Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “ (duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 115,00 Eur žyminio mokesčio bei 1 500,00 Eur už advokato teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovės. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 425 straipsnio 1 dalis).

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. birželio 20 d. preliminariu

sprendimu ieškinį patenkino visiškai, t. y. priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 9 446,59 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt šešių eurų ir 59 centų) skolą, 751,86 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt vieno euro ir 86 centų) delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 198,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 20 d.) iki preliminaraus sprendimo įvykdymo ir 1 615,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 115,00 Eur žyminis mokestis ir 1 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, naudai. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą ir raštu pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba raštu pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus.

3. Atsakovės atstovas 2022 m. liepos 13 d. pateikė prieštaravimus dėl 2022 m. birželio 20 d.

preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė preliminarų teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis įpareigojant atsakovę padengti ieškovei teismo sprendimu priteistą skolą per 10 mėnesių iki kiekvieno mėnesio 15 d. mokant ne mažesnio kaip 1 000,00 Eur dydžio mokėjimus. Sumažinti priteistinas ieškovės išlaidas advokato pagalbai iki 400,00 Eur. Priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovę ir ieškovę sieja ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, pagal sutartį pastoliai nuomojami beveik 2 metus. 2020 kovo 14 d. dėl COVID - 19 pandemijos Lietuvos Respublikoje buvo įvestos karantino priemonės. Tai neigiamai palietė visus be išimties ekonomikos sektorius. Atsakovės veikla dėl pandemijos ir paskelbtų karantino priemonių taip pat nukentėjo, sumažėjo veiklos pajamos. Apie susiklosčiusią situaciją buvo informuota ieškovė, todėl atsiskaitymo vėlavimo priežastys yra aiškios ir žinomos. Atsakovė vykdė statybos darbus tuo tikslu nuomojosi pastolius, turėjo kitų vykdytinų finansinių įsipareigojimų, tačiau neturėjo pakankamai laisvų apyvartinių lėšų, todėl skolinosi lėšas. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2021 m. spalio 28 d. pranešimu nutraukė paskolos sutartį ir pareikalavo grąžinti skolą. Antstolė R. V. pradėjo priverstinį 3 556,80 Eur delspinigių, 28,78 Eur palūkanų, 49 409,53 Eur skolos išieškojimą. Dėl išvardintų aplinkybių atsakovei susiklostė sudėtinga finansinė situacija dėl kurios laikinai negalėjo apmokėti paskutinių ieškovės išrašytų sąskaitų. Atsakovė iki kilusių finansinių sunkumų atsiskaitymus su ieškove vykdė geranoriškai, neapmokėjo tik paskutinių sąskaitų. Tikėjosi, kad skola bus padengta laisva valia kai atsiras finansinės galimybės.

4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Vaidas Batūra prašymą visiškai

palaikė, nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis pablogėjo po to kai paskolą suteikusi valstybės įsteigta finansų įstaiga „Invega“ nutraukė anksčiau laiko paskolos sutartį su atsakovu ir pareikalavo gražinti suteiktą kreditą nors valstybė žadėjo verslą remti. Patikino, kad teismo sprendimo tinkamas įvykdymas bus užtikrintas. Nurodė, kad atsakovės finansinė būklė yra prasta, tačiau pagal finansines galimybes pinigines prievoles ir įsiteisėjusius sprendimus vykdo. Teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymas, kai ieškovė jai priteistą sumą atgaus per ilgesnį laikotarpį, nesukels jai neproporcingų neigiamų pasekmių, juolab kad atsakovė visos sumos sumokėti iš karto objektyviai neturi galimybių. Advokatas mano, kad iš esmės ginčas yra nesudėtingas, ieškinys pareikštas dokumentinio proceso tvarka užpildžius šabloną, skolos dydis aiškus, nekeliami sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, ginčas nereikalauja specifinių teisinių žinių, teikiamų priedų apimtis nedidelė, pateikti rašytiniai įrodymai, kurių atsakovė neginčija. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrįstai išlaidauja, todėl teismas neturėtų to toleruoti ir pagrįstai sumažintų ieškovės pareikalautos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą.

