Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. G., M. Š. (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS Gjensidige Baltic ieškinį atsakovams E. G., M. Š. dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo, trečiasis asmuo UADBB „Perlo draudimo brokeris“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas Kretingos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašo priteisti iš atsakovų solidariai 9 624,69 Eur skolos, 218 Eur žyminio mokesčio ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodo, kad 2014-07-26 įvyko autoįvykis, jo metu atsakovės M. Š. vairuojamas automobilis „O. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „N. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Transporto priemonės valdytoja atsakovė M. Š., vairavusi automobilį „O. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažinta eismo įvykio kaltininke. Automobilio „O. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filiale. Dėl šio įvykio ieškovas, vadovaudamasis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPSVCAPDĮ) ir patvirtintomis Žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, išmokėjo 19249,38 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės „N. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus eismo įvykio metu. 2014-07-20 atsakovas E. G. sudarė su ieškovu įprastinę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. SGB 2038526 ir sudarydamas sutartį atsakovas sutarties 1.5 punktu patvirtino, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų, turinčių mažesnį nei 2 metų vairavimo stažą. Sutarties 1.6 punktu šalys susitarė, kad draudėjui neparnešus apie rizikos padidėjimą, draudikas, dėl įvykusio draudžiamojo įvykio išmokėjęs išmoką, įgyja teisę reikalauti, kad draudikas grąžintų išmokėtą draudimo išmokos sumą ar jos dalį. Taisyklių 62.2 punkte yra nustatyta, kad draudėjui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartyje numatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Sumokėdamas draudimo įmoką, atsakovas patvirtino, jog jam yra žinomos, suprantamos ir tinkamos sutarties sąlygos. Tiek atsakovas E. G., tiek atsakovė M. Š. turėjo pareigą pranešti ieškovui apie padidėjusią draudimą riziką, tačiau pareigos, numatytos TPSVCAPDĮ ir Vyriausybės patvirtintose taisyklėse, nevykdė. Pagal CK 6.6 str., 6.279 str. 1 d., atsakovų atsakomybė yra solidari. Eismo įvykį atsakovė M. Š. sukėlė nesudėtingomis eismo sąlygomis, nepasirinko saugaus greičio, todėl darytina išvada, kad ji tai padarė dėl savo nepatyrimo. Atsakovai šiurkščiai pažeidė sutartį, pažeidimas turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, eismo įvykio metu buvo padaryta didelė žala, todėl ieškovas įgijo teisę į maksimalios 50 procentų dydžio draudimo išmokos grąžinimą. Atsakovas E. G. ir jo atstovas savo procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodo, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje, ir nurodo, kad jis 2014-07-26 buvo automobilio „Opel omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir sudarė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria apdraudė šią transporto priemonę su ieškovu. Tačiau atsakovas tą dieną buvo išvykęs į kitą miestą ir atsakovė M. Š. transporto priemonę pasiėmė be jo leidimo ir sutikimo. Atsakovas E. G. nurodo, kad jis iki įvykio palaikė santykius su atsakove M. Š., tačiau jų santykiai buvo pašliję ir įvykio dieną atsakovė M. Š. šią transporto priemonę pasiėmė be jo leidimo, savavališkai. Mano, kad atsakovė M. Š. įvykio metu buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ir tik ji turi atsakyti dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, nes ji yra nubausta dėl eismo įvykio administracine tvarka. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepagrindė ieškinio dydžio, nes pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia realiai padarytos žalos dydžio. Pateiktos bankinių pavedimų UAB „Techruna“ kopijos neįrodo, kad ši įmonė realiai būtų atlikusi tokius darbus, pirkusi detales. Tokios transporto priemonės atkūrimo kaštai yra aiškiai neprotingi, nes jie gerokai didesni už sumą, už kurią galima būtų įsigyti kitą transporto priemonę. Taip pat neaišku, kokias sumas gavo UAB „Techruna“, nes galbūt ji susigrąžino PVM mokestį už suteiktas paslaugas. Be to, pagal transporto priemonės valstybinį numerį ir kėbulo VIN kodą, tokios transporto priemonės nėra ir toks kėbulo numeris priklauso kitos markės automobiliui. Prašo ieškinį atmesti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė M. Š. ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2014-07-20 sudaryta draudimo sutartis Nr. SGB 2038526, kurios 1.5 punktu draudėjas patvirtino, kad transporto priemonė nebus naudojama asmenų, kurių vairavimo stažas mažesnis nei 2 metai. Ši sąlyga buvo įtraukta paties draudiko interesais ir ieškovui iškilo pareiga supažindinti atsakovą su šia sąlyga bei šios sąlygos pasekmėmis. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas E. G. ir tuo labiau atsakovė M. Š. buvo supažindinti su šios sutarties 1.5 ir 1.6 punktais ir šios sąlygos pasekmėmis. Kadangi ieškovas neįvykdė savo pareigos supažindinti atsakovus su draudimo sutarties sąlygomis, jis neturi teisės reikalauti iš atsakovų įvykdyti tai, apie ką jie nebuvo informuoti. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

