Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. (A. J.) kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį trejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejiems metams naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę, uždraudimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant be institucijos, kontroliuojančios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Šiuo nuosprendžiu priteista iš A. J. K. K. 16 658 Lt neturtinei žalai atlyginti, V. K. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. P. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš UADB ,,I. G.“ priteista K. K. 7 891,29 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3 452 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 12 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. J. apeliacinis skundas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 27 d., apie 11.10 val., kelio Šalčininkai-Eišiškės 17,550 kilometre, važiuodamas nuo Gerviškių k. link Jančiūnų k., Butrimonių kaime, vairuodamas jam priklausantį automobilį „AUDI 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 172 punkte nurodytą reikalavimą, t. y. vairavo automobilį „AUDI 100“, viršydamas leistiną greitį, kai tame kelio ruože leistinas maksimalus greitis 50 km/h, važiavo nuo 70 iki 80 km/h greičiu ir dėl to sankryžoje susidariusioje kelio eismo situacijoje neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamu H. D., ir kelio Šalčininkai-Eišiškės važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje partrenkė pėsčiąjį V. K., kuris nuo gautų kūno sužalojimų žuvo vietoje.

Atsiliepimu į nuteistojo A. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasacinio skundo argumentai yra analogiški apeliacinio skundo motyvams, apie kuriuos apygardos teismas pasisakė nutartyje, todėl tenkinti kasacinį skundą nurodytais argumentais nėra pagrindo. Sprendžiant nuteistojo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje klausimą, teismas atsižvelgė į baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo motyvus ir, nepažeisdamas BPK 322 straipsnio, priėmė sprendimą nagrinėti bylą nedalyvaujant A. J.. Apygardos teismas pagrįstai neatliko įrodymų tyrimo. Iš specialisto išvados Nr. 11-1670(08) matyti, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo vairuotojo A. J. veiksmai. Apylinkės teisme apklaustas ekspertas V. Šakėnas patvirtino savo išvadą, o proceso dalyviams buvo suteikta teisė pateikti klausimus ir aiškintis jiems svarbias aplinkybes, todėl nepagrįstas skundo argumentas apie tai, kad eksperto paskaičiavimai klaidingi. Nutartyje išsamiai pasisakyta apie visų liudytojų parodymus, pateiktos teismo išvados yra pakankamai aiškios ir išsamios, BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai nepažeisti.

Atsiliepimu į nuteistojo A. J. kasacinį skundą nukentėjusieji V. K., K. K. ir A. P. prašo kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusieji teigia, kad specialistas išvadoje Nr. 11-1670(08) aiškiai atsakė į klausimus apie eismo įvykio mechanizmą ir pagrindinę jo kilimo priežastį. Būtent A. J. veiksmai, pažeidžiant KET 173, 174 punktus, lėmė eismo įvykio kilimą bei V. K. žūtį. Teismai, savo išvadas pagrįsdami bylos medžiaga, teisingai nustatė, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Nukentėjusiųjų manymu, A. J. argumentai apie BPK 10 straipsnyje numatytos teisės į gynybą pažeidimą yra nepagrįsti ir nurodyti skunde, siekiant užvilkinti bylos išnagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl skundo argumentų apie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir įrodymų vertinimo taisykes

Kolegijos nuomone, šie kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas turi grįsti įrodymais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, ištyrė ir įvertino nuteistojo ir jo vairuojamo automobilio keleivio - liudytojo J. S. parodymus, liudytojų H. D. ir R. P. parodymus, nukentėjusiojo V. K. parodymus, taip pat ištyrė ir įvertino byloje esančias visas specialistų išvadas ir eksperto V. Šakėno paaiškinimus, susijusius su specialisto išvada Nr. 11-1670(08), kitus rašytinius bylos duomenis. Teismo išvados dėl nustatytų byloje tik vieno eismo įvykio dalyvio KET pažeidimų būtinojo priežastinio ryšio su kilusiais padariniais ir A. J. neatsargios kaltės yra motyvuotos bei pagrįstos teisme išnagrinėtų įrodymų analize. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad šis teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Nuteistojo A. J. ir liudytojo J. S. parodymai nuosprendyje įvertinti bei paaiškinta, kodėl šiais duomenimis teismas nesirėmė.

Teismas, darydamas išvadą, kad būtent A. J. padarytas KET 172 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimas – vairavimas automobilio „AUDI 100“, viršijant leistiną greitį (kelio ruože leistinas maksimalus greitis 50 km/h, o A. J. važiavo nuo 70 iki 80 km/h greičiu) – buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis, patikslino kaltinime išdėstytas aplinkybes apie automobilio „AUDI 100“ važiavimo ir leistiną greitį. Taip pat nuosprendyje yra išdėstyti prieštaringi duomenys dėl kelio dangos būklės ir teismo motyvai, kokią reikšmę jie turi nustatant nuteistojo vairuoto automobilio greitį prieš stabdymą. Taigi teismui nereikėjo atlikti papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų, nes byloje užteko duomenų padaryti išvadas dėl automobilio „AUDI 100“ greičio ir kelio dangos būklės įtakos greičiui, t. y. išspręsti klausimus, kuriuos, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistojo gynėjas ir siūlė spręsti, skiriant papildomą ekspertizę. Atkreiptinas dėmesys, kad apie priežastinio ryšio tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir BK 281 straipsnyje numatytų padarinių buvimą, vienas ar keli eismo įvykio dalyviai pažeidė KET, sprendžia teismas, o ne ekspertai (specialistai), kurie nustato tik technines eismo įvykio priežastis. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko veika yra susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų.

Išties teismų sprendimuose nėra padaryta išvadų, ar pažeidė KET taisykles žuvusysis V. K., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis, ėjęs važiuojamosios dalies pakraščiu, būtų nesilaikęs tokių eismo saugumo reikalavimų, kurie rodytų labai didelį nukentėjusiojo neatsargumą ar sąlygotų eismo įvykio kilimą. Kolegijos manymu, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad dėl dviejų automobilių susidūrimo partrenktas nukentėjusysis buvo neatsargus, ėjo važiuojamosios dalies pakraščiu ne prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad būtina sąlyga ir dėsninga eismo įvykio bei kilusių padarinių priežastis yra padidinto pavojaus šaltinio vairuotojo, viršijusio greitį ir netekusio galimybės išvengti susidūrimo su kitu automobiliu, padarytas KET pažeidimas.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo apeliacinės instancijos teisme

Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė A. J. teises, numatytas BPK 10 straipsnyje, nesivadovavo BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio, taip neužtikrindamas nuteistojo teisių. Kasatoriaus manymu, tik gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nesant nuteistojo rašytinio prašymo nagrinėti skundą pačiam nedalyvaujant, yra grubus apelianto procesinių teisių pažeidimas.

Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. BPK 322 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio teismo posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.

Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas apsvarstė nuteistojo A. J. rašytinį prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, susipažino su jo nedalyvavimo priežastimi (pažyma apie traumą), kuri neleido nuteistajam dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, išklausė proceso dalyvių nuomonių ir nutarė bylą nagrinėti. Kolegijos nuomone, priėmęs tokį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė, nes BPK esančios taisyklės nedraudžia šiam teismui nagrinėti bylą nedalyvaujant nesuimtam nuteistajam, jei skundas nebuvo paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame procese nuteistojo teises gynė jo pasirinktas gynėjas, apie kurio pasirinkimą nuteistasis nurodė apeliaciniame skunde, įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliekamas ir naujų bylos aplinkybių vertinimas nutartyje nėra pateiktas. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kasatoriaus teiginiai, kad nebuvo įgyvendintos jam baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamos teisės dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir gintis, yra nepagrįsti. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad apeliacinio proceso metu buvo pažeistas šalių rungimosi principas ir byla apeliacine tvarka išnagrinėta pažeidus baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

Iš apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir patikrino apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, nepažeisdamas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Nutartyje yra išdėstyti motyvai, kodėl teismas laiko, kad apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos įrodytumo bei A. J. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra teisingos.

Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriems esant nutartis turėtų būti naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria: