Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2017 m. sausio 9 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš pareiškėjo laikymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Klaipėdos AVPK) laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (b. l. 4-6).

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, patalpinant jį į areštinės kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų. Teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. kameroje Nr. 8 buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam asmeniui, be to, kameroje buvo šalta, drėgna, apšvietimas sugadintas, netinkama ventiliacija. Kameroje buvo buitinių parazitų ir graužikų, o areštinės pareigūnų išduota patalynė buvo šlapia ir dvokė. Akcentuoja, jog kameroje nebuvo langų (lango rėmas buvo be stiklo), veikė tik viena 20 vatų lemputė, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendros kameros erdvės, jame nebuvo unitazo (buvo tik „skylė“ grindyse), vanduo tualete nenusileisdavo arba nusileisdavo bei nebuvo tualetinio popieriaus. Pažymi, kad dėl tualetinio popieriaus į areštinės administraciją kreipėsi raštu, kuri atsakė žodžiu, jog nėra lėšų pirkti popieriui.

Nurodo, kad maistas buvo duodamas vieną kartą per parą, jo energetinė vertė nuo 1300 iki 1500 kcal, o giminaičiai ir draugai siuntiniais neturėjo teisės perduoti maisto į areštinę.

Nurodo, kad per parą tik vieną kartą buvo vedamas pasivaikščioti gryname ore.

Teigia Klaipėdos AVPK areštinėje užsikrėtęs tuberkulioze, be to, Klaipėdos AVPK areštinės laikino sulaikymo patalpose surakintas antrankiais buvo laikomas apie 3-4 val. kol bus paruoštas konvojus, skirtas jį pristatyti į medicinos įstaigą. Minėtose laikino sulaikymo patalpose nebuvo durų, o įrengtos tik grotos. Tvirtina, kad tokiu būdu buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, dėl to patyrė pažeminimą, nepatogumus. Mano, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis.

Pareiškėjas apie teismo posėdį informuotas tinkamai šaukimu (b. l. 38). Alytaus pataisos namai pateikė patvirtinimą apie procesinių dokumentų įteikimą (b. l. 37). Nors pareiškėjas skunde buvo išreiškęs norą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau vėliau savo valią pakeitė ir nurodė, kad teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 41).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 9-12) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. nepažeidžiant teisės aktais nustatyto minimalus ploto, turinčio tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, reikalavimų.

Nurodo, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės kamerų patikrinimus, kurių metu konstatavo, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Higienos norma HN 37:2009) 24 punkto reikalavimus. Konstatuota, kad įrengta mechaninė ventiliacija, kamerose yra skaidraus stiklo langai, kurie atidaromi, taip užtikrinant papildomą ventiliaciją. Nors Klaipėdos visuomenės sveikatos centras nors ir nustatė, kad natūrali ir dirbtinė apšvieta neatitiko Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų, tačiau tai nebuvo vertinama kaip pažeidimas, kadangi natūralios ir dirbtinės apšvietos sistemų pakeitimui reikalinga atlikti pastato rekonstrukcijos darbus. Pabrėžia, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinė atitiko visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus bei veikė pripažinus ją tinkama eksploatacijai. Klaipėdos AVPK areštinės kamerose esančių sanitarinių mazgų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jie nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti 120-130 cm aukščio pertvara.

Tvirtina, kad pareiškėjas nurodo išgalvotas, abstraktaus pobūdžio aplinkybes apie šlapią patalynę, lango rėmą be stiklo, neveikusį apšvietimą, maitinimą, šaltį, drėgmę ir kt. Paaiškina, jog pareiškėjas areštinėje buvo aprūpintas minkštuoju inventoriumi (čiužiniu pagalve, antklode) bei tualetiniu popieriumi. Nedezinfekuotas minkštasis inventorius kitiems asmenims nėra perduodamas. Pažymi, kad laikino sulaikymo patalpos pagal teisės aktų nuostatas neprivalo atitikti higienos normos reikalavimų, kadangi jose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.

Nurodo, kad areštinėje profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) vykdo UAB „Kauno grūdai“ ir tvirtina, jog graužikų ar kitokių buitinių parazitų kamerose niekada nebuvo pastebėta.

Nurodo, jog Klaipėdos AVPK areštinėje pareiškėjas buvo maitinamas pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. tris kartus per parą. Be to, teisės aktuose nėra numatyta teisė gauti maisto produktus iš artimųjų ar kitų asmenų.

Atkreipia dėmesį, kad atvežtas į Klaipėdos AVPK areštinę pareiškėjas žodžiu buvo nurodęs, jog sirgo tuberkulioze ir buvo užsikrėtęs ŽIV, todėl jo teiginys apie užsikrėtimą šiomis ligomis Klaipėdos AVPK areštinėje laikytinas nepagrįstu.