3. Trečiasis asmuo UADBB „Perlo draudimo brokeris“ savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad šios įmonės „Perlo“ terminale galima sudaryti draudimo sutartį pagal transporto priemonės savininko asmens kodą, draudžiamos transporto priemonės valstybinį numerį ir nurodžius papildomą informaciją, reikalingą draudimo įmokai apskaičiuoti ir sutarties sąlygoms nustatyti. Įmonės draudimo sutarčių sudarymo informacinėje sistemoje matyti, kad 2014-07-20 draudžiant transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikti du pasiūlymai terminale, kuris yra Vaineikių g. 1, Darbėnų mstl., Kretingos r. 2014-07-20 20.00.43 val. pateikdamas pirmąjį pasiūlymą draudėjas nurodė, kad transporto priemonę vairuos asmuo, kurio vairavimo amžius yra 1 metai. Antrasis pasiūlymas pateiktas toje pačioje vietoje 20.07.24 val. ir draudėjas nurodė, kad papildomų draudžiamos transporto priemonės valdytojų nebus. Pagal antrąjį pasiūlymą buvo sudaryta sutartis SGB 2038526.

4. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nusprendė priteisti iš atsakovų E. G. ir M. Š. solidariai 9624,69 Eur skolos, 218 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 9842,69 Eur ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“. Priteisė iš atsakovų E. G. ir M. Š. 5 procentus metinių palūkanų nuo 9624,69 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-22 iki visiško teismo sprendimo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ naudai. Nurodė, jog byloje surinkti įrodymai pakankami išvadai, kad atsakovui buvo sudaryta galimybė, kuria jis ir pasinaudojo, susipažinti su sutarties sąlygomis. Teismo nuomone, atsakovės M. Š. argumentai, kad su tokiomis sąlygomis nebuvo supažindinti atsakovai, yra paneigti sutarties sudarymo metu paties atsakovo E. G. pateikta informacija sudarant sutartį ir teismo jie vertinami kaip siekimas išvengti prievolės. Kadangi transporto priemonės remontą atliko įgaliotas „Nissan“ atstovas, kuris detaliai nurodė remonto darbų ir detalių kainas, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti jo atliktais darbais ir kainomis. Konstatavo, jog kadangi atsakovai pažeidė sutartį, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala turtui, o draudikas išmokėjo draudimo išmoką, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovai sumokėtų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

5. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovui buvo sudaryta galimybė susipažinti su 2014-07-20 draudimo sutarties sąlygomis. Tikina, kad individualios draudimo sutarties sąlygos atsakovo nebuvo derintos, pasirašytos, kaip to reikalauja įstatymai. Jos įsitikinimu, nei atsakovas, nei tuo labiau atsakovė nebuvo supažindinti su draudimo sutarties 1.5 punkto sąlyga ir su šios sąlygos pažeidimo pasekmėmis.

6. Ieškovas atsiliepime su apeliantės skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog draudimo sutarties sąlygos aiškios. Tikina, kad šiam ginčui dėl individualios sąlygos rašytinio patvirtinimo netaikoma Draudimo įstatymo 91 str. 5 d. Jo nuomone, apeliantė turėjo galimybę susipažinti su draudimo sutarties sąlygomis, tačiau to nepadarė.

7. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog yra realus pagrindas manyti, kad byla išnagrinėta netinkamam atsakovui, nes ieškinys negalėjo būti pareikštas A. G., kadangi jis įvykio metu nevairavo transporto priemonės ir nebuvo joje. Apie tai, kad kitas asmuo be jo sutikimo laikinai naudotis perdavė automobilį „O. O.“, jis nežinojo ir negalėjo žinoti. Teigia, jog Draudimo įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra numatytas individualus draudimo sutarties sąlygų aptarimas, draudikas privalo pranešti draudėjui apie siūlomas draudimo sutarties sąlygas ir jos pasekmes: ši individualiai aptarta sąlyga galioja tik tuo atveju, kai draudėjas raštu patvirtina susipažinęs su ja ir raštu išreiškia sutikimą, kad sąlyga būtu draudimo sutarties dalis. Priešingai, negu nurodo ieškovas patikslintame ieškinyje, atsakovas E. G., juo labiau atsakovė M. Š. nebuvo supažindinti su draudimo sutarties 1.5 punkto sąlyga ir su šios sąlygos pasekmėmis. Apelianto nuomone, trečiasis asmuo UADBB „Perlo draudimo brokeris“ į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovės vidinėje duomenų bazėje parinktos draudimo sąlygos buvo tinkamai išviešintos, aptartos bei pateiktos susipažinti A. G.. Teigia, kad byloje nėra jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima įsitikinti apie šių išmokų panaudojimo pagrįstumą, t. y. UAB „Techruna“ sąskaitų faktūrų už atliktus darbus bei autodetalių įsigijimo dokumentų (pirkimo–pardavimo sutarčių, kasos kvitų ir kt.). Ieškovės atliktuose mokėjimų nurodymuose Nr. AM-239331 ir AM-228935 mokėjimo paskirtyse nurodytos įvairios skaičių kombinacijos, kurių pagrindas yra visiškai nesuprantamas. Apelianto nuomone, yra realus pagrindas manyti, kad žalos apskaičiavimo dokumentai yra prieštaringi, neišsamūs, paslaugų ir atliktų darbų kainos dirbtinai sukeltos, transporto priemonės apžiūros defektų aktas Nr. 14-07-28/1 bei 2014-08-18 UAB „Techruna“ sąmata nebuvo suderinta su draudėju, draudiku ir nukentėjusiuoju. Mano, kad ieškovė neteisingai įvertino automobilio vertę ir remontavo automobilį, kurį remontuoti ekonomiškai neverta. Liko neįvertinta tai, kad automobilis buvo 2 metų senumo. Pažymi, kad automobilio kėbulo numeris priklauso kitam automobiliui. Apeliantas mano, kad į remonto kainą nepagrįstai buvo įskaitytas PVM. Pabrėžė, kad apylinkės teismas pažeidė CPK normas, nes, priimdamas trečiojo asmens įrodymus, buvo šališkas.

8. Ieškovė atsiliepime su apelianto skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog apeliantas yra tinkamas atsakovas, tinkamai supažindintas su sutarties sąlygomis. Mano, kad žalos dydis apskaičiuotas pagrįstai. Jos nuomone, PVM privalo būti įskaitytas.

Apeliaciniai skundai atmestini.

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2014-07-20 sudarė draudimo sutartį, kurios galiojimo laikas buvo nustatytas nuo 2014-07-20 iki 2015-07-19. Pagal šią sutartį draudikas apdraudė draudėjui priklausančios transporto priemonės krovininio automobilio „O. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šios sutarties 1.5 punktu atsakovas E. G. patvirtino, kad apdraustoji transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų, turinčių mažesnį nei 2 metų vairavimo stažą. Sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad draudėjui šios sutarties bei teisės aktų nustatytais terminais nepranešus apie rizikos padidėjimą, draudikas, dėl įvykusio draudžiamojo įvykio išmokėjęs išmokas, įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą draudimo išmokos sumą ar jos dalį. 2014-07-26 įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „O. O.“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas atsakovės M. Š., atsitrenkė į transporto priemonę „N. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir eismo įvykis įvyko dėl atsakovės M. Š. kaltės. Automobilis „N. M.“ po eismo įvykio buvo apžiūrėtas UAB „Autosigma“ ir nustatyti automobilio sugadinimai bei surašytas defektų aktas Nr. 14-07-28/1. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „N. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas UAB „Techruna“ ir ieškovas sumokėjo 19148,02 Eur draudimo išmoką.

Dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų

12. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė skunde nepagrįstai nurodo, kad atsakovė nebuvo supažindinta su draudimo sutartimi ir jos sąlygomis. Pirmiausia pažymėtina tai, kad atsakovė, pati turėdama vairuotojo pažymėjimą, aiškiai suprasdama draudimo sutarties svarbą, prieš pradėdama valdyti transporto priemonę, priklausančią atsakovui, privalėjo sužinoti ir įsitikinti, jog yra sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, ir susipažinti su šios sutarties sąlygomis. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis, draudimo sutartis gulėjo daiktų dėtuvėje, tačiau atsakovė M. Š. su jos turiniu nesusipažino. Paminėtina, kad eismo įvykis įvyko atsakovei vykstant ne į darbą, o jai grįžtant iš darbo į namus. Tai neabejotinai reiškia, kad apeliantė turėjo pakankamai laiko įvertinti sutarties sąlygas ir atitinkamai sureaguoti.

13. Šiai teisinei situacijai aktuali CK 6.270 straipsnio nuostata, joje nurodyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Sutiktina su ieškovu, kad atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsiranda be kaltės ir ji taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo atvejus. Papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi ir 6.279 straipsnio 1 dalimi, bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Šiuo atveju atsakovė pažeidė draudimo sutartį ta apimtimi, kad vairavo transporto priemonę kaip asmuo, neturintis dvejų metų stažo, taigi, ji solidariai atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms ir argumentams apeliantės skundas nepagrįstas. Apeliantė daug dėmesio apeliaciniame skunde skiria apelianto teisėms ir pareigoms, jos bus aptartos toliau nagrinėjant apelianto skundą.

Dėl apelianto apeliacinio skundo argumentų

14. Atsakovas E. G. su ieškiniu nesutinka, kadangi, jo nuomone, regresinis reikalavimas TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu gali būti reiškiamas tik faktiškai transporto priemonę valdžiusiam asmeniui – M. Š.. Šiuo aspektu svarbu tai, kad transporto priemonės valdytojas – tai asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovas, kuriam nuosavybės teise priklauso automobilis, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, nepranešė draudikui apie tai, kad automobilį vairuos 2 metų stažo neturintis asmuo, pažeidė draudimo sutarties 1.6 sąlygą. Tai neeliminuoja ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisės į jį, t. y. teisės reikalauti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punkto pagrindu ieškovo (draudiko) išmokėtų draudimo išmokų eismo įvykio metu nuostolių patyrusiems asmenims (nukentėjusiesiems) grąžinimo. Verta pažymėti tai, kad atsakovė automobilį paėmė valdyti atsakovo mamai sutikus ir leidus, raktus perdavė atsakovo mama. Atsakovas posėdžio metu minėjo, kad tuo metu jie buvo pora. Dėl to negalima teigti, kad atsakovė automobilį pasiėmė savavališkai, kaip nurodė atsakovas. Kaip minėta, įvykio metu atsakovė turėjo automobilio dokumentus, draudimo sutartį. Šios aplinkybės paneigia teiginius, jog E. G. buvo praradęs galimybę valdyti transporto priemonę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Minėti duomenys patvirtina, kad apeliantas yra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje.

