Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Š. paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas E. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. liepos 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d.

Bausmė paskirta atlikti areštinėje ir jos pradžia skaičiuotina nuo E. Š. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 31 d. apie 23 val., namuose (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę A. Š., spyrė vieną kartą į nugaros sritį, sudavė du smūgius į veido sritį, po to sudavė tris smūgius į galvos sritį ir suėmęs abejomis rankomis už kaklo stipriai suspaudė, po to sugriebęs už abiejų rankų stipriai suspaudė, taip mušdamas ir smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies vokų plyšio išorinio kampo srityje, dešinės ausies kaušelyje, kaklo dešinėje pusėje ir abiejuose dilbiuose. Šiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. Š. sukėlė fizinį skausmą.Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad inkriminuojamas nusikaltimas įrodytas, o bausmės rūšis parinkta atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis anksčiau teistas, ir kad bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, pasiekti užtikrins maksimalios arešto bausmės trukmės paskyrimas.E. Š. apeliaciniame skunde prašo skirtą arešto bausmę pakeisti švelnesne bausme, kurią galėtų atlikti būdamas laisvėje.Skunde teigiama, kad labai gailisi dėl to ką padarė. Savo kaltę pripažįsta pilnai. Prieš savo žmoną smurtavo būdamas neblaivus, tokių savo veiksmų nepateisina. Paaiškino, kad jo veiksmus išprovokavo žmona A. Š., kuri per daug piktnaudžiavo taurele, tris mėnesius apeliantas kentėjo neblaivios žmonos išsišokimus, pažeminimą, tačiau pats nevartojo alkoholio, rūpinosi žmona. Tokios situacijos neištvėrė, nusprendė ir pats atsipalaiduoti, todėl prisigėrė. Sutuoktinė taip pat buvo neblaivi, pradėjo draskyti akis dėl nebūtų dalykų, apeliantas neišlaikė ir pakėlė prieš ją ranką. Šiuo metu E. Š. ir jo žmona alkoholio visiškai nevartoja, jie susitaikė, nesipyksta, gyvena kartu ir vienas kitą palaiko. Apeliantas užsiregistravo darbo biržoje, ieško darbo, lanko AA (anoniminių alkoholikų) grupes. Prašo atsižvelgti į jo daromą pažangą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde išdėstytiems motyvams, patvirtino, jog pirmosios instancijos nuosprendis per griežtas ir prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.E. Š. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniu skundu apeliantas neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nuteistasis mano, jog teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, t. y. kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina per griežta.Asmeniui padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą LR BK 140 str.2 d., gali būti paskirtos šios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Apeliantui pirmos instancijos teismas parinko bausmės rūšį- areštą. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino, jo veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nepaisant to, apeliantas veikė tiesiogine tyčia, jo nusikaltimas buvo užbaigtas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmas jo teistumas buvo už tai, kad smurtavo prieš šeimos narį- sugyventinę. Kadangi apeliantas smurtauja prieš šeimos narį nebe pirmą kartą, vadinasi, šis nusikaltimas nėra atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nuteistasis yra recidyvistas, nes jis jau yra teistas už tyčinį nusikaltimą būdamas pilnametis ir neišnykus bei nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka jo teistumui padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis). Taip pat, bylos duomenimis nėra nustatyta, kad nukentėjusioji nuteistojo atžvilgiu būtų atlikusi kokius nors provokuojančius jo nusikalstamą elgesį veiksmus (b. l. 56-58). Atsižvelgtina ir į tai, kad E. Š. ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 44-49). Dauguma pažeidimų padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Teisingai teismas įvertino, kad paskirtų administracinių baudų E. Š. nemoka, niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, neįrašytas psichikos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje. Nurodytų ir išanalizuotų aplinkybių visuma rodo apelianto socialinį pavojingumą, kuris pasižymi sistemingu įstatymų pažeidinėjimu, paskirtos tiek administracinės, tiek kriminalinės bausmės įtakos E. Š. elgesiui nepadarė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad švelnesnė bausmė būtų neadekvati kaltinamojo padarytai veikai, jo asmenybei ir nepasiektų bausmės tikslų. Nustatant arešto bausmės dydį teismas taip pat įvertino tai, jog nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino kaltu ir gailisi) bei sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui) ir skyrė maksimalią 90 parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino 1/3 ir paskyrė galutinę 60 parų arešto bausmę. Apeliaciniame skunde E. Š. prašė paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės suvaržymu (areštu, laisvės apribojimu ar laisvės atėmimu) ir šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, išsakytus prokurorės argumentus teismo posėdžio metu ir bylos medžiagą, kuria nustatyta, kad E. Š. anksčiau teismo paskirto laisvės apribojimo nevykdė, konstatuota, jog skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės suvaržymu, pagrindo nėra. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis su nukentėjusiąja susitaikė ir jie gyvena kartu, negali būti vertinama kaip esminė aplinkybė, kuri leistų skirti kitą bausmės rūšį ir manyti, jog bausmė nuteistajam buvo paskirta nepagrįstai, neteisingai ir neteisėtai. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų.Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis, tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.BK 62 straipsnyje nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama, jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką: 1) nusikaltimą padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Be to, BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant, teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala. Šiuo atveju BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų kriterijų E. Š. neatitinka.BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad analizuojamu atveju yra susiklosčiusi daugiau tipinė, įprastinė nei išskirtinė situacija, todėl minėto straipsnio nuostatos taip pat negali būti taikomos.Teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį, skyrė ne pačią griežčiausią bausmės rūšį- laisvės atėmimo bausmę, nors svarstyti šį klausimą taip pat galėjo, nes apeliantas nusikalto antrąjį kartą. Skirta maksimalus arešto dydis, atitinka įstatymo nuostatas, kadangi bausmė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad jie ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas teisingai vertino kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino bausmės trukmę vienu trečdaliu. Taigi apeliantui paskirta bausmė nėra laikoma per griežta, o atsižvelgus į tai, kad nuteistasis ne pirmą kartą smurtauja ir paskirta ankstesnė bausmė įtakos jo elgesiui neturėjo, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai taikyta bausmė- areštas. Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, nuteistajam E. Š. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.