Pažymi, jog duomenų apie tai, kad pareiškėjas jo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu administracijai ar kitoms institucijoms teikė skundus dėl blogų kalinimo sąlygų, nėra.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 30).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Į teismo posėdį neatvykus proceso šalims nei jų atstovams, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. atlyginimo priteisimo.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 541) nurodyta, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.

Dėl minimalaus kameros ploto neužtikrinimo

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia (be kita ko) iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d., t. y., ginčui aktualiu laikotarpiu) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-21591 „Dėl R. Š. skundo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. kameroje Nr. 8, kurios plotas 7,22 kv. m. (b. l. 13). Minėtoje kameroje pareiškėjas 6 dienas buvo laikomas vienas, todėl atmetus sanitarinio mazgo plotą (1,2 kv. m.) jam teko 6,02 kv. m. Tai yra, pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktais nustatyto minimalus ploto, turinčio tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui.

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog nebuvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir aprūpinimo tualetiniu popieriumi

Pareiškėjas teigia, kad netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nes neatskirtas nuo gyvenamojo ploto pertvara, be to, jame nebuvo unitazo (buvo tik „skylė“ grindyse), vanduo tualete nenusileisdavo arba nusileisdavo labai blogai, tualete nebuvo ventiliacijos, tualetinio popieriaus.

Atsakovės atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime paaiškino, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai atskirti 120-130 cm aukščio pertvara, t. y. jų įrengimas atitinka teisės aktų nuostatas.

Šiuo metu galiojanti ir ginčo laikotarpiu galiojusi Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo. Sanitarinių mazgų įrengimą reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.), kurios 20 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą.

Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, 83 punktas numato, kad policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi.

Byloje pateiktame Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 konstatuota, kad sanitariniai mazgai atitverti 120-130 cm aukščio pertvarą, juose įrengta šalto vandens tiekimo ir nuotekų sistema buvo veikianti, t. y. įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus (b. l. 19-21). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK administracijai būtų skundęsis dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ar jame nesančio tualetinio popieriaus. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, būdamas Klaipėdos AVPK areštinėje, buvo aprūpintas tualetiniu popieriumi. Tai įvertinus, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ar tualetinio popieriaus nebuvimo laikytini nepagrįstais.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 8 buvo laikomas vienas, todėl šiuo atveju konstatuojama, kad nebuvo pažeistas ir pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1928-822/2016). Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) nusprendė, jog Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nebuvo pažeistas byloje, kurioje nustatyta, kad asmenys buvo laikomi vieni kamerose, kuriose tualetas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios erdvės (pvz., EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Story ir kiti prieš Maltą).

Įvertinus šias aplinkybes sprendžiama, jog atsakovės atstovas nepadarė jokių pažeidimų, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu ar privatumo užtikrinimo juo pasinaudojant bei pareiškėjo aprūpinimu tualetiniu popieriumi.

Dėl patalpų temperatūros, apšvietimo, ventiliacijos, higienos reikalavimų neužtikrinimo

Areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

Higienos norma HN 134:2015 nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Higienos normos HN 134:2015 3 punkte nurodyta, jog <...> veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas). Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 41 punkte numatyta, jog čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 punktas).

Pareiškėjas teigia, jog Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 8 buvo šalta, drėgna, tamsu, o išduota patalynė buvo šlapia ir dvokė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas jokių skundų Klaipėdos AVPK administracijai dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovės atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi byloje atsakovės atstovo pateiktais rašytiniais duomenimis.

