Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams S. Š. ir L. R. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servitutų nustatymo, taip pat atsakovų S. Š. ir L. R. priešieškinį ieškovui V. R. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. Š., išvadą byloje teikianti institucija – Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į ieškinį esmė

II. Priešieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į priešieškinį esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas). Atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

16. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžiamas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Siekiant atidalinti žemės sklypą teisės aktų nustatyta tvarka turi būti parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.

17. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą ir šiuo klausimu kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, jog šioje byloje ieškovas neprivalo įrodyti ir pagrįsti atsidalinimo motyvų, tačiau siekdamas atsidalinimo ieškovas turi procesinę pareigą įrodyti, kad jo siūlomas atsidalinimo būdas yra procedūriniu ir techniniu požiūriu priimtinas, atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus, yra racionalus ir nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Nesutikdami su ieškovo reikalavimais, atsakovai savo ruožtu turėjo teisę teikti teismui kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus arba įrodyti, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas pažeidžia atsakovų teises.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovo užsakymu buvo parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektas (toliau – ir Projektas), kurio rengėjas K. B.. Pagal Projekte numatytus sprendinius šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 0,2003 ha žemės sklypas yra pertvarkomas į du atskirus žemės sklypus: 1) žemės sklypą Nr. 436-1, kurio plotas 0,1231 ha, ir 2) žemės sklypą Nr. 436-2, kurio plotas 0,0772 ha. Projektas buvo suderintas su atitinkamomis institucijomis – Kretingos rajono savivaldybės administracija, Nacionaline žemės tarnyba, VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos žemės valdos projekto patikrinimo akto matyti, kad atlikus patikrinimą padaryta išvada, jog Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti rašytiniai kitų žemės sklypo bendraturčių pritarimai, kurie yra privalomi pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 punktą arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Patikrinimo akte nėra nurodyta jokių kitų esminių Projekto trūkumų, dėl kurių ginčo žemės sklypo atidalijimas negalėtų būti vykdomas pagal šiame Projekte numatytus sprendinius. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovai teigė, kad planavimo organizatorė Nacionalinė žemės tarnyba tinkamai neinformavo kitų bendraturčių apie atliekamas planavimo procedūras, tačiau šiuos argumentus paneigia byloje esantys Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos ir AB „Lietuvos paštas“ duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovai apie šias procedūras buvo informuoti tinkamai. Byloje nenustatyta, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektas neatitiktų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių ar kitų imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Atsakovai tokių aplinkybių byloje taip pat neįrodė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas pateikė teismui procedūriniu ir techniniu požiūriu priimtiną bei imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkantį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

19. Pagal ieškovo siūlomą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą yra suformuojami du atskirti žemės sklypai, t. y. sklypas Nr. 436-1, kurio plotas 0,1231 ha, ir kuris po atidalinimo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir toliau lieka šalių bendroji dalinė nuosavybė, bei žemės sklypas Nr. 436-2, kurio plotas 0,0772 ha, ir kuris po atidalinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovui V. R.. Taigi ieškovas iš esmės siekia, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu jam asmeniškai naudoti paskirta 772 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, UAB „Kartografiniai projektai“ plane pažymėta A (raudona spalva), būtų suformuota kaip atskiras asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. 436-2, o po atidalijimo likęs 0,1231 ha ploto sklypas Nr. 436-1, pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką atitinkantis sklypo dalis B (mėlyna spalva) ir C (žalia spalva), ir toliau priklausytų visiems bendraturčiams. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad prašoma atidalinti sklypo dalimi naudojasi tik ieškovas V. R.. Atsakovai šios aplinkybės neginčijo ir jokių pretenzijų į žemės sklypo dalį A, kuri po atidalinimo taptų sklypu Nr. 436-2, nereiškė. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pareikštu priešieškiniu patys atsakovai prašo šią sklypo dalį ir toliau palikti asmeniškai naudoti ieškovui. Taigi ieškovo siūlymas dėl atidalijimo vertintinas kaip racionalus ir atitinkantis nusistovėjusią bei teismo sprendimu nustatytą faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką.

