Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-07-03 · Civilinė byla Nr. 2-1695/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-03
Bylos Nr.
2-1695/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Pajūris-Jūra“
Atsakovas
V. R., J. R.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1695/2013Procesinio sprendimo kategorija: 106.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūris-Jūra“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1212-513/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūris-Jūra“ ieškinį atsakovams V. R. ir J. R. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pinigų sumos priteisimo.

Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo klausimas.

Ieškovas UAB „Pajūris–Jūra“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams sutuoktiniams V. R. ir J. R. dėl 299 769, 22 Lt be pagrindo įgyto turto priteisimo. Ieškovas paaiškino, jog atsakovai 2000 m. įsigijo žemės sklypą ir ant šio sklypo esančius pastatus – parduotuvę bei sandėlį. Atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijus nekilnojamąjį turtą, jis panaudos sutarties pagrindu buvo perduotas naudotis V. R. individualiai įmonei. Ši įmonė panaudos sutartimi įsipareigojo savo lėšomis prižiūrėti ir remontuoti pastatą (parduotuvę). Vykdyti naują statybą ar rekonstrukciją galėjo tik nekilnojamojo turto savininkai, todėl leidimas rekonstrukcijai ir naujai statybai buvo išduotas nekilnojamojo turto bendrasavininkio atsakovo J. R. vardu. Atsakovai 2008 m. pradėjo parduotuvės rekonstrukciją, kuri buvo baigta 2011 m. Atsakovai 2008 m. minėtame sklype pradėjo inžinerinių statinių (biologinių valymo įrenginių ir riebalų gaudyklės) statybą. Šių pastatų statyba buvo baigta 2009 m. Už rekonstrukcijos ir statybos darbus mokėjo V. R. individuali įmonė. 2010 m. rugsėjo 20 d. V. R. individuali įmonė buvo reorganizuota į UAB „Pajūris-Jūra“. Ši bendrovė perėmė visas V. R. individualios įmonės teises ir pareigas. UAB „Pajūris-Jūra“ naudojosi nekilnojamuoju turtu ir tęsė investicijas į šį turtą. Laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. ieškovas į atsakovų turtą investavo 299 769, 22 Lt sumą. Šiuo laikotarpiu buvo pastatyta dalis pirmojo aukšto patalpų, pastatytas visas antrasis ir trečiasis aukštai. Ieškovas nurodė, jog jo lėšomis buvo pagerintas atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas, todėl reikalauja iš atsakovų priteisti jų nepagrįstai įgytas lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Be to, turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog santuokos nutraukimą reglamentuojančiose materialiosios ir proceso teisės normose imperatyviai nurodoma, kad sutuoktinių turtiniai klausimai, kaip ir visi kiti, susiję su santuokos nutraukimu (santuokos nutraukimo pasekmėmis), turi būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, nes tik taip galima užtikrinti sutuoktinių turtinių bei asmeninių neturtinių teisių ir vaikų interesų apsaugą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ši byla yra neteisminga Klaipėdos apygardos teismui (CPK 26 str., 27 str. 1 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB „Pajūris-Jūra“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

Nėra teisinio pagrindo, kuriuo remiantis bendrovė turėtų savo lėšomis rekonstruoti fizinių asmenų turtą. Ieškovas nėra kreditorius tiesiogine šio žodžio prasme, nes ieškinio reikalavimus kildina ne iš paskolos teisinių santykių, o remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) nuostatomis dėl pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Nėra nė vieno Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 137 straipsnyje įtvirtinto pagrindo, leidžiančio atsisakyti priimti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas netinkamai įgyvendino procesinę teisę kreiptis į teismą. CK 3.126 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė, bet ne pareiga įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo. J. R. ištuokos byloje nenurodė ieškovo kaip kreditoriaus, ieškovas negavo ieškinio nuorašo ir apie ištuokos bylą informuotas nebuvo. Iš to darytina išvada, jog J. R., kreipdamasis dėl santuokos nutraukimo, kreditoriaus UAB „Pajūris-Jūra“ reikalavimo nepripažino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs civilinės bylos rūšinio teismingumo klausimas. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti ieškovo UAB „Pajūris – Jūra“ atsakovams V. R. ir J. R. pareikštą ieškinį dėl be teisėto pagrindo įgyto turto grąžinimo (CK 6.237 str.), kuriuo pareikštas reikalavimas dėl 299 769,22 Lt pinigų sumos priteisimo iš atsakovų lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apylinkės teisme yra nagrinėjama atsakovų santuokos nutraukimo byla, sprendė, jog ieškovas UAB „Pajūris – Jūra“, kaip sutuoktinių kreditorius, turi pareikšti reikalavimą santuokos nutraukimo byloje, t.y. kad jo ieškinys, nepriklausomai nuo ieškinio sumos, laikantis rūšinio teismingumo taisyklių, yra teismingas apylinkės teismui (CPK 27 str. 1 p.).

Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.). Aptariamu aspektu kasacinis teismas formuoja praktiką, kad įstatyme imperatyviai nustatyta, jog, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.59 str., 3.118 str., CPK 385 str. 1 d.), nes tik sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai teismas nesilaikė bendrojo CK 3.59 straipsnyje įtvirtinto principo, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami vienoje civilinėje byloje, ir šiuos klausimus išskyrė į atskiras bylas, toks šių klausimų išskyrimas gali būti pagrindas panaikinti teismo sprendimą dėl materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, jeigu šie pažeidimai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Dar kitoje civilinėje byloje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu vienas iš sutuoktinių ar kitas suinteresuotas asmuo atskiroje byloje pareiškia pretenzijas į sutuoktinių turtą, ši byla turi būti sujungta ir nagrinėjama kartu su santuokos nutraukimo byla (CPK 136 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011).

Atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškinio tenkinimo atveju atsakovai V. R. ir J. R. įgytų bendrą dalinę prievolę ieškovo UAB „Pajūris – Jūra“ atžvilgiu. Iš ieškinio pagrindą sudarančių ieškovo argumentų darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas yra susijęs su sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu (pastatu – parduotuve, esančia (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo turtas). Nepaisant to, jog šis reikalavimas yra reiškiamas dėl ieškovo į ginčo turtą investuotos pinigų sumos priteisimo, atsakovų prievolės pagal pareikštą ieškinį atsiradimas yra grindžiamas jų neteisėtai įgytais ginčo turto pagerinimais, kurie atsirado ieškovui atlikus statybos darbus atsakovams nuosavybės teise priklausančiame ginčo turte, t.y. kiekvieno iš atsakovų prievolė yra proporcinga jo daiktinių teisių į ginčo turtą daliai. Ieškovas pareikštu ieškiniu sutuoktinių prievolės kvalifikavimą kaip bendros dalinės ir jų dalis šioje prievolėje grindžia šeimos teisėje egzistuojančia prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta. Kadangi atsakovų prievolės pobūdis ir jų dalys šioje prievolėje yra susijusios su sutuoktinių nuosavybės teisių į ginčo turtą ir jų dalių nustatymu, santuokos nutraukimo byloje sprendžiant turto padalijimo klausimą, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareikštas ieškinys yra tiesiogiai susijęs su šeimos teisiniais santykiais, dėl ko tinkamai taikė CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą rūšinio teismingumo taisyklę, padarydamas išvadą, kad pareikštas ieškinys yra teismingas santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas negali būti išnagrinėtas neišsprendus bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimo (CK 3.116 str., 3.117 str. 1, 2 d.), o bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas – neišsprendus ginčo dėl sutuoktinių prievolės dydžio, pobūdžio ir jų dalių bendroje prievolėje (CK 3.118 str.). Ieškovo pažeistų teisių gynybos būdo ir formos pasirinkimo teisė negali būti suabsoliutinta, nes pirmenybė nagrinėjamu atveju teiktina teisingam bylos išnagrinėjimui, ieškovo pareikštus reikalavimus išsprendžiant bendro turto padalijimo byloje.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas