Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

2018 m. spalio 15 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtino Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos: 2012-11-29 Nr. T1-292, 2014-10-30 Nr. T1-244, 2015-12-18 Nr. T1-306; 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T1-153 patvirtinti Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.silale.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.uabtratc.lt). Pagal Nuostatų reguliavimą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Nuostatų. Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pareiškėja atsakovui apskaičiavo 510,28 € nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., už nekilnojamojo turto objektus – butą adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), mėsos perdirbimo cechą adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sandėlį adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančius atsakovui.

Atsakovas pateikė Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 12 d. išduotą leidimą nugriauti statinį Nr. V13-5/04GGR, statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinys mėsos cechas-rūkykla, bendras plotas 265 kv. m., statinio adresas (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad šį pastatą nugriovė 2004 metais, tačiau tokių duomenų nepateikė. Atsakovas taip pat pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pranešimus, kuriuose nurodyta, kad nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. objekte adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu su nebuvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartis ir elektros energija netiekiama.

Šilalės rajono savivaldybės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei registro duomenų keitimo taikymo tvarkos apraše, patvirtintame Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T1-93, galiojusio nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. buvo numatyti atvejai, kada savininkams neskaičiuojama rinkliava už nenaudojamus pastatus. Šio aprašo 8 punkte yra nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausančio nekilnojamojo turto ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d. rinkliavos administratoriui pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir vieną iš šių nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančių dokumentų – arba AB LESTO pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; arba atvejais, kai pastatai yra sunaikinti ar sugriauti, seniūnijos pažymą, patvirtinančią šį faktą; arba kitus aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Šio aprašo 9 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris einamaisiais kalendoriniais metais nuo vietinės rinkliavos prievolės už einamuosius metus pradžios iki vietinės rinkliavos prievolės už einamuosius metus pabaigos nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausančio nekilnojamojo turto ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d. TRATC pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančius dokumentus: AB LESTO pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį einamaisiais kalendoriniais metais nuo sausio 1 d. iki gruodžio 1 d.; atvejais, kai pastatai yra sunaikinti ar sugriauti, seniūnijos pažymą, patvirtinančią šį faktą; kitus aplinkybes pagrindžiančius dokumentus.

Nuostatų, redakcijos galiojančios nuo 2017 m. liepos 1 d., 49 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, nekilnojamojo turto savininko argumentuotu prašymu gali būti įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir jam nustatomas vietinės rinkliavos dydis, nurodytas šių Nuostatų 1 priede; į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją įtraukiami netinkami naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikinti nekilnojamojo turto objektai savivaldybės teritorijoje. Nuostatų 50 punkte nurodyta, kad asmenys, siekiantys, kad jiems savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nenaudojami nekilnojamojo turto objektai, minimi šių Nuostatų 49 punkte, būtų įtraukiami į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją, administratoriui turi pateikti: prašymą, kurio forma pateikiama šių Nuostatų 4 priede; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą, jeigu namas yra sudegęs, arba statinio (–ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą, jeigu nekilnojamo turto objektas yra netinkamas naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodyti ir nekilnojamojo turto objekto adresai yra skirtingi, be to, rinkliavos už nenaudojamus ar sunaikintus pastatus taikymo procedūra yra pareiškiminė, t. y. ji taikoma ne savaime, o pagal pateiktą asmens prašymą. Taigi, atsakovas, siekdamas, kad jam nebūtų pritaikyta rinkliava už nenaudojamus ar sunaikintus pastatus, turėjo pateikti prašymą, o, nesutikdamas su gautu atsakymu į prašymą, turėjo teisę skųsti tokį atsakymą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nenurodė ir nepateikė duomenų, jog būtų kreipęsis į pareiškėją šiuo klausimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl nekilnojamojo turto objekto adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinimo ir nenaudojimo atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas taip pat pateikė duomenis, kad sandėlį adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. sausio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos-panaudos sutartimi Nr. 1 ir butą adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. sausio 2 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos-panaudos sutartimi Nr. 2 perdavė valdyti ir naudoti UAB „Antano paslauga“. Šių sutarčių 1.3 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas kitus mokesčius, kurie susiję su jo veikla sumoka pats (komunalines paslaugas, vandentiekio, elektros tinklų, ryšių, žemės, šiukšlių išvežimo ir t.t.). Byloje pateiktais duomenimis, šios nekilnojamųjų turto objektų sutartys viešame registre neįregistruotos.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso XXVIII skyriuje yra įtvirtintos nuomos sutarties bendrosios nuostatos. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Minėtos nuostatos iš esmės yra atkartotos ir CK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. CK 6.579 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015) yra pasisakyta, kad CK 6.579 straipsnio 4 dalyje yra numatyta apsauga tretiesiems asmenims. Šioje normoje nėra pasakyta, jog tokia neįregistruota sutartis apskritai negali būti panaudota santykiuose su trečiaisiais asmenimis, bet akcentuojama, jog sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Taigi aptariama CK norma būtų aktuali, jei trečiasis asmuo pareikštų reikalavimą nekilnojamojo turto savininkui, kurio nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau savininkas teigtų, jog yra sudaryta nuomos sutartis ir dėl to reikalavimas turėtų būti reiškiamas nuomininkui. Tuomet savininkas pagal CK 6.579 straipsnio 4 dalį neįregistruotos sutarties fakto negalėtų panaudoti prieš trečiąjį asmenį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1676-624/2016). Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai dėl nekilnojamojo turto objektų nenaudojimo juos išnuomojus taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas nurodo, kad pateiktuose vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimuose Nr. 10244363, 10244130, 10212472, 10191556, 10162439, 10065397 ir 10052500 yra įtrauktas mokestis už pastatus esančius (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas minėtus pastatus dar 1998 m. pardavė. Toks atsakovo argumentas vertintinas kaip neturintis įtakos vietinės rinkliavos skaičiavimo pagrįstumui, kadangi visų pirma šiais numeriais pažymėti dokumentai yra įspėjimai, o ne mokėjimo pranešimai, antra - vietinės rinkliavos apskaičiavimas jais nėra grindžiamas.

Iš pateiktų byloje Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad sandėlio 150 kv. m iš 897,81 kv. m adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. birželio 20 d. išnuomota IĮ „Svorita“.

Remiantis pareiškėjo pateiktomis pažymomis apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą, mokėjimo pranešimais ir kitais duomenimis atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. už minėtus nekilnojamojo turto objektus nesumokėjo 510,28 € vietinės rinkliavos mokesčio, todėl susidarė įsiskolinimas. Kadangi atsakovas yra minėtų nekilnojamųjų daiktų savininkas, pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Pareiškėjo prašymas tenkinamas pilnai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 4,79 € bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patirtas išlaidas.

Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 (2015 m. kovo 20 d. redakcija) patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti 4,79 € sumą sudaro prašymo teismui parengimo išlaidos, o patirtas išlaidas patvirtina 2017 m. vasario 7 d. skolų išieškojimo iš vietinės rinkliavos mokėtojų paslaugų pirkimo sutartis Nr. 4.34-17/05, sudaryta tarp TRATC ir VšĮ „Credibell“, 2017 m. spalio 12 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017TPS-GG-1012 sudaryta tarp pareiškėjo atstovo UAB „Credibell“ ir advokato Giedriaus Gvildžio, 2018 m. rugpjūčio 22 d. advokato Giedriaus Gvildžio išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija AGG NR. 2018-0000999, 2018 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo nurodymas ir teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017TPS-GG-1012 priedas Nr. 2.

Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2018 m. I ketvirtį buvo 895,20 €, todėl maksimali galima priteisti suma už prašymo parengimą sudaro 2238 € (2,5 x 895,20), t. y. prašomos priteisti išlaidos yra ženkliai mažesnės nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis. Pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovo priteistinas 4,79 € bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 40 straipsniu, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.

Iš atsakovo A. D., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 510,28 € vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 4,79 € bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.