Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis, paskirtos arešto bausmės vykdymas J. Š. atidėtas 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant šiam laikotarpiui intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį nuolat dėvėti elektroninio stebėjimo įrenginį bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra J. Š. paskirta pareiga per visą probacijos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. Š. nuteistas už tai, kad byloje tiksliau nenustatytą laiką, iki 2020 m. liepos 29 d. 11.00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambariuose, neteisėtai – neturėdamas tam specialaus leidimo, įgijo ir laikė šaudmenis: 8 pramoninės gamybos centrinio įskėlimo 16 kalibro medžioklinius šovinius, 1 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro karinį šovinį, 2 pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (22LR) šovinius, 5 pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo Flobert tipo šovinius, - viso 16 vnt., šovinių, kol juos 2020 m. liepos 29 d. apie 11.00 val. kratos metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

9. Teisėjų kolegija, aptarto teisinio reglamentavimo kontekste patikrinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su J. Š. apeliacinio skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, kad apylinkės byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, žemesnės instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis grindžiamos teismo išvados dėl J. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atmesta nuteistojo pirmosios instancijos teisme pateikta analizuojamo įvykio versija. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Apelianto veiksmų juridinis vertinimas taip pat teisingas.

12. Kaip ir pirmosios instancijos teismui, taip ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijai, įvertinusiai liudytojų M. Z., G. Č. parodymus, taip pat 2020 m. liepos 29 d. kratos protokole bei 2020 m. rugpjūčio 26 d. balistinio tyrimo specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis, nekyla abejonių, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus vyriausiajam specialistui, atlikusiam byloje balistinį tyrimą, buvo pateikti būtent tie šoviniai, kurie buvo rasti ir paimti kratos, vykusios 2020 m. liepos 29 d. adresu (duomenys neskelbtini), metu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriuje buvo pradėtas gavus 2020 m. birželio 18 d. vyriausiojo tyrėjo G. Č. tarnybinį pranešimą apie tai, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje buvo gauta informacija, kad J. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, savo namų valdoje galimai laiko šaunamąjį ginklą, kuriuo ketina iššaudyti jam nepatikusius Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato policijos pareigūnus – K. B., A. K. ir kitus policijos pareigūnus, o po to nusižudyti pats (1 t., b. l. 1-2, 9-10). 2020 m. birželio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas leisti atlikti kratą J. Š. gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti ginklus, šaudmenis, šovinius ir kitus tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus (1 t., b. l. 22-24). Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 25 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi šis prokuroro prašymas buvo tenkintas (1 t., b. l. 25-27). 2020 m. liepos 29 d. kratos protokolu Nr. 4/23-2623 nustatyta, kad šią dieną nuo 11.00 val. iki 12.17 val. buvo atlikta krata J. Š. sodyboje (duomenys neskelbtini) Gyvenamojo namo rytiniame kambaryje spintelės viršutiniame stalčiuje rasta ir paimta: a) 8 vnt. 16 kalibro medžioklinių šovinių, b) 1 šovinys su markiruote „3E“. Kitame gyvenamojo namo kambaryje taip pat spintelės viršutiniame stalčiuje maišelyje rasta ir paimta: a) 1 šovinys medžioklinis 12 kalibro, b) 2 vnt. mažo kalibro šovinių, c) 1 šovinys be kalibro markiruotės, d) 5 vnt. kitokio mažo kalibro šovinių. Kratos protokole taip pat nurodyta, kad visi rasti ir paimti šoviniai buvo nufotografuoti ir supakuoti į daiktinių įrodymų pakavimo plastikinį paketą Nr. 408279, kuris uždarytas ir pasirašytas (1 t., b. l. 25-26, 28-34, 35-36). Iš kratos protokolo taip pat matyti, kad kratą atliko vyriausioji tyrėja M. D., ją atliekant dalyvavo pats J. Š., tyrėjai M. Z., A. R., Š. K., L. K., G. Š., E. P., G. Č.. Visi šie asmenys, tame tarpe ir J. Š., su protokolu susipažino, jį pasirašė, tokiu būdu patvirtindami, kad šio procesinio veiksmo protokolas surašytas teisingai, jokių pastabų ir pareiškimų dėl jo neturėjo. Vien tai, kad atliekant kratą nebuvo filmuojama, kas pagal BPK 149 straipsnio 9 dalies nuostatas privaloma tik tuo atveju, jeigu kratos atlikimo metu nėra kviestinių ir yra dalyvaujančių asmenų prašymas daryti garso ir vaizdo įrašą (šiuo atveju objektyvių duomenų, kad J. Š. tokį prašymą pareiškė, byloje nėra), nesuteikia pagrindo abejoti kratos protokole užfiksuotais duomenimis. Tai, kad šoviniai buvo nufotografuoti ne jų radimo vietose (t. y. spintelių stalčiuose), o lauke, savaime taip pat nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog nufotografuoti buvo ne J. Š. gyvenamosiose patalpose rasti, o kokie nors kiti šoviniai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog BPK neįpareigoja ne tik filmuoti, bet ir fotografuoti kratos procesinį veiksmą, todėl vaizdo priemonėmis neužfiksavus kratos, asmens teisės nėra suvaržomos ir tai nėra BPK numatytos kratos tvarkos pažeidimas.

