Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir solidariai iš nuteistųjų I. J. ir A. S. priteista 237,35 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir I. J. bei S. M., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos mėn. 24 d. apie 21.52 val., veikdamas grupėje su I. J., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Kaune, Jonavos g. 38, slaptai pagrobė 8 vnt. energetinių gėrimų „Monster“ bendros 7,35 eurų vertės, 492 vnt. šokoladinių batonėlių „Hematogenas“ bendros 227, 46 eurų vertės, 1 vnt. saldainių „Žara“ 1,74 eurų vertės, t. y. svetimą bendros 237,35 eurų vertės turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 237,35 eurų turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad A. S. kaltė, be jo paties dalinio prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, A. S. charakterizuojančių duomenų visumą, anksčiau taikytas bausmes ir jų poveikį bei sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas, teigiant, kad A. S. paskirta arešto bausmė yra per griežta, nes jis prisipažino padaręs vagystę, tačiau teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis pavogė svetimą turtą iš degalinės veikdamas bendrininkų grupe su I. J., už kurios pagrobtas prekes jis nėra atsakingas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis A. S. įvykdė jam inkriminuotą vagystę ir, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu jis su I. J. veikė kartu kaip bendrininkų grupė, jų bendrais veiksmais padarytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę.

7. Pažymėtina, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016).

8. Apelianto skundo argumentai, kad jis su I. J. nesitarė dėl vagystės darymo kartu, o kiekvienas iš degalinės vogė atskirai, t. y. iš anksto nebuvo susitarę daryti vagystės kartu, vertinami tik kaip nuteistojo pasirinkta gynybos taktika. Aplinkybę, kad nusikalstamą veiką A. S. ir I. J. padarė veikdami bendrininkų grupe, patvirtina byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarta įrodymų visuma.

8.1. Liudytoja A. Ž. parodė, kad įvykio vakarą į degalinę atėjo trys asmenys – I. J., A. S. ir dar vienas žemesnis vaikinas. Jie visi įėjo kartu, tačiau elgėsi lyg būtų nepažįstami. Žemesnis vaikinas pradėjo klausinėti liudytojos apie elektroninę cigaretę. Liudytoja stebėjo salę ir matė, kaip I. J. ir A. S. atsitūpė prie lentynų, girdėjo čežančius popierėlius. Kaip minėti asmenys išėjo iš degalinės ji nematė, nes bendravo su trečiuoju vaikinu. Prekių pasigedo iš ryto, nes pamatė, kad tuščia beveik visa apatinė lentyna. Minėti asmenys per daug akivaizdžiai vaikščiojo po salę, atsitūpė prie lentynos kur buvo sudėti batonėliai „Hematogenas“, o energetiniai gėrimai buvo priešais esančioje lentynoje. Padarytą žalą suskaičiavo vadovė. Ji pati vaizdo įrašo neperžiūrinėjo, apie vagystę pranešė vadovei (t. 6, b. l. 100-101).

8.2. Liudytoja R. G. parodė, kad yra degalinės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Ji nustatė, kad buvo padaryta 227,46 eurų žala. Pagal ankstesnės inventorizacijos duomenis nustatė prekių trūkumą. Darbuotoja A. Ž. pranešė jai apie vagystę, buvo nufotografuota tuščia lentyna ir peržiūrėjo vaido įrašą. Vaizdo įraše matė, kad prie minėtos lentynos buvo atsitūpę du žmonės. Civilinį ieškinį palaiko (t. 6, b. l. 167-168). Patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad peržiūrėjusi vaizdo įrašą pastebėjo kaip du vyrai ir moteris atėjo į degalinę ir pasisavino prekes bei išbėgo iš degalinės. Atlikus inventorizaciją buvo nustatytas prekių (batonėlių „Hematogenas“ ir energetinio gėrimo „Monster“ trūkumas, apskaičiuota 237,35 eurų žala (t. 3, b. l. 38-39).

8.3. 2019 m. liepos 25 d. degalinės vadovės R. G. pareiškimas patvirtina, kad ji kreipėsi į policijos komisariatą dėl 2019 m. liepos 24 d. 21.52 val. įvykdytos vagystės (t. 3, b. l. 33). 2019 m. liepos 5 d. inventorizacijos aktas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas civilinis ieškinys patvirtina, kad buvo nustatytas prekių trūkumas bei apskaičiuota bendrovei padaryta 237,35 eurų žala (t. 3, b. l. 44-45, 55).

8.4. Iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas, darytas 2019 m. liepos 24 d. degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matoma degalinėje esanti parduotuvė. Vaizdo įrašo 00:01 sekundę matoma, kaip į parduotuvę įeina moteris ir vyras. Moteris yra apie 35-40 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, tamsios spalvos plaukų. Moteris apsirengusi šviesiai mėlynos spalvos megztinį, tamsios spalvos mėlynus džinsus, avi juodos spalvos batus. Moteris ant kairiojo peties nešasi juodos spalvos rankinę. Vyras (toliau vyras Nr. 1) yra apie 40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, viršugalvis praplikęs. Asmuo apsirengęs pilkos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, dėvi juodos spalvos šortus, avi juodos spalvos su rudos spalvos inicialais batus. Vyras taip pat dešinėje rankoje nešasi juodos spalvos striukę. Vyras ir moteris įėję į degalinę nueina į dešinę pusę. Vaizdo įrašo 00:41 sekundę matoma, kaip iš dešinės pusės esančio praėjimo ateina moteris, kuri aprašyta prieš tai. Moteris vaikšto aplink prekybinius stendus su prekėmis. Vaizdo įrašo 00:54 sekundę matoma, kaip į degalinės parduotuvę įeina vyras (toliau vyras Nr. 2), kuris yra apie 35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, ant galvos užsidėjęs tamsios spalvos kepurę, ant veido matoma barzda. Vyras apsirengęs tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis su baltos spalvos inicialais, dėvi tamsios spalvos kelnes, avi tamsios spalvos sportinius batus. Vyras kairėje rankoje nešasi tamsios spalvos striukę. Šis vyras įėjęs į parduotuvę nueina prie prekybinio stendo, kuriame matomi sudėti įvairūs gėrimai. Vaizdo įrašo 01:00 matoma, kaip vyras paima iš stendo 1 gėrimą ir nueidamas nuo prekybinio stendo, jį įsideda rankoje laikomą striukę. Vyras nueina link parduotuvės kasos. Vaizdo įrašo 01:38 sekundę matoma, kaip iš praėjimo ateina vyras Nr. 1, kuris kartu su moterimi atsitupia ties vienu iš prekybinių stendų. Vaizdo 02:08 sekundę matoma, kaip vyras Nr. 1 ir moteris atsistoja ir išeina iš degalinės. Vaizdo įrašo 03:49 sekundę matoma, kaip vyras Nr. 2 išeina iš parduotuvės, o darbuotoja nueina paskui vaikiną link išėjimo (t. 3, b. l. 63-66).

8.5. 2019 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad peržiūrėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės gautus vaizdo įrašus nustatyta, jog vagystę įvykdė I. J. kartu su A. S.. Šie asmenys žinomi kaip nuolatos vykdantys vagystes iš parduotuvių (t. 3, b. l. 72).

9. Aukščiau išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai paneigia apelianto versiją, kad jis neveikė kartu su I. J.. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, I. J. ir A. S. į degalinę ateina kartu, po to abu nueina į patalpos nišą. Po kelių sekundžių I. J. ateina į prekybos salę ir vaikštinėja aplink prekių lentynas. Netrukus į prekybos salę įeina ir A. S. bei prieina prie I. J. ir abu kartu pritupia prie prekių lentynos. Taip išbūna kurį laiką. Vaizdo įraše matyti A. S. judesiai, leidžiantys teigti, kad yra imamos ar apžiūrimos prekės. Po to, abu asmenys pakyla ir skubiu žingsniu išeina iš degalinės. Tai, kad po minėtų asmenų apsilankymo degalinėje pasigęsta prekių (8 vnt. energetinių gėrimų „Monster“, 492 vnt. šokoladinių batonėlių „Hematogenas“, 1 vnt. saldainių „Žara“), patvirtina inventorizacijos istorijos ataskaita, taip pat ir liudytojų A. Ž. bei R. G. parodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks A. S. ir I. J. veiksmų bendrumas ir vienalaikiškumas akivaizdžiai rodo jų susitarimą bendrai daryti nusikalstamą veiką. Taigi, byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, kad A. S. veikė bendru sutarimu su I. J., jie suvokė bei pritarė vienas kito veiksmams, suprato, kad kiekvienas iš jų realizuoja dalį vagystės sudėties objektyviųjų požymių ir norėjo taip veikti, iki buvo pasiektas norimas rezultatas. Taigi, apylinkės teismo išvada, kad A. S. veikdamas grupėje su I. J. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 237,35 eurų vertės turtą yra pagrįsta.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta arešto bausme, ir prašo skirti jam švelnesnės rūšies bausmę, nurodo, kad dirba pagal individualią veiklą statybų srityje, todėl arešto bausmė atims galimybę dirbti.

11. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirtos arešto bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

12. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl A. S. paskirtos bausmės, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai), A. S. kaltės formą (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis praeityje teistas (t. 5, b. 1. 49-56), nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo A. S. atžvilgiu buvo priimti dar penki apkaltinamieji nuosprendžiai (2019 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 2019 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendis, 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. sausio 31 d. ir 2020 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiai), tame tarpe ir už analogiškų veikų padarymą (vagystės), kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį linkusį daryti nusikaltimus ir nepaisyti įstatymų bei visuomenėje galiojančių elgesio normų. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir tai, kad apeliantas daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 5, b. 1. 57-73), taip pat ir už smulkias vagystes, skirtų baudų nemoka, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 5, b. l. 79). Teismas nenustatė A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pripažino kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. S. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, todėl skyrė BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą, jo trukmę nustatė artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam vidurkiui. Pripažinti, kad už baudžiamąjį nusižengimą apeliantui bausmė paskirta neteisingai ar yra aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek A. S., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos neigiamai apeliantą charakterizuojančios aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines jo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju A. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siekiant nuteistojo elgesio korekcijos, praeityje apeliantui buvo paskirta švelnesnio pobūdžio bausmė (laisvės apribojimas), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir toliau darė tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus. Nuteistasis daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už smulkias vagystes. Toks A. S. elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus. Nors BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus A. S. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Sutiktina, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant švelnesnio pobūdžio bausmes, vertinamu atveju negali būti pasiekti. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

14. Pagrindo A. S. paskirtą arešto bausmę pakeisti švelnesne bausmės rūšimi nesudaro ir apeliacinio skundo teiginiai, kad jis vykdo individualią veiklą ir arešto bausmė bus kliūtis dirbti. Minėti teiginiai, aukščiau išdėstytų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybių visumoje, nepaneigia nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis A. S. nusikalsdamas ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamą veiką, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam su laisvės atėmimu susijusia bausme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.