5. Taigi atstovas prašė CPK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu sprendimo vykdymą išdėstyti.

prieštaravimus dėl 2022 m. birželio 20 d. preliminaraus sprendimo atmesti kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad atsakovas neginčija priteistos skolos sumos ir delspinigių dydžio, tik nesutinka su bylinėjimosi išlaidomis, bei prašo išdėstyti skolą terminais, nurodydamas, kad skolos ieškovui nesumokėjo, nes turi skolų kitiems tiekėjams. Nurodė, kad atsakovo argumentai apie tai, kad nemokėjo skolos, nes turėjo skolų kitiems tiekėjams, yra nepagrįsti ir parodo atsakovo nesąžiningumą, nes atsakovas teikė prioritetą kitiems kreditoriams net neįspėdamas ieškovo apie turimas skolas. Todėl skolos atidėjimas ar išdėstymas terminais ne tik pažeidžia ieškovo interesus, nes vykdant įsipareigojimus kitiems kreditoriams, ieškovas gali iš viso skolos nebeatgauti, bet ir pats būdas - kai skolos ieškovui sąskaita yra dengiamos skolos kitiems atsakovo kreditoriams, yra nesąžiningas.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas S. B. nurodė, kad atsakovė nė nebandė

su ieškove susisiekti ir susitarti dėl skolų mokėjimo dalimis, taip pat neatsiliepia į skambučius. Mano, kad atsakovas piktybiškai negražina skolos, neatsiskaito su ieškove bei iki šiol nėra gražinusi išnuomotų pastolių, dėl to ieškovė ir toliau patiria nuostolius. Nurodė, kad už advokato teisines paslaugas sumokėjo tiek kiek paprašė advokatė. Dėl išdėstyto prašė netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą atsakovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 10 mėnesių laikotarpiui (iki kiekvieno mėnesio 15 d. mokant ne mažesnę, kaip 1 000,00 Eur dydžio skolos sumą). Netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą atsakovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimtą teismo Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovės reikalavimo

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau

- UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. sudarė inventorinių pastolių nuomos ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovei išnuomojo pastolius. Pastolių nuomos kaina nurodyta priede prie sutarties komerciniame pasiūlyme, ir yra 1,50 Eur be PVM už 1 kv. m. Kartu buvo sudaryta 2020 m. rugpjūčio 5 d. inventorinių pastolių montavimo ilgalaikė bendradarbiavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pastoliai buvo sumontuoti. Pastoliai, kurių komplektacija nurodyta Kontūrinių pastolių Delta išdavimo važtaraštyje viso 595,45 kv. m., buvo sumontuoti ir perduoti pagal 2020 m. rugpjūčio 17 d. Pastolių montavimo priėmimo perdavimo aktą. Pagal perduotą pastolių kiekį, susitartą kainą kiekvieno mėnesio pabaigoje atsakovei buvo pateikiamos PVM sąskaitos faktūros, skaičiuojant už pastolių nuomą pagal mėnesio dienų skaičių. Vadovaujantis 2020 m. rugpjūčio 5 d. inventorinių pastolių nuomos ilgalaikės bendradarbiavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.4. punktu atsakovė (Nuomininkas) PVM sąskaitą faktūrą turi apmokėti per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo, gavimo. Iš pradžių atsakovė mokėjo pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tačiau mokėjo nereguliariai, paskutinis 5 000,00 Eur mokėjimas gautas 2022 m. sausio 24 d., dengiant skolą pagal anksčiau pateiktas PVM sąskaitas faktūras, iki 2021 m. liepos mėn. imtinai PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos pilnai, o 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 116,77 Eur, apmokėta dalinai, neapmokėtas likutis 728,57 Eur. Atsakovė yra nesumokėjusi pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. rugpjūčio 31 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 728,57 Eur? 2021 m. rugsėjo 30 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 080,74 Eur? 2021 m. spalio 29 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 116,77 Eur? 2021 m. lapkričio 30 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 080,75 Eur? 2021 m. gruodžio 31 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 116,77 Eur? 2022 m. sausio 30 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 116,77 Eur? 2022 m. vasario 28 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 008,69 Eur? 2022 m. kovo 31 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 116,77 Eur? 2022 m. balandžio 29 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 080,75 Eur. Visų nurodytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas yra suėjęs, o paskutinės nurodytos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas suėjo 2022 m. gegužės 10 d. ir bendra skola yra 9 446,59 Eur.

9. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai). Pažymėtina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Remiantis pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, tuo tarpu atsakovė tinkamai nevykdė savo prievolės atsiskaityti už gautas paslaugas ir iki šiol pilnai neapmokėjo už 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 116,77 Eur apmokėta dalinai, neapmokėtas likutis 728,57 Eur. Atsakovė yra nesumokėjusi pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. rugpjūčio 31 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 728,57 Eur? 2021 m. rugsėjo 30 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 080,74 Eur? 2021 m. spalio 29 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 116,77 Eur? 2021 m. lapkričio 30 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 080,75 Eur? 2021 m. gruodžio 31 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 116,77 Eur? 2022 m. sausio 30 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 116,77 Eur? 2022 m. vasario 28 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 008,69 Eur? 2022 m. kovo 31 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 116,77 Eur? 2022 m. balandžio 29 d. ESAC Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 080,75 Eur. Visų nurodytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas yra suėjęs, paskutinės nurodytos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas suėjo 2022 m. gegužės 10 d. ir bendra skola yra 9 446,59 Eur.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir nesant įrodymų, paneigiančių ieškovės reikalavimus, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieškovės reikalavimai dėl skolos ir delspinigių priteisimo tenkintini, iš atsakovės ieškovei priteistina 9 446,59 Eur skola ir 751,86 Eur delspinigiai. Pažymėtina, kad atsakovė skolos mokėjimo dydžio neginčijo (CK 6.256 straipsnio 1 dalis, CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.59 straipsnis, CK 6.63 straipsnis).

11. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kadangi atsakovė laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės, privalo mokėti ieškovei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 198,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą.

12. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų

prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas yra išimtinės priemonės ir gali būti taikomos tik įvertinus tokio prašymo tenkinimo būtinumą. Atsakovė nurodo, jog įmonės finansinė padėtis pablogėjo nes UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2021 m. spalio 28 d. pranešimu nutraukė paskolos sutartį ir pareikalavo grąžinti skolą. Be to dėl COVID-19 pandemijos įvestos Lietuvos Respublikoje atsakovo veikla dėl paskelbtų priemonių nukentėjo, dėl ko sumažėjo kitos atsakovo veiklos pajamos.

13. Teismas konstatuoja, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs

yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).

14. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas mano, kad išimtiniai atvejai, pateisinantys teismo

sprendimo vykdymo išdėstymą, paprastai galėtų susiklostyti tada, kai nedelsiamas teismo sprendimo priverstinis vykdymas galėtų sukelti aiškiai neproporcingus, sunkius padarinius skolininkui. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad priverstiniu teismo sprendimo vykdymu yra siekiama realiai įvykdyti teisingumą, t. y. pašalinti (kompensuoti) tą žalą, tą išieškotojo teisių pažeidimą, kurį anksčiau savo veiksmais ar neveikimu padarė skolininkas. Vadinasi, vien tik aplinkybė, kad skolininkas neturi pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su išieškotoju, nes su juo anksčiau termino nutraukė kreditorius sutartį ir pareikalavo gražinti kreditą nėra pagrindas išdėstyti.

