamas į Pareiškėjos 2023 m. spalio 24 d. prašymą, 2023 m. spalio 26 d. raštu Nr. 51SD-2031-(14.51.125 E.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ informavo Pareiškėją, kad jai 2023 m. gruodžio 13 d. 12.00 val. reikia atvykti į NŽT Elektrėnų skyrių į pakartotinį administracinio nusižengimo tyrimą, dėl nustatyto pirmiau minėto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių įvertinimo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nustatymo. 2023 m. gruodžio 13 d. į NŽT Elektrėnų skyrių kreipėsi Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Laurynas Zinkevičius (toliau – Atstovas) su prašymu (reg. Nr. 51JP-655) atidėti 2023 m. gruodžio 13 d. 12.00 val. numatytą pakartotinį administracinio nusižengimo tyrimą dėl jo užimtumo. Atstovas prašė NŽT Elektrėnų skyriaus skirti kitą administracinio nusižengimo tyrimo datą, atsižvelgti į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo užimtumą kitose byloje. NŽT, netenkinusi atstovo prašymo ir išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, 2023 m. gruodžio 13 d. priėmė Nutarimą. Pareiškėjai buvo paskirtas įspėjimas. Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, pateikė teismui skundą. Pareiškėja teigia, jog tiek Žemės sklypas Nr. 1, tiek Žemės sklypas Nr. 2 yra privatūs, todėl NŽT neturėjo teisės tikrinti šių žemės sklypų, nes jie nėra valstybiniai. Inspekcija su tokia Pareiškėjos pozicija nesutinka, kadangi pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nuostatų 11.6 punkte (galiojęs iki 2023 m. gruodžio 31 d.), reglamentuota, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai, todėl Pareiškėjos teiginys, kad „<...> Nuostatai apibrėžia teisę NŽT pareigūnams tikrinti ir taikyti administracinę atsakomybę už pažeidimus valstybinėje žemėje. <...>“ yra nepagrįstas, kadangi Nuostatuose nėra apibrėžta, kad NŽT pareigūnai turi tikrinti tik valstybinę žemę. Taip pat Pareiškėja teigia, jog ji yra tiek Žemės sklypo Nr. 1, tiek ir visų jame esančių statinių bendraturtė su kitu asmeniu, todėl nėra suprantama, kokiu pagrindu administracinė atsakomybė buvo taikyta išimtinai tik jos atžvilgiu. Inspekcija su tokia Pareiškėjos pozicija nesutinka, nes Žemės sklypo Nr. 1 bendraturtis G. L. 2023 m. spalio 23 d. pateikė NŽT Elektrėnų skyriui paaiškinimą (reg. Nr. 51FP-1072), kuriame nurodė, kad gyvena jam priklausančioje pastato dalyje ir naudojasi jam pastato daliai priskirta žemės sklypo dalimi, kurią paveldėjo pagal testamentą 2006 m., mirus jo mamai G. L., kuri pastatą ir žemės sklypą paveldėjo iš savo tėvo J. T. 1935 m. Kitą pastato dalį ir jai priskirtą žemės sklypo dalį 2006 m. pagal testamentą, paveldėjo jo mamos G. L. dukterėčios, L. B. ir J. M. (dabar D.), (šioje pastato dalyje gyveno jų tėvas T. T.). Nuo žemės sklypo ribų nustatymo (atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę) ir suderinimo su gretimų žemės sklypų savininkais dienos kaimynai nepareiškė jo mamai ir vėliau jam, jokių žodinių pastabų ir jie nėra gavę skundų nei dėl žemės naudojimo tvarkos, nei dėl gretimų žemės sklypų savininkų teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimo. Remiantis šiais G. L. paaiškinimais ir Pareiškėjos įgalioto asmens Ž. D. paaiškinimais, NŽT Elektrėnų skyriaus vedėja 2023 m. spalio 25 d. priėmė nutarimą Nr. NZT-ANR_N-3760-2023 (ROIK: 23224598633) dėl teisenos nutraukimo G. L. atžvilgiu, kuriame nurodyta: „<...> Atvykęs, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkės įgaliotas atstovas, žodžiu informavo, kad G. L. pagal žodinį susitarimą naudoją kitą žemės sklypo pusę, o tvorą, pastatė jis. Nesant G. L. kaltės administracinių nusižengimų bylos teisena yra nutraukiama. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal byloje nustatytas aplinkybes.

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė Nutarimą panaikinti. Nurodė, kad sutinka, kad G. L. pagal žodinį susitarimą naudoją kitą žemės sklypo pusę ir dėl to, kad jam nepaskirta nuobauda ginčo nėra. 2023 m. gruodžio 13 d. 12.00 val. buvo numatytas pakartotinis administracinio nusižengimo tyrimas. Pateikė prašymą NŽT Elektrėnų skyriui skirti kitą administracinio nusižengimo tyrimo datą, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo užimtumą kitoje byloje, tačiau NŽT netenkinusi prašymo, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą nedalyvaujant pareiškėjai ir jos atstovui. Šiuo atveju pareiškėjos teisės buvo pažeistos. Teisinių paslaugų sutartis su Pareiškėja buvo sudaryta 2023 m. rugsėjo 11 d. Taip pat šiuo atveju nėra Pareiškėjos kaltės, ji nesiekė užgrobti svetimo žemės sklypo ir jai tuo metu buvo žinomos kitos ribos. Tvora pastatyta ne pagal žemės sklypo ribas. Tuo metu tvora faktiškai buvo atremta į gyvenamąją namą ir ūkinį pastatą, esantį gretimais. Su gretimo sklypo savininku buvo suderinta atitraukti tvorą, kad ji atitiktų sklypo ribas. Tokiu būdu buvo užtvertas toks plotas, koks jai priklauso, netgi mažesnis. Šiai dienai gretimo sklypo savininkui atsinaujinus kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos pasikeitė, nes abu sklypai buvo matuoti vietinėje koordinačių sistemoje. Kadangi kitų sklypų savininkai jau buvo atsinaujinę ribas, todėl gretimo savininko sklypo ribos pasislinko į pareiškėjos žemės sklypą. Ginčo šioje dalyje nėra. Ginčas yra dėl kaltės. Pareiškėja nežinojo kaip ateityje gali keistis sklypo ribos. Malkinės vieta nuo 1960 m. nesikeitė. Pareiškėja savo sklypo ribų patikslintų matavimų neatlikinėjo. Matininkė paskaičiavo, kad tvora tveria 3 m² daugiau nei jai priklauso. Tai yra nedidelė paklaida. Pareiškėja neturėjo tyčios užgrobti svetimo žemės sklypo, ji tvorą statė pagal turimas ribas. Pagal byloje paaiškėjusias aplinkybes J. D. kaltės šiuo atveju nebuvo, nes jos sklypo ribos paženklintos vietinėje koordinačių sistemoje, o tuo tarpu besiribojančio žemės sklypo ribos yra atnaujintos ir paženklintos Lietuvos koordinačių sistemoje. Kai buvo statoma tvora, tai gretimas sklypas net nebuvo suformuotas. J. D. suprato, kad jos statiniai patenka į svetimo žemės sklypo ribas tik tada, kai NŽT surašė Nutarimą.

6. Institucijos atstovė Laura Marozaitė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad pagal turimus duomenis matyti, kad pareiškėjos sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie atlikti buvo 1997 m. ir nuo to laiko pareiškėja nebuvo atlikusi jokių atnaujinimų. Jos sklypas yra 11,36 arų kaip ir buvo taip ir liko, jis nesumažėjo. Kodėl atliekant gretimo sklypo matavimus, pareiškėjos sklypas pasislinko gali atsakyti NŽT atstovė. Atliekant kadastrinius matavimus sklypas gali didėti arba mažėti. Tyčia atsirado nuo to momento, kai nauji kadastriniai matavimai buvo įregistruoti. Atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį yra taikoma už užėmimą ir naudojimą. Iš liudytojų parodymų matyti, jog tai, kad sklypo ribos neaiškios, J. D. jau buvo žinoma prieš NŽT patikrinimą. Pareiškėja pati inicijavo kadastrinius matavimus, tačiau kadangi jai jie netiko ji to proceso neužbaigė.