20. Atsakovai šioje byloje neteikė kitokių atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantų ir teigė, kad atidalijimas apskritai neturėtų būti vykdomas. Procesiniuose dokumentuose savo nesutikimą, be kita ko, atsakovai grindė tuo, kad net ir atidalijimo atveju bendroji dalinė nuosavybė nesibaigtų ir atidalijimu siekiamas teisinis rezultatas nebūtų pasiektas ir konfliktai nesibaigtų, nes šalys ir toliau liktų žemės sklypo Nr. 436-1 bendraturčiai. Vertindamas šiuos argumentus, teismas atsižvelgia į tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama ne tik absoliutaus atsidalinimo, kai apskritai nebelieka bendrosios dalinės nuosavybės, bet ir santykinio atsidalinimo galimybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad iš bendrosios nuosavybės gali būti atidalijama vieno bendraturčio dalis, tokiu atveju sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 24 punktas). Teismo vertinimu, šie išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, o santykinis atsidalijimas yra galimas ir tais atvejais, kai bendraturtis siekia atsidalinti tik dalį jam priklausančio žemės sklypo, nes ir tokiu atveju yra pasiekiamas esminis atsidalinimo tikslas – sumažinamas bendrosios dalinės nuosavybės kiekis ir palengvinamas savininko teisių į daiktą įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, vien ta aplinkybė, jog pagal ieškovo siūlomą atidalijimo būdą bendraturčių teisiniai santykiai nesibaigtų šiuo atveju nepaneigia ieškovo atsidalinimo teisės, juolab, kad ieškovas yra žemės sklype Nr. 436-1 esančių statinių bendraturtis, todėl tai riboja absoliutaus žemės sklypo atsidalinimo galimybę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovų atstovas iš esmės nebeginčijo ieškovo teisės atsidalinti tik dalį šalims priklausančio sklypo.

21. Esminis atsakovų nesutikimas dėl ieškovo reikalavimo atidalinti sklypą yra grindžiamas tuo, kad atsidalindamas sklypo dalį, ieškovas kartu siekia nustatyti servitutus sklypo bendro naudojimo dalyje C, kuri po atidalinimo būtu sklypo Nr. 436-1 dalis. Atsakovų teigimu, tokiu atveju būtų atimta jų galimybė naudotis įvažiavimu į kiemą bei iš esmės sumažintos galimybės laikyti jame transporto priemones. Vertindamas šiuos argumentus, teismas pažymi, kad ieškovo pateiktame Projekte yra pateikti tik projektiniai siūlymai, kaip turėtų būti sprendžiamas patekimo ir komunikacijų įvedimo į suformuotą žemės sklypą Nr. 436-2 klausimas, tačiau minėtas Projektas savaime nereiškia servituto nustatymo. Pažymėtina, kad pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Vadinasi, net ir atidalijus žemės sklypą, atsakovai savo nesutikimą ir teisėtus interesus, susijusius su jų sklype esančiu įvažiavimu, gali ginti ginčydami ieškovo reikalavimą dėl servituto nustatymo ir įrodinėdami, kad susisiekimui su sklypu servitutas nėra būtinas ar nėra kitų įstatyme numatytų servituto nustatymo sąlygų, o ne apskritai ginčydami ieškovo teisę atsidalinti. Dėl to vien Projekte numatyti pasiūlymai dėl servitutų nustatymo savaime nepažeidžia atsakovų teisių, nes Projektas nėra šių servitutų nustatymo teisinis pagrindas. Šią teismo išvadą iš esmės patvirtina ir teismo posėdyje kaip liudytojo apklausto Projektą rengusio K. B. paaiškinimai, jog pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles į kiekvieną žemės sklypą turi būti numatytas įvažiavimas, todėl ir buvo suprojektuoti servitutai tokiai galimybei užtikrinti. Liudytojas taip pat patvirtino, kad jo Projekte servitutas yra tik suprojektuotas, bet nustatytas jis gali būti tik notaro patvirtinta bendraturčių sutartimi arba teismo sprendimu, jeigu bendraturčiai nesutaria. Taigi šiuo atveju atsakovų argumentai nepagrindžia, kad pats ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies atidalijimas iš bendro sklypo pažeistų ar iš esmės suvaržytų atsakovų teises ir teisėtus interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš atsakovų ir trečiojo asmens teiktų paaiškinimų matyti, kad iš esmės jie neprieštarautų atidalinimui, jeigu po to nebūtų nustatytas servitutas jų sklype.

