Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui N. P., institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams pritesimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. P. nepavykus įteikti procesinių dokumentų (b.l. 23-24), buvo paskelbta jo paieška (b.l. 35, 39-42). Nutraukus paiešką, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Nepavykus tinkamai atsakovui pranešti apie teismo posėdžius, buvo pakartotinai paskelbta jo paieška (b.l. 54).

Atsakovas 2012-01-17 parengiamojo posėdžio metu sutiko nutraukti santuoką su ieškove, neigdamas kad santuoka iširo vien dėl jo kaltės. Atsakovas teigė, kad yra abipusė šalių kaltė. Posėdžio metu atsakovas nesutiko su įsiskolinimo dydžiu (b.l. 64-65), tačiau išreiškė norą bylą užbaigti bendru sutarimu. Teismas sudarė šalims galimybę ginčą užbaigti bendru sutarimu, tačiau šalys tokia galimybe nepasinaudojo, Atsakovui neatvykus į kitus teismo posėdžius ir paskelbus pakartotinę jo paiešką, po kurios apie posėdžius jam buvo pranešta tinkamai, byla užbaigta nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (b.l. 88, 116-118).

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė O. P. patikslino ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad atsisako reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir mažina prašomo išlaikymo dydį iki 500 Lt. kiekvienam vaikui. Papildomi paaiškino, kad šalių santykiai atšalo kai atsakovas sužinojo, jog ji laukiasi dvynių. Atsakovas pradėjo nuolat vartoti alkoholį, taip pat naudojo smurtą jos atžvilgiu ir gimusiomis mergaitėmis visiškai nesirūpino, jų nepripažino. Su atsakovu negyvena ilgą laiką ir dėl santuokos iširimo kaltu laiko tik atsakovą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į posėdį neatvyko, nors apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gavus prašymą, bylą išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 113-114).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Įstatyme numatytos lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos, kurių pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiant pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Suformuotoje teismų praktikoje pažymėta, kad nustatant priežastis lėmusias santuokos iširimą, būtina atsižvelgti ir į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Įstatymas kito sutuoktinio kaltę apibrėžia kaip sutuoktinio esminį savo pareigų, numatytų LR CK Trečiojoje knygoje, nesilaikymą, ir preziumuoja, jog santuoka laikytina iširusia dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 2 d. ir 3 d.).

Ieškovė grįsdama atsakovo kaltę teigia, kad jis nesirūpino šeima, neišlaikė šeimos materialiai, piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo smurtą prieš ieškovę ir todėl jie daugiau nei vienerius metus kartu negyvena. Atsakovo teigimu dėl šeimos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Teismas, išklausęs ieškovės bei jos atstovės paaiškinimų bei įvertinęs atsakovo išdėstytą poziciją konstatuoja, kad šalių šeima faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui ieškovė nepateikė neginčytinų įrodymų, galinčių patvirtinti jos nurodytas aplinkybes dėl atsakovo panaudoto smurto bei įrodymų, patvirtinančių atsakovo priklausomybę nuo alkoholio ar tokio medicininio gydymo taikymo būtinybę. Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad jei tarp šalių ir kildavo nesutarimai, jie nebuvo smurtinio pobūdžio (ieškovė tokių įrodymų nepateikė), todėl nėra pagrindo vienpusiškai teigti, kad tik atsakovas yra kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Teismui akivaizdu, kad šalys nebelaiko šeimos vertybe ir nesistengia jos išsaugoti, nemato ir neturi tikslo bendrai gyventi, yra susvetimėjusios, nebepuoselėjančios šeiminių ryšių, nesiekia abipusio supratimo, darnos, sutuoktiniai nebėra lojalūs vienas kitam, jų santykiuose nebeliko abipusio moralinio palaikymo, jie nesiekia tarpusavio supratimo, neieško kompromisų ar kitų tinkamų būdų išsaugoti šeimą ir toks šalių elgesys parodo, kad jų gyvenimas santuokoje negalimas. Darytina išvada, kad toks šalių elgesys faktiškai sugriovė šeimos santykius, o konstatavus, kad LR CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalių prezumpcija paneigta, ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės yra nepagrįstas ir netenkintinas, akcentuojant jog šalys šiuo metu kartu negyvena, santuokos išsaugoti nebenori ir ji nebegali būti išsaugota. Byloje nustatyti LR CK 3.53 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti santuokos nutraukimo pagrindai, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl sutuoktinių pavardžių

Nesant esminio ginčo dėl sutuoktinių pavardžių, nutraukus santuoką sutuoktiniams paliktinos santuokinės pavardės: ieškovei – P., atsakovui – P. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečių E. P. ir K. P., gim. 2009-07-03 gyvenamosios vietos nustatymo, nes jos gyvena su mama O. P., kuri jas išlaiko (b.l. 69-79, 92-107). Vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė, kad nepilnamečių gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (CK 3.178 str.) (b.l. 29-34), todėl nutraukus santuoką, nepilnamečių E. P. ir K. P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina O. P. (CK 2.14).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Lietuvos Respublikos teisės aktai bei tarptautinės sutartys įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 str. 1 d.). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.), o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Nustatant išlaikymo dydį, išsiaiškinami nepilnamečio vaiko poreikiai, būtinos vaiko vystymosi sąlygos, jas įvertinant pinigine išraiška ir atsižvelgus į tėvų turtinę padėtį, priteistinas išlaikymas iš tėvų proporcingas jų turtinei padėčiai, nes tokia išlaikymo dydžio priteisimo tvarka labiausiai atitiks vaiko interesus ir užtikrins jo būtinų poreikių patenkinimą, atitinkamai paskirstant mokėtino išlaikymo dydį tarp tėvų.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi vieningos praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 6.461 str. 2 d.) (Lietuvos A. T. senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ Lietuvos A. T. 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-216/2006 ir kt.). Visais atvejais vieno MMA, t.y. dabartiniu metu 800 Lt, dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas.

Ieškovė prašo priteisti nepilnamečių dukrų išlaikymui po 500 Lt. kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke šalių vardu nėra įregistruotų nekilnojamųjų daiktų (b.l. 25-28). Ieškovės pajamas sudaro apie 406 Lt. per mėnesį (b.l. 29-32, 112). Byloje turimi duomenys rodo, kad ieškovės O. P. turtinė padėtis nėra gera. Teismas neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas. Duomenų, kad šalys būtų nesveikos ir negalėtų dirbti, ar dėl kitų svarbių priežasčių negalėtų tinkamai vykdyti savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką ieškovės reikalavimas yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui priteistina po 450 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-03-10 iki vaikų pilnametystės (LR CK 3.192 str. 2 d., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Teismo nuomone, toks priteisto išlaikymo dydis nepažeis atsakovo teisių ir nebus jam nepakeliama našta. Ieškovei atsisakius reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, pastarajam iš esmės nesutinkant su tokiu reikalavimu, ieškovei nepagrindus įsiskolinimo dydžio, teismas tenkina ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys nereiškia reikalavimo dėl tarpusavio išlaikymo.

Dėl turtinių reikalavimų

Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįsigijo (b.l. 8-9), todėl tokio turto padalinimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl kreditinių įsipareigojimų.

Duomenų, kad šalys turi kitų kreditinių įsipareigojimų teismas neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 324 Lt žyminio mokesčio (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 450 Lt per mėnesį) nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.) ir pagal 2010-11-08 sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. (1.7.)-S-2879-10, bei 38,08 Lt teismo pašto išlaidų, iš viso – 362,08 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60-3.63, 3.66-3.69, 3.127, 3.169-3.170, 3.174, 3.178. 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.208 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186-187, 197, 250, 259, 263, 268-270, 279, 376 str. 3 d. ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti 2009 gegužės 2 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje O. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įrašo Nr. 1277, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką šalims paliktinos santuokinės pavardės ieškovei – P., atsakovui - P.

Šalių santuokoje 2009 m. liepos 3 d. gimusių E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. P., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina O. P. a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo N. P., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. P., a.k(duomenys neskelbtini), išlaikymui po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2011-03-10, iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšomis disponuos uzufrukto teise ieškovė O. P. a.k. (duomenys neskelbtini).

Šalys vienas kitam nereiškia reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys santuokos metu bendro nekilnojamojo turto neįgijo.

Šalys santuokos nutraukimo metu kreditinių įsipareigojimų neturi.

Priteisti iš atsakovo N. P., (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 362,08 Lt (tris šimtus šešiasdešimt du litus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, turtinėms šalių teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukelia nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-03-10.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 4 apylinkės teismą.