7. Liudytojas Ž. D. teismo posėdžio metu parodė, kad sklypas yra žmonos, ji jį paveldėjo. Tvorą tvėrė pagal turimas ribas. Niekas jokių pretenzijų nereiškė. Ginčas prasidėjo tada, kai kaimynas užmetė kabelius ant tvoros ir tvora pradėjo svilti. Po to, kaimynas pradėjo priekaištauti, kad yra užgrobta jo žemė. Jie pavasarį siūlė atsipirkti tą žemės gabaliuką, bet jis nesutiko ir liepė viską traukti 2,5 m. atstumu. Buvo iškvietę matininkę, bet ji sakė, kad pagal tvorą žemės sklypas atitinka, bet kadangi pagal naujus matavimus yra įlindę į kaimyno sklypą, tai jiems trūksta žemės. Sutinka, kad tvora yra kaimyno sklypo ribose. Užėmė apie 9 kv. m. svetimo sklypo. Matininkė tik paruošė planą, bet sklypo ribų netikslino. Nežino, ar kaimyno kadastriniai matavimai yra teisėti, bet jų neginčijo, nes nežinojo, kad reikia ginčyti. Jokių dokumentų negavo. Pripažįsta, kad yra užimtas kaimyno sklypas. Apie tai, kad sklypo ribos pasikeitė sužinojo 2023 m. rugpjūčio mėnesį, kai buvo daromi matavimai gretimame sklype NŽT. Tada patys kvietė matininkę, kad ji pamatuotų iš naujo ir sužinotų, kiek yra įlindę į gretimą žemės sklypą. Matininkė pasakė, kad pagal pastatytą tvorą sklypas plotą atitinka.

8. Liudytoja Jovita Zakarevičienė teismo posėdžio metu parodė, kad gavo skundą ir buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad užimta T. V. sklypo dalis, t. y. jo sklype yra pastatyta kaimyno tvora. Ji surašė aktą, o matavimą atliko Lina Viršilaitė-Štarienė. Tolimesniame tyrime nedalyvavo. Nežino dėl kokių aplinkybių pareiškėjos tvora atsidūrė T. V. žemės sklype. Atliekant matavimus turėjo žemės sklypo planus. Atlikdama matavimus susiveda koordinates pagal taškus. Patikrinimo metu dalyvavo J. D. vyras pagal įgaliojimą. Jai jis jokių pastabų nereiškė. Patikrinime dalyvavo ji, Lina Viršilaitė-Štarienė, priešgaisrinės tarnybos du atstovai, Tomas, kažkoks vyras, lyg matininkė ir Ž. D.. Jie stebėjo, pastabų nereiškė. Jos užpildė aktą, o Ž. D. pagal įgaliojimą pasirašė akte. Po to buvo siunčiami laiškai dėl aplinkybių aiškinimosi. Akte Ž. D. pasirašė kaip dalyvis.

9. Liudytoja Jurgita Novelskienė teismo posėdžio metu parodė, kad nelabai pamena šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių. Jeigu neklysta, tai kolegės atliko kontrolę, o ji pagal pateiktus dokumentus surašė skundžiamą nutarimą. NŽT turėjo tikslą užbaigti visas administracinio nusižengimo bylas priimant nutarimus iki 2024 m. sausio 1 d., kuomet įsiteisėjo administracinio nusižengimo kodekso pakeitimai ir kiti pakeitimai, kurie pakeitė NŽT kompetencijos, atsakomybės ribas. Kodėl nebuvo atidėtas bylos nagrinėjimas, nepamena. Nei vienos bylos nagrinėjimas nebuvo nei vilkinamas, nei skubinamas. Jeigu vieną kartą bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, tai vadinasi nematė pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą antrą kartą. Jeigu gerai pamena, tai galbūt buvo žadėta pateikti kažkokius dokumentus, bet to nepadarė, todėl byla buvo išnagrinėta. Nagrinėjimo metu pagal turimus dokumentus buvo nustatyta, kad yra pažeidimas. Jie iš karto jo nebaudžia, o skiria įspėjimą ir geranoriškai suteikia galimybę pašalinti pažeidimą. Visais atvejais skiria įspėjimą ar tyčia, ar netyčia yra užgrobta žemė. Jie pažadėjo atnešti įrodymus, kad teisingai užtvėrė tvorą, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. O kai įrodymų nepateikė, tai byla buvo išnagrinėta. Priimant skundžiamą nutarimą klausimo dėl J. D. tyčios nekilo. Jie sakė, kad tvora pastatyta teisingai, tik neteisingai atlikti matavimai. Jie nepateikė kitokio plano nei turėjo institucija. Nematė dviejų planų, nematė jokio plano, pagal kurį pareiškėjos sklypo ribos būtų kitokios. Atlikdama tyrimą vertino atnaujintus ir įregistruotus duomenis VĮ „Registrų centras“.

10. Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis buvo informuotas, jog J. D. tvora yra jo žemės sklype. NŽT atliko patikrinimą jo prašymu. 2023 m. liepos 18 d. J. D. organizavo savo sklypo matavimus, tačiau jos vyras pastarąjį informavo, kad matavimai nebus atliekami, kadangi yra problema su žeme. Jis suprato, kad yra kažkokia problema, kadangi pati J. D. suorganizavusi matavimus jų atsisakė. Jis susisiekė su matininke, kuri turėjo atlikti matavimus, ir sužinojo, kad J. D. tvora yra jo žemės sklype. Jo žemės sklypo matavimai buvo atlikti 2009 m. Kadastriniai matavimai buvo tikslinti 2022 m. gal rugsėjo mėnesį. Tikslinti matavimai buvo prieš kaimynės organizuotus kadastrinius matavimus. Tuo metu nesuprato, kad kaimynės tvora yra jo sklypo ribose. Pagal tikslintus matavimus sklypo ribos nekito. Visą laiką nuo tada, kai įsigijo žemės sklypą 2013 m., tais matavimais ir vadovavosi. Nuo 2013 m. siūlė J. D. atlikti kadastrinius matavimus ir kėlė klausimą dėl tvoros. Visą laiką buvo įtarimų dėl sklypo ribų, todėl siūlė atlikti kadastrinių matavimų atnaujinimą. Jis nepamena, ar Ž. D. pasirašė patikrinimo akte, bet jis nesutiko su matavimais. Patikrinimo metu tiek jam, tiek Ž. D. buvo aišku, kokie faktai buvo užfiksuoti. Iki NŽT patikrinimo buvo žinoma, kad jos statiniai patenka į žemės sklypo ribas, kadangi ji pati 2023 m. liepos 18 d. atsisakė savo pačios organizuotų matavimų. Ir pati J. D. nuo 2023 m. liepos 18 d. žinojo apie tai, kad jos statiniai patenka į jo žemės sklypo ribas. Ginčai prasidėjo nuo 2023 m. liepos 18 d., kai buvo konstatuotas minėtas faktas. Dabar negali nurodyti matininkės vardo ir pavardės. 2023 m. liepos 18 d. matininkė nebuvo atvykusi, J. D. tik tą dieną jį informavo, kad matavimai nebus atliekami. Jis po to su matininke susisiekė. Iki 2023 m. liepos 18 d. matininkės nepažinojo, į ją kreipėsi tik po tos datos siekiant išsiaiškinti, kodėl nebus tęsiami žemės sklypo matavimo darbai, vėliau ši matininkė nustatė ūkinio pastato ribas. Žemės sklypo ribas atnaujino kitas matininkas. Jam žinoma, kad Semeliškių g. 28 sklypas priklauso J. D. ir kitam asmeniui. Ginčo sklypo dalyje ūkininkauja J. D., todėl G. L. pretenzijų neturi, nes jis naudojasi kita sklypo dalimi.