Dėl servitutų nustatymo

26. Šiame kontekste pirmiausia yra aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje pažymėtina, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, tiek nustatomas, tiek dėl jo pabaigos sprendžiama pagal civilinės teisės normas. Teritorijų planavimo dokumentuose gali būti suprojektuojamas kelias servitutui nustatyti, tačiau servitutas nustatomas tik įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimu, o įstatymo nurodytais atvejais – administraciniu aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 23 punktas). Kai teisme priimamas sprendimas dėl servituto nustatymo, tai yra įvertinami šalių interesai ir aplinkybės, kurios yra svarbios servituto dydžiui. Jos gali sutapti, bet gali ir nesutapti su ta aplinkybių visuma, kuri yra įvertinama ir yra svarbi tvirtinant teritorinio planavimo dokumentus su siūlymais dėl servituto nustatymo. Atitinkamai siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų teritorinio planavimo dokumentuose nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui, nors juose gali būti tam tikrų duomenų apie servituto būtinumą ar jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 40 punktas).

27. Atsižvelgiant į paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vien ieškovo pateiktame Projekte numatyti (suprojektuoti) servitutai savaime nepagrindžia jo nustatymo būtinumo, todėl reikalaudamas servitutų nustatymo teismo sprendimu, ieškovas turi procesinę pareigą įrodyti visas servitutams nustatyti būtinas sąlygas, o nagrinėdamas šį ieškinio reikalavimą teismas remiasi servituto nustatymą reglamentuojančiomis CK normomis bei teismų formuojama jų aiškinimo ir taikymo praktika.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių į šį nekilnojamąjį daiktą apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015). Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021, 23 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju išklausęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus bei ištyręs kitus byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog šioje byloje egzistuoja objektyvi būtinybė nustatyti ieškovo prašomus servitutus.

30. Visų pirma, byloje esančiame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje pavaizduotas 40,54 m ilgio ir 4,5 m pločio servitutas yra suprojektuotas sklype Nr. 436-1, kuris po atidalinimo ir toliau ieškovui bei atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir ribojasi su ieškovui atidalinamu žemės sklypu Nr. 436-2. Pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką ši žemės sklypo dalis, kuri plane pažymėta C, yra naudojama bendrai visų bendraturčių, įskaitant ir ieškovą. Tai reiškia, kad tiek šiuo metu, tiek ir po žemės sklypo atidalinimo, ieškovas (kartu su bendraturčiais) nuosavybės teise valdo žemės sklypo dalį, kuriai yra prašoma nustatyti ieškinyje nurodytus servitutus. Vadinasi, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į sklypo Nr. 436-1 dalį, ieškovas gali patekti į atidalintą ir jam nuosavybės teise priklausantį sklypą Nr. 436-2. Be to, ieškovas, suderinęs su kitais bendraturčiais, turi teisę, esant poreikiui, savo nuosavybę naudoti komunikacijoms į kitą sklypą tiesti ir jas aptarnauti. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu ieškovui yra (būtų) kliudoma naudotis jo turima nuosavybe, ieškovas turėtų teisę savo pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti įstatyme numatytais savininko teisių gynybos būdais. Kadangi ieškovas, būdamas sklypo Nr. 436-1 bendraturtis ir turėdamas teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu nustatytą teisę naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje prašoma nustatyti servitutą, ir šiuo metu gali patekti į savo sklypą naudodamasis savo nuosavybe, nėra jokio pagrindo išvadai, kad nenustačius prašomų servitutų, ieškovas negalėtų patekti į savo sklypą ir, esant poreikiui, tiesti į jį atitinkamas komunikacijas. Pažymėtina, kad ieškovas šioje byloje nepagrindė ir neįrodė, kokias papildomas teises jam suteiktų servitutų nustatymas, kurių jam nesuteikia jo turima nuosavybės teisė. Aptartos aplinkybės paneigia servitutų būtinumą, kaip vieną iš būtinųjų servituto nustatymo sąlygų. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad įvertinus tai, jog servitutu nustatomos teisės į svetimą daiktą (CK 4.111 straipsnis), tai bendrosios dalinės nuosavybės atveju teisės naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis įgyvendinimui servitutas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007).

