Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos T. K. atstovo advokato O. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172¹⁴ str. 3 d. nubausta už tai, kad ji būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore pažeidė ir nevykdė: 1) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (1997 m. birželio 19 d. Nr. VIII-275) 16 str. 4 d., 7 d., 19 str. l d. ir 2 d.; 2) 2015 m. vasario 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) direktoriaus įsakymo Nr. V-55 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimu“ 62 p., 68 p., 69 p., 70 p.; 3) 2008 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 562 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1352 redakcija) patvirtintų Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių 2 p.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo T. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172¹⁴ str. 3 d., padarymą, pritaikęs ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Akcentuoja, kad kiti trys T. K. inkriminuoti pažeidimai susiję su nebuvimu nustatytų vidaus procedūrų ir vidaus kontrolės procedūrų bei vadovaujančių darbuotojų nepaskyrimu, kiek tai liečia pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją. Šie inkriminuoti pažeidimai, pasak advokato, yra išvestiniai iš kaltinimo dėl registracijos žurnalų neturėjimo ir netvarkymo. Pažymi, kad teismui, nagrinėjančiam administracinę bylą, buvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, t. y. UAB (duomenys neskelbtini)Apskaitos politika, patvirtinta 2010 m. lapkričio 9 d. bendrovės direktoriaus įsakymu, kurios 4 skyriaus „Apskaitos politika“ 8 p. nustatyta, kad „<...> įmonės darbuotojai, pagal FNTT priimtą nutarimą dėl pinigų plovimo ir teroristu finansavimo, informuoja direktorių apie kiekvieną sandorį, viršijantį 50000,00 litų. Direktorius atsako už registrų sudarymą, darbo organizavimą, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui <...>“. Pasak atstovo, nurodyta aplinkybė patvirtina, jog bendrovėje iš esmės buvo parengtos procedūros, nustatyta jų kontrolės tvarka ir paskirtas atsakingas vadovaujantis asmuo (įmonės direktorius). Bendrovė vykdydama veiklą nesusiduria su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme bei jį detalizuojančiuose teisės aktuose nustatytais pagrindais bei aplinkybėmis dėl aptarnaujančių įmonių smulkumo ir specifikos. Ir tai nereiškia, kad įmonėje iš viso nebuvo nustatytos procedūros, kontrolės mechanizmas ir nebuvo paskirtas atsakingas asmuo, privalantis kontroliuoti nustatytas procedūras, kiek tai liečia pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.

Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas buvo atliktas ne dėl šios įmonės veiklos, t. y. dėl šios įmonės veiklos nebuvo gautas skundas ar kita informacija, leidžianti įtarti šią bendrovę neskaidria veikla. Patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliktas tik todėl, kad buvo tikrinama kita įmonė, UAB (duomenys neskelbtini), kurios buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini). Įmonėje buvo dalis UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis sutinka. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog T. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴ str. 3 d.

Įvertinęs tai, kad apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino teisės aktų reikalavimų, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos iš esmės aiškintos ir taikytos teisingai. Taip pat pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.

Atsakomybę pagal ATPK 172¹⁴ str. užtraukia Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose yra apibrėžta šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo atveju nukreipiama į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.

