Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido dirbti darbuotojams: R. M. (plataus profilio darbininku) nuo 2014-06-06 iki 2014-08-06 darbo dienomis nuo 08.00 val. iki 17.00 val. ir Ž. U. kartu su N. V. (dažytojais) nuo 2014-07-14 iki 2014-08-01 darbo dienomis nuo 08.00 val. iki 17.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai statybvietėje – naujai įrenginėjamame bute adresu (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su darbuotojais nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. Direktorius A. S., vykdydamas darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojams R. M., Ž. U. ir N. V. prieš jų darbo pradžią UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su darbuotojais rašytines darbo sutartis, įteikus jiems antrą darbo sutarties egzempliorių ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią. Tokiais veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1 d., 2 d. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 p. reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu A. S. savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, teismui paaiškino, kad R. M., Ž. U. ir N. V. buvo atėję į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbinti, jie minėjo, kad dirba su darbo liudijimu. Bet jis negali įdarbinti asmenų, dirbančių pagal darbo liudijimą, todėl juos pasisamdė jo kolegė, kuri dirbo vadybininke. Jo kolegė įgaliojimo priimti žmones į darbą neturi. Ji tiesiog savo butą remontavosi ir nusisamdė juos dirbti pas save. Nežino, kodėl jam buvo surašytas protokolas, nes jis darbininkų pas save jis nedarbino.

Liudytoja K. M. parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013-12-09 iki 2014-09-28 personalo vadybine. Įmonės vadovu buvo A. S.. Ji buvo atsakinga už asmenų įdarbinimą. Ž. U. ir N. V. ji rado pagal skelbimą, jie buvo atvykę pokalbiui, pokalbio metu išsiaiškino, kad jie dirba pagal verslo liudijimus ir yra apdailininkai. Kadangi įmonėje apdailininkai nebuvo nereikalingi, nes reikėjo plataus profilio statybininkų., pokalbis dėl darbo įmonėje buvo baigtas. Tačiau ji pasiūlė jiems atvykti į jos butą ir ten atlikti dažymo darbus. Ji asmeniškai tarėsi su Žydrūnu, nusivežė jį į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), viską aprodė, susitarė dėl kainų, dėl laiko, per kiek atliks darbus. Kitos savaitės pradžioje jie pradėjo dirbti. R. M. rado per pažįstamus ir jis atėjo pas ją į butą asmeniškai kloti plytelių. Ji su juo susitarė kiek ji jam mokės. Kiek jis prašė tiek ji jam mokėjo. Visi trys vyrai dirbo pagal verslo liudijimus. Ji pati jiems apmokėjo už darbus.

Liudytojas A. S. parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo surašytas protokolas, kadangi A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas leido dirbti R. M. nuo 2014-06-06 iki 2014-08-06 darbo dienomis nuo 08.00 val. iki 17.00 val. ir Ž. U. kartu su N. V. (dažytojais) nuo 2014-07-14 iki 2014-08-01 darbo dienomis nuo 08.00 val. iki 17.00 val. naujai įrenginėjamame bute, nesudaręs su jais darbo sutarties. Patikrinimas buvo pradėtas, kai iš Šilainių PN VPS buvo gautas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl įrankių, kadangi R. M. nebuvo grąžinti darbo įrankiai. Susipažinus su šiuo nutarimu, jame buvo nurodytos 3 pavardės, sutikrinus su Sodros duomenimis, buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie šiuos darbuotojus nėra informavusi Sodros. Patikrinimo metu buvo iškviesti visi trys darbuotojai, jie paaiškino visas aplinkybes. Jie nurodė, kad rado skelbimus apie tai, jog įmonė ieško darbuotojų, minėtu laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, paklusdami darbdavio A. S. valiai, dirbo nustatytu laiku, darbus organizavo pats direktorius kartu su įmonės vadybininke K. M.. Buvo nustatytas ir darbo užmokesčio mokėjimo faktas.

Liudytojas R. M. parodė, kad jis internete rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, jog įmonė ieško darbuotojų, tada jis kreipėsi į A. S. dėl darbo, pateikė savo pasą, prašymą ir Sodros kopiją, kitą dieną A. S. nuvežė apžiūrėti buto, kurį turėjo suremontuoti, sutarė darbų kainą, jo taip pat paklausė, ar turi savo įrankius. Šioje įmonėje dirbo apie 2,5 mėnesio, nuo birželio 6 d. iki rugsėjo 10 d. maždaug. Jam mokama buvo už atliktus darbus, A. S. jam už atliktą darbą Kaimelės g. sumokėjo. Direktorius žadėjo, kad pasirašys darbo sutartį, bet taip jos ir nepasirašė.