31. Antra, kaip minėta anksčiau, ieškovas kartu su atsakovais ir po atidalinimo lieka žemės sklypo Nr. 436-1 bendraturtis, todėl teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad žemės sklypas, kuriame ieškiniu prašoma nustatyti servitutus, ieškovui negali būti laikomas svetimu nekilnojamuoju daiktu CK 4.111 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Šiuo aspektu aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad nustačius kiekvieno bendraturčio dalį į žemės sklypą ir naudojimo juo tvarką, nuosavybės bendrumas nesikeičia. Tai reiškia, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą, nors atrodytų, kad bendrumas išnyksta, nustačius dalis nuosavybėje ir naudojimosi jomis tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007). Vadinasi, nustačius ieškinyje nurodytus servitutus, ieškovas tuo pačiu metu būtų tiek viešpataujančio (Nr. 436-2), tiek tarnaujančiu tampančio daikto (Nr. 436-1) savininkas. Pažymėtina, kad asmeniui tapus ir tarnaujančio, ir viešpataujančio daikto savininku, servitutas baigiasi CK 4.132 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ši aplinkybė, t. y. ieškovo buvimas tiek tarnaujančio, tiek viešpataujančio daikto savininku, teismo nuomone, šioje situacijoje iš esmės paneigia servituto nustatymo galimybę.

32. Trečia, viena iš būtinųjų sąlygų servitutui nustatyti teismo sprendimu yra savininkų nesutarimas. Nagrinėjamu atveju atsakovė S. Š. teismo posėdžio metu nurodė ir patvirtino, kad ji neprieštarauja, jog ieškovas, esant poreikiui, tiestų inžinerines komunikacijas šalių bendro naudojimo žemės sklypo dalyje. Savo ruožtu teikdamas paaiškinimus teisme ieškovas V. R. nurodė, kad šiuo metu jis jokių komunikacijų į savo sklypą tiesti nesirengia ir konkrečių planų dėl to neturi. Vadinasi, byloje nėra įrodyta, kad tarp šalių šiuo metu apskritai yra kilęs ginčas dėl požeminių ir (ar) antžeminių komunikacijų įrengimo žemės sklype ir kad ieškovui yra trukdoma tokias komunikacijas įrengti. Nesant realaus šalių ginčo dėl inžinerinės infrastruktūros tiesimo, nėra pagrindo nustatyti atitinkamą servitutą. Kartu teismas pažymi ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog servitutų nustatymas ieškovui galbūt palengvintų komunikacijų įrengimo procesą, leistų išvengti šio klausimo derinimo su bendraturčiais, atitinkamų leidimų gavimo ir pan., savaime nepagrindžia servituto būtinumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).

33. Atsižvelgdamas į visumą anksčiau aptartų argumentų, teismas daro išvadą, jog šioje byloje ieškovas neįrodė, kad ieškiniu reikalaujamų servitutų nustatymas jam su kitais bendraturčiais priklausančiame žemės sklype yra objektyviai būtinas, o jų nenustačius, ieškovas neturėtų realios galimybės tinkamai naudotis savo nuosavybe. Kadangi servituto nustatymas reiškia kito asmens nuosavybės teisės suvaržymą ir dėl to gali būti taikomas kaip kraštutinė priemonė tik tais atvejais, kai nėra kitų galimybių įgyvendinti savo nuosavybės teisę, o tokių aplinkybių ieškovas šioje byloje neįrodė, ieškiniu reikalaujamų servitutų nustatymas būtų perteklinis ir neproporcingas atsakovų nuosavybės teisės suvaržymas. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl servitutų nustatymo atmetamas.

Dėl teismo sprendimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo

34. Priešieškiniu atsakovai reiškia ieškovui reikalavimą dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos pakeitimo, juo prašoma pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2023 m. sausio 17 d. matininko O. Š. parengtą žemės sklypo planą.

35. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), todėl, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009, 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005). Tačiau nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys.

37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptarti šie tvarkos nustatymo kriterijai: teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo ir kiti. Tačiau šie kriterijai taikomi tik juridiniams faktams, kurie atsirado po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, priėmimo, t. y. teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimas turi būti pagrįstas objektyvia būtinybe, kuri atsirado po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo. Priešingu atveju būtų pažeistas galiojančio teismo sprendimo res judicata principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010).

38. Atsižvelgiant į paminėtus išaiškinimus, darytina išvada, kad šioje byloje reikalaudami keisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovai turėjo procesinę pareigą įrodyti objektyvią jau nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo būtinybę, t. y. kad dėl pasikeitusių aplinkybių atsirado pagrindas pakeisti ankstesniu teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką. Be to, atsakovai taip pat privalėjo įrodyti, kad jų siūloma tvarka atitinka teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus (CPK 178 straipsnis).

39. Nagrinėjamu atveju naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka buvo nustatyta Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-789-474/2014. Minėtu teismo sprendimu naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2014 m. balandžio 17 d. parengtą planą Nr. 2, pagal kurį atsakovai S. Š. ir L. R. kartu naudojasi 652 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta B (mėlyna spalva), ieškovas naudojasi 772 kv. m. ploto sklypo dalimi, plane pažymėta A (raudona spalva), o 579 kv. m. ploto sklypo dalimi, plane pažymėta C (žalia spalva), šalys naudojasi bendrai (prijungta civilinė byla Nr. 2-789-474/2014, b. l. 40).

40. Prašydami pakeisti ankstesniu teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovai pateikė 2023 m. sausio 17 d. matininko O. Š. parengtą žemės sklypo planą (patikslintą). Pagal šį planą ieškovui V. R. ir toliau siūloma palikti asmeniškai naudoti 772 kv. m. ploto sklypo dalį, plane pažymėtą A, atsakovams S. Š. ir L. R. ir toliau siūloma palikti naudoti 652 kv. m. ploto sklypo dalį, plane pažymėtą B, t. y. plane A ir B pažymėtų sklypo dalių naudotojai, ribos ir plotai, lyginant su ankstesniu teismo sprendimu, nėra keičiami. Pateiktame plane šiuo metu esamoje bendro naudojimo sklypo dalyje C yra išskiriamos penkios atskiros sklypo dalys, t. y. P1 (12,5 kv. m.), P2 (12,5 kv. m.), P3 (12,5 kv. m.), P4 (12,5 kv. m.) ir P5 (12,5 kv. m.), kurias atitinkamai prašoma paskirstyti tarp bendraturčių, ieškovui V. R. paskiriant asmeniškai naudoti sklypo dalis, pažymėtas P1 ir P2, atsakovei S. Š. – P3 ir P4, o atsakovui L. R. – P5, atitinkamai bendro naudojimo plotą C sumažinant iki 516,5 kv. m., tačiau išorines šios dalies ribas paliekant nepakeistas. Atsakovai įrodinėja, kad tarp bendraturčių kyla nesutarimų dėl transporto priemonių parkavimo bendro naudojimo žemės sklypo dalyje C, todėl, atsakovų teigimu, egzistuoja objektyvus poreikis kiekvienam iš bendraturčių priskirti asmeniškai naudoti atitinkamas sklypo dalis, pažymėtas P1, P2, P3, P4, P5, kuriose būtų statomos transporto priemonės.

41. Visų pirma, kaip minėta anksčiau, atsakovai šioje byloje pirmiausia turėjo įrodyti, kad po Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo priėmimo atsirado naujų juridinių faktų, kurie lemia objektyvų poreikį pakeisti teismo nustatytą naudojimosi sklypu tvarką. Pažymėtina, kad juridiniais faktais laikomi įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Pavyzdžiui, poreikis keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką gali atsirasti dėl tam tikrų statinių nugriovimo atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvarką ir dėl to atsiradus būtinybei patekti į juos kitiems bendraturčiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

43. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-789-474/2014 medžiagos matyti, kad spręsdamas klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas vertino abiejų šalių pateiktus planus ir pripažino, kad UAB „Kartografiniai projektai“ 2014 m. balandžio 17 d. parengtas planas Nr. 2 atitinka teismų praktikoje suformuotus kriterijus ir bendraturčių teisėtų interesų nepažeidžia. Nors naudojimosi sklypu tvarka nustatyta 2014 metais, t. y. prieš 9 metus, tačiau klausimą dėl automobilių stovėjimo vietų iškėlė ir reikalavimą keisti naudojimo tvarką atsakovai pareiškė tik 2023 metais, kai teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Visa tai leidžia manyti, kad 9 metus teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrino tinkamą bendrosios nuosavybės naudojimą. Byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti šią tvarką atsakovų siūlomu būdu.