UAB (duomenys neskelbtini) veikla yra buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 10 d. 4 p. numatyta, kad buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės yra kitų subjektų sąraše, todėl pastarosioms yra privalomi šiame įstatyme numatyti reikalavimai. Įstatymo 16 str. 4 d. numato, kad kiti subjektai, išskyrus notarus ar teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius asmenis, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis ir pašto paslaugų teikėjus, privalo tvarkyti šio įstatymo 17 str. 3 d. nurodytų piniginių operacijų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą. Įstatymo 16 str. 7 d. numato, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo tvarkyti klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 15 str. nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą. Įstatymo 17 str. 3 d. numatyta, kad kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų sumą ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Įstatymo 19 str. numato finansų įstaigų ir kitų subjektų pareigas, todėl finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto, paslaugos ar sandorio tipą, geografinę riziką ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose. Taip pat finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų paskyrimą turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. vasario 26 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-55 yra patvirtinti nurodymai buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonėms. Šių nurodymų 68 punkte įtvirtinta, kad įmonės turi nustatyti nurodymų 62 punkte nurodytų registracijos žurnalų pildymo ir administravimo tvarką. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo ir netvarkė registracijos žurnalų, nevykdė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, tai yra įmonėje nebuvo nustatyta vidinė tvarka, įmonės darbuotojai nebuvo supažindinti su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais, nebuvo paskirti vadovaujantys darbuotojai, kurie organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansų nusikaltimo tyrimo tarnyba ir kita. Pažeidėjos atstovo argumentai, kad įmonė nesusiduria su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme bei teisės aktuose nustatytais pagrindais ir aplinkybėmis, nes pastaroji teikia paslaugas smulkioms įmonėms, kad įmonėje buvo patvirtinta apskaitos politika, kurios 8 punktas numatė, kad įmonės darbuotojai pagal Finansų nusikaltimų tyrimų tarnybos priimtą nutarimą dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo informuoja direktorių apie kiekvieną sandorį, viršijantį 50 tūkstančių litų, o direktorius atsako už registrų sudarymą, darbo organizavimą, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, visiškai nepaneigia fakto, kad UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo laikytis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir juos vykdyti.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, T. K. pripažino, kad apie Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytus reikalavimus buhalterinės apskaitos įmonėms yra girdėjusi, tačiau buvo įsitikinusi, kad tai taikoma tik auditoriams. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad po 2016 m. kovo 3 d. atlikto patikrinimo T. K. būtų ėmusis priemonių tam, kad būtų ištaisyti nustatyti pažeidimai, o apeliantės išsakyti teiginiai, kad ji manė, jog tai taikoma tik auditoriams, apie Pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo įstatymo taikymą vertintini kritiškai, juolab kad, pagal byloje esančius duomenis, įmonės darbuotojai nuolat dalyvauja įvairiuose mokymuose ir seminaruose, susijusiuose su įmonės vykdoma veikla. Pažymėtina ir tai, kad visi teisės aktai yra skelbiami nustatyta tvarka, be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos interneto svetainėje (www.fntt.lt) yra nurodyti visi teisės aktai, reg1amentuojantys pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, taip pat šioje interneto svetainėje yra 2009 m. sausio 27 d. Finansinių nusikaitimų tyrimo tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V-10 „Dėl Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų ploviniui ir (ar) teroristų finansavimui“. Be to, šioje interneto svetainėje yra visų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos padalinių telefonų, faksų numeriai, elektroninio pašto adresai, nurodyti atsakingi darbuotojai, todėl T. K., būdama įmonės direktore, galėjo šią informaciją rasti, gauti reikiamas konsultacijas ir tinkamai vykdyti jai taikomus reikalavimus. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad T. K. pagal ATPK 172¹⁴ str. 3 d. nubausta pagrįstai ir nėra pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pažeidėjos atstovas teigia, kad teismas nustatydamas T. K. kaltę rėmėsi tik jos prisipažinimu, jog pažada laikytis nurodytų reikalavimų ir gailisi, o kaltės įrodymų nevertino. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas T. K. kalta padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴ str. 3 d., rėmėsi visuma byloje esančių duomenų, tai yra administracinės teisės pažeidimo protokolu, T. K. paaiškinimu, pavedimu atlikti patikrinimą, patikrinimo aktais, dokumentų ir daiktų paėmimo aktu ir kita bylos medžiaga, todėl teigti, kad T. K. pripažinta kalta remiantis vien tik jos pačios prisipažinimu, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybės, kad T. K. prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, teismo buvo pripažintos jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir tai buvo įvertinta taikant ATPK 30¹ str. nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos T. K. atstovas nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas buvo atliktas ne dėl šios įmonės veiklos, t. y. dėl šios įmonės veiklos nebuvo gautas skundas ar kita informacija, leidžianti įtarti šią bendrovę neskaidria veikla. Patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini)buvo atliktas tik todėl, kad buvo tikrinama kita įmonė, UAB (duomenys neskelbtini), kurios buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini). Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju tai, kokiu tikslu, pagrindu buvo atliktas patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini), neturi jokios teisinės reikšmės. Byloje esanti duomenų visuma patvirtina, kad T. K. pažeidimą padarė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 172¹⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti T. K. atstovo advokato O. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėja

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos T. K. atstovo advokato O. M. apeliacinio skundo netenkinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.