Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo J. Č. įgaliotam asmeniui V. Č., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

atsakovei R. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Č. ieškinį atsakovei R. P., trečiajam asmeniui sodininkų bendrijai „Dobilas“, išvadą teikiančioms institucijoms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas 2017-10-31 nutartimi priėmė ieškovo J. Č. ieškinio reikalavimo – įpareigoti atsakovę R. P. perkelti vištinę į savo žemės sklypo gilumą bei užtikrinti, kad jos laikomos vištos neišeitų iš jos sklypo ribų, atsakovei R. P., atsisakymą ir civilinės bylos dalį nutraukė.

Teismo posėdžio metu ieškovas likusius reikalavimus palaikė. Nurodė, kad lauko tualetas turi gali būti pastatytas pagal teisės aktų reikalavimus 3 m atstumu. Ieškovo vertinimu atsakovės pastatytas lauko tualetas priskirtinas nesudėtingiems statiniams, todėl teisės aktuose yra numaitytas minimalus atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos. Nesutarimai tarp kaimynų kilo dėl lauko tualeto, pretenzijas ieškovas reiškė nuo pat jo pastatymo dienos apie 2013 m., tuo metu kreipėsi į įvairias institucijas dėl savo teisių gynimo. Kadangi net kelerius metus atsakovė nereaguoja į reikalavimą patraukti tualetą, todėl kreipėsi į teismą. Ieškovė nurodė, kad pamatų lauko tualetas neturi, iškasta duobė, kurioje yra plastikinis kubilas. Paaiškina, kad ginčai ir nesutarimai tarp kaimynų prasidėjo nuo tualeto pastatymo, buvo iškelta ir baudžiamoji byla atsakovės sutuoktiniui, nes konfliktas kilo būtent dėl tualeto. Ieškovą pagal įgaliojimą atstovaujanti sutuoktinė nurodė, kad lauko tualetas trukdo, nes ten nuolat vaikštoma, trankomos durys, todėl jai keliamas stresas, sklinda kvapas, yra kenkiama jos sodo augmenijai. Pušis yra didelė, gali išaugti iki trijų metrų aukščio, todėl turi būti persodinta pagal teisės aktų reikalavimus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad auga viena pušis, kuri sudaryta iš kelių kamienų. Ieškovas nurodė, kad nežino, kokios rūšies yra pušis, tačiau tai yra medis, todėl gali būti sodinamas ne didesniu nei 3 m atstumu.

Teismo posėdžio metu palaikė savo atsikirtimus. Nurodė, kad jos sodo sklypas su ieškovo sklypu nesiriboja nė viena kraštine. Pastatytas lauko tualetas neturi pamatų, jis yra kilnojamas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis buvo perkeltas ir šiuo metu atstumas yra 3,08 m. Ieškovo reiškiamos pretenzijos yra nepagrįstos, nes visuose sodų sklypuose lauko tualetai yra pastatyti prie sklypų ribų. Pažymi, kad ji gavo besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus dėl lauko tualeto, tačiau, atsakovės vertinimu, jie nėra būtini, nes tualetas yra kilnojamas daiktas. Nurodė, kad lauko tualetas pamatų neturi, pastatytas iš karkaso, todėl jį pernešti į kitą vieną nėra sudėtinga. Pažymi, kad šalia lauko tualeto pasodinta nedidelė kalninė pušis, kad užstotų ieškovui tualeto vaizdą. Atsakovė paaiškino, kad auga tik viena pušis iš kelių kamienų.

Institucija teikianti išvadą Valstybei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos nurodė, kad ginčo objektas galėtų būti priskirtas statiniui, jeigu jis turėtų laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos būtų sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir kuris būtų nekilnojamasis daiktas. Paaiškina, jei statinys statomas be pamatų ir iš vienos vietos į kitą gali būti perkeltas iš esmės nesumažinus jo vertės, jis laikytinas kilnojamuoju daiktu, t. y. negali būti laikomas statiniu, todėl statiniams keliami reikalavimai bei Statybos įstatymo nuostato netaikytinos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. Č. (b. l. 11). 1970-06-06 sudaryta J. Č. ir V. Č. santuoka (b. l. 12). Sodininkų bendrijoje „Dobilas“ esantis žemės sklypas, adresas (duomenys neskelbtini), registruotas R. P. vardu (b. l. 14). Pažyma dėl atsakovės R. P. vardu registruotų sodo sklypų (b. l. 61). Sodininkų bendrijos „Dobilas“ įstatai (b. l. 15–20). Sodininkų bendrijos „Dobilas“ vidaus taisyklės (b. l. 21). 2016-11-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 23–27). Gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai (b. l. 56–58). Pinigų priėmimo kvitai už nuotekų siurbimą (b. l. 114–117). Atsakovės R. P. sodo sklypo nuotraukos (b. l. 157–158). Nacionalinio visuomeninio sveikatos centro raštas dėl duomenų pateikimo (b. l. 161). Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. PK-5-805/2016 (b. l. 162–165). Žemės sklypų su lauko tualeto ir pušies vieta planas bei fotonuotraukos (b. l. 167–172).

Dėl įpareigojimo nugriauti lauko tualetą ir sutvarkyti statybvietę.

Teismas nurodo, kad CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas; kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014 ir kt.).

Šiuo atveju reiškiamas reikalavimas nugriauti lauko tualetą ir sutvarkyti statybvietę, nes ieškovo vertinimu šis ginčo objektas pastatytas nesilaikant 3 m atstumo nuo ieškovo žemės sklypo ribos. Teismas nurodo, kad sprendžiant dėl ginčo objekto priskyrimo statiniui būtina vadovautos jo statymo metu galiojančiais teisės aktais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė, kad lauko tualetas pastatytas apie 2013 m. Konkreti ginčo objekto statybos data šalių procesiniuose dokumentuose nenurodyta. Pagal byloje pateiktą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro raštą (b. l. 161) matyti, kad jame nurodoma, kad V. Č. raštas buvo persiųstas iš Prienų rajono savivaldybės administracijos ir Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius šį raštą registravo 2013-09-10.

Nagrinėjamu atveju Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri nustatė, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, buvo priimta nuo 2010-07-02 įstatymu Nr. XI-992 (nuo 2010-10-01) ir galiojo iki 2015-05-14 (nuo 2016-04-01). Darytina išvada, kad esminiai statinio požymiai buvo šie: daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; šis objektas turi turėti laikančias konstrukcijas; jis turi būti nekilnojamasis daiktas.

Tame pačiame teisės akte 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose; 68 dalyje nurodyta, kad laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Kito esminio požymio – daiktas turi būti nekilnojamasis, minėtas teisės aktas nereglamentavo, todėl atitinkamai taikytinos Civilinio kodekso nuostatas. CK 1.98 straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Šiuo atveju „susiję su žeme“ suprantamas taip, kad statinio sąlytis su žeme yra patvarus, t. y. neleidžia be gana didelių sąnaudų jį perkelti į kitą vietą žmonėms. Taip pat statinio sąlytis su žeme turi pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms. Darytina išvada, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti, pirmiausia, kad lauko tualetas laikytinas statiniu pagal teisės aktų reikalavimus, antra, jis pastatytas arčiau nei numato teisės aktai.

Išaiškintina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Todėl šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, susijusios su nustatomomis aplinkybėmis, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo įsitikinimas turi būti objektyviai pagrįstas byloje esančiais ir visapusiškai ištirtais bei įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2010).

Ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl lauko tualeto, kaip statinio nugriovimo, rėmėsi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, savo paaiškinimais. Teismas šalims išaiškino galimybę dėl teismo ekspertizės byloje skyrimo, tačiau šalys nepateikė tokio prašymo. Byloje pateiktame antstolio faktinių aplinkybių protokole fotonuotraukomis užfiksuotas objektas – lauko tualetas, pasodintos pušys (b. l. 23–25). Daugiau duomenų apie šio ginčo objekto sandarą, statybą, konstrukcijas ar pan. nėra nurodyta.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad buvo iškasta duobė ir įleista plastikinė dėžė, ant viršaus pastatytas medinis tualetas. Ieškovė patvirtino, kad tualetas pamatų neturi, yra tik plastikinė talpa įleista į žemę. Duomenų, kad šis statinys yra stacionarus, turi pamatus ar pan. nėra pateikta.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad siekdama išvengti kilusių ginčų, po to, kai gavo teismo procesinius dokumentus, patraukė lauko tualetą ir šiuo metu jis stovi 3,08 m atstumu. Paaiškino, kad lauko tualetas yra kilnojamas, jį galima perkelti iš vienos vietos į kitą, jis neturi jokių pamatų net laikinų. Šis lauko tualetas prie žemės nėra pritvirtintas, šis objektas paprasčiausiai pastatytas ant žemės, t. y. sukaltas medinis karkasas ir pastatytas ant žemės. Paaiškino, kad prieš šios bylos nagrinėjimą ginčo objektas stovėjo arčiau, tačiau šiuo metu jis yra perkeltas į sodo sklypo gilumą. Pažymėjo, kad tiesiogiai su ieškovo žemės sklypu jos sklypas nesiriboja, todėl pagal geros kaimynystės principą sutikimą dėl lauko tualeto gavo iš besiribojančių kraštine sklypų kaimynų, nors pagal reikalavimus jie nebuvo būtini.

Trečiasis asmuo sodininkų bendrijos „Dobilas“ pirmininkas R. K. nurodė, kad žino apie kilusį konfliktą tarp kaimynų. Paaiškino, kad lauko tualetas sukaltas iš medinių plokščių, uždengtas banguotu plastiku, neaukštesnis kaip 2 m. Paaiškino, kad ginčo objektas yra perkeltas, šiuo metu jo atstumas yra apie 3 m. Šį atstumą įvertino praeidamas pro šalį, tačiau jo nematavo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Š. nurodė, kad turi sodą, toje pačioje sodininkų bendrijoje, su šalimis konfliktinių santykių nėra. Liudytojos vertinimu ginčo lauko tualetas pastatytas 3 m atstumu nuo ribos, šį atstumą nustatė vizualiai. Liudytoja patvirtino, kad lauko tualetas neturi pamatų, todėl jis nėra statinys. Nagrinėjamu atsakovės lauko tualetas yra kilnojamas. Panašias aplinkybes nurodė ir kitas teismo posėdžio metu apklaustas asmuo A. B.. Jis nurodė, kad gyvena sodininkų bendrijoje „Dobilas“, t. y. nuosavybės neturi, bet gyvena, nuomoja ir dirba pas atsakovę. Paaiškino, kad lauko tualetas, šiuo metu pastatytas 3 m atstumu, tačiau jis nematavo, bet dalyvavo, kai buvo daromos nuotraukos. Šis asmuo statė šį lauko tualetą. Seniau šis tualetas stovėjo arčiau, tačiau jis buvo perkeltas, pamatų neturi, jis pastatytas ant žemės. Jį galima pakelti ir nunešti.

Įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą, byloje pateiktas atsakovės fotonuotraukas, kuriose pakeltas ginčo tualeto kampas ir matosi, kad nėra pamatų, pripažintina, kad ginčo lauko tualetas pamatų neturi. Tokiu atveju konstatuotina, kad šis objektas neturi teisės aktuose nustatytų būtinų požymių, kad lauko tualetas būtų laikomas statiniu, t. y. jis nėra neatskiriamai susijęs su žeme, gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės. Teisminio proceso metu pačios atsakovės šis ginčo objektas buvo perkeltas, liudytojas patvirtino, kad jis buvo perneštas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovas neįrodė, kad ginčo objektas yra statinys (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovės sklype esančiam lauko tualetui netaikytini Statybos įstatyme ir Statybos techniniuose reglamentuose numatyti minimalūs atstumai nuo gretimo žemės sklypo ribos.

Dėl įpareigojimo persodinti medžius.

Ieškinio reikalavimu ieškovas prašė persodinti dvi pušis laikantis įstatymų reikalavimų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad turi būti persodintos 3 m. atstumu. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad abiem šalims priklauso sodų sklypai, todėl atitinkamai šiam ginčui taikytinos Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos.

Teismas nurodo, kad Sodininių bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, – rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų: 1) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą; 2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; 3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; 4) mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ieškovas turėjo įrodyti, kad augalo rūšį bei jo pasodinimo vietą (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė teisminio bylos proceso metu pripažino, kad yra atsakovės sode yra vienas augalas su keliomis viršūnėmis. Paaiškino, kad antstolis fiksuodamas faktines aplinkybes suklydo, todėl reikalavime nurodė dvi pušis. Ieškovės vertinimu šis augalas aukštaūgis, todėl turi būti persodintas 3 m atstumu. Teismas nurodo, kad ieškinio dalyko pagal teisės aktų nuostatas ieškovas netikslino (CPK 141 straipsnis).

Byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nėra nurodyta, kokiu atstumu pasodintos pušys/pušis. Rašytiniai duomenys dėl lauko tualeto vietos ir pušies augimo vietos yra ieškovo pateikti duomenys gauti iš savivaldybės (b. l. 167), kuriuose krūminės pušies augimo vieta nuo ieškovo sklypo ribos nurodyta 1,2 m atstumu.

Atsakovė teismo bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pušelę pirko iš įmonės „Žemaūgiai sodai“ prieš porą metų. Pažymėjo, kad jai buvo nurodyta, kad pušelė yra kalninė ar krūminė, tiksliai nepamena. Atsakovės teigimu pušis pasodinta 2 m atstumu. Trečiasis asmuo sodininkų bendrijos „Dobilas“ pirmininkas nurodė, kad pušelės aukštis ne didesnis kaip 2 m., kada ji pasodinta ir pan. negalėjo nurodyti.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Š. nurodė, kad apie 2 m atstumu nuo ieškovo sodo sklypo pasodinta kalninė pušis, kuri turi kelis kotus. Šis asmuo paaiškino, kad yra baigusi Kauno miškų ir aplinkosaugos inžinerijos institutą, rekreacijos specialybę. Paaiškino, kad ginčo augalas yra kalninė pušis, nes turi kelias šakeles, jos auga iki kelių metrų aukščio ir kelių metrų pločio. Tokio augalo aukštis priklauso nuo augimo sąlygų. Šią informaciją gali nurodyti dėl savo turimo išsilavinimo, taip pat domėjosi prieš ateinant į teismo posėdį. Liudytojos teigimo šio augalo aukštis mažesnis nei jos ūkis (liudytojos ūgis 1,67 m). Kitas teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B., paaiškino, kad pas atsakovę auga kalninė pušis, kuri pasodinta dviejų metrų atstumu, auga nedidelio aukščio. Kad šis medis neaukštaūgis sprendžia iš savo patirties, nes ginčo pušelė neturi vieno kamieno, auga kelios viršūnės.

Įvertinius atsakovės ir liudytojų duotus paaiškinimus, pripažintina, kad ginčo augalas pasodintas prieš kelis metus yra kalninė pušis, t. y. pušis turinti kelis kamienus, šiuo metu apie 2 m aukščio, tačiau objektyvaus pobūdžio duomenų atsakovė dėl šio augalo augimo vietos iki ieškovo žemės sklypo ribos nepateikė, jos nurodomas atstumas 2 m., yra apytikslis, atliktas jos pačios, t. y. kuri turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad nurodyto augalo augimo vieta yra 1,2 m pagal savivaldybės pateiktą brėžinį (b. l. 167), šis augalas laikytinas žemaūgiu medžiu.

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą esantį Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 2 punkte esantį ribojimą, kad žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, pripažintina, kad atsakovės sklype auganti pušis neatitinka šio reikalavimo. Byloje duomenų, kad ieškovas davė sutikimą, šio augalo pasodinimo vietai arčiau nei numato teisės aktai, nepateikta. Darytina išvada, kad šis augalas turi būti persodintas 2 m. atstumu nuo ieškovo žemės sklypo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo reikalavimas tenkintas iš dalies, t. y. atsakovė įpareigotina persodinti kalninę pušelę ne mažesniu nei 2 m atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė patyrė šias išlaidas: sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį (b. l. 6) bei patyrė 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 9, 146). Išlaidas pagrindžiantys kvitai išrašyti 2017-01-25, 2017-06-22. Teismas nurodo, kad ieškiniu ieškovė reiškė tris reikalavimus, vieno reikalavimo atsisakė (b. l. 125); reikalavimas dėl lauko tualeto nugriovimo atmestas, reikalavimas dėl pušelės persodinimo patenkintas iš dalies (patenkinta dėl vieno augalo persodinimo, tačiau ne ieškovės nurodytu 3 m atstumu, o 2 m atstumu). Atsižvelgiant į patenkinus ir atmestus reikalavimus iš atsakovės ieškovei priteistina 6,83 Eur žyminio mokesčio ir 50 Eur atstovavimo išlaