Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), našlė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke - pardavėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, 286 straipsnyje,

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – laisvės atėmimu 1 metams 17 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje, atlyginti padarytą žalą;

2) 2009 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-07, nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir 17 MGL dydžio bauda;

3) 2009 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64, 65 straipsniais, subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-07 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 17 MGL dydžio bauda.

2009 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-01-21 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-01-28 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams 15 dienų ir 15 MGL dydžio bauda.

2012 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-09-30, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba nenutraukti registravimosi darbo biržoje, tęsti mokslą;

6) 2015 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

7) 2016 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

2016 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-22 nuosprendis pakeistas, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams;

8) 2016 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-08 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

9) 2019 m. birželio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 20 parų, bausmę atlikęs;

10) 2020 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 (1) straipsnio 1 dalį – areštu 30 parų, uždraudžiant naudotis specialia teise – 3 metus vairuoti transporto priemones, konfiskuojant 1579 eurus. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. 2019 m. rugpjūčio 3 d. apie 20 val. 50 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,01 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), ir A. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, A. G. siekiant išvengti administracinės atsakomybės už važiavimą UAB „Vilniaus viešasis transportas“ „6G“ maršruto autobusu Nr. 4161 be bilieto, viešoje vietoje, tarp viešojo transporto stotelių „Rudens“, „Šaudykla“, esančių S. Batoro g. 1, 3, Vilnius, vartojo necenzūrinius žodžius ir pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriams A. S. ir B. M., o būtent:

A. G. metė į A. S. šampano butelį, grasino panaudoti fizinį smurtą A. S. atžvilgiu, stumdėsi, tampė A. S. tarnybinę uniformą bei 2 (du) kartus sudavė kumščiu A. S. į veido sritį,

po to, tęsdami nusikalstamą veiką, I. Š. ranka ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų sudavė A. S. į galvos sritį, uždėjo pastarajam gobtuvą ant galvos, ir ji ar A. G., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, sudavė ranka nukentėjusiajam A. S. į veido (nosies) sritį, A. G. nuo A. S. rūbų nuplėšė vaizdo registratorių, o I. Š. prie gyvenamojo namo, esančio S. Batoro g. 3, Vilnius, A. S. vaizdo registratorių išmetė,

po to, tęsdami nusikalstamą veiką, prie SĮ „Susisiekimo paslaugos“ tarnybinio automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), I. Š. tampė B. M. plaukus, bandė įkąsti pastarajai į ranką, o A. G. sudavė kumščiu B. M. ne mažiau kaip 4 (keturis) kartus į galvos sritį, padarydami nukentėjusiajam A. S. nosies srities sumušimą, pasireiškusį kairės landos gleivinės įtrūkimu ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą, padarydami nukentėjusiajai B. M. muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje, poodines kraujosruvas kairio užausio srityje, dešiniame dilbyje ir abiejose blauzdose, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo bendrais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu I. Š. parodė, kad jai tą dieną darbe pranešė, jog bus atleista. Ji jautriai sureagavo, todėl paskambino A. ir paprašė, kad jis atvažiuotų. Po darbo parkinge trise, su A. G. ir bendradarbiu, susitiko, išgėrė šampano. Išgėrusi dvi stiklines šampano, apimta emocijų jau jautėsi apgirtusi. Po to važiavo namo iš pradžių troleibusu, persėdo į 6G autobusą ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Autobusas privažiavo Rudens stotelę ir į autobusą įlipo kontrolieriai, paprašė bilietų. Ji turėjo bilietą, o jųdviejų paprašė išlipti. Ji irgi išlipo kartu. Jie išlipo, pradėjo bartis, nelabai ką ir atsimena, nes buvo girta, A. puolė bėgti, ji paskui jį, kontrolieriai tada su autobusiuku bandė vytis, prie namo sustojo ir A. S. išlipęs pribėgo prie A. ir tempė už jo rankinės. Kas toliau vyko, nelabai atsimena. Atsimena, kad ją įtempė į autobusiuką, barėsi su B. M., vartojo necenzūrinius žodžius, atvažiavo policija ir išvežė į komisariatą. Ji nežinojo, kad A. neturi bilieto, pati būtų nupirkusi. Jie vartojo alkoholį automobilių stovėjimo aikštelėje ir viešajame transporte. Viešajame transporte buvo žmonių, buvo vakaras, dienos pabaiga, žmonės važiavo iš darbų. Neprisimena, ar sudavė A. S. į galvą. Ji prašė, kad jie nesimuštų, gali būti, kad uždėjo jam ant galvos kapišoną. Buvo smarkiai apgirtusi, iš inercijos galėjo taip pasielgti. Prisimena, kad kontrolieriai turėjo vaizdo registratorių, daugiau nieko neprisimena. Gali būti, kad pagriebė jį ir užmetė ant stogo, buvo smarkiai išgėrusi. B. M. įkando ir tempė už plaukų, vadino necenzūriniais žodžiais. Dėl girtumo visko neprisimena. Neatsimena, kad būtų turėjusi rankose vaizdo registratorių, daug laiko praėjo, jeigu ikiteisminio tyrimo metu taip sakė ir taip yra parašyta, reiškia, kad taip ir buvo. A. G. smurtauti ir nuplėšti kamerą ji neskatino. Jeigu tai girdisi įrašuose, tai reiškia, kad taip ir buvo. Praėjo daug laiko. Jeigu parašyta, reiškia, kad nukentėjusieji buvo įvykio metu sužaloti, jeigu jau ir nedarbingumą turėjo. Patvirtina savo parodymus. Dėl susijaudinimo negali pasakyti, kaip viskas vyko. Blogai vertina savo elgesį, labai gailisi, tai pamoka visam gyvenimui. Sudarė taikos sutartį su nukentėjusiaisiais, sutarė mokėti kiekvieną mėnesį sutartą sumą. Vilniaus teritorinei ligonių kasai sumokėjo visą sumą, o Socialinio draudimo fondui sumokėjo dalį, jos atlyginimas nėra didelis, sunku vienai.