11. Liudytoja Lina Viršilaitė-Štarienė teismo posėdžio metu parodė, kad ji pati matavo sklypo ribas. Nustatė pažeidimą, kad sklypas naudojamas ne pagal kadastro ribas. Patikrinimo metu buvo aiškios sklypų koordinatės, nes prieš tai buvo daryti kadastriniai matavimai. Atliekant patikrinimus jokių abejonių nekilo, nes buvo atlikti kadastriniai matavimai. Patikrinimo metu dalyvavo pareiškėjos vyras. Jokių problemų su juo nebuvo. Patikrinimo metu kažkiek lijo lietus, bet tai įtakos matavimams neturi. Abiejų sklypų koordinatės yra vienodos, kadangi jie yra registruoti VĮ „Registrų centras” ir jų koordinatės negali skirtis. Nei vieno sklypo ribos VĮ „Registrų centras” nėra pažymėtos kaip tikslintinos.

Skundas atmestinas.

12. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Dėl proceso teisės pažeidimų

13. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, Pareiškėjos atstovas, be kita ko nurodo, kad šiuo atveju buvo pažeistos Pareiškėjos teisės dalyvauti tyrime ir teikti paaiškinimus. 2023 m. gruodžio 13 d. 12.00 val. buvo numatytas pakartotinis administracinio nusižengimo tyrimas. Pareiškėjos atstovas NŽT Elektrėnų skyriui pateikė prašymą skirti kitą administracinio nusižengimo tyrimo datą atsižvelgiant į jo užimtumą, tačiau NŽT netenkinusi prašymo, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą nedalyvaujant Pareiškėjai ir jos atstovui. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

14. Bylos medžiaga nustatyta, kad NŽT Elektrėnų skyrius 2023 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 51SD-1675-(14.51.125 E.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ pakvietė pareiškėją 2023 m. spalio 24 d. 12.00 val. atvykti į NŽT Elektrėnų skyrių dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Taip pat rašte buvo nurodyta, kad jeigu pareiškėja 2023 m. spalio 24 d. 12.00 val. negalės dalyvauti administracinio nusižengimo tyrime, ji gali pateikti paaiškinimus, dokumentus ir kitus aktualius įrodymus NŽT Elektrėnų skyriui jai patogiu būdu. 2023 m. spalio 24 d. pareiškėja kreipėsi į NŽT Elektrėnų skyrių su prašymu (reg. Nr. 51FP-1082) dėl administracinio nusižengimo tyrimo atidėjimo, kadangi tikslinamos Žemės sklypo Nr. 1 ribos. NŽT Elektrėnų skyrius atsižvelgdamas į pareiškėjos 2023 m. spalio 24 d. prašymą, 2023 m. spalio 26 d. raštu Nr. 51SD-2031-(14.51.125 E.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ informavo pareiškėją, kad jai 2023 m. gruodžio 13 d. 12.00 val. reikia atvykti į NŽT Elektrėnų skyrių į pakartotinį administracinio nusižengimo tyrimą, dėl nustatyto pirmiau minėto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių įvertinimo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nustatymo. 2023 m. gruodžio 13 d. į NŽT Elektrėnų skyrių kreipėsi pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Laurynas Zinkevičius su prašymu (reg. Nr. 51JP-655) atidėti 2023 m. gruodžio 13 d. 12.00 val. numatytą pakartotinį administracinio nusižengimo tyrimą dėl jo užimtumo. Atstovas prašė NŽT Elektrėnų skyriaus skirti kitą administracinio nusižengimo tyrimo datą atsižvelgiant į jo užimtumą. NŽT Elektrėnų skyrius pareiškėjos atstovo prašymo netenkino ir 2023 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 51SD-2320-(14.51.125 E.) informavo, kad atstovo nurodytas straipsnis (ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punktas) nėra teisinis pagrindas antrą kartą atidėti administracinio nusižengimo tyrimą. Be to, informavo, kad siekia iki 2023 m. gruodžio 31 d. užbaigti atliktų žemės naudojimo patikrinimų metu nustatytų pažeidimų administracinių nusižengimų tyrimus, kadangi nuo 2024 m. sausio 1 d. žemės naudojimo valstybinę priežiūrą Teritorijų planavimo, statybos ir žemės valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka organizuos ir vykdys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Liudytoja Jurgita Novelskienė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad NŽT turėjo tikslą užbaigti visas administracinio nusižengimo bylas priimant nutarimus iki 2024 m. sausio 1 d., tačiau nei vienos bylos nagrinėjimas nebuvo nei vilkinamas, nei skubinamas. Jeigu vieną kartą bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, tai vadinasi nematė pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą antrą kartą. Pirmą kartą bylos nagrinėjimą atidėjo, nes buvo pažadėta atnešti įrodymus, kad tvora pastatyta teisingai, o kadangi tokių įrodymų nepateikė, tai byla buvo išnagrinėta.

15. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su skunde nurodomais argumentais dėl pažeistos pareiškėjos teisės dalyvauti tyrime ir teikti paaiškinimus. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjai 2023 m. rugsėjo 4 d. raštu buvo siūlyta dalyvauti administracinio nusižengimo tyrime, pateikti paaiškinimus, dokumentus ir kitus aktualius įrodymus jai patogiu būdu, tačiau pareiškėja iki 2023 m. gruodžio 13 d. savo teise nepasinaudojo. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos prašymu vieną kartą, t. y. 2023 m. spalio 24 d., administracinio nusižengimo tyrimas buvo atidėtas, tačiau po to iki 2023 m. gruodžio 13 d., pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp pareiškėjos ir jos atstovo teisinių paslaugų sutartis pasirašyta, pasak atstovo, 2023 m. rugsėjo 11 d., tačiau paskirtame 2023 m. spalio 24 d. 12.00 val. bylos nagrinėjime jis nedalyvavo (pareiškėja pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą), o prašymą dėl numatyto pakartotinio administracinio nusižengimo tyrimo atidėjimo pareiškėjos atstovas pateikė tik pakartotinio administracinio nusižengimo tyrimo dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 13 d.

Dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo

16. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą.

17. Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

18. Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius vieno iš administracinio nusižengimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, t. y. vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

19. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja nesutinka su priimtu Nutarimu, kuriuo jai paskirtas – įspėjimas. Pareiškėjos atstovas nurodo, kad šiuo atveju nėra Pareiškėjos kaltės – tyčios, ji nesiekė užgrobti svetimo žemės sklypo ir jai tuo metu buvo žinomos kitos sklypo ribos. Šiai dienai gretimo sklypo savininkui atsinaujinus kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos pasikeitė, nes abu sklypai buvo matuoti vietinėje koordinačių sistemoje. Kadangi kito sklypo savininkas jau buvo atsinaujinęs ribas, todėl gretimo savininko sklypo ribos pasislinko į pareiškėjos žemės sklypą. Pareiškėja neturėjo tyčios užgrobti svetimo žemės sklypo, ji tvorą statė pagal turimas ribas. Pasak Pareiškėjos atstovo, pagal byloje paaiškėjusias aplinkybes J. D. kaltės šiuo atveju nebuvo, nes jos sklypo ribos paženklintos vietinėje koordinačių sistemoje, o tuo tarpu besiribojančio žemės sklypo ribos yra atnaujintos ir paženklintos Lietuvos koordinačių sistemoje. Kai buvo statoma tvora, gretimas sklypas net nebuvo suformuotas. J. D. suprato, kad jos statiniai patenka į svetimo žemės sklypo ribas tik tada, kai NŽT surašė Nutarimą.

20. Atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010).

21. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

22. Prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą, Pareiškėjos atstovas iš esmės apeliuoja į tai, kad Pareiškėjos veiksmuose nėra būtinojo šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tyčinės kaltės. Tačiau, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, duotus liudytojų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šie Pareiškėjos atstovo teiginiai yra nepagrįsti.

23. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad statiniai, kurie yra gretimo sklypo ribose, pastatyti dar prieš Pareiškėjai patampant žemės sklypo savininke, tvoros koregavimai atlikti apytiksliai 2012 metais. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas T. V., kuris teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2013 m. siūlė J. D. atlikti kadastrinius matavimus ir kėlė klausimą dėl tvoros. Byloje esančiame 2023 m. rugpjūčio 29 d. žemės naudojimo patikrinimo akte pažymėta, kad patikrinimo metu įvertintos žemės sklypo ribos ir užfiksuoti posūkio taškai. Nustatyti privačios žemės užėmimo požymiai, t. y. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), tvora ir dalis pastatų pastatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose. Pareiškėjos atstovas šių aplinkybių neginčija, tačiau teigia, kad pareiškėja neturėjo tyčios užgrobti svetimo žemės sklypo, ji tvorą statė pagal tuo metu turimas žemės sklypo ribas. Teismas sutinka su Pareiškėjos atstovo argumentais, tačiau pažymi, kad Pareiškėjos tyčios nebuvo iki to momento, kai ji sužinojo, jog jai priklausanti tvora ir dalis pastatų pagal atnaujintus ir įregistruotus matavimus patenka į gretimo žemės sklypo ribas.

24. Pareiškėjos atstovas tvirtina, kad Pareiškėja apie tai, jog padarė pažeidimą, sužinojo tik gavusi skundžiamą Nutarimą. Tačiau tokie Pareiškėjos atstovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje apklaustas liudytoju pareiškėjos sutuoktinis Ž. D. paaiškino, kad apie tai, jog sklypo ribos pasikeitė sužinojo 2023 m. rugpjūčio mėnesį, kai matavimus gretimame sklype atliko NŽT. Tuo tarpu, apklaustas kaip liudytojas gretimo žemės sklypo savininkas T. V. paaiškino, kad jau iki NŽT patikrinimo buvo žinoma, jog J. D. statiniai patenka į jo žemės sklypo ribas, kadangi ji pati, t. y. J. D., 2023 m. liepos 18 d. atsisakė savo pačios organizuotų matavimų, nes sužinojo apie tai, kad jos statiniai patenka į gretimo žemės sklypo ribas. Tai, kad pareiškėja inicijavo žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. matininkės D. J. ir pareiškėjos susirašinėjimas. Iš minėto šalių susirašinėjimo matyti, kad matininkė 2023 m. liepos 14 d. informavo pareiškėją, kad po vietoje atliktų matavimų nustatyta, jog pareiškėjos tvora ir statiniai užima gretimo sklypo 16,82 m² ploto, gretimo sklypo matavimai atlikti nepažeidžiant pareiškėjos sklypo ribų, tvora buvo netinkamai pastatyta. Taip pat matininkė nurodė, kad vienas iš sprendimo būdų norint išsaugoti statinius ir tvorą yra Amalgamacijos projektas, kurį galima atlikti tik po kadastrinių matavimų atlikimo ir ribos registravimo VĮ „Registrų centras“.

25. Taigi, įvertinus tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja apie tai, jog padarė pažeidimą, sužinojo dar iki skundžiamo Nutarimo, t. y. ji nuo 2023 m. liepos 14 d. suvokė, jog galimai savavališkai užėmė ir naudoja privataus žemės sklypo dalį, aiškiai suprasdama, kad ne ji, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas, tačiau šią aplinkybę ignoravo, iki skundžiamo Nutarimo priėmimo jokių veiksmų šiam pažeidimui pašalinti nesiėmė, su Institucija nebendradarbiavo – tinkamai nepasinaudojo savo teise dalyvauti tyrime ir teikti paaiškinimus. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėja nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog po priimto Nutarimo ėmėsi veiksmų pažeidimo pašalinimui, kas leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėja iki šiol ignoruoja pažeidimą ir nesiima jokių veiksmų šiam pažeidimui pašalinti.

26. Teismas atkreipia Pareiškėjos dėmesį į tai, kad įsiterpdama į kitiems fiziniam ir juridiniams asmenims priklausančius žemės sklypus, kad ir keliolika centimetrų nukrypstant nuo jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų, ji nepagrįstai ir neteisėtai apribojo jų nuosavybės teises, pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, o tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymius.

27. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Nutarimą priėmusi Institucija tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai Nutarimu pareiškėjai J. D. skyrė – įspėjimą. Naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti J. D. administracinio nusižengimo teiseną skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Vien pareiškėjos nesutikimas su skundžiamu Nutarimu pats savaime nelemia priimto Nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. D. skundo netenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-5215-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.