44. Antra, teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovai iš esmės siekia suformuoti penkias transporto priemonių stovėjimo vietas šalims priklausančioje sklypo dalyje, kuri šiuo metu naudojama bendrai visų bendraturčių. Teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu (posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 19 min. 10 s.) atsakovų atstovas nurodė, kad formuluojant priešieškinio reikalavimą buvo padarytas rašymo apsirikimas, t. y. nenurodyta sklypo dalių P1, P2, P3, P4, P5 paskirtis, nes atsakovai prašo nustatyti, kad žemės sklypo dalys, pažymėtos indeksais nuo P1 iki P5, yra transporto priemonių stovėjimo vietos. Taigi atsakovų siekiamas materialinis teisinis rezultatas šioje byloje yra 5 transporto priemonių stovėjimo vietų sukūrimas ginčo žemės sklype.

45. Pažymėtina, kad išspręsdamas CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatytą bendraturčių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, teismas nustato, kokiomis konkrečiomis žemės sklypo dalimis asmeniškai naudosis kiekvienas bendraturtis bei kuriomis atitinkamo sklypo dalimis bendraturčiai ir toliau naudosis bendrai, nurodydamas atitinkamų sklypo dalių dydį ir aiškiai apibrėžtą jų vietą. Teismas nenustato ir nesprendžia klausimo dėl atitinkamos žemės sklypo dalies naudojimo tikslo, paskirties ir būdo. Kitaip tariant, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, teismas nurodo, kuris bendraturtis ir kokio dydžio sklypo dalimi turi teisę naudotis, tačiau nenurodo ir nenustato, kaip atitinkama sklypo dalis turi būti naudojama ir kokios konkrečiai savininko teisės šioje sklypo dalyje gali būti įgyvendinamos. Teismų praktikoje pažymima, kad naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Vadinasi, kiekvienas bendraturtis jam priskirta žemės sklypo dalimi naudojasi savo nuožiūra, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir kitų bendraturčių teisių. Dėl šios priežasties atsakovų reikalavimas nustatyti, kad žemės sklypo dalys, plane pažymėtos indeksais nuo P1 iki P5, yra transporto priemonių stovėjimo vietos, nepagrįstai susiaurintų savininko teisių turinį vien tik iki teisės atitinkamoje sklypo dalyje statyti automobilį, nors jokie teisės aktai šiuo atveju nenumato bendraturčių pareigos jų žemės sklype įrengti penkias transporto priemonių stovėjimo vietas. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, atsakovų siūlomos tvarkos nustatymas reikštų nepagrįstą nuosavybės teisės varžymą ir savininko teisės naudoti nuosavybę savo nuožiūra apribojimą. Be to, vien atskirų žemės sklypo dalių išskyrimas, kuriose atsakovai siūlo statyti transporto priemones, savaime nepanaikintų kiekvieno bendraturčio teisės naudotis likusia 516,5 kv. m ploto sklypo dalimi C, įskaitant ir teisės joje statyti transporto priemones. Vadinasi, atsakovų siūloma tvarka ne tik neišspręstų esamų konfliktų, bet gali lemti ir naujų konfliktinių situaciją atsiradimą.