Faktinę aplinkybę dėl Klaipėdos AVPK areštinės tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį, kuriame nurodyta, jog areštinėje yra <...> langai (stiklas, grotuoti jėgos ir signalinėmis grotomis), apšildymas centrinis, <...> patalpų apšvietimas natūralus ir dirbtinis; įrengtas natūralus ir mechaninis vėdinimas (b. l. 22-23), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 5-V-142 leisti pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-ąją dalį nuo 2005 m. vasario 21 d. (b. l. 26) bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktas Nr. 5-IN-31 (b. l. 24-25), kuriame pažymėta, jog areštinės įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 nurodyta, kad 2015 m. kovo 30 d. buvo patikrintos kameros Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39 ir nustatyta, kad 2015 m. kovo 18 d. skunde (ne pareiškėjo) nurodyti faktai, kad Klaipėdos AVPK 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39 kamerose šalta ir drėgna, nėra ventiliacijos, <...> nešvarūs čiužiniai, juose yra blusų, <...> duše yra parazitų – nepasitvirtino, tačiau pasitvirtino, kad kamerose netinkama dirbtinė apšvieta (b. l. 15-18). Pažymėta, jog apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl mažesnė dirbtinė apšvieša nevertinta kaip pažeidimas. Taip pat šiame patikrinimo akte pažymėta, kad kamerose yra skaidraus stiklo langai, <...> lovų čiužiniai švarūs, nesuplyšę, dalis čiužinių su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir desinfekcijos priemonėms audinio, <...> yra mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 nustatyta, kad kamerose Nr. 14 ir Nr. 23 dirbtinė ir natūrali apšvieta bei ventiliacija neatitiko Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, tačiau šie pažeidimai nevertintini kaip pažeidimai, kadangi norint juos pašalinti reikalinga atlikti patalpų ir rekonstrukcijos darbus (b. l. 19-21). Minėtame patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad nepasitvirtino skunduose (ne pareiškėjo) nurodyti reikalavimai dėl kamerų oro temperatūros, drėgmės ir kt.

Remiantis aptartais patikrinimo aktais spręstina, jog nors Klaipėdos visuomenės sveikatos centras buvo nustatęs pažeidimus dėl oro judrumo, natūralios ir dirbtinės apšvietos, tačiau šie pažeidimai nevertinti kaip pažeidimai, kadangi jų pašalinimas susijęs su pastato rekonstrukcija.

Pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 8, kuri minėtais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimais nebuvo tikrinta, todėl spręsti, ar kokie nors pažeidimai buvo nustatyti ir kameroje Nr. 8 nėra galimybės. Tačiau įvertinus tai, jog daugelyje kamerų buvo nustatyta, kad kamerų oro temperatūra, drėgmė atitiko teisės aktų reikalavimus, patalynė buvo švari ir kt., todėl spręstina, kad šių pažeidimų nebuvo ir kameroje Nr. 8. Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 3 punktu, pažeidimu nelaikytina ir per maža natūrali ir dirbtinė apšvieta, ventiliacija, kadangi šiems pažeidimams pašalinti reikalinga atlikti Klaipėdos AVPK areštinės rekonstrukcijos darbus.

Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo buitinių parazitų ir graužikų.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, jog kalinimo įstaigose atsiradus parazitų ar graužikų turi būti imamasi veiksmų tam, kad jie būtų išnaikinti (pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją; EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje Neshkov ir kt. prieš Bulgariją).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo bei EŽTT praktikos darytina išvada, jog kalinimo įstaigų pareiga stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus – išnaikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, jog graužikų ar parazitų atsiradimas savaime laikytinas pažeidimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015).

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 bei 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 nustatė, kad areštinėje profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, derataziją) vykdo UAB „Kauno grūdai“, atlikti darbai registruojami. Tai leidžia spręsti, kad Klaipėdos AVPK atliekami buitinių parazitų ir graužikų stebėjimo ar šalinimo darbai. Klaipėdos visuomenės centras patikrinimo metu nenustatė, jog Klaipėdos AVPK areštinės kamerose buvo buitinių parazitų ar graužikų (b. l. 16-17, 20).

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, pareiškėjo teiginys apie buitinių parazitų ir graužikų buvimą laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos AVPK areštinėje jis užsikrėtė tuberkulioze.

Klaipėdos AVPK pareiškėjo medicininėje kortelėje pažymėta, kad pareiškėjas, pristatytas į Klaipėdos AVPK areštinę (2015 m. gruodžio 17 d. 18.00 val.), žodžiu informavo segantis ŽIV ir tuberkulioze (b. l. 14). Atsižvelgiant į tai, jis buvo izoliuotas nuo kitų suimtųjų. Akivaizdu, kad pristatymo į Klaipėdos AVPK areštinę metu pareiškėjas jau sirgo minėtomis ligomis, todėl pripažįstamas nepagrįstu jo teiginys, kad užsikrėtė šiomis ligomis aptariamu laikotarpiu Klaipėdos AVPK areštinėje.

Dėl maitinimo ir maisto siuntinių nepriėmimo

Pareiškėjas taip pat nurodo buvęs maitinamas tik vieną kartą per parą, o siuntinius su maistu buvo draudžiama perduoti.

