- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- B2-273-440/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00182-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Astoka“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Astoka“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius) kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Astoka“, juridinio asmens kodas 302875402, buveinės adresas Šiaulių m. sav., Šiaulių m., Aušros al. 68. Nurodė, kad 2017 m. kovo 9 d. duomenimis atsakovė yra skolinga 4 815,37 Eur sumą, iš kurios 4 567,16 Eur yra valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 248,21 Eur delspinigiai. Nors ieškovas informavo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jie atsakovė nepadengus viso įsiskolinimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo. Ieškovo manymu, atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (b. l. 1).
Iškeltina bankroto byla.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditorius (kreditoriai). Nagrinėjamu atveju dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Astoka“ kreipėsi jos kreditorius VSDFV Šiaulių skyrius, t. y. asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę inicijuoti bankroto bylą.Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2145-370/2016).Šiaulių apygardos teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi įpareigojo atsakovę per 7 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą dėl pareikšto reikalavimo bei duomenis reikšmingus vertinant atsakovės finansinę būklę (b. l. 21–22). Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka (b. l. 19), be to, apie teismo posėdžio datą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 26), taigi atsakovė yra tinkamai informuota apie bankroto procesą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę būklę, todėl vertindamas įmonės (ne)mokumą teismas remiasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras ir VĮ „Regitra“ pateikta informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Astoka“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. rugsėjo 28 d., finansinės atskaitomybės dokumentai registrui teikti vieną kartą, t. y. 2013 m. gegužės 10 d.2012 m. finansinių metų balanse nurodoma, kad įmonė turėjo 9 448 Lt (2 736,33 Eur) vertės turto, iš kurio 7 845 Lt (2 272,07 Eur) sudarė ilgalaikis materialusis turtas ir 1 603 Lt (464,26 Eur) trumpalaikis turtas, t. y. pinigai ir jų ekvivalentai. Mokėtinos sumos sudarė 32 Lt (9,26 Eur) sumą, visą šią sumą sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Iš 2012 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ataskaitiniais metai įmonė patyrė 584 Lt (169,14 Eur) nuostolių.Minėta, kad atsakovės balanse nurodyta per vienerius metus mokėtina suma sudaro 32 Lt (9,26 Eur). Nors pagal teismų formuojamą praktiką, balanse atsispindinti per vienerius metus mokėtina suma ir įsipareigojimai nebūtinai reiškia pradelstus įsipareigojimus, kurie reikšmingi nustatinėjant įmonės finansinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė kreditorių sąrašo, kuriame matytųsi konkretūs įmonės kreditoriai ir įsipareigojimų vykdymo datos, taip pat kitų įrodymų, laikytina, kad visa balanse nurodyta per vienerius metus mokėtina yra pradelsti atsakovės įsipareigojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2145-370/2016).VĮ Registrų centras duomenimis atsakovė UAB „Astoka“ neturi nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu yra įregistruota transporto priemonė RENAULT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kitos transporto priemonės išregistruotos. Kitų duomenų byloje apie įmonei priklausantį turtą nėra pateikta.Iš viešai skelbiamų duomenų www.rekvizitai.lt matyti, kad įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius mažėja: t. y. 2015 m. rugpjūčio 7 d. įmonėje dirbo 7 darbuotojai, 2015 m. lapkričio 3 d. – 3 darbuotojai, 2016 m. kovo 15 d. – 1 darbuotojas, o nuo 2016 m. birželio 2 d. įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas, taigi manytina, kad įmonė nevykdo ūkinės – komercinės veikos.Ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad 2016 m. sausio 1 d. atsakovės skola buvo 3 675,01 Eur (b. l. 10), 2016 m. kovo 2 d. – 4 111,64 Eur (b. l. 8), 2017 m. sausio 18 d. – 4 812,74 Eur (b. l. 2), 2017 m. kovo 9 d. – 4 815,37 Eur (b. l. 5), taigi UAB „Astoka“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui vis auga. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodoma, kad atsakovė yra skolinga 1 031,15 Eur valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo metu nėra nagrinėjama bylų, kuriose UAB „Astoka“ būtų reiškiami turtiniai reikalavimai dėl skolos priteisimo (b. l. 23).Atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą yra pagrindo spręsti, kad atsakovės UAB „Astoka“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 5 855,78 Eur (t. y. 4 815,37 Eur skola ieškovui VSDFV Šiaulių skyriui + 1 031,15 Eur skola Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai + 9,26 Eur įsiskolinimas, kurį sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai), remiantis 2012 m. balanso duomenimis įmonei priklausančio turto vertė buvo 9 448 Lt (2 736,33 Eur), registrų duomenimis įmonė neturi nekilnojamojo turto, jai nuosavybės teise priklauso tik viena transporto priemonė, įmonė neturi darbuotojų, nevykdo ūkinės – komercinės veiklos, todėl yra pagrindo vertinti, kad atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių, nes atsakovės pradelsti įmonės įsipareigojimai (t. y. skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis daroma išvada, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir yra nemoki. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovei UAB „Astoka“ keltina bankroto byla. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, uždėtinas areštas įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja teismą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti įmonės administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus bei bankroto administratoriaus paslaugas teikiančių asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus. Parinktam asmeniui pasiūloma pateikti sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę. Pateikęs sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę asmuo paskiriamas įmonės administratoriumi, jeigu sutikime – deklaracijoje nenurodomi ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai, dėl kurių šis asmuo negali būti paskirtas įmonės administratoriumi.Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas, į tai, kad nagrinėjamoje byloje ĮBĮ įstatymo nustatyta tvarka Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa atrinkta bankroto administratorė E. K. pateikė sutikimą – deklaraciją administruoti atsakovę UAB „Astoka“. Remiantis bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, numatytų ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje, dėl kurių E. K. negalėtų būti UAB „Astoka“ administratorius, todėl įmonės bankroto administratoriumi skirtina E. K., sąrašo eilės Nr. B-FA191.Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu UAB „Astoka“ valdymo organai įpareigotini per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Jei asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratorei turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam 2 896 baudą.Atsižvelgiant į tai, kad baudos skyrimu siekiama skatinti įmonės valdymo organus operatyviai pateikti bankroto procedūrų vykdymui reikšmingus dokumentus, bankroto administratorė privalo pateikti duomenis, patvirtinančius, kad ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama išsiaiškinti bankrutavusios įmonės finansinių dokumentų buvimo vietą ir juos sugrąžinti įmonei (pvz. kreipėsi su vykdomuoju raštu į antstolį, siuntė pranešimus bei bandė nuvykti įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu ir pan.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsniu, 6 straipsniu, 10 straipsniu ir 11 straipsniu, teismas
nutaria:
Iškelti bankroto bylą UAB „Astoka“, juridinio asmens kodas 302875402, buveinės adresas Šiaulių m. sav., Šiaulių m., Aušros al. 68.
Bankrutuojančios UAB „Astoka“ administratore paskirti E. K., sąrašo eilės Nr. B-FA191, parinktą naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa.
Areštuoti atsakovės UAB „Astoka“, juridinio asmens kodas 302875402, nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti atsakovei, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.
Uždrausti atsakovei UAB „Astoka“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti įmonės turtą.
Nustatyti terminą UAB „Astoka“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Pavesti bankroto administratorei atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 4 punkte, 7 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 5 dalyje, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią ji turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.
Įpareigoti bankroto administratorę sužinojus apie iškeltas bylas UAB „Astoka“, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš UAB „Astoka“, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Įpareigoti UAB „Astoka“ valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Pavesti bankroto administratorei sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos UAB „Astoka“ įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.
Apie iškeltą bankroto bylą pranešti Juridinių asmenų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (iki reorganizacijos buvęs įstaigos pavadinimas – Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos).
Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdyti skubiai.
Nutartis per 10 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, paskirtajai bankroto administratorei, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.