Teisiamojo posėdžio metu A. G. parodė, kad gėrė alkoholį automobilių stovėjimo aikštelėje prie I. darbo. Kai važiavo su I. 6G autobusu, pavažiavo 6–7 stoteles, kai į autobusą įlipo trys kontrolieriai. Kontrolieriai buvo su uniformomis, suprato, kad tai kontrolieriai. Jis neturėjo bilieto, sugyventinė turėjo, kontrolierius liepė pateikti dokumentus, jis jų nepateikė ir išeidamas pradėjau bėgti, kad išvengtų atsakomybės. Jį kontrolierius A. S. puolė vytis, nubėgus apie 100-150 metrų, čiupo už rankinuko. Jis (A. G.) liepė du kartus paleisti, bet kontrolierius tempė, kad eitų su juo. Jis priešinosi, buvo išgėręs ir taip gavosi, kad sudavė kontrolieriui kelis kartus. Nori už tai atsiprašyti. Po to pribėgo I. ir sakė paleisti jį (A. G.), tačiau kontrolierius vis tiek laikė už rankinės, bet jis kažkaip ištrūko ir nubėgo, o I. nubėgo į kitą pusę. Atsisukęs pamatė, kad B. M. su savo kolega tempia I. į savo autobusiuką, labai dėl to susinervino, pribėgęs puolė į autobusiuką ir neprisimena, kiek pataikė ir kam. Nežino, ar daug buvo išgėręs, išgėrė du butelius šampano. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, negali pasakyti, ar alkoholis turėjo įtakos tokiam elgesiui. Buvo ne toks ir girtas, viską prisimena ir dar sugebėjo pabėgti. Gal iškrito tas šampano butelis, bėgdamas gal pametė. Gal ir grasino fiziniu smurtu. Keikėsi. A. S. tampė jį už rankinuko, buvo grumtynės abipusės, buvo paėmęs jam už uniformos. Turbūt sudavė į veidą kumščiu, A. S. blaivus buvo, turbūt geriau viską pamena. Vaizdo registratorių nuplėšė irgi jis (A. G.), taip pat ir sudavė A. S. į nosį. Susistumdymas vyko, gal pats tas registratorius nukrito. Registratorius nukrito ant žemės, jis neperdavė jo I., kad ji jį išmestų. Susistumdymas vyko prie namo, toliau nuo stotelės. Nežino, kaip vaizdo registratorius atsidūrė I. rankose, galbūt ji jį pakėlė, jis nematė. A. S. sako, kad I. jį ant stogo užmetė, tai kaip ji dar sugebėjo taip. Nematė, ar I. sudavė A. S. į galvą, nebuvo laiko stebėti. A. S. autobusiuku norėjo jį pasivyti. Pamatęs, kad iš autobusiuko iššoko B. su kolega ir pradėjo tampyti I., susinervino ir bėgo jos vaduoti. Vienas iš kontrolierių papurškė dujomis, jis (A. G.) tuomet mojavo rankomis ir turbūt pataikė B. Neskaičiavo, kiek smūgių jai sudavė. Nežino, gal ir trenkė jai iš nugaros. Gali būti, kad sudavė jai keturis kartus, ji buvo nugriuvusi, tai jis turėjo dar turbūt kažkaip prie jos prieiti. B. buvo automobilyje. Išgėręs buvo, daug laiko praėjo, todėl nelabai ir prisimena visko. I. sėdėjo kontrolierių automobilyje. Jis nematė, ar I. darė ką nors B. M. Neatsimena, kaip atsirado šampanas. Jis viešajame transporte galbūt nevartojo alkoholio. Nežino, kodėl nusprendė pabėgti nuo kontrolierių, gal kad nereikėtų mokėti baudos, bauda 16 eurų. Priešinosi A. S., nes jis nepaprašė praeiti iki automobilio, o tempė ir suplėšė viršutinius drabužius. Negali pakomentuoti savo veiksmų, nežino, kodėl jo elgesys nesikeičia. Pripažįsta, kad abiejų kontrolierių atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Galbūt jo veiksmams darė įtaką alkoholis. Gailisi dėl savo veiksmų. Priklausomybių neturi, bet kai pavartoja alkoholio, tai taip gaunasi. Kai buvo įvykis, jis tuo metu dirbo, reikia atiduoti paskolas, pragyventi, todėl išvažiavo į Švediją dirbti, kad galėtų nukentėjusiesiems žalą atlyginti. Turi apie 50000 kronų, galėtų būdamas laisvėje sumokėti nukentėjusiesiems. Išvyko, kad galėtų užsidirbti pinigų ir sumokėti visiems. Antrame policijos komisariate sakė, kad bus nemaža suma, jis pagalvojo, kad reikia geriau sumokėti pinigus, kad neskirtų laisvės atėmimo bausmės, todėl išvažiavo į užsienį, juolab, kad Lietuvoje buvo sunkus metas, įmonės užsidarė, o Švedijoje karantinas nebuvo griežtas ir buvo galimybė dirbti. Nesuprato, kad reikia leidimo paprašyti, kad leistų išvykti dirbti.

Motyvuojamoji dalis

2019 m. rugpjūčio 3 d. asmens blaivumo testo duomenimis, kaltinamajai I. Š. nustatytas 2,01 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis.

BK 284 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2014).

BK 286 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu – tyčiniu smūgių sudavimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, taip pat dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį bei grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015 ir kt.). Įstatymų leidėjas šios teisės normos dispozicijoje nenumatė pasekmių atsiradimo, todėl ši veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti fizinį smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, daro išvadą, jog yra įrodyta, kad I. Š. ir A. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 ir 286 straipsniuose. Tiek I. Š., tiek A. G. iš esmės kaltę pripažino, abu nurodė visų aplinkybių nepamenantys, tačiau pripažino visas faktines kaltinime nurodytas aplinkybes, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad buvo išgėrę alkoholio, bevažiuojant 6 „G“ maršruto autobusu įlipo kontrolieriai ir paaiškėjus, kad A. G. važiuoja be bilieto, kontrolieriams pareikalavus eiti su jais, kaltinamasis puolė bėgti, paskui jį – ir kaltinamoji, kontrolierius A. S. nusivijo A. G. ir pačiupęs už rankinuko bandė stabdyti, tačiau A. G. ėmė stumdyti A. S., tampyti už uniformos, sudavė jam 2 kartus kumščiu į veidą, metė šampano butelį, I. Š. taip pat sudavė į galvą, uždėjo ant galvos kapišoną, tuomet A. G. nuplėšė nuo A. S. uniformos vaizdo kamerą ir perdavė I. Š., o ši kamerą numetė ant kažkokio namo stogo; kai A. G. pabėgo, kontrolieriai privažiavo tarnybiniu automobiliu, tempė ją į automobilį, ji priešinosi, tampė kontrolierę už plaukų, bandė įkąsti į ranką, pribėgęs A. G. sudavė ne mažiau 4 kartų nukentėjusiajai kumščiu į galvos sritį. Aplinkybę, kad kaltinamieji viešoje vietoje, matant autobuso keleiviams ir kitiems pašaliniams asmenims, naudodami necenzūrinius žodžius, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomi ir panaudodami fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, t. y. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriams, patvirtina nukentėjusiųjų A. S. ir B. M., liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai; vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti kaltinamųjų neteisėti veiksmai, bei šių įrašų apžiūros duomenys, akivaizdžiai matyti kaltinamųjų neblaivumas; garso įrašai; liudytojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad atvykus pagal iškvietimą matė, jog A. S. iš nosies bėgo kraujas, B. M. buvo praskelta galva, sulaikyta buvo tik I. Š., kuri elgėsi agresyviai, stumdė kontrolierius, į reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, dėl ko buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai. Dėl kaltinamųjų elgesio buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba, sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. Nukentėjusiesiems padarytą sveikatos sutrikdymo faktą patvirtina specialisto išvados, kuriomis nustatyta, kad A. S. padaryta nosies srities sumušimas, pasireiškęs kairės landos gleivinės įtrūkimu ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, o B. M. padaryta muštinė žaizda viršugalvio kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, dešiniame dilbyje ir abiejose blauzdose, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kaltinamieji matė, kad kontrolieriai buvo su uniformomis, A. G. siekė išvengti administracinės atsakomybės, o I. Š. siekė jam padėti, abu veikė aktyviais veiksmais, todėl darytina išvada, kad abu kaltinamieji, pasipriešindami viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, veikė tiesiogine tyčia. Kaip minėta, smurtinius veiksmus atliko viešoje vietoje, dienos metu, matant pašaliniams asmenims, taigi turėjo numatyti, kad tokie veiksmai šokiruos aplinkinius ir taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau tai jiems nebuvo svarbu. Todėl darytina išvada, kad darydami viešosios tvarkos pažeidimą, kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia. Aptarti kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 284 straipsnio ir 286 straipsnio dispoziciją, todėl kvalifikuoti teisingai.

Dėl I. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje buvo gauti kaltinamosios ir jos draugės A. S. prašymai atleisti I. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. I. Š. prašyme nurodoma, kad ji A. S. pažįsta daugiau nei 10 metų, palaiko artimus ryšius, bendrauja šeimomis. A. S. jai yra autoritetas, doro, sąžiningo ir protingo žmogaus pavyzdys. Prašo perduoti ją A. S. atsakomybei, nurodo, kad suvokia savo neapgalvoto poelgio rimtumą ir sunkiai išgyvena šią situaciją. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jos gaunamas uždarbis nėra didelis, ji viena išlaiko du vaikus (vienas iš jų mažametis), dar turi kreditorinių įsipareigojimų (6 t., b. l. 84-85). A. S. prašyme taip pat prašo atleisti I. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant ją (A. S.) laiduotoja. Nurodo pokalbių su I. Š. metu supratusi, kad ji visiškai suvokia savo lengvabūdiško, neatsakingo poelgio rimtumą, todėl yra įsitikinusi, kad pats ikiteisminis tyrimas ir teismas I. Š. yra ir bus rimta gyvenimo pamoka, ateityje ji elgsis apdariai ir protingai, nedarys nusikalstamų veikų. Mano, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, dirba, neteista, nepiktnaudžiauja alkoholiu. Ji su kaltinamąja palaiko draugiškus santykius, pažada daryti jai teigiamą įtaką, kad ji dar rimčiau vertintų savo poelgius ir visus jų galimus padarinius (6 t., b. l. 105-106).

Teisiamojo posėdžio metu A. S. nurodė, kad su I. Š. pažįstamos apie 10 metų, bendrauja, susiskambina ir vaikai jų susitinka. Bendrauja šeimomis. Dėl to, kas įvyko, I. Š. labai pergyvena, būna, kad ir naktimis verkdama paskambina pasikalbėti, labai išgyvena. Ji pati pasakė apie įvykį po kelių dienų. Labai verkė dėl įvykio. I. nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, ji labai greitai apsvaigsta, todėl stipriųjų gėrimų praktiškai nevartoja, nebent per šventes, todėl labai nustebo, kai sužinojo apie įvykį. I. labai blogai pasielgė. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Stengsis, kad ji nedarytų tokių dalykų daugiau.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. Š. anksčiau neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 140), per 1 metus 3 kartus bausta administracine tvarka (2019 m.) užvažiavimą be bilieto, automobilio pastatymo ant vejos, policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, visos paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 143-144), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 147), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (2 t., b. l. 149), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 151), į Respublikinio ligų centro Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ir/ar gydymo (2 t., b. l. 154). Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai, yra paėmusi vartojimo kreditą, yra našlė, augina du vaikus (6 ir 14 metų), mėnesio pajamos 500-600 eurų (6 t., b. l. 86, 93-104). Ji atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sumokėjo dalį padarytos žalos (250 eurų) Sodrai, su nukentėjusiaisiais sudarė taikos sutartis dėl žalos atlyginimo ir atlygino dalį žalos (6 t., b. l. 87-92). Viso proceso metu ji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai lengvina jos atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Vis tik, nors nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, jos vaidmenį, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jai padarė pakankamą poveikį ir I. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, I. Š. padarytos veikos sekė viena po kitos, buvo jungiamos vieningos tyčios – siekiant dėl objektyviai nepaaiškinamų priežasčių A. G. išvengti administracinės atsakomybės, viešoje vietoje ir matant kitiems asmenims, suduodant smūgius ir kitaip priešinantis kontrolieriams, einantiems jiems pavestas viešojo administravimo funkcijas, t. y. skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas padarė ne tik vienu metu laiko atžvilgiu, bet ir siekdama vieno, pagrindinio nusikalstamos veikos tikslo. Todėl darytina išvada, kad nusikalstamos veikos padarytos idealiąją sutaptimi, kas sudaro pagrindą I. Š. laikyti asmeniu, pirmą kartą teisiamu už nusikalstamą veiką, kuriam gali būti taikomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nuostatos.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, A. S. yra pateikusi prašymą perduoti I. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos duomenų matyti, jog A. S. neteista, administracine tvarka nebausta (6 t., b. l. 108, 110). Ji nurodė, kad jos ir I. Š. santykiai yra artimi, jos kartu leidžia laisvalaikį, bendrauja jų vaikai, ji I. Š. yra autoritetas. Teismo įsitikinimu, A. S. charakterizuojantys duomenys, tarp jos ir I. Š. susiklostę santykiai bei jų pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamą poveikį I. Š. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog A. S. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, I. Š. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad laiduotoja šiuo metu dėl karantino nedirba, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato. Įvertinus tai, kad I. Š. įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, jos turtinę padėtį, skirti jai baudžiamojo poveikio priemones netikslinga.

Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl bausmės A. G.

A. G. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Skirdamas A. G. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltinamojo veiksmus bei jų intensyvumą, tai, kad buvo nežymiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, taip pat į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė. A. G. nusikalstamas veikas padarė būdamas 9 kartus teistas, šiuo metu jau teistas 10 kartų (4 t., b. l. 69-103), buvo nusikalstamų veikų iniciatorius, per 5 metus baustas administracine tvarka už smulkią vagystę, važiavimą be bilieto, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, viešosios tvarkos pažeidimą, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (4 t., b. l. 104-111), Lietuvoje nedirba (4 t., b. l. 112-113), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (4 t., b. l. 115), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (4 t., b. l. 117), į Respublikinio ligų centro Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ir/ar gydymo (4 t., b. l. 119).

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, A. G. asmenybę, teismas daro išvadą, jog A. G. už padarytas nusikalstamas veikas turi būti skiriama griežčiausios rūšies bausmė: laisvės atėmimas. Kadangi skiriamos griežčiausios bausmės, jų dydis nustatytinas mažesnis nei straipsnių sankcijose nustatytų bausmių vidurkis. Be to, nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, todėl bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu. Teismui pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodoma, kad priimtų A. G. į darbą krovėjo pareigoms (6 t., b. l. 111), bei darbo sutartis su Švedijos AB „(duomenys neskelbtini)“, duomenys apie uždarbį, iš kurių matyti, kad A. G. buvo įdarbintas nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d., o už 2020 m. spalį jam buvo išmokėta 29 086,00 Švedijos kronų (6 t., b. l. 112-115), tačiau pažymėtina, A. G., žinodamas, kad jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, netgi būdamas supažindintas, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, būdamas anksčiau ne kartą teistas, išvyko į užsienį neinformavęs ikiteisminio tyrimo, pats nesidomėjo ikiteisminio tyrimo eiga, nenurodė savo buvimo vietos, be to, nors teisme deklaravo turintis apie 50 000 kronų (t. y. apie 5000 eurų), o ir išvyko siekdamas uždirbti ir atlyginti žalą, vis tik nei dalies žalos neatlygino, o ir būdamas Švedijoje, nesiėmė jokių veiksmų pradėti atlyginti žalą. Todėl darytina išvada, kad A. G. siekis atlyginti padarytą žalą, priešingai nei I. Š., yra deklaratyvus ir nesudaro pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje, jis šią žalą atlygins greičiau.

Be to, kadangi A. G. nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. baudžiamojo įsakymo (baudžiamosios bylos Nr. e1-697-992/2020) priėmimo, skirtina bausmė bendrintina BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu bei BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio pagrindu (vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai), į bausmės laiką įskaitant atliktą bausmę bei baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikotarpį. Teismas pažymi, kad A. G. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirtas areštas 30 parų, tik įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, konstatuota, kad neatlikta bausmės dalis yra 29 paros arešto. Todėl teismas, bendrindamas bausmes, vertina bausmės dydį kaip 30 parų arešto. Nustatant pridedamos bausmės dalį, įvertintina tai, kad nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), pagal pavojingumą nesiskiria su nagrinėjamos bylos nusikalstamomis veikomis, tačiau skiriasi savo pobūdžiu, anksčiau jau du kartus teistas pagal BK 284 straipsnį, todėl laisvės atėmimo bausmės pridedama arešto bausmės dalis, didesnė negu pusė baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dydžio. Baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtos minėtu baudžiamuoju įsakymu, nebendrinamos ir vykdomos atskirai (BK 73 straipsnio 2 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Pagal pateiktus dokumentus dėl A. G. ekstradicijos nustatyta, kad Europos arešto orderio pagrindu A. G. Kopenhagos policija sulaikė 2020 m. gruodžio 2 d., o suėmimas jam paskirtas 2020 m. gruodžio 3 d. Kopenhagos teismo. Lietuvai A. G. perduotas 2020 m. gruodžio 29 d., kur buvo laikinai sulaikytas, o po to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatytas suėmimo terminas iki 2021 m. kovo 29 d. (4 t., b. l. 186, 5 t., b. l. 1, 10-13, 6 t., b. l. 117-121). Todėl į bausmės laiką įskaitytinas A. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33085-19) naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo; kardomoji priemonė – suėmimas (išskyrus bylą A. G. atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00393-20), įvertinus tai, kad jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Be to, pagal šį straipsnį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (4 dalis). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (5 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (6 dalis). Ir jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (7 dalis).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 178,47 Eur žalos atlyginimo, iš jų: 132,57 Eur dėl B. M. ir 45,90 Eur dėl A. S. gydymo (1 t., b. l. 112-115). Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašė baudžiamąją bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant, nurodė, kad ieškinį palaiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai B. M. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2019 m. rugpjūčio 3 d. buvo suteiktos kompiuterinės tomografijos, neurochirurgo ir priėmimo – skubiosios pagalbos paslaugos, kurių bendra suma – 132,57 Eur, o A. S. – otorinolaringologo ir radiologo paslaugos, kurių bendra suma – 45,90 Eur. Pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad I. Š. 2021 m. sausio 20 d. sumokėjo 178,47 Eur žalos atlyginimą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, todėl procesas šioje dalyje nutrauktinas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1654,40 Eur žalos atlyginimo dėl už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019-08-03 iki 2019-08-13 iš Fondo biudžeto lėšų A. S. paskirtą 475,94 Eur ligos išmoką ir už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019-08-03 iki 2019-09-11 B. M. paskirtą 1178,46 Eur išmoką (1 t., b. l. 132-133). Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašė baudžiamąją bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant, nurodė, kad ieškinį palaiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl įvykio buvo surašytas 2019-08-13 Nelaimingo atsitikimo darbe aktai, nukentėjusiesiems išduoti nedarbingumo pažymėjimai, priimti sprendimai dėl teisės į ligos išmoką bei išmokos perskaičiavimo (1 t., b. l. 134-147). Kadangi ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jis tenkintinas. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad I. Š. dalį padarytos žalos – 250 eurų – atlygino, civiliniam ieškovui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui priteistina likusi suma, t. y. 1404,40 Eur, turtinei žalai atlyginti solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

A. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 55-57). 2021 m. sausio 25 d. A. S. ir I. Š. sudarė taikos sutartį, kuria susitarė, kad neturtinė žala yra 980 eurų, turtinė žala – 20 eurų, ir I. Š. 200 eurų jau sumokėjo sutarties sudarymo dieną, o likusią dalį, t. y. 800 eurų, įsipareigoja sumokėti per 1 metus nuo 2021 m. vasario 1 d., kas mėnesį sumokant po 66,66 euro į A. S. banko sąskaitą.

B. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 67-68). 2021 m. sausio 22 d. B. M. ir I. Š. sudarė taikos sutartį, kuria susitarė, kad neturtinė žala yra 1000 eurų, turtinė žala – 600 eurų, ir I. Š. 200 eurų jau sumokėjo sutarties sudarymo dieną, o likusią dalį, t. y. 1400 eurų, įsipareigoja sumokėti per 6 mėnesius nuo 2021 m. vasario 1 d., kas mėnesį sumokant po 233,33 euro į B. M. banko sąskaitą.

Atsižvelgus į tai, kad šalys susitarė dėl žalos atlyginimo, šie susitarimai tvirtintini, procesas dėl A. S. ir B. M. civilinių ieškinių nutrauktinas (BPK 113 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnis).

DVD-R laikmenos (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais (prisegtos prie 2 ir 5 tomų viršelių) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 286 straipsnyje, perduodant ją A. S. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti A. G. galutinę bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių 20 (dvidešimčiai) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamosios bylos Nr. e1-697-992/2020) A. G. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą 3 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones ir 1579 eurų konfiskavimą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę bei įskaitytą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. vasario 18 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Procesą pagal civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį nutraukti.

Patvirtinti 2021 m. sausio 25 d. A. S. ir I. Š. taikos sutartį, kuria I. Š. įsipareigojo 800 eurų dydžio žalos atlyginimą sumokėti per 1 metus nuo 2021 m. vasario 1 d., kas mėnesį sumokant po 66,66 euro į A. S. banko sąskaitą. Procesą pagal A. S. civilinį ieškinį nutraukti.

Patvirtinti 2021 m. sausio 22 d. B. M. ir I. Š. taikos sutartį, kuria I. Š. įsipareigojo 1400 eurų dydžio žalos atlyginimą sumokėti per 6 mėnesius nuo 2021 m. vasario 1 d., kas mėnesį sumokant po 233,33 euro į B. M. banko sąskaitą. Procesą pagal B. M. civilinį ieškinį nutraukti.

Priteisti civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui iš kaltinamųjų I. Š. ir A. G. solidariai 1404,40 Eur žalos atlyginimo.

DVD-R laikmenas (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.