15. Įstatyme draudimo sutartims įtvirtintas paprastos rašytinės formos reikalavimas (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.989 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). CK 1.93 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o sandorį daro negaliojantį tik įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais. CK 6.989 straipsnis, reglamentuojantis draudimo sutarties formą, nenustato, jog rašytinės formos reikalavimų nesilaikymas draudimo sutartį daro negaliojančią. Atsakovas E. G. visiškai nepagrįstai teigia, jog nebuvo supažindintas su draudimo sutarties SGB2038526 sąlygomis, kadangi byloje surinkti įrodymai rodo priešingai: E. G. ginčo sutartis buvo įteikta, jis turėjo visas galimybes su jos sąlygomis susipažinti. Trečiasis asmuo, atsakovui išdavęs draudimo liudijimą, paaiškinimuose pažymėjo, kad „Perlo“ terminale sudaryti draudimo sutartį galima pateikus transporto priemonės savininko asmens kodą, draudžiamos transporto priemonės valstybinį numerį bei nurodžius papildomą informaciją, reikalingą draudimo įmokai apskaičiuoti ir sutarties sąlygoms nustatyti. Iš draudimo sutarčių sudarymo informacinės sistemos duomenų matyti, kad prieš draudžiant atsakovui priklausantį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko privalomąją civilinę atsakomybę, 2014-07-20 pagal draudėjo nurodytą informaciją buvo pateikti du draudimo pasiūlymai. Abu pasiūlymai, kaip ir vėliau sudaryta draudimo sutartis, buvo pateikti tame pačiame terminale, (identifikacinis numeris trečiojo asmens sistemoje 5359901), jo prekybos vieta Vaineikių g. 1, Darbėnai. Trečiojo asmens pateiktas 1 priedas patvirtina, kad pirmasis kainų pasiūlymas pateiktas 2014-07-20 20.00.43 val. Pasiūlymas pateiktas pagal draudėjo nurodytą sąlygą – automobilį vairuos papildomas transporto priemonės valdytojas: reikšmė ADEXP 1 reiškia, jog pasiūlymas pateiktas nurodžius papildomą vairuotoją, turintį 1 metų vairavimo stažą. Reikšmė YUAGE:19 nurodo, kad papildomo vairuotojo amžius yra 19 metų. Šiame pasiūlyme mažiausią kainą pateikė draudimo bendrovė „Compensa“ – 105 EUR. 2 priede matyti, kad antrasis pasiūlymas pateiktas po 7 minučių – 2014-07-20 20.07.24 val. Rinkdamasis antrąjį kainų pasiūlymą klausimyne draudėjas nurodė, kad papildomų draudžiamos transporto priemonės valdytojų nebus. Tai matoma 2 priede prie reikšmių ADEXP 0 ir YUAGE:0. Reikšmė 0 nurodo, kad papildomas vairuotojas nebuvo pasirinktas ir draudimo kainų pasiūlymas pateiktas jo nenurodžius. Šiame pasiūlyme mažiausią kainą pateikė draudimo bendrovė (ieškovė) „Gjensidige“ – 95 EUR. Sutartis SGB 2038526 buvo sudaryta 2014-07-20 20.10.14 val. pagal antrąjį draudimo kainų pasiūlymą. Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas pirmiausia patikrino draudimo bendrovių pasiūlymą su sąlyga, kad jam priklausančią transporto priemonę valdys ir asmuo, kuris neturi 2 metų vairavimo stažo. Teisėjų kolegija mano, kad šie atsakovo veiksmai patvirtina, kad jis domėjosi būsimos draudimo sutarties sąlygomis, šiai bylai aktualią 1.5 sąlygą analizavo kainos kontekste ir draudimo sutartį sudarė individualiai supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis ir su jomis sutikdamas. Aplinkybė, kad sutartis nepasirašyta atsakovo fiziškai, nedaro jos negaliojančios (Draudimo įstatymo 91 straipsnio 5 dalis). Paminėtina ir tai, kad trečiojo asmens duomenys, susiję su draudimo sutarties sudarymu, yra pateikti IT kalba.

16. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad trečiojo asmens pateikti dokumentai neatitinka CPK reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie minėti duomenys išreikšti raidžių ir skaičių deriniais, pateikti su trečiojo asmens paaiškinimais. Pažymėtina, jog pateikti duomenys yra specifiniai, kai kurių raidžių ir skaičių derinių neįmanoma išversti, nes, kaip minėta, tai nėra kokia nors pasaulio kalba, tai informacinių technologijų kalba. Byloje nėra jokių duomenų, kad trečiojo asmens paaiškinimai būtų klaidinami, neteisingi (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, žalos dydis nėra paneigtas jokiais atsakovų įrodymais ar kitais duomenimis (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po eismo įvykio ieškovas kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, kuris surašė defektų aktą ir jame nurodė transporto priemonės defektus, nustatė, kad transporto priemonė yra remontuotina. Transporto priemonės remontą atliko įgaliotas „Nissan“ atstovas, kuris detaliai nurodė remonto darbų ir detalių kainas. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę rinkti informaciją ir teikti rašytinius įrodymus, kad detalių ir (ar) remonto kainos yra pernelyg didelės, neatitinkančios autorizuoto serviso kainų. Šiuo atveju atsakovai tik tvirtina apie kainų nepagrįstumą, tačiau objektyvių jų nuomonę patvirtinančių duomenų nepateikia. Šiai teisinei situacijai spręsti aktualu tai, kad pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apelianto argumentai dėl ratlankio, stiklo nereikalingo keitimo vėlgi pagrįsti jo nuomone. Ieškovas pateikė fotonuotraukas, kai kuriose iš jų matomas stiklo įtrūkimas vairuotojo pusėje. Sutiktina su ieškovu, kad visus automobilio paslėptus defektus įmanoma pastebėti tik automobilį nugabenus į remonto dirbtuves ir jį išardžius bei papildomai įvertinus jo būklę. Dėl to nesutiktina su atsakovu, jog aplinkybė, kad po autoįvykio automobilis šiek tiek pajudėjo, reiškia tai, kad automobilio ratlankis išliko idealiai lygus ir apvalus, t. y. neprarado formos ir (ar) neįskilo. Manytina, kad tik patikrinus ratlankį su specialia įranga įmanoma nustatyti jo tikrąsias technines charakteristikas. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad viešoje erdvėje esanti oficiali UAB „Techruna“ informacija patvirtina, kad „visus į serviso sutartį įtrauktus darbus atlieką profesionalūs „Nissan“ meistrai, kurie naudoja tik originalias „Nissan“ dalis“. Taigi, iš dalies galima būtų sutikti su apeliantu, kad įmanoma automobilį suremontuoti pigiau naudojant neoriginalias arba nenaujas dalis, tačiau šiuo atveju buvo pasirinktas UAB „Techruna“ servisas. Kaip minėta, automobilis eismo įvykio metu buvo tik dvejų metų senumo. Aktualu ir tai, kad draudimo bendrovės yra finansų įstaigos, kurių vienas iš tikslų – pelno siekimas. Tai reiškia, kad pati draudimo bendrovė suinteresuota kuo racionalesniu lėšų naudojimu remontuojant transporto priemones ar atliekant kitus veiksmus, dėl to pritartina ieškovui, kad įmonės darbuotojai derino paslaugų ir prekių kainas, tą patvirtina ir avansiniai / daliniai mokėjimai UAB „Techruna“ servisui (CPK 185 straipsniai).

18. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, jog įvykio metu automobilio kaina sudarė 20678 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog eismo įvykis įvyko 2014-07-26, o atsakovas į bylą pateikė duomenis apie vidutinę transporto priemonės kainą 2015 metų lapkričio mėnesį. Ieškovas pateikė į bylą duomenis apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje 2014 rugpjūčio mėnesį – 30320 Eur su PVM. Tai reiškia, kad ieškovo pateikta vertė yra tikslesnė, atitinkamai buvo nuspręsta, jog eismo įvykio metu sugadintas automobilis yra remontuotinas.

19. Atsakovas kelia abejones, kodėl draudimo išmokos buvo mokamos UAB „Techruna“, nepaisant to, jog paslaugų pirkėjas sąskaitose faktūrose nurodytas I. Selezniovas. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalies reglamentavimu, draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką. Nukentėjusiojo trečiojo asmens pageidavimu draudikas išmoką perveda tiesiogiai nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktai turtą remontuojančiai įmonei. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 42.2.2 punkte nurodyta, jog jei nukentėjęs asmuo sugadinto turto neremontuoja, suma, būtina sugadinto turto remontui, pervedama į nukentėjusiojo trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą banke. Šių taisyklių 4.2.3 punkte nustatyta, kad jei sugadintas turtas remontuojamas, draudimo išmoka nukentėjusio trečiojo asmens pageidavimu pervedama tiesiogiai turtą remontavusiai įmonei ar į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą, šių taisyklių 44 punkte nustatyta, kad jei automobilis remontuojamas draudiko rekomenduotoje remonto įmonėje, sąmatos iš anksto derinti nereikia. Aptariamu atveju būtent nukentėjusiojo asmens pageidavimu draudimo išmoka buvo mokama apgadintą automobilį remontavusiai remonto įmonei. Sutiktina su ieškovu, jog pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 punktą draudimo išmoka mokama su PVM tuo atveju, jei apgadintas turtas faktiškai yra remontuojamas. Taigi, transporto priemonės remonto kaina skaičiuotina su PVM.

Dėl teismo šališkumo

20. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl teisėjo šališkumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo, manydamas, jog bylą nagrinėjantis teisėjas yra šališkas, turi teisę CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka pareikšti motyvuotą nušalinimą. Kolegijos nuomone, šia teise atsakovas motyvuotai nesinaudojo. Priešpaskutinio 2016-03-14 posėdžio metu (37.05 min) pirmosios instancijos teisme išreikšta emocijomis paremta pozicija dėl teisėjo nušalinimo nebuvo paremta aiškiais ir akcentuotais motyvais. Pabrėžtina, kad vėliau tęsiant posėdį ar paskutiniame teismo posėdyje nušalinimų pareikšta nebuvo.

21. Apelianto skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjo) šališkumo yra paremti iš esmės daugiausia nesutikimu su teismo priimtais atsakovui nepalankiais procesiniais sprendimais dėl įrodymų (ne)pateikimo, o tai, kaip analizuota anksčiau, nėra pagrindas konstatuoti teisėjo (teismo) šališkumą (CPK 65, 66 straipsniai) ar procesinį pažeidimą. Aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti teisėjo (teismo) šališkumu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliaciniame skunde pateikiami teiginiai apie teisėjo šališkumą teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu ir (ar) nesavarankiškumu, nes byloje priimtas teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas.

22. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.