Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), duomenų apie baustumą byloje nėra, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. iškelta už tai, kad ji 2014 m. lapkričio 18 d., teismo posėdyje Kauno apylinkės teisme, adresu Kęstučio g. 29, Kaune, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymą davimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-8852-888/2014, teismui teikė tiesos neatitinkančius parodymus, apie tai, kad “kai jie (Ž. U. ir N. V.) atsiliepė, atvyko pokalbiui ir pokalbio metu mes išsiaiškinom, kad jie dirba pagal verslo liudijimus. Mums įmonėje apdailininkai kaip ir nereikalingi, mums reikėjo plataus profilio statybininkų. Pokalbis dėl darbo įmonėje buvo kaip ir baigtas ir aš tada jiems pasiūliau atvykti į mano butą ir ten atlikti dažymo darbus. Su asmeniškai su Ž. pati tariausi, aš jį nusivežiau į savo butą, (duomenys neskelbtini), aš viską aprodžiau, susitarėm dėl kainų, dėl laiko maždaug per kiek atliks darbus. <...> R. M. per pažįstamus radau ir jis atėjo pas mane kloti plytelių. Mes apsitarėm kiek aš jam mokėsiu. <...>. Jie visi dirba pagal verslo liudijimus. <...> Aš mokėjau už darbą.“

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. M. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ji tuo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) personalo vadybininke. Kadangi tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) ieškojo plataus profilio darbuotojų bei buvo įdėti skelbimai dėl darbuotojų paieškos į internetą, todėl pokalbiui atvyko Ž. ir N.. Jiems pasakius, kad jie dirba su verslo liudijimais ir yra apdailininkai, todėl jie įmonėje dirbti nebuvo priimti. Tuo metu K. M. buvo nusipirkusi butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurį reikėjo įsirengti, todėl pakalbino Ž. ir N. ateiti dirbti į jos butą ir jai asmeniškai. Abu sutiko. Ji su jais sutarė darbo sąlygas, darbų atlikimo terminą, darbo užmokestį ir abu pradėjo dirbti. Plyteles jos bute klojo R. M., kurį surado per pažįstamus. Kadangi tuo metu K. M. buvo išsituokusi ir neturėjo vyro, todėl paprašė vadovo A. S., kad jis vieną kartą sudrausmintų jos darbininkus, nes bute ji rado tuščių talpų nuo alkoholinių gėrimų. Taip pat A. S. asmeniškai prašė, kad jis pažiūrėtų ar jie gerai dirba, nes K. M. nelabai supranta statybinių darbų. Su visais darbininkais už atliktus darbus atsiskaitė K. M.. Nemalonumai prasidėjo dėl to, kad dėl R. M. netinkamo darbo atlikimo buvo apipiltas K. M. kaimynų butas ir ji pareikalavo, jog R. M. atlygintų padarytą žalą. Tada jis pasakė, kad jis nieko nežino ir pas ją nedirbo. Jai nesutikus visko taip palikti, R. M. ją apkaltino įrankių vagyste, tačiau byla buvo nutraukta. R. M. supranta, kad tokią taktiką R. M. pasirinko vengdamas atlyginti padarytą žalą. Kadangi tuo metu, kai jos bute dirbo R. M., kartu dirbo ir Ž. U. ir N. V., todėl mano, kad R. M. juos įkalbėjo kalbėti apie įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ji kalbėjo tiesą.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.1.-8852-888/2014 matyti, kad 2014 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu (b. l. 36-40) A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido dirbti darbuotojams: R. M. (plataus profilio darbininku) nuo 2014-06-06 iki 2014-08-06 darbo dienomis nuo 08.00 val. iki 17.00 val. ir Ž. U. kartu su N. V. (dažytojais) nuo 2014-07-14 iki 2014-08-01 darbo dienomis nuo 08.00 val. iki 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) naudai statybvietėje – naujai įrenginėjamame bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su darbuotojais nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. Tokiais veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1 d., 2 d. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 p. reikalavimus. Iš minėto nutarimo matyti, kad teismas liudytojos K. M. duotus parodymus, jog R. M., Ž. U., N. V. pasamdė ji ir jie dirbo pagal verslo liudijimą jos bute, vertino kritiškai ir nelaikė jų patikimais įrodymais, nes K. M. paaiškinimai nenuoseklūs, nelogiški, akivaizdžiai prieštarauja apklaustų visų liudytojų parodymams bei byloje surinktiems rašytiniams duomenims ir jie yra aiškiai prieštaraujantys kitų surinktų įrodymų visumai.

Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi A. S. apeliacinio skundo netenkino ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“ numato, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.

Aiškinant šios teisės normos dispoziciją kartu su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 str., darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr. A2.1.-8852-888/2014 esančio teismo posėdžio protokolo (b. l. 30-34) matyti, kad teismo posėdžio metu liudytoja K. M. paaiškino, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2013-12-09 iki 2014-09-28 personalo vadybine. Įmonės vadovu buvo A. S.. Ji buvo atsakinga už asmenų įdarbinimą. Ž. U. ir N. V. ji rado pagal skelbimą, jie buvo atvykę pokalbiui, pokalbio metu išsiaiškino, kad jie dirba pagal verslo liudijimus ir yra apdailininkai. Kadangi įmonėje apdailininkai nebuvo reikalingi, nes reikėjo plataus profilio statybininkų, pokalbis dėl darbo įmonėje buvo baigtas. Tačiau ji pasiūlė jiems atvykti į jos butą ir ten atlikti dažymo darbus. Ji asmeniškai tarėsi su Ž., nusivežė jį į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), viską aprodė, susitarė dėl kainų, dėl laiko, per kiek atliks darbus. Kitos savaitės pradžioje jie pradėjo dirbti. R. M. rado per pažįstamus ir jis atėjo pas ją į butą asmeniškai kloti plytelių. Ji su juo susitarė, kiek ji jam mokės. Kiek jis prašė, tiek ji jam mokėjo. Visi trys vyrai dirbo pagal verslo liudijimus. Ji pati jiems apmokėjo už darbus.

Nors liudytojos K. M. paaiškinimą paneigė tiek bylos tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti liudytojų R. M., Ž. U. ir N. V. parodymai, kad jie kreipėsi į A. S. dėl darbo, pateikė savo pasą, prašymą ir Sodros kopiją, kitą dieną A. S. nuvežė juos apžiūrėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį turėjo suremontuoti, buvo sutarta darbų kaina, darbų pradžia, nustatytos darbo valandos, tačiau darbo sutartis sudaryta nebuvo. Pinigus už darbą direktorius mokėdavo kontoroje grynais. Anksčiau A. S. nepažinojo, pagrindo apkalbėti jį neturi, su juo nėra konfliktavę. Už darbą jiems buvo sumokėta, jokių pretenzijų neturi. Liudytojai R. M., Ž. U. ir N. V. tas pačias įvykio aplinkybes nurodė ir savo rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 14; 15; 16-17), tačiau atsižvelgiama ir į K. M. parodymus dėl tarp jos ir R. M. kilusių nesutarimų. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis Kauno m. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-05-02 nuosavybės teise priklauso K. M. ( b. l. 53-54), todėl kyla pagrįsta abejonė kokiu pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) naudai dirbę Ž. U. ir N. V. dirbo K. M. priklausančiame bute bei kokie sutartiniai bei finansiniai santykiai siejo UAB (duomenys neskelbtini) ir K. M. dėl jos buto remonto.

Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Vertinant nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl daroma išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog K. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. Dėl išdėstytų argumentų pirmosios administracinio teisės pažeidimo bylos teisena K. M. atžvilgiu nutrauktina, neįrodžius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p., 286 str., 287 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., nutraukti, neįrodžius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.