- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-27
- Bylos Nr.
- e2YT-16186-476/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-0185-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, (duomenys neskelbtini)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja R. S. pastatų teisinės registracijos tikslu nustatyti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į kitos paskirties (fermų) pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), (sudėtinės pastato dalys pažymėtos indeksais: pieno punktas (duomenys neskelbtini), tvartas (duomenys neskelbtini), katilinė (duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. S.. Ji po vyro mirties priėmė palikimą. Jai buvo žinoma, kad vyras likviduojantis (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonei aukciono būdu buvo įsigijęs fermos su katiline pastatą, (duomenys neskelbtini). Jie ūkininkavo, ir šiuo fermos pastatu naudojosi pagal paskirtį. Kol vyras buvo gyvas, jis tvarkydavo įvairius dokumentus, ji tuo nelabai domėjosi. Po vyro mirties rado (duomenys neskelbtini) tuometinės (duomenys neskelbtini) privatizavimo komisijos išduotą laikinąjį nuosavybės teisės liudijimą, kuriame nurodyta, jog 1993 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės atvirame aukcione V. S., gyv. (duomenys neskelbtini), įsigijo už 216 500 talonų kompleksą tvartas su katiline (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonėje. Pradėjus aiškintis situaciją VĮ Registrų centre, paaiškėjo, kad nėra atlikti pastato kadastriniai matavimai. Užsakė kadastrinių matavimų bylą. (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ūkio paskirties statiniui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Su turimais dokumentais kaip mirusio V. S. turto įpėdinė, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo mirusio sutuoktinio V. S. vardu, tačiau VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymas atmestas, motyvuojant, kad pateiktuose dokumentuose: 1993 m. kovo 3 d. laikinajame nuosavybės teisės liudijime, 2023 m. balandžio 5 d. liudijime, (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės pagrindinių priemonių perdavimo akte, nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje nėra duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei nuosavybės teisių į jį įgijėjui identifikuoti, t. y. nenurodyta savininko gimimo data, neįvardintas perduodamo pastato adresas. Aukcione teisėtai įsigyta ferma nuo pat statinio perdavimo dienos V. S. naudojosi pagal paskirtį, nes ūkininkavo, augino gyvulius. Paskutiniu metu, pablogėjus sveikatai, daugiau naudojo pastatą kaip sandėliavimo patalpą. Nei iš buvusios (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės, nei iš (duomenys neskelbtini) veikusios privatizavimo komisijos niekada nėra sulaukę jokių pretenzijų. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės pagrindu buvo susikūrusi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, bet ir ji nebeveikia, išregistruota iš Juridinių asmenų registro. 1993 m. buvo pati privatizacijos pradžia, nuolat keitėsi privatizavimą reglamentuojantys įstatymai ir poįstatyminiai aktai, pastatams nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, ar suteikti kokie nors kiti identifikuojantys numeriai, kuriuos galėtų pateikti VĮ Registrų centrui. Dėl kokių priežasčių laikinajame nuosavybės teisės liudijime nebuvo įrašytas V. S. asmens kodas, ar nors gimimo data, ji negali paaiškinti. Tuo metu dar buvo keičiami pasai, ir naujuose dokumentuose įrašomi asmens kodai. Negali nurodyti, ar V. S. tuo metu buvo gavęs naująjį asmens dokumentą su kodu, ar ne. V. S. gyvenamoji vieta laikinajame nuosavybės teisės liudijime buvo nurodyta (duomenys neskelbtini), t. y. ta pati gyvenamoji vieta, kur V. S. gyveno iki savo mirties. Nors nuo 1993 m. kovo 3 d. iki pat savo mirties V. S. ir ji, kaip sutuoktinė, valdė šį pastatą, kitais būdais įteisinti turimo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių, disponuoti sąžiningai ir teisėtai įsigytu turtu nėra galimybės. Nors priėmė palikimą po vyro mirties, negali įgyvendinti savo teisės į V. S. vardu aukcione įsigytą statinį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad savo apskaitoje minėto nekilnojamojo turto kaip bešeimininkio turto neturi. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija jokių pretenzijų į minėtą nekilnojamąjį turtą neturi ir palieka teismui spręsti klausimą dėl pareiškėjos pareikšto pareiškimo savo nuožiūra teisės aktų nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašė pareiškėjos R. S. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir šią civilinę bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini) ir byloje nėra duomenų, kad jis ketino minėtą nekilnojamąjį turtą įgyti pagal įgyjamąją senatį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, tik kai asmuo, teisme pareiškęs reikalavimą nustatyti faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į daiktą, miršta, toks teisme pareikštas palikėjo reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas ne kaip neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis), o kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas
Įgyjamosios senaties institutą reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 skyriaus 3 skirsnio nuostatos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėja yra paveldėtoja, kuri pagal įstatymą paveldėjo savo sutuoktinio V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą. Tačiau pareiškėja negali įregistruoti nuosavybės teisių į kitos paskirties (fermų) pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), (sudėtinės pastato dalys pažymėtos indeksais: pieno punktas (duomenys neskelbtini), tvartas (duomenys neskelbtini), katilinė (duomenys neskelbtini)kol nėra nustatytas juridinis faktas, kad V. S. įgijo nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą įgyjamąja senatimi. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pareiškėja turi teisę nagrinėjamoje byloje pareikšti pareiškimą.
CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta įgyjamosios senaties samprata: fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuodamas teismų praktiką bylose dėl įgyjamosios senaties yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).
Iš byloje esančios medžiagos galima daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) miręs pareiškėjos sutuoktinis V. S. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į kitos paskirties (fermų) pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), (sudėtinės pastato dalys pažymėtos indeksais: pieno punktas (duomenys neskelbtini), tvartas (duomenys neskelbtini), katilinė (duomenys neskelbtini)), kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, ir jis nėra ir nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į minėtą pastatą. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas nekilnojamasis daiktas būtų įregistruotas kito asmens, t. y. ne V. S. vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad šis nekilnojamasis daiktas nuosavybės teise priklausytų valstybei arba savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad kitos paskirties (fermų) pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), (sudėtinės pastato dalys pažymėtos indeksais: pieno punktas (duomenys neskelbtini), tvartas (duomenys neskelbtini), katilinė (duomenys neskelbtini)), atitinka CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.
Nors V. S. nuosavybės teisės į pastatą nėra registruotos, tačiau byloje esantys įrodymai: 1993m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) privatizavimo komisijos išduotas laikinasis nuosavybės teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad 1993 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės atvirame aukcione V. S., gyv. (duomenys neskelbtini), įsigijo už 216 500 talonų tvarto kompleksą su katiline (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonėje; (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės pagrindinių priemonių perdavimo aktas, kuriuo V. S. pasirašytinai perduotas tvarto kompleksas su katiline, elektrodinė katilinė ir 30 t svarstyklės; 1995 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma, kurioje nurodyta, kad V. S. 1993 m. vasario 12 d. aukcione įsigijo tvartą su elektrodine katiline ir šienainio bokštu, už kuriuos sumokėta 2 165 Litai, patvirtina, kad jis sąžiningai įgijo pastatą ir nuo to laiko (nuo 1993 m.), t. y. daugiau nei 10 metų, juo disponavo, kartu su sutuoktine jį faktiškai valdė ir juo rūpinosi. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kas nors kitas pastatą būtų valdęs, naudojęs, kad dėl pastato kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų valdymu.
Pastatui pareiškėjos iniciatyva yra atlikti kadastriniai matavimai, tačiau V. S. nuosavybės teisės į pastatą negali būti įregistruotos viešame registre – VĮ Registrų centras 2023 m. rugsėjo 15 d. nurodė, pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei nuosavybės teisių į jį įgijėjui identifikuoti: nėra nurodyta savininko gimimo data, neįvardintas parduodamo pastato adresas ar kiti daiktą identifikuojantys duomenys.
Byloje suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu nustatymui neprieštaravo, jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nesikreipė į teismą, neginčijo pareiškėjos pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, nėra pareiškę pretenzijų dėl naudojimosi turtu ar jo valdymo, apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbta viešai.
Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad tiek pareiškėja, tiek V. S. visą įgyjamosios senaties laiką buvo įsitikinę, jog niekas daugiau neturėjo už V. S. teisių į minėtą pastatą, jis 1993-02-12 (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės atviro aukciono būdu jį įsigijo, nepertraukiamai ir teisėtai jį naudojo ir valdė daugiau kaip nei 10 metų – byloje nėra duomenų, kad valdymas būtų neteisėtas.
Teismui nustačius visas CK ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintas aplinkybes, būtinas pastatų teisinės registracijos tikslu nustatyti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į kitos paskirties (fermų) pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), (sudėtinės pastato dalys pažymėtos indeksais: pieno punktas (duomenys neskelbtini), tvartas (duomenys neskelbtini), katilinė (duomenys neskelbtini)).
Byloje patirtos pašto išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 13 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl nėra priteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530–533 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į kitos paskirties (fermų) pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), (sudėtinės pastato dalys pažymėtos indeksais: pieno punktas (duomenys neskelbtini), tvartas (duomenys neskelbtini), katilinė (duomenys neskelbtini)).
Juridinis faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į jį.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.