Liudytojas Ž. U. parodė, kad jis rado skelbimą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieško dažytojų ir paskambino nurodytu telefonu. Sekančią dieną jam paskambino direktorius A. S., kuris nusivežė į objektą, su juo buvo sutarta kaina - po 20 litų už kvadratą, ir buvo sutarta, kad, sekančią dieną pradėti darbą. Jis direktoriui padavė savo dokumentus, parašė prašymą priimti į darbą, tačiau darbo sutartis sudaryta nebuvo. Įmonėje jis dirbo nuo liepos mėnesio iki rugpjūčio pradžios, kai sužinojo, kad dirba nelegaliai. Pinigus jam už darbą mokėdavo kontoroje grynais. Darbo laikas buvo nustatytas nuo 8 val. iki 5 val.

Liudytojas N. V. parodė, kad Ž. U. jam paskambino ir pasiūlė darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo buvo paprašyta paso kopijos, Sodros kopijos, nuotraukų, jis parašė prašymą, tačiau darbas buvo nelegalus, jis nebuvo apiformintas, darbo sutartis nebuvo sudaryta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 3 savaites, kol pabaigė objektą. Remontuojamas butas buvo (duomenys neskelbtini), dirbo nuo liepos galo iki rugpjūčio mėnesio. Dėl atlyginimo viską derino su direktoriumi A. S., buvo sutarta, jog algą mokės kas dvi savaites, dirbti reikėjo nuo 8 val. iki 17 val. Atlyginimas buvo mokamas firmoje grynais pinigais. Anksčiau A. S. nepažinojo, pagrindo apkalbėti jį neturi, su juo nėra konfliktavęs. Už darbą jam buvo sumokėta.

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal Darbo kodekso 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (Darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino ir nurodė, kad R. M., Ž. U. ir N. V. pasisamdė jo kolegė, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo liudytojų R. M., Ž. U. ir N. V. parodymai. Liudytojais teismo posėdžio metu apklausti R. M., Ž. U. ir N. V. parodė, kad kreipėsi į A. S. dėl darbo, pateikė savo pasą, prašymą ir Sodros kopiją, kitą dieną A. S. nuvežė juos apžiūrėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį turėjo suremontuoti, buvo sutarta darbų kaina, darbų pradžia, nustatytos darbo valandos, tačiau darbo sutartis sudaryta nebuvo. Pinigus už darbą direktorius mokėdavo kontoroje grynais. Anksčiau A. S. nepažinojo, pagrindo apkalbėti jį neturi, su juo nėra konfliktavę. Už darbą jiems buvo sumokėta, jokių pretenzijų neturi. Liudytojai R. M., Ž. U. ir N. V. tas pačias įvykio aplinkybes nurodė ir savo rašytiniuose paaiškinimuose (14, 15, 16-17 b.l.). Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, duoti įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismo posėdžio metu nustatyta, jog liudytojai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. anksčiau nepažinojo, jokių konfliktų su juo neturėjo, A. S. už padarytą darbą su jais atsiskaitė, jie pretenzijų jam neturi, Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimas dėl nelegalaus darbo buvo pradėtas ne pagal jų pareiškimus, o Šilainių PN VPS atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įrankių vagystės, kuomet buvo nustatytas galimai nelegalaus darbo faktas, todėl byloje nėra duomenų apie tai, kad liudytojai gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir teismas jų parodymus laiko objektyviais bei jais vadovaujasi. Šių liudytojų parodymus taip pat patvirtina vyriausiojo darbo inspektoriaus A. S. parodymai apie tai, jog patikrinimo metu buvo iškviesti visi trys nelegaliai dirbę darbuotojai, kurie nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, paklusdami darbdavio A. S. valiai, dirbo nustatytu laiku, darbus organizavo pats direktorius kartu su įmonės vadybininke K. M., buvo nustatytas ir darbo užmokesčio mokėjimo faktas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2-3 b.l.), nelegalaus darbo tyrimo aktas (4-6 b.l.), VĮ „Registrų centro“ išrašas (7-9 b.l.), VSDFV informacinės sistemos pažyma (10-13 b.l.), paaiškinimai (14, 15, 16-17 b.l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimas (19 b.l.).

