Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. G. ieškinį atsakovui L. Š. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui D. G. procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. kovo 8 d. Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – siunčiant procesinius dokumentus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų – Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1513-668/2016, medicininių dokumentų išrašo, teismo medicinos ekspertizės – vertinimą bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad neturtinė žala ieškovui buvo atlyginta, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.

Nustatyta, kad L. Š. 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1513-668/2016 buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesunkiai sutrikdęs D. G. sveikatą ir nuteistas aštuoniems mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Baudžiamojoje byloje D. G. civilinio ieškinio nebuvo pareiškęs ir jam jokios turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas nebuvo priteistas.

Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 2 000 Eur. Pagrindą neturtinei žalai priteisti ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų jam buvo sulaužytas žandikaulis, jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, mėnesį laiko buvo suprotezuotas, negalėjo valgyti normalaus maisto, negalėjo normaliai kalbėti, planavo išvykti į užsienį, turėjo darbo vietą, tačiau po padarytų sužalojimų išvykti nepavyko ir ieškovas darbo vietą prarado.

Neturtinė žala yra fizinio asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos, turinčios reikšmės aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų.

Nustatydamas žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką. Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Tokią poziciją yra išsakiusi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 12 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 3K-3-171/2011).

CK 6.250 straipsnis reglamentuoja, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad po sužalojimo jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus sudaro pagrindą iš atsakovo priteisti neturtinę žalą. Tačiau teismo nuomone, ieškovo prašomas priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas pagal bylos aplinkybes yra neprotingai didelis, todėl mažintinas. Ieškovas nenurodė ypatingų aplinkybių, pagal kurias galima spręsti, kad jam būtų padaryta tokia neturtinė žala. Nepateikė jokių įrodymų, jog būtent dėl patirtų sužalojimų ieškovas neišvyko dirbti į užsienį. Todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, esančią teismų praktiką panašiose bylose, teismas daro išvadą, kad 1 000 Eur suma atitinka ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį.

Iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo valstybei priteistinas 23,00 Eur žyminis mokestis (1 000 Eur x 3 proc. x 75 proc.; CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 82 str., 83 str. 1 d. 4 p., 93 str. 2, 4 d.) bei 4,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti valstybei iš iš L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 4,11 Eur (keturių eurų 11 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.