Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-259/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-27
Bylos Nr.
1S-259/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Kaltinamasis
J. G.
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-259/2012Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorei Julijai Kryževičienei,gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

išnagrinėjo kaltinamojo J. G. (J. G.) gynėjos Jolantos Teresės Litvinskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarties, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir kaltinamajam J. G. nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams.

Teisėjas, susipažinęs su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo J. G. gynėjos skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. yra kaltinamas tuo, kad apgaule savo ir kitų naudai, būdamas organizuotos grupės nariu, susidedančios iš A. B., L. B., O. A. įgijo svetimą, priklausantį S. S. 4,81 ha žemės sklypą didelės 240 000 litų vertės, esantį adresu Takų raj. Krasnapolio kaime.

Šiais savo veiksmais J. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, J. G. kaltinamas tuo, kad siekdamas įteisinti turtą, žinomai įgytą nusikalstamu būdu bei nuslėpti nusikalstamą jo įgijimo būdą, sudarė sandorius dėl šio turto perleidimo, tai yra minėtą žemės sklypą 2006 m. kovo 6 d. dovanojimo sutarties bei 2006 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė L. B. ir tuo legalizavo šį turtą.

Šiais savo veiksmais J. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 28 d. nutartimi kaltinamajam J. G. paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė kaltinamajam suėmimo terminą trims mėnesiams. Suėmimas paskirtas tuo pagrindu, kad J. G. be pateisinamos priežasties nedalyvavo teismo posėdyje, vykusiame 2012 m. gegužės 23 d. Be to, apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad J. G. taikyti suėmimą yra pagrindai numatyti, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose.

Šalies argumentai

Skundu kaltinamojo J. G. gynėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį.

Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Gynėjos nuomone, aplinkybė, jog J. G. (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju) gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Skunde aiškinama, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nustatė, jog J. G. į teismo posėdį, apie kurį jam buvo žinoma, neatvyko be pateisinamos priežasties. Pažymi, kad iš VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės pažymos matyti, jog J. G. 2012 m. gegužės 23 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvauti negalėjo dėl savo sveikatos būklės. Gynėja kreipėsi į Vilniaus universitetinę ligoninę prašydama pateikti duomenis apie kaltinamojo sveikatos būklę 2012 m. sausio 25 d., nes ir tos dienos teismo posėdį kaltinamasis praleido dėl pablogėjusios sveikatos, tačiau tokią informaciją suteikti buvo atsisakyta. Esant šioms aplinkybėms, gynėjos nuomone, teismas pats privalėjo išsireikalauti dokumentus iš gydymo įstaigų, jeigu suabejojo kaltinamojo pateiktose dokumentuose nurodyta informacija. Tačiau teismas jokių veiksmų nesiėmė. Skunde sutinkama, kad kaltinamojo pateikti medicininiai dokumentai neatitinka teisės aktuose nustatytų formos reikalavimų, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti, kad į teismo posėdžius kaltinamasis neatvyko be pateisinamos priežasties. Kaltinamojo gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad J. G. viso proceso metu bendradarbiavo su teisėsaugos institucijų pareigūnais, visada atvykdavo į apklausas ar kitus procesinius veiksmus.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus. Toks Vilniaus apygardos teismo teiginys nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais duomenimis. Gynėja mano, kad kaltinamojo jaunas amžius negali būti pagrindu teigti, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus. Teismas spręsdamas suėmimo skyrimo klausimą privalėjo atsižvelgti į tai, kad J. G. yra sudaręs darbo sutartį, turi sugyventinę, rūpinasi mažamečiu vaiku, suėmimo paskyrimas neigiamai paveiks jo artimuosius.

Teismo posėdyje J. G. ir jo gynėja prašo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. G. gynėjos skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 37 straipsnio 1 dalies 5 punktą svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi laikoma tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuojama sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma, kuri patvirtina ligą, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Pagal teismų praktiką tokia liga privalo būti patvirtinama ne nedarbingumo pažymėjimu ar kitais medicinos dokumentais, o tik specialia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. V-989 numatytos apskaitos formos pažyma (kasacinės nutartys 2K-491/2009, 2K–223/2009). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, jog J. G. 2012 m. gegužės 23 d. vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo, o priežasties, dėl kurios kaltinamasis neatvyko į teismo posėdį, nenurodė (t. 21, b. l. 176). 2012 m. gegužės 24 d. teismui buvo pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodoma, jog J. G. 2012 m. gegužės 23 d. buvo diagnozuotas alkoholio nutraukimo sindromas (t. 21, b. l. 111). Taigi akivaizdu, jog 2012 m. gegužės 24 d. pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų dokumentui, kuriuo galima remtis pripažįstant asmens neatvykimo į teismo posėdį priežastis svarbiomis. Pažymėtina, jog iš minėto medicininio išrašo negalima spręsti, ar kaltinamasis iš tikrųjų dėl objektyvių priežasčių negalėjo dalyvauti 2012 m. gegužės 23 d. vykusiame teismo posėdyje.

Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateiktas Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės raštas (kopija), kuriame nurodoma, kad J. G. 2012 m. gegužės 23 d. 8 val. 46 min. buvo apžiūrimas gydytojo, jam buvo teikta stebėjimo paslauga, kaltinamasis dėl savo sveikatos būklės nuo 8 val. 46 min. iki 13 val. negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. J. G. apie šaukimą atvykti į teismo posėdį gydytojo neinformavo, todėl forma Nr. 094-1/a išduota nebuvo. Iš aukščiau paminėto rašto turinio matyti, jog jis taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. V-989 numatytų reikalavimų, tačiau jis patvirtina, jog į teismo posėdį J. G. negalėjo atvykti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Abejoti rašte išdėstyta informacija nėra jokio pagrindo. Apeliacinio teismo nuomone, forma (nors ji ir neatitinka įstatymo reikalavimų) šiuo atveju negali nulemti dokumento turinio. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad J. G. į teismo posėdį, vykusį 2012 m. gegužės 23 d., neatvyko dėl svarbios priežasties, tuo pačiu nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis vengia dalyvauti procese.

Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas suabejojęs kaltinamojo pateiktuose dokumentuose užfiksuota informacija pats turi imtis priemonių tokios informacijos teisingumui patvirtinti ar paneigti. Įstatymas numato, kokius dokumentus asmuo privalo pateikti, siekdamas pagrįsti, jog į teismo posėdį jis negalėjo atvykti dėl ligos, t. y. dėl svarbios priežasties. Viešai paskelbtuose teisės aktuose nustatytos informacijos tinkamas pateikimas yra asmens privalančio dalyvauti teismo posėdyje pareiga.

Skundžiamojoje nutartyje nurodoma, kad J. G. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tai teismas grindžia tuo, kad kaltinamajam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Hipotetinės galimybės, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ar daryti naujas nusikalstamas veikas atmesti negalima, tačiau ji turi būti pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad tokių duomenų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kaltinamojo gynėjos skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju vien gresianti griežta reali laisvės atėmimo bausmė, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog J. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ar daryti naujus nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį, rūpinasi savo mažamečiu vaiku, todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog jis neketina vengti baudžiamojo proceso bei jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad švelnesnės kardomosios priemonės taikymo metu J. G. nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, o švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į griežtesnę – suėmimą todėl kad kelis kartus be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdžius. Esant šioms aplinkybėms ir tai, kad J. G. anksčiau teistas nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Taigi konstatavus, kad taikyti suėmimą J. G. nėra nei vieno pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalyje, daroma išvada, kad jam suėmimas taikomas nepagrįstai.

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs šias aplinkybes, mano, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai ir kardomųjų priemonių paskirtis gali būti įgyvendinta J. G. parinkus kitą švelnesnę kardomąją priemonę. Tokiu būdu, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartimi J. G. (J. G.) paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas.

Kaltinamąjį J. G. (J. G.) (a. k. duomenys neskelbtini) iš suėmimo paleisti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys