Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, koloriste, ištekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. sunkiai sužalojo šeimos narį, o būtent ji, 2018-11-27 apie 19.45 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia virtuviniu peiliu dūrė savo sutuoktiniui A. Š. vieną kartą į nugarą, tuo padarydama nukentėjusiajam durtinę - pjautinę juosmens kairės pusės žaizdą su atviru durtiniu - pjautiniu kairio inksto sužalojimu ir masyviu kraujo išsiliejimu į audinius apie kairį inkstą ir ūmią vidaus organų mažakraujystę, ir tokiu būdu ji sunkiai sužalojo savo šeimos narį - sutuoktinį A. Š.. Šiais savo veiksmais L. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamoji L. Š. faktines įvykio aplinkybes pripažino, tačiau neigė, jog tai padarė tyčia. Ji nurodė, jog 2018-11-27 grįžo namo apie 18 val. Vaikas jau buvo grįžęs iš mokyklos. Kaip kiekvieną vakarą, ji pradėjo tvarkytis namus, įprastą namų ruošą. Gyvena vieno kambario bute, todėl jį reikia tvarkyti kasdien ir tai daroma apie valandą. Pradėjus tvarkytis, buvo reikalinga sutuoktinio pagalba, todėl ji paskambino jam - kodėl jis užsilaiko. Kaip L. Š. suprato, jis laiką leido bare ir ten užsibuvo. Ji pasipiktino ir su vyru susikivirčijo jau telefonu. Vyras atsakė, ko ji jam skambina, kad tik jam trukdo, atsibodo, grįš, kai galės. Vyras grįžo apie 19 val. Jis buvo išgėręs. Ji jau buvau viską susitvarkiusi, vaikas buvo pamaitintas, o ji sau atskirai gaminosi valgyti, nes yra vegetarė. Tuo metu ji buvo virtuvėje, tvarkė daržoves ant lentelės. Vyras parėjo agresyviai nusiteikęs, atėjo į virtuvę, atsidarė alaus skardinę, žinodamas, kad tas trekštelėjimas jai labai nepatinka, kaip ir apskritai alkoholio vartojimas namie. Ji pradėjo jam priekaištauti, kodėl jis užsilaikė, kodėl nepadeda. Jis pradėjo piktai aiškinti apie tai, kad jie su draugu bare aptarinėjo naujas padangas, kurias jie nupirko, jiems buvo labai linksma, o ji tokia pagiežinga, pikta, isterikė. Ji pamatė, kad vyras be žiedo, kas ją labai nustebino, nes abudu žiedus visą laiką nešioja. Tuo pačiu ji paklausė, kodėl neparduodamas namas, nes jie jau ne vienerius metus bando pasididinti gyvenamąjį plotą, nes dėl ankšto, 21 m² vieno kambario buto, kuris yra jos mergautinis, šeimoje turi daug psichologinių, fizinių problemų. Vaikas jau beveik paauglys ir butas šeimai tikrai yra per mažas. Buvo nuspręsta, kad jis parduos namą, bet pastebėjo, kad nuoroda jau yra dingusi ir namas jau nebeparduodamas. Pradėjus uždavinėti nepatogius klausimus, sutuoktinis pradėjo keiktis. Prasidėjo gal pusvalandį trukęs jo puolimas-monologas, kurio ji neturėjo teisės nutraukti. Tai buvo niekinantis, išjuokiantis jo monologas apie ją, kokia ji neadekvati, isterikė, kokias stato butaforijas dėl buto, kad ji jam ir vaikui kvaila tarnaitė, kuri viską aptarnauja, padaro, kad ji nenormali, o jis elgsis kaip norės, kad paskolos jis negaus. L. Š. žinojo, kad vyras lošia, bet kad jis dar imasi kreditus, nežinojo, kaip ir nežinojo, kad vyras įsidarbino darbe, kur jam moka algą vokeliuose. Kad mokama alga minimali, o visa kita vokeliuose, ir imamas kreditas už visokias praloštas algas, jai buvo didelė staigmena. Ji bandė jį tildyti, išeiti iš kambario, bet tai buvo dar blogiau, nes jis rėkdamas ėjo paskui ją. Ten buvo vaikas, ji bijojo, kad jis nusiims ausines ir visa tai pamatys ir išgirs. L. Š. grįžo į virtuvę, prašė, kad vyras nutiltų, bet jis nesiliovė. Ji metė lėkštę, kad jis liautųsi. Jis nenutilo, nesureagavo. Ji pradėjo jausti, kad nebepakelia visos šitos situacijos, jautė, jog iššoks iš balkono, kad visa tai baigtųsi. Vyras yra pavydus, jis pasakė, kad ji eitų sanguliauti su savo kaimynu, kuris jai gražiai rodė dėmesį. Ji verkė, jautėsi bejėgė. Ji stovėjo prie stalviršio, ten buvo lentelė, ant lentelės buvo peilis. Jautė, kad pradėjo spausti lentelę, ant kurios tvarkė daržoves. Jis jai pakišo vidurinį pirštą. Iš desperacijos ji tiesiog suspaudė lentelę ir ją šveitė į sieną. Vyro sužeisti jokiu būdu nenorėjo ir į jį mesti tikrai nenorėjo, tik sugriebusi lentelę, ją (atbula ranka) šveitė nuo savęs į sieną. Dabar supranta, kad buvo prispaudusi peilį kartu su lentele. Nuo lentelės šveitimo kartu su peiliu, vyras buvo sužalotas. Tai atsitiktinumas, kad pataikė į jį. Ji pamatė, kad jo siluetas staiga atsirado kažkur dešinėje, nors ji buvo visiškai tikra, kad jis yra jai iš kairės, nes ir visas pokalbis, kai jis šnekėjo, vyko jai iš kairės. L. Š. nesuprato, kas įvyko, bet po viso staiga stojo keista tyla. Ji pradėjo šaukti „A., kas atsitiko?“ Jis pasakė, jog ji jį sužeidė, nes jis persibraukęs ranka pamatė, kad pas jį kraujas. Peilis pataikė į nugarą, ties ta vieta, kur yra stalviršis. L. Š. bijo kraujo, bijo žaizdų, bet pasakė, kad apžiūrės jį, kad reikia kviesti greitąją. Jis pasakė, kad jam nereikia greitosios. Žaizda nebuvo nei baisi, nei gili, centimetro žaizdelė, kraujo buvo vos vos. Nuvalė, užbėrė streptocido miltelių, uždėjo pleistrą. Vyras pasakė, kad jis gerai jaučiasi, medikų nereikia, viskas tvarkoje, ir kad visi eitų miegoti. Kadangi ji negalėjo nurimti, jis jai pripylė bokalą alaus, kad apsiramintų, bet tai nepadėjo. Iki tol ji buvo blaivi. Apie 21.30 nuėjo miegoti. Realiai jie abu nesuprato, kad sutuoktinis sužalotas rimtai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

L. Š. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., nes ji sunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – sutuoktiniui A. Š., su kuriuo ji bendrai gyveno apie 12 metų (santuokos liudijimas - 1 t., b.l. 154 1 t.).

Teismų praktikoje sveikatos sutrikdymo bylose apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo .

Teismo nuomone, kaltinamoji nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą padarė suvokdama savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus sveikatai ir numatė galinčius kilti padarinius. Tokią išvadą patvirtina nusikaltimo padarymo aplinkybės: nusikaltimas įvykdytas pakankamai nedidelėje patalpoje, peiliui įsmigti ir padaryti tokius sužalojimus, kokie buvo padaryti nukentėjusiajam, reikalinga pakankamai didelė jėga, todėl, teismo manymu, kaltinamoji neatsargiai elgdamasi su peiliu (nuo stalviršio atbula ranka nustumdama pjaustymo lentelę su ant jos buvusiu peiliu), tokio pobūdžio sužalojimo padaryti negalėjo. Tokį manymą sustiprina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto Jono Mindaugo Paliulio paaiškinimų protokole nurodytos aplinkybės kai jis, atsakydamas į tyrėjos klausimą: „Ar nukentėjusiąjam A. Š. konstatuota durtinė - pjautinė juosmens kairės pusės viršutinės dalies žaizda su kairio inksto sužalojimu galėjo būti padaryta įtariamosios L. Š. nurodomomis aplinkybėmis (laisvai sviedžiant medinę lentelę su peiliu stalo paviršiumi, pastarojo nelaikant rankoje)?” nurodė, kad tirti pateiktas peilis yra medinėmis kriaunomis, blizgia pilko metalo geležte, vienašmene, tiesia pentimi, turinčia vizualiai išreikštą aštrų smaigalį, nuožambio ir tiesiojoje dalyje ašmenys jutimiškai aštrūs, geležtės ilgis apie 14 cm, didžiausias plotis ties pentimi apie 2.3 cm. Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamoji L. Š. nurodo, kad ji, nematydama tiksliai, kur tuo momentu buvo A. Š., medinę lentelę su ant jos gulinčiu peiliu nustumia už savęs, atvesdama ranką atgal, tuo metu lentelė su peiliu skrieja žemėdama ir atsimuša į A. Š. juosmens apatinę dalį. Tokiomis aplinkybėmis žalojęs įrankis negalėjo pataikyti į viršutinę juosmens dalį ir neturėjo pakankamai jėgos pradurti drabužį, odą, juosmens minkštuosius audinius ir pažeisti inkstą (1 t., b. l. 98).

Šiuos paaiškinimus, jog sužalojimas negalėjo būti padarytas nustumiant lentelę su ant jos buvusiu peiliu, specialistas Jonas Mindaugas Paliulis patvirtino ir teisme, nurodydamas, kad peilis turėjo būti veikiamas tiesiogiai jėga.

Iš eksperto J.M.Paliulio, gydytojo-specialisto A. Š. paaiškinimų matyti, jog kiek giliai įsmigo peilis pasakyti negalima, bet jis pasiekė inkstą. Visai nesvarbu, koks nuo odos atstumas yra iki inksto, kiek giliai įlindo, bet padaryta žala pavojinga gyvybei. Ten, kur nukentėjusiajam padarytas sužalojimas, yra nugaros raumenys. Peilis praėjo pro raumenis, audinius. Nuo nugaros odos iki inksto sužalojimo galėtų būti 6-7 cm. Tuo pačiu reikia vertinti ir inkstą, nes iki kraujagyslės dar turėjo praeiti per inksto audinį, kad prieitų stambesnę kraujagyslę. Žmogaus inkstas maždaug 12x6 cm, todėl tikrai ne mažiau kaip 1 cm turėjo praeiti per patį inkstą.

Kaltinamosios nurodomas aplinkybes dėl A. Š. sužalojimo – nustumiant lentelę su ant jos buvusiu peiliu nuo stalviršio, teismas laiko gynybine versija, kuria siekiama sušvelninti kaltinamosios atsakomybę ar jos iš viso išvengti ir ją atmeta. Pirminėse apklausose iš karto po įvykio (2018 11 28) kaltinamoji nurodė, jog pagriebusi pjaustymo lentelę, ant kurios gulėjo buitinis (virtuvinis) peilis, lentele sudavė sutuoktiniui A. į kairės pusės apatinę nugaros dalį (1 t., b. 1. 116), nukentėjusysis taip pat aiškino, jog atsisukęs pamatė, kad žmona su virtuviniu peiliu dūrė jam į šoną (1 t., b. l. 53-54). Teismas tiki šiomis, tiek kaltinamosios, tiek ir nukentėjusiojo nurodytomis įvykio aplinkybėmis, juo labiau, kad jos iš esmės sutampa su specialisto J.M.Paliulio išvada, kad tokiu būdu, kaip kaltinamoji nurodo vėlesnėse apklausose tame tarpe ir teisme, - atmesdama ranką nustumiant lentele su ant jos buvusiu peiliu - toks sužalojimas nukentėjusiajam negalėjo būti padarytas. Taip kaip teisme teigia kaltinamoji, žalojęs įrankis negalėjo pataikyti į viršutinę juosmens dalį ir neturėjo pakankamai jėgos pradurti drabužį, odą, juosmens minkštuosius audinius ir pažeisti inksto.

BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

Kaltinamoji, būdama suaugusiu žmogumi, suvokė, o ir turėjo suvokti, jog dūris peiliu nukentėjusiajam ne tik gali pažeisti gyvybiškai svarbius A. Š. kūno organus, bet ir kelti pavojų šio asmens sveikatai, t. y. kad gali nukentėjusįjį sužaloti, tačiau, kokio sunkumo sveikatos sutrikdymą norėjo padaryti, jai akivaizdžiai nebuvo svarbu, t. y. ji veikė tiesiogine neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia, todėl jos veiksmai kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes. Toks vertinimas atitinka ir teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-62/2014).

Tai patvirtina tiek kaltinamosios elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek po jo padarymo (susijaudinimas, nusiraminimui alaus išgėrimas, nukentėjusiojo sutvarstymas ir negalėjimas iškviesti pagalbos,), taip pat padarytų sužalojimų kiekis, nusikalstamų veiksmų intensyvumas bei jų nutraukimo priežastys. Kartą įdūrusi L. Š. daugiau A. Š. nebepuolė, bandė suteikti medicininę pagalbą nukentėjusiajam – patepė ir užklijavo žaizdą, nusikaltimo įrankio – peilio neatsikratė, nors tam turėjo pakankamai laiko. L. Š. veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina aukščiau paminėta teismo medicinos specialisto išvada.

Atsižvelgus į byloje nustatytą aplinkybę, kad nukentėjusysis yra kaltinamosios sutuoktinis, jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip sunkus šeimos nario sveikatos sutrikdymas.

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo ginčijamas specialisto nustatyto sunkaus sužalojimo mastas, teigiant, jog nukentėjusiajam buvo padaryta tik nedidelė, stipriai nekraujuojanti žaizda, padarytam sužalojimui gydyti nebuvo reikalinga operacija, tik nedidelė medicininė „procedūra“, tačiau teisme apklausus gydytoją - specialistas A. Š., dirbantį Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje gydytoju intervenciniu radiologu, kurio specializacija gydymas per kraujagysles, matyti, jog pristačius A. Š. į ligoninę ir ten atlikus tyrimus, buvo nustatyta, kad A. Š. kraujavimo vieta - inksto arterija (pažeistas inkstas ir kartu inksto arterija). Kai yra tokia būklė - pažeistas inkstas ir kraujuoja iš jo, tai ne visose, o tik tokiose ligoninėse, kur yra intervencinės radiologijos paslaugos, yra dvi galimybės gydyti tokį pacientą. Pirma galimybė yra šalinti inkstą arba bent jau pusę inksto, nes kraujuoja ir kraujavimas nesustos. Antra galimybė yra per kraujagysles nukeliauti į būtent tą kraujagyslę, iš kurios kraujuoja, ir ją uždaryti. Tai labai modernus ir labai stipriai tausojantis žmogaus sveikatą metodas, kas ir buvo atlikta A. Š.. Tokiu būdu žmogui buvo išgelbėta gyvybė nuo nukraujavimo ir išsaugotas inkstas. Nėra skirtumo, kaip apibūdinsi veiksmą, nuo to pats veiksmas ir jo prasmė nepasikeičia – ar vadinsi operacija ar procedūra. Žmogus buvo supažindintas su būkle, kad jam yra kraujavimas iš inksto, jis pasirašė ant sutikimo dėl tos operacijos/procedūros/ angiografijos. Oficialiai ji vadinasi gydomoji intervencinės radiologijos procedūra. Tai nesivadina operacija, bet tai yra tik pavadinimas ir nuo to esmė nesikeičia.

Šiuo atveju, pacientui kraujavo į vidų, todėl, negydant/nestabdant kraujavimo, būtų įvykęs nukraujavimas ir mirtis. Klausimas, kokiu būdu stabdyti kraujavimą – ar šalinti inkstą, jo dalį, t. y. šalinti organą, kuris yra pažeistas ir viduje organo yra pažeista kraujagyslė (tam, kad būtų prieita prie tos kraujagyslės atviru būdu, reikia šalinti dalį arba visą organą). Šiuo atveju viskas buvo atlikta nešalinant inksto ar jo dalis, o per kraujagyslės vidų. Nuėjus per milimetro dydžio arteriją, ji buvo uždaryta metaline spirale ir sustabdytas kraujavimas. Viskam užgijus - nėra jokios žalos žmogui. Dėl to buvo pasirinktas būtent šis gydymo būdas, kurį dabar galima pavadinti ir operacija. Jeigu A. Š. nebūtų to padaryta, jis galėjo išgyventi tik pašalinus inkstą. Kraujagyslė, kuri buvo sužalota, yra pačiame inkste, yra inksto dalis. Prie jos prieiti, apeinant inkstą iš šalies, negalima. Tam kad ją pažeistų, turėjo būti pažeistas pats inkstas - inksto parenchima.

Beje, tai, jog nukentėjusiajam vyko vidinis kraujavimas, dėl to jam buvo būtina skubus transportavimas į gydymo įstaigą, teisme patvirtino ir į įvykio vietą atvykęs liudytojas paramedikas L. N..

Specialistas J.M.Paliulis teismui išsamiai argumentavo savo išvadą dėl sunkaus nukentėjusiojo sužalojimo masto, nurodydamas, jog Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 3 skyriuje numatyta, kokie sužalojimai laikytini sunkiais sveikatos sutrikdymais. Taisyklių 6.6.10 punktas - atviras inkstų, šlapimtakių, antinksčių, kasos, šlapimo pūslės, šlaplės, priešinės liaukos bei tiesiosios žarnos sužalojimas. Gydytojas nurodė, jog kraujagyslė, kuri buvo sužalota, yra pačiame inkste, yra inksto dalis. Taigi, šiuo konkrečiu atveju faktiškai buvo sužalotas inkstas ir inkste esanti arterija. Sužalojimo laipsniui neturi reikšmės atviro sužalojimo dydis – ar 3 mm, ar 3 cm nesvarbu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi jokio pagrindo abejoti šios išvados – jog nukentėjusiajam buvo padarytas sunkaus masto sveiktos sutrikdymas, teisingumu.

Kvalifikuoti kaltinamosios veiksmų kaip neatsargaus nusikaltimo nėra pagrindo.

Nuosekliai viso proceso metu, tiek kaltinamoji, tiek ir nukentėjusysis teigė, jog įvykio metu kaltinamoji buvo blaivi ir tik po įvykio, negalint pastarajai nusiraminti, ji išgėrė nukentėjusiojo įpiltą bokalą alaus. Teismo nuomone, po 4-5 val. į įvykio vietą atvykusių liudytojų policijos pareigūnų A. T., A. K., paramediko L. N. aiškinimų, jog nuo kaltinamosios jautėsi alkoholio kvapas, bei po 5-6 valandų nuo įvykio (02:38 val.) atliktas patikrinimas alkotesteliu (1 t., b.l. 111), nepaneigia kaltinamosios ir nukentėjusiojo nuoseklių aiškinimų, jog įvykio metu kaltinamoji buvo blaivi, išgėrė tik norėdama nusiraminti jau po įvykio, todėl, byloje nesant objektyvių duomenų dėl kaltinamosios neblaivumo įvykio metu, šios aplinkybės iš kaltinimo yra šalinamos.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį (žmogaus sveikatai) ir sukeltas pasekmes (sunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinamosios asmenybę, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į tai, jog L. Š. pakankamai jauno darbingo amžiaus (gim (duomenys neskelbtini) - 1 t., b.l. 109), padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), ji anksčiau nebausta administracine tvarka, neteista, A. Š. jai atleido, pretenzijų neturi ir jokio civilinio ieškinio nereiškia), šeima kartu augina mažametį (11 metų) vaiką, dėl padaryto nusikaltimo kaltinamoji prisipažino, nuoširdžiai gailisi, dirba (1 t., b.l. 162-165), kas rodo, jog ji yra integruota visuomenėje.

L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.).

Teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl kaltininko prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, jog pakanka, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažintų esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o ne juridinį tos veikos kvalifikavimą (baudžiamoji byla Nr. 2K-276/2006).

Bylos medžiaga patvirtina, kad L. Š., jai pareiškus įtarimą, pripažino esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tokius parodymus davė ir teisme. Taigi ji prisipažino padariusi nusikaltimą veiką. Ji savo kompetencijos/supratimo ribose teikė pagalbą nukentėjusiajam, nuoširdžiai išgyvena dėl įvykio, taigi teismas laiko, kad egzistuoja ši L. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog nukentėjusysis šeimoje provokuodavo konfliktus. Nukentėjusysis teisme pripažino, jog grįždamas namo įvykio dieną jis planavo konfliktą ir tam rengėsi (pav. žmonos erzinimui nusiėmė žiedą ir kt.) ir grįžęs namo erzino, įžeidinėjo ir užgauliojo savo sutuoktinę, o pastarosios veiksmai buvo reakcija į jo elgesį. Taigi teismas laiko, jog byloje yra nustatyta ir antra kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p).

Teismas laiko, jog L. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, kad įvykio metu kaltinamoji buvo neblaivi (motyvai išdėstyti aukščiau motyvuojamoje dalyje). Kita vertus, net ir atmetus kaltinamosios ir nuketėjusiojo parodymus, dėl alkoholio vartojimo po įvykio, kaltinamajai nustatytas girtumas (0,65 prom. – 1 t., b.l. 111) nėra tokio laipsnio, kad būtų galima besąlygiškai daryti išvadą, jog girtumas turėjo kokią įtaką nusikaltimo padarymui.

BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas. Skirdamas bausmę, teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 str. 1 dalis).

BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra visos formalios sąlygos kaltinamosios atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, be to, švelnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės skyrimas šiuo atveju atitinka baudžiamųjų įstatymų paskirtį ir bausmės tikslus.

Pirma, byloje nustatytos dvi L. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose – kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, bei kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Antra, nukentėjusysis jokių materialinių pretenzijų neturi.

Trečia, byloje nustatyta ir BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – tai, kad kaltininkė išlaiko mažametį vaiką ir nėra kam jo prižiūrėti. Nors vaiku rūpinasi ne tik kaltinamoji L. Š., bet ir jos sutuoktinis – nukentėjusysis A. Š., tačiau šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, netraktuoja šios aplinkybės kaip kliūties pastarosios atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį. Nekelia abejonių tai, kad žmonai netekus laisvės, visą darbo dieną dirbanti jos vyras negalėtų taip prižiūrėti nepilnamečio vaiko, kaip įprasta, ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeistų vaiko interesus.

Darydamas išvadą dėl galimybės skirti L. Š. švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, turi šeimą ir augina mažametį vaiką, dirba. Nukentėjusysis materialinių pretenzijų kaltinamajai neturi, jai atleido, jie yra susitaikę ir prašė teismo jos griežtai nebausti. Kaltinamoji viso proceso metu iš esmės savo kaltės neneigė, pripažino veikos padarymo faktines aplinkybes, todėl laikytina, jog visos šios aplinkybės patvirtina, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti L. Š. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, tokia bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teismas, vertindamas L. Š. asmenybę, atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ji būtų iš anksto planavusi padaryti nusikalstamą veiką, būtų turėjusi kokius nors negatyvius motyvus, bei tai, jog prisipažino padariusi nusikaltimą, savo parodymais padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išsiaiškinti nusikalstamą veiką, daro išvadą, kad visa tai rodo, jog kaltinamosios L. Š. asmenybės pavojingumas nėra didelis. Tuo pačiu teismas įvertina ir tai, jog L. Š. prisipažindama padariusi nusikaltimą, netrukdė ikiteisminiam tyrimui, bei suteikia galimybę L. Š. įrodyti, kad jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir, kad ji ateityje nedarys naujų nusikaltimų, nenusikals. Konstatuotina, jog nusikaltimas iš esmės buvo spontaniškas, įvykdytas atsitiktinai nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, nukentėjusiajam elgiantis netoliaruotinai bei provokuojančiai.

Atsižvelgus į teismo nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atsiradusias pasekmes, teismas sprendžia, kad kaltinamajai už inkriminuotą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis, už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, parinktinas artimas vidurkiui.

L. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t., b.l. 119.).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas 2018 11 28 nuo 2.35 val. iki 18:59 val. (viena para - 1 t., b. l. 128-130).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikė civilinį ieškinį 2297,53 EUR sumai (1 t., b.l. 67-71) A. Š. gydymo išlaidoms atlyginti.

Kaltinamoji L. Š. nurodė, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2297,53 EUR ieškinio dėl sutuoktinio gydymo nepripažįsta, jai iki šiol nėra aišku, už ką gaunasi tokia suma.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo gydomi gydymo įstaigoje ir Valstybinė ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms už suteiktas medicinos paslaugas, vienok sutiktina su kaltinamosios pozicija, kad civilinis ieškinys grindžiamas tik vieno skaičiaus duomenimis, nedetalizuojant patirtų išlaidų ir suteiktų paslaugų kiekio ir kainos. Šių klausimų išsiaiškinti proceso metu dėl į posėdį neatvykstančio atstovo ir/ar išspręsti neatidedant bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos - nėra galimybės, todėl Vilniaus teritorinei ligonių kasai pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Valstybinio Socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyrius byloje pateikė civilinį ieškinį 288 EUR sumai (1 t., b.l. 76-80) padarytai žalai (A. Š. išmokėtos ligos išmokos) atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė J.Č. teismui paaiškino, jog iš situacijos aišku, kad dėl 2018-11-27 įvykio nukentėjęs asmuo patyrė sužalojimus, dėl kurių jis buvo laikinai nedarbingas. Jam ligoninėje buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2018-11-28 iki 2018-12-07, nurodant diagnozę inksto įplėšimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, nukentėjusiajam už minėtą laikotarpį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta ligos išmoka. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju dėl nukentėjusio asmens sužalojimų yra kaltas trečiasis asmuo, šiuo atveju asmuo, kuris yra kaltinamas, padaręs jam inkriminuojamą veiką, o pagal įstatymus tie asmenys, dėl kurių kaltės fondo biudžetui yra padaryta žala, Civilinio kodekso nustatyta tvarka turi tą žalą atlyginti. Kadangi Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos numato, kad Valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios apdraustiesiems ligos išmokas tokiu atveju, turi teisę pateikti ieškinį baudžiamajame procese. Civilinis ieškovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius tokia teise pasinaudojo ir civiliniame ieškinyje nurodytų teisės aktų nuostatų pagrindu prašo teismo iš kaltinamosios priteisti 288 eurus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos, kuri atsirado paskyrus nukentėjusiam asmeniui už nurodytą laikotarpį ligos išmoką. Iš nedarbingumo pažymėjimo matyti, jog A. Š. buvo stacionariai gydytas nuo 2018 11 28 iki 2018 12 04. 2018 12 04 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2018 11 28 iki 2018 12 07.

Nukentėjusysis A. Š. teismui patvirtino, jog jis buvo gydytas ligoninėje, o iš jos išrašius dar nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas 3 dienoms, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi byloje nustatyta, kad kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį, nukentėjusysis buvo nedarbingas, jam buvo išmokėta ligos išmoka.

Dėžė su peiliu ir vokas su patalyne, saugomi Vilniaus apskrities VPK pagal 2019 01 09 kvitą BBB Nr.1PK002668, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (1 t., b.l. 46)

Nuosavybės teisės neapribotos.

Proceso išlaidų nėra.

Išnagrinėjęs bylą bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. Š. pripažinti kalta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį, jai paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant:

- per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą 2018 11 28 (vieną parą).

L. Š. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Pripažinti Vilniaus teritorinei ligonių kasai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Valstybinio Socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyrius civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš L. Š. 288 EUR Valstybinio Socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyriaus naudai A. Š. ligos išmokos dydžio žalai atlyginti.

Dėžę su peiliu ir voką su patalyne, saugomus Vilniaus apskrities VPK pagal 2019 01 09 kvitą BBB Nr.1PK002668, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (1 t., b.l. 46).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.