46. Trečia, teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai teisė nustatyti naudojimosi daiktu tvarką kaip vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų jau įgyvendinta, savininko teisės nebus pažeistos, atsisakius keisti jau nustatytą naudojimosi tvarką, jei naujai siūloma tvarka neracionali ir įtvirtinanti neprotingą, neefektyvų daikto naudojimą. Nagrinėjamu atveju atsakovų pateiktame plane siūloma išskirti penkias atskiras ir sąlyginai izoliuotas sklypo dalis, kurių vienos plotas 12,5 kv. m., ir jas paskirstyti visiems bendraturčiams. Pažymėtina, kad toks sklypo dalių išskyrimas gali apsunkinti atsakovų siūlomos naudojimo tvarkos realų įgyvendinimą ir kontrolę, sukelti sunkumų natūroje atskiriant asmeninio ir bendro naudojimo žemės ribas, o kartu ir lemti naujų ginčų atsiradimą. Be to, ieškovui siūlomos paskirti naudoti sklypo dalys, plane pažymėtos P1 ir P2, yra sklypo dalyje, kuri reikalinga patekti į ieškovui atidalinamą žemės sklypą, todėl akivaizdu, kad tokiu atveju ieškovas neturėtų realios galimybės naudoti šios žemės sklypo dalies transporto priemonėms laikyti, kartu neapribodamas patekimo į jo žemės sklypą galimybės. Be to, pagal atsakovų siūlomą jiems naudoti priskirtiną P3 – P5 dalių išdėstymą būtų apribotos ieškovo galimybės naudotis likusia bendro naudojimo sklypo dalimi C, esančia tarp ūkinio pastato ir 2023 m. sausio 17 d. O. Š. plane pažymėtų taškų 30, 31, 39, 40. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovų siūloma tvarka neužtikrintų racionalaus ir efektyvaus žemės sklypo naudojimo.

47. Apibendrindamas aukščiau nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovai šioje byloje neįrodė, jog yra susidariusios išskirtinės aplinkybės ar atsiradę nauji juridiniai faktai, lemiantys objektyvų poreikį keisti 2014 m. gruodžio 18 d. teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką jų siūlomu būdu. Be to, atsakovų siūlomos naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymas nepagrįstai suvaržytų bendraturčių teisę naudotis nuosavybe savo nuožiūra, neužtikrintų racionalaus ir efektyvaus žemės sklypo naudojimo ir gali sudaryti prielaidas dar didesniems šalių konfliktams. Esant šioms aplinkybėms, atsakovų priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

49. Šioje byloje ieškovas V. R. patyrė 3 594,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 200 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, 3 388 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 6,49 Eur už VĮ „Registrų centras“ paslaugas gaunant registro duomenis. Atsakovė S. Š. pateikė įrodymus apie šioje byloje patirtas 2 500 Eur išlaidas advokato ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, taip pat sumokėjo 105 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, iš viso atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 605 Eur.

50. Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, ieškinio ir priešieškinio forma šalių pareikštus reikalavimus, šalių atstovų teiktų procesinių dokumentų kiekį, jų pobūdį, atstovų dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismas pripažįsta, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos atstovų pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir šioje byloje nelaikytinos per didelėmis. Be to, vertinant patirtų atstovavimo išlaidų visumą, nėra pagrindo pripažinti, jog jos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytus maksimalius dydžius.

51. Ieškovas byloje pareiškė du neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl turto atidalijimo ir servitutų nustatymo. Atsakovai pareiškė vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos pakeitimo. Šiuo teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atmesti reikalavimai dėl servitutų nustatymo bei naudojimo tvarkos pakeitimo. Vadinasi, ieškovo naudai išspręsti du reikalavimai, t. y. patenkintas ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo ir atmestas atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl naudojimo tvarkos pakeitimo, tuo tarpu atsakovų naudai išspręstas vienas reikalavimas, t. y. atmestas ieškinio reikalavimas dėl servitutų nustatymo.

52. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad skirstant bylinėjimosi išlaidas, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovo naudai lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 66 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2 372 Eur. Atsakovės S. Š. naudai iš ieškovo priteistina 33 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 860 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Atidalinti 0,2003 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal K. B. 2022 m. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Fformavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą:

1) 0,772 ha ploto žemės sklypas, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas indeksu Nr. 436-2, asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovui V. R.;

2) 0,1231 ha ploto žemės sklypas, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas indeksu Nr. 436-1, bendrosios dalinės nuosavybes teise atitenka atsakovams S. Š. (664/1231 dalys), L. R. (313/1231 dalys) ir ieškovui V. R. (254/1231 dalys).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui V. R. iš atsakovų S. Š. ir L. R., atstovaujamo globėjos S. Š., po 1 186 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei S. Š. iš ieškovo V. R. 860 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją nusiųsti VĮ „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.