Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios viešosios įstaigos VšĮ „Litkovita“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“ įgalioto asmens prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Litkovita“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gudara“. 2017 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Teisme gautas bankrutavusios įmonės bankroto administratorės UAB „Gudara“ įgalioto asmens Z. B. prašymas priimti sprendimą dėl bankrutavusios VšĮ „Litkovita“ veiklos pabaigos. Nurodė, kad administratorei įmonės dokumentai neperduoti, nei bendrovė, nei bendrovės savininkas T. M. registruoto turto neturėjo ir neturi, todėl turto nurašymo ar likvidavimo aktai neteikiami. Kartu su prašymu pateikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos pažyma ir likvidacinis balansas.

3. Apie paskirtą teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos pabaigos, viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, kreditoriai informuoti išsiunčiant pranešimą, tačiau įmonės kreditorių prieštaravimų dėl bankroto administratoriaus pareikšto prašymo dėl įmonės veiklos pabaigos negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankrotas – tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą (ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi bankroto proceso pagrindinis tikslas – įstatyme reglamentuota tvarka nustatyti nemokią įmonę, apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018). Bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017).

5. Bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-482-330/2017). Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymų dėl egzistavimo realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1244-330/2016).

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiomis Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtinti ir 2017 m. birželio 14 d. nutartimi patikslinti VšĮ „Litkovita“ kreditorių finansiniai reikalavimai, bendra VšĮ „Litkovita“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 13 022,43 Eur sumai. Iš bankroto administratorės pateiktų duomenų matyti, kad nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 13 022,43 Eur sumą. Iš bankroto administratorės pateiktų duomenų matyti, kad bankroto proceso metu buvo gauta 20 Eur pajamų, kurios buvo panaudotos administravimo išlaidoms padengti. Nors bankroto administratorė nepateikė bendrovės turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktų, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad įmonė neturi turto iš kurių būtų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

7. Bankroto administratorė pateikė teismui ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą dokumentą –Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos 2018 m. gruodžio 12 d. pažymą, kuri patvirtina, kad bankrutavusi VšĮ „Litkovita“ nebuvo bausta už aplinkos teršimą, duomenų, kad paliko sukauptas atliekas ar užterštą gruntą nėra, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi.

8. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvautų VšĮ „Litkovita“.

9. Atsižvelgiant į bylos duomenis iš esmės ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra pilnai užbaigtos, pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis liko nepatenkinti 13 022,43 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai, tačiau įmonė neturi turto, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad kreditoriaus reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi. Duomenų, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinti kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, nėra kliūčių priimti sprendimą dėl šios įmonės veiklos pabaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pripažinti, kad VšĮ „LITKOVITA“, juridinio asmens kodas 303058517, buveinės adresas Šiaulių m. sav., Šiaulių m,. Tilžės g. 52-117, veikla pasibaigė.

Patvirtinti VšĮ „LITKOVITA“ likusius nepatenkintus kreditorinius reikalavimus 13 022,43 Eur sumai:

Eil. Nr. Kreditorius Skola, Eur Delspinigiai, Eur Bauda ir kitos mokėtinos sumos, Eur Iš viso, Eur Antros eilės kreditoriai 1 VĮ Turto bankas 9 487,39 1 704,73 948,80 12 140,92 Trečios eilės kreditoriai 2 UAB „Talša“ 841,51 - 40 881,51 Bendra nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma: 13 022,43

Įpareigoti bankroto administratorę atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti bankroto administratoriui.