15. Iš pateiktų byloje įrodymų, matyti, kad atsakovė įvykdė teismų sprendimus civilinėse bylose

Nr. 2-5553-639/2021 ir e2-4466-512/2021. Tačiau teismas pažymi, kad atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą mokant ne mažesnėmis kaip 1 000,00 Eur per mėnesį dalimis, per visą laikotarpį nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. preliminaraus teismo sprendimo priėmimo nėra sumokėjusi ieškovei nė vienos įmokos skolos dengimui. Teismo vertinimu, tenkinus atsakovės prašymą būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumas, pažeisti ieškovės interesai ir lūkesčiai kuo greičiau atgauti skolą, bet ir atsakovei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Taip pat, tenkinus atsakovės prašymą, nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, būtų pažeisti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

16. Be kita ko, pagal teismų formuojamą praktiką, sprendžiant klausimus dėl teismo sprendimo

įvykdymo išdėstymo, jeigu šalis nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą, tuomet sprendimo įvykdymo išdėstymas apskritai nėra galimas. Taigi atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turėjo pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jos padėtis ateityje pagerės. Šiuo atveju atsakovė neįrodinėjo savo turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų (CPK 178 straipsnis).

17. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo

vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustačius, kad šalies dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė šalies padėtis yra bloga ir ateityje ji nepagerės, teismas netenkina šalies prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisydamas to, kokia yra kitos šalies turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

18. Dėl pandemijos teismas pažymi, kad atsakovė nenurodė, kaip pandemija konkrečiai prisidėjo

prie atsakovės negautų pajamų, nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Todėl karantino dėl COVID-19 pandemijos įvedimas nelaikytinas pakankama priežastimi teismo sprendimo vykdymo terminus išdėstyti. Karantino įvedimas pats savaime nelaikytinas nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe.

19. Dėl išdėstytų motyvų preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistinu (CPK 430 straipsnio 6

dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20. Atsakovės atstovas savo prieštaravimuose taip pat nurodė, kad ieškovė pernelyg išlaidauja,

nes ginčas nesudėtingas, ieškinys pareikštas dokumentinio proceso tvarka užpildžius šabloną, skolos dydis aiškus, nekeliami sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, ginčas nereikalauja specifinių teisinių žinių, advokato darbo vieta greta teismo, į teismo posėdį vykti nereikėjo, teikiamų priedų apimtis nedidelė, pateikti rašytiniai įrodymai, kurių atsakovė neginčija. Todėl sprendžiant dėl ieškovei iš atsakovės priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, turėjo būti taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. prašė teismo sumažinti priteistinų ieškovei bylinėjimosi išlaidų dydį iki 400,00 Eur.

21. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–3

dalyse: pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies.

22. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3

dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros.

23. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovė išsinuomojo ir negrąžino pastolių, pažymėtina, kad net

posėdžio metu ieškovo vadovas patvirtino, kad atsakovė iki šiol pastolių negrąžino. Ieškovė ragino atsakovę atsiskaityti, tačiau atsakovė to nepadarė o vėliau ir pradėjo vengti kontaktų. Taigi ieškovė buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos į advokatę ir inicijuoti ginčą teisme. Byloje nenustatyta jokių ieškovės neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, jų nenurodė ir atsakovė. Taigi nenustačius jokių ieškovės neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, taikymas CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytos išimties ir nukrypimas nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pažeistų bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bei pažeistų teisingos šalių interesų pusiausvyros principą.

24. Teismas konstatuoja, kad teisinę pagalbą suteikusi advokatė turėjo susipažinti su ieškovės

pateiktais įrodymais: 9 PVM sąskaitomis faktūromis; pastolių perdavimo aktais, bendradarbiavimo sutartimi, važtaraščiais ir kitais dokumentais, visus juos išanalizuoti ir surašyti ieškinį. Taigi ginčas nėra visiškai paprastas, jos reikalavo papildomų pastangų ieškinio surašymui, todėl teismo vertinimu ieškovės turėtos 1500,00 Eur teisinės pagalbos (advokato) išlaidos yra pagrįstos. Pažymėtina, kad nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto išlaidų dydžio. Šioje Rekomendacijoje nurodoma, kad už ieškinio surašymą rekomenduojami (2,5) priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju Statistikos departamentas skelbia, kad 2021 m. IV ketvirtis – bruto 1679,3 Eur. Taigi 1500,00 Eur suma už advokato teikiamas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijų dydžio.

25. CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio

mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistu, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

26. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK

79 straipsnis). Žyminio mokesčio klausimas išspręstas preliminarių sprendimu ir lieka nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 424, 428 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 20 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.