Taisyklių 61 punkte nustatyta, jog asmenys maistą gauna nemokamai pagal fiziologines mitybos normas ir iš anksto sudarytą valgiaraštį. Policijos areštinėse laikomiems asmenims taikomos tokios pat mitybos normos kaip ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Policijos areštinėse laikomų asmenų mitybos normas tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras. Taisyklių 62 punktas numato, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, maitinami 3 kartus per dieną (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų). Taisyklių 64 punktas nustato, kad valgiaraštį sudaro maistą tiekianti įmonė, vadovaudamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintomis policijos areštinėse laikomų asmenų maitinimo normomis. Taisyklių 66 punktas nustato, jog karštas maistas turi būti išduodamas ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jo paruošimo, įskaitant ir pristatymo laiką. Asmenims, kurie negali pavalgyti laiku, maistas gaminamas ir patiekiamas atskirai.

Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininkas 2016 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-21541 „Dėl R. Š.“ paaiškino, kad Klaipėdos AVPK areštinėje pusryčiai patiekiami nuo 07.30 val. iki 08.30 val., pietūs – nuo 12.00 val. iki 13.00 val., vakarienė – nuo 17.00 val. iki 18.00 val. (b. l. 13). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas buvo maitinamas tris kartus per dieną, neviršijant nustatyto maitinimo intervalo.

Taisyklių 39 punktas numato, kad teisė gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spauda netaikoma nuteistiems asmenims (turintiems tik nuteistojo statusą).

Teismų informacinės duomenų bazės „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. buvo nuteistas ir turėjo turėti nuteistojo statusą, todėl, vadovaujantis Taisyklių 39 punktu, atsakovės atstovas neturėjo teisės perduoti pareiškėjui maisto siuntinių.

Dėl laikino sulaikymo patalpos įrengimo

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, kad jis Klaipėdos AVPK areštinės laikino sulaikymo patalpose buvo laikomas surakintas antrankiais apie 3-4 val. iki bus paruoštas konvojus, skirtas jį pristatyti į medicinos įstaigą. Pažymi, jog minėtose patalpose nebuvo durų, įrengtos tik grotos.

Higienos normos HN 134:2015 11.2 punkte nurodyta, jog laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti. Higienos normos HN 134:2015 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros).

Pareiškėjui skunde nurodžius, kad jis nebuvo laikomas ilgiau nei 5 val. laikino sulaikymo patalpoje bei įvertinus tai, kad Higienos norma HN 134:2015 šių patalpų įrengimui netaikoma, todėl nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės įrengiant laikino sulaikymo patalpą ar pareiškėją laikant joje ne ilgiau nei 5 val.

Dėl teisės pasivaikščioti gryname ore neužtikrinimo

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė pasivaikščioti gryname ore.

Taisyklių 7 punkte nustatyta, jog policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę: <...> policijos areštinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai, kasdien vieną valandą pasivaikščioti (nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze asmenys gali pasivaikščioti du kartus po vieną valandą per dieną) (7.10 punktas). Pagal Taisyklių 54 punktą, policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, galėtų kasdien 1 valandą pasivaikščioti, o nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze – 2 kartus per dieną po 1 valandą. Taisyklių 55 numato, kad pasivaikščioti vedama dienos metu pagal policijos viršininko sudarytą grafiką, atitinkantį įvairių kategorijų laikomų asmenų izoliavimo reikalavimus.

Kaip ir minėta pareiškėjas, atvykęs į Klaipėdos AVPK areštinę, buvo nurodęs sergantis tuberkulioze ir ŽIV. Atsakovės atstovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius apie jo ligą. Atsakovės atstovas į bylą taip pat nepateikė duomenų apie pasivaikščiojimo trukmę bei laiką, t. y. duomenų apie tai, kad sergantiesiems tuberkulioze buvo užtikrinta teise pasivaikščioti 2 kartus per dieną po 1 valandą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014) aptarė neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įrodinėjimo taisykles, pagal kurias pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pareigą pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, šiuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, spręstina, jog atsakovė neįrodė, kad pareiškėjui tinkamai buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti 2 kartus per dieną po 1 valandą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, dėl to patyrė pažeminimą, nepatogumus.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).

Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir EŽTT praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871//02). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje ginčo laikotarpiu pažeidžiant Taisyklių 7.10 punktą buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. 5 dienas (pareiškėjo nurodytas laikotarpis, už kurį pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą)

Minėta, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje už kiekvieną kalinimo dieną praleistą kalint areštinės kamerose teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama apie 7 eurus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016).

Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir tai, kad atsakovės atstovo padarytas pažeidimas buvo itin nežymus bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėjui dėl teisės pasivaikščioti neužtikrinimo 2 kartus per dieną po 1 valandą neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 35 Eur (7 Eur už dieną) suma. Teismo vertinimu, nurodyta suma yra adekvati pareiškėjo patirtiems neigiamiems padariniams kompensuoti. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 35 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.