Teismas nagrinėjamoje byloje kritiškai vertina liudytojos K. M. teisme duotus parodymus ir jais šioje byloje nesivadovauja, kadangi jie yra nenuoseklūs, nelogiški, akivaizdžiai prieštarauja apklaustų visų liudytojų parodymams bei byloje surinktiems aukščiau išvardintiems rašytiniams duomenims, visiškai paneigiantiems K. M. teisme duotus parodymus.

Taigi ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog R. M., Ž. U. ir N. V. pradėjo realiai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir realiai dirbo Bendrovės naudai, prieš pradėdami dirbti jie susitarė dėl apmokėjimo už darbą, dėl darbų pradžios, buvo nustatytos darbo valandos, apžiūrėtas darbų objektas. Taip pat darytina išvada, jog byloje pateiktais duomenimis įrodytas ir kitas darbo sutarties požymis - darbas buvo dirbamas paklūstant darbdavio nustatytai darbo tvarkai, t.y. pagal direktoriaus duodamus nurodymus ir paklūstant jo nustatytai tvarkai. Pagal Sodros duomenis R. M., Ž. U. ir N. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinti nebuvo (10-13 b.l.), darbo sutartis su jais nebuvo sudaryta. Taigi byloje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. M., Ž. U. ir N. V. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai ir nelegaliai.

Taigi byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad darbuotojų darbas būtų legalus, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti darbuotojams: R. M., Ž. U. ir N. V., nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus jiems antro darbo sutarties egzemplioriaus ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, todėl konstatuotina, jog A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei daro išvadą, kad A. S. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje - bauda, jos dydį nustačius artimą sankcijoje numatytam vidurkiui dauginant iš šioje byloje nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų skaičiaus, tai yra iš trijų ir paskiriant galutinę baudą.

Šioje byloje taip pat nustatyta, kad liudytoja K. M., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymą davimą administracinio teisės pažeidimo byloje (29 b.l.), 2014 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-8852-888/2014 davė melagingus parodymus apie tai, kad „kai jie (Ž. U. ir N. V.) atsiliepė, atvyko pokalbiui ir pokalbio metu mes išsiaiškinom, kad jie dirba pagal verslo liudijimus. Mums įmonėje apdailininkai kaip ir nereikalingi, mums reikėjo plataus profilio statybininkų. Pokalbis dėl darbo įmonėje buvo kaip ir baigtas ir aš tada jiems pasiūliau atvykti į mano butą ir ten atlikti dažymo darbus. Su asmeniškai su Žydrūnu pati tariausi, aš jį nusivežiau į savo butą, (duomenys neskelbtini), aš viską aprodžiau, susitarėm dėl kainų, dėl laiko maždaug per kiek atliks darbus. <...> R. M. per pažįstamus radau ir jis atėjo pas mane kloti plytelių. Mes apsitarėm kiek aš jam mokėsiu. <...>. Jie visi dirba pagal verslo liudijimus. <...> Aš mokėjau už darbą.“, todėl jos atžvilgiu, nutarimui įsiteisėjus, iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 187² straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41³ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. už tris nelegaliai dirbusius asmenis paskirti administracinę nuobaudą – už kiekvieną po 5000 (penkių tūkstančių) litų baudą, ir galutinę administracinę nuobaudą paskirti – 15 000 (penkiolikos tūkstančių) litų (4344 eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6401. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nutarimui įsiteisėjus, pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį už tai, kad ji 2014 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-8852-825/2014 apie tai, kad „kai jie (Ž. U. ir N. V.) atsiliepė, atvyko pokalbiui ir pokalbio metu mes išsiaiškinom, kad jie dirba pagal verslo liudijimus. Mums įmonėje apdailininkai kaip ir nereikalingi, mums reikėjo plataus profilio statybininkų. Pokalbis dėl darbo įmonėje buvo kaip ir baigtas ir aš tada jiems pasiūliau atvykti į mano butą ir ten atlikti dažymo darbus. Su asmeniškai su Žydrūnu pati tariausi, aš jį nusivežiau į savo butą, (duomenys neskelbtini), aš viską aprodžiau, susitarėm dėl kainų, dėl laiko maždaug per kiek atliks darbus. <...> R. M. per pažįstamus radau ir jis atėjo pas mane kloti plytelių. Mes apsitarėm kiek aš jam mokėsiu. <...>. Jie visi dirba pagal verslo liudijimus. <...> Aš mokėjau už darbą.“

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.