13. 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo balistinio tyrimo specialisto išvada nustatyta, kad tyrimui skirti objektai – 18 vnt. šovinių, buvo pateikti uždarytame, nepažeistame ir pasirašytame daiktiniams įrodymams saugoti skirtame pakete su unikaliu Nr. 408279. Atliekant kiekvieno objekto ištyrimą pagal Šaudmenų tyrimo metodiką, buvo sėkmingai iššauta 16 vnt. iš 18 vnt. pateiktų tyrimui šovinių ir nustatyta, jog : 1) 8 šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos centrinio įskėlimo 16 kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti įvairių modelių 16 kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, jie pagaminti 1988 metais ir tinkami šaudymui (iššauti); 2) 1 šovinys yra šaudmuo – pramoninės gamybos centrinio įskėlimo 12 kalibro medžioklinis šovinys, skirtas įvairių modelių 12 kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, pagaminimo data nenustatyta, - šovinys nėra tinkamas šaudymui; 3) 1 šovinys yra šaudmuo – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro karinis šovinys, skirtas įvairių modelių 7,62 mm kalibro šaunamiesiems ginklams (karabinui, automatams, rankiniams kulkosvaidžiams ir kt.), jis pagamintas 1954 metais ir tinkamas šaudymui (iššautas); 4) 2 šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (22LR) šoviniai, skirti įvairių modelių 5,6 mm (22LR) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams (pistoletams, revolveriams, šautuvams ir kt.), pagaminimo data nenustatyta, šoviniai tinkami šaudymui (iššauti); 5) 1 šovinys yra šaudmuo – pramoninės gamybos 7 mm kalibro Mauser (7x57) šovinys, skirtas 7 mm kalibro šaunamiesiems ginklams (šautuvui, karabinui ir kt.), jis pagamintas 1938 metais, - šovinys nėra tinkamas šaudymui; 6) 5 šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo Flobert tipo šoviniai, priskiriami C kategorijos šaudmenims, skirti įvairių modelių 6 mm kalibro graižtviniams C kategorijos šaunamiesiems ginklams (revolveriams ir kt.), pagaminimo data nenustatyta, šoviniai tinkami šaudymui (iššauti) (1 t., b. l. 41-51).

14. Vizualiai sulyginus 2020 m. liepos 29 d. kratos metu padarytas stalčiuose rastų šovinių fotonuotraukas su 2020 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvadoje esančiomis tirti pateiktų šovinių fotonuotraukomis, teisėjų kolegija jokių skirtumų tarp jų neįžvelgė. Tai, kad baigiant kratą visi J. Š. namuose rasti ir paimti objektai buvo supakuoti į specialią daiktiniams įrodymams pakuoti ir saugoti pagamintą polietileno pakuotę su unikaliu tik jai skirtu numeriu, kuris sutampa su pakuote, gauta specialisto tyrimui ir kurio pradžioje konstatuota, jog pakuotė tinkamai uždaryta, pasirašyta ir nėra niekaip pažeista, pakuotę atidaryti ir pakeisti viduje esančius objektus, jos (pakuotės) nepažeidus nėra įmanoma, o ištyrimui paimti objektai buvo neiššauti šoviniai, tinkami šaudymui, o ne tik jų dalys, kaip kad teigė J. Š., patvirtino ir teisme liudytojais apklausti kratoje dalyvavę policijos pareigūnai M. Z. ir G. Č..

