Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo į butą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos rašto matyti, kad S. P. (gim. 1937 m. rugsėjo 15 d.) 1991 m. spalio 1 d. deklaravo išvykimą į Lenkijos Respubliką Liubožicki; Lietuvoje galiojančio dokumento neturėjo, asmens kodas nebuvo suteiktas, todėl migracijos skyrius neturi duomenų nei apie S. P. pilietybę nei galimas gyvenamąsias vietas. Atsižvelgiant į tai, kad galimybių įteikti procesinius dokumentus S. P. nėra, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2017 m. birželio 2 d. viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.) ir laikytina, kad įteikti tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 1991 m. liepos 31 d. ieškovė sudarė santuoką su S. P.. Ieškovės paaiškinimais, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyriaus pažyma nustatyta, kad S. P. 1991 m. spalio 1 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką ir nuo tada šalys kartu nebegyveno. 2001 m. kovo 21 d. santuoka tarp R. P. ir S. P. buvo nutraukta, įrašo Nr. 190. Santuokos metu įgytas turtas padalintas nebuvo. Nustatyta, kad 1979 m. gegužės 29 d. Klaipėdos vykdomojo komiteto išduoto orderio pagrindu Nr. 16662, ieškovė įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini) Klaipėda), be to, nuo 1979 m. liepos 31 d. ieškovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą nurodytame bute. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad tik paskutinį įnašą už įgytą butą ieškovė įnešė dar 1990 m. lapkričio 27 d. tai patvirtina 2016 m. rugpjūčio 22 d. gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Žaibas“ pažyma. 1991 m. balandžio 15 d. gyvenamojo namo statybos kooperatyvas „Žaibas“ išdavė pažymą Nr. 29, kad ieškovė R. T. (P.) pajaus mokestį sumoje 7537 (septyni tūkstančiai penki šimtai trisdešimt septyni rubliai) yra pilnumoje išmokėjusi. Ieškovė, iš tiesų, praleido 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą sandorio teisinei registracijai atlikti, o 1992 m. gruodžio 14 d. (jau sudarius santuoką su S. P.) jai buvo išduota gyvenamojo namo statybos kooperatyvas „Žaibas“ pažyma Nr. 151 R. P. vardu, kuri buvo pateikta registracijai. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad R. P. vardu 1992 m. gruodžio 14 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos pagrindu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ieškovės rašytiniais paaiškinimais nustatytas, kad, butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda ji įgijo savo lėšomis įgijo, o duomenų, kad atsakovas butų savo lėšomis prisidėjęs prie šio turto įgijimo ar išlaikymo byloje nėra.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau SŠK). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įgijimo momento – iki ar po šio kodekso įsigaliojimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Byloje yra oficialus rašytinis įrodymas – Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas apie tai, kad nekilnojamojo turto objekto-buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teisė nuo 1992 m. gruodžio 29 d. įregistruota ieškovės R. P. vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011 ir kt.). Įrašus nekilnojamojo turto registre vertinant įrodinėjimo aspektu, pažymėtina, kad tai yra prima facie įrodymas, todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad įmokas už butą ieškovė sumokėjo savo lėšomis, be to, atsakovas nuo 1991 m. spalio 1 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką Libožickį, ir sutuoktiniai bendro ūkio nebevedė. Be to, 1979 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto orderis Nr. 016662 butui, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išduotas ieškovei R. P., daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žaibas“ ir 2016 m. birželio 22 d. pažyma patvirtina, kad R. P. paskutinę įmoką už buto (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje įmokėjo 1990 m. lapkričio 22 d. t y. dar prieš sudarydama santuoką su S. P.. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovės valia įsigyti aptariamą butą savo asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad šalims 2001 m. kovo 21 d. nutraukus santuoką, atsakovas nesiekė pasidalinti turto ir nereiškė reikalavimo dėl šio turto dalies.

Vadovaujantis išdėstytų aplinkybių visuma, rašytine bylos medžiaga, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 41,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Priteisti iš atsakovo S. P. 41 žyminio mokesčio, ieškovės R. P. naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.