14.1. Liudytojas M. Z. apklausiamas teisme parodė, kad prieš pradedant kratą J. Š. buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo teisėjos priimta nutartimi (ką patvirtina ir jo parašas, esantis ant nutarties), gyvenamojo namo patalpos buvo patikrintos viena po kitos po vieną ir J. Š. akivaizdoje. Namo pietiniame gale, paskutiniame kambaryje stovėjusios spintelės stalčiuje jis asmeniškai, jį atidaręs, aptiko ir parodė visiems kratoje dalyvaujantiems asmenims, taigi ir J. Š., maždaug 10 vnt. mažo kalibro ir kt. rūšių (keleto) šovinių graižtviniams ginklams. J. Š. paklaustas apie šovinius paaiškino, kad juos į jo namus atnešė ir jam paliko draugas. Pažymėtina, jog M. Z. taip pat nurodė, kad visi jo paimti šoviniai buvo sveiki, užtaisyti (nešauti) ir atrodė tinkami šaudymui, todėl ir buvo paimti tolimesniam ištyrimui. Kažkuris kitas policijos pareigūnas kitoje vietoje rado ir sveikų (nešautų), užtaisytų bei atrodžiusių tinkamais šaudymui medžioklinių šovinių lygiavamzdžiams šautuvams. Jis paties aptiktus šovinius paėmė ir kieme perdavė tyrėjai perskaičiavimui ir supakavimui, tai buvo padaryta visų, taigi ir jo, taip pat J. Š. akivaizdoje. Visi šoviniai (rasti tiek jo, tiek antrojo pareigūno) buvo suskaičiuoti pagal rūšis, surašyti į kratos protokolą ir supakuoti į specialų daiktinių įrodymų saugojimui pagamintą su unikaliu numeriu maišelį, kurį po uždarymo atidaryti, išimti, keisti jo turinį, maišelio nesugadinant, nėra įmanoma. Specialisto tyrimui buvo perduoti tik tie ir būtent tie šoviniai, kurie kratos metu buvo rasti ir paimti iš J. Š. namų. Pastarasis kliūčių kratos atlikimui nedarė, minėtų aukščiau šovinių suradimu jo namuose nenustebo, pastabų, pretenzijų dėl kratos atlikimo ir rezultatų fiksavimo neturėjo.

14.2. Liudytojas G. Č. patvirtino tas pačias kratos J. Š. namuose atlikimo, eigos ir rezultatų fiksavimo aplinkybes, kaip ir liudytojas M. Z., papildomai nurodydamas, jog jis pats asmeniškai viename iš kambarių stovėjusios spintelės stalčiuje atidaręs aptiko ir parodė visiems dalyvavusiems, taigi ir J. Š., iki dešimties, tikslesnio skaičiaus negalintis prisiminti, keleto skirtingų kalibrų medžioklinių šovinių lygiavamzdžiams šautuvams, kurie visi buvo sveiki (nešauti, be skeltuvo smūgio žymių), užtaisyti ir vizualiai atrodė tinkamais šaudymui, dėl ko ir buvo jų paimti tolimesniam specialisto ištyrimui. Liudytojas patvirtino, kad kratos metu kaltinamojo namuose tose pačiose vietose buvo rasta ir senų tuščių iššautų ir nešautų tūtelių, taip pat iš tūtelių iškritusių senų, aprūdijusių kulkų (šovinių dalių), kurie nesudarė vientiso šaudmens, todėl nebuvo paimti (buvo palikti).

15. Netikėti nuosekliais ir išsamiais, vienas kitam neprieštaraujančiais, priešingai – sutampančiais ir vienas kitą papildančiais policijos pareigūnų parodymais ir jais nesivadovauti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie šių liudytojų ar kitų kratoje dalyvavusių policijos pareigūnų asmeninį suinteresuotumą byloje, siekį pakenkti J. Š. jį nepagrįstai patraukiant baudžiamojon atsakomybėn, dėl ko neva tai balistinių tyrimų specialistui buvo pateikti visai kiti šoviniai, nei, kad rastieji ir paimti kratos, atliktos apelianto gyvenamojoje vietoje, metu. Be to, kaip jau minėta, liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kratos protokole nurodyti duomenys, prie protokolo pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas rastų šovinių bendras vaizdas, o, kaip jau minėta, kratos protokolą pasirašė ir jame nurodytų duomenų teisingumo (taigi, ir tos aplinkybės, kad kratos protokole detaliai išvardinti šoviniai, kurie buvo rasti ir paimti J. Š. gyvenamajame kambaryje, buvo supakuoti į plastikinį paketą Nr. 408279, kuris buvo užklijuotas ir pasirašytas) J. Š. nekvestionavo, nei iš karto po to, kai buvo atlikta krata, nei apklausiamas kaip įtariamasis. Galų gale, darant išvadas dėl liudytojų M. Z. ir G. Č. parodymų, kratos protokolo bei teismo balistikos specialisto išvados, patikimumo, svarbu įvertinti ir tai, kad J. Š., įteikus jam pranešimą apie įtarimą, nekėlė versijos, jog jo namuose kratos metu buvo rastos tik senų išardytų šovinių dalys, netinkamos šaudymui. Jis pripažino kaltę dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis, aiškiai įvardijo, kad kratos metu rasti ir paimti objektai buvo medžiokliniai šoviniai bei mažo kalibro šoviniai, nurodė besigailintis. Nors kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiuo atveju J. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais apelianto kaltės teisėjų kolegija ir negrindžia, o jais tik patikrina kitus aukščiau aptartus byloje surinktus įrodymus. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis buvo neblaivus, dėl ko buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, pažeista jo teisė į gynybą, kadangi jis neturėjo galimybės blaiviai įvertinti pareikšto įtarimo, taip pat nurodo, jog tyrėjos surašytą protokolą pasirašė jo neskaitęs, kadangi turi regos sutrikimą, be to, norėjo būti kuo greičiau paleistas iš policijos komisariato. Vertindama šiuos teiginius, teisėjų kolegija pažymi, jog nei vienos iš šių aplinkybių apeliantas nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, nors bylą nagrinėjęs teisėjas domėjosi kokios priežastys lėmė tai, kad J. Š. parodymai, duoti teisme, nuo duotųjų ikiteisminio tyrimo metu pasikeitė iš esmės. Toks naujų, nuteistajam naudingų aplinkybių apie jo kaip įtariamojo apklausos metu neva tai padarytus procesinius pažeidimus nurodymas tik apeliaciniame skunde, nors pirmosios instancijos teisme jam buvo užduoti klausimai, konkrečiai susiję su jo apklausa ikiteisminio tyrimo metu, leidžia pagrįstai manyti, jog nurodyti J. Š. teiginiai yra išgalvoti, siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl jo parodymų nenuoseklumo, todėl yra atmestini.

16. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad objektai, nurodyti 2020 m. liepos 29 d. kratos protokole, buvo rasti būtent J. Š. gyvenamojo namo rytiniame kambaryje spintelės viršutiniame stalčiuje bei kitame namo kambaryje spintelės viršutiniame stalčiuje, ir kad būtent šie objektai iš karto po kratos buvo tinkamai (užklijuojant bei pasirašant) supakuoti į specialią daiktiniams įrodymams pakuoti ir saugoti pagamintą polietileno pakuotę su unikaliu tik jai skirtu numeriu. Kadangi šis numeris sutampa su numeriu pakuotės, kurioje balistinių tyrimų specialistui buvo pateikti tirti šoviniai, ir ši pakuotė specialistui buvo perduota nepažeista, apygardos teismui nekyla jokių abejonių, kad tyrimui pateikti daiktai atitinka leistinumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi pagrindo abejoti minėtų daiktų atitikimu leistinumo kriterijui, atitinkamai nekyla jokių abejonių ir specialisto išvados, kuri buvo pateikta atlikus šių daiktų tyrimą, įrodomąja verte.

17. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su nuteistuoju, jog šioje byloje nebuvo įrodyta, kad šaudmenys rasti sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo laikomi būtent jo, t. y. J. Š.. Apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad byloje yra nenuginčytai ir patikimai nustatyta, jog šaudmenis, - visus 16 vnt. šovinių, radęs savo namuose po tėvo mirties ir kaimyno, kuris taip pat jau miręs, apsilankymo, pasiliko ir pasisavino, taip juos įgydamas, laikė savo namų kambaryje, balduose, būtent J. Š.. Kaip matyti iš paties apelianto pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų, jam buvo žinoma apie sodyboje esančius šovinius, jų atsiradimo namuose aplinkybes. Nors J. Š. skunde teigia, jog jis valdo tik 1/8 šios sodybos ir teisiškai niekada nebuvo nustatyta ir įregistruota naudojimosi šiuo nekilnojamuoju daiktu tvarka, dėl ko byloje nebuvo nustatyta, kad būtent jam priklausančioje namų valdoje buvo rasti šaudmenys, tačiau iš paties J. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotų parodymų matyti, kad nuteistasis faktiškai valdo ne 1/8 sodybos, kaip kad nurodoma jo skunde, o visą sodybą. Po tėvo mirties visame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno ir gyvena tik J. Š.. Jog kokie nors kiti asmenys naudojosi šiuo namu, laikydami jame savo asmeninius daiktus, nuteistasis nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teisme. Kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, tai, kad J. Š. iki tėvo mirties nuosavybės teise tepriklausė tik 1/8 dalis minimo gyvenamo namo, o faktiniu valdymu įvykdytą tėvo palikimo priėmimą jis nėra legalizavęs ir išviešinęs, nepanaikina jo kaltės ir nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, kadangi baudžiamasis įstatymas atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nesieja su draudžiamų civilinėje apyvartoje daiktų (šaunamųjų ginklų, šaudmenų) įgijimo, laikymo, gabenimo vietų (priemonių) nuosavybe. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija nemato jokio objektyvaus pagrindo abejoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambariuose rastų šaudmenų priklausomumu J. Š..

18. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, pagrįsta yra ir apylinkės teismo išvada dėl nuteistojo kaltės formos, t. y., kad jis veikė tiesiogine tyčia. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Nors nuteistasis pirmosios instancijos teisme teigė, kad buvo įsitikinęs, jog jo laikomi šaudmenys yra netinkami naudoti, kadangi jie buvo išardyti, neužtaisyti – kulkos išimtos iš tūtelių ir išpiltas parako užtaisas, tačiau teisėjų kolegiją šią versiją laiko tik kaip pasirinktą apelianto gynybinę versiją. Neabejotina, kad nuteistasis turėjo pakankamai žinių ir gyvenimiškos patirties (byloje esančiais duomenimis J. Š. yra tarnavęs sovietinėje kariuomenėje – 1 t., b. l. 94-96) pagal jų išvaizdą ir būklę atskirti šaudmenis, kurie yra dar neiššauti ir vis dar tinkami šaudymui nuo išardytų šovinių. Teisėjų kolegija neabejoja ir tuo, kad apeliantas žinojo ir suprato, jog tokiems šoviniams įgyti ir laikyti reikia iš anksto gauti specialų leidimą, kadangi šias aplinkybes J. Š. teisme nurodė ir pats. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog J. Š. jam inkriminuotus veiksmus atliko subjektyviai suvokęs ir todėl žinodamas, kad šoviniai, kuriais jis neteisėtai disponuoja, yra šaudmenys, disponavimui kuriais jam yra būtinas specialus policijos leidimas ir kurio jis neturintis, t. y. jis suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

19. Apartų duomenų visumoje teisėjų kolegija nenustatė, jog byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistojo veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai ir jį už šią veiką nuteisė. Konstatuodamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

20. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl J. Š. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021m. gegužės 19 d. nuosprendį.

21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. spalio 5 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-6762 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį J. Š., sudaro 108,63 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas.

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. Š. nedirba, yra neįgalus (netekęs 90 proc. bendrojo darbingumas), senatvės pensininkas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms J. Š. turtinę padėtį, sveikatos būklę, taip įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už J. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš J. Š. valstybės naudai 108,63 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. spalio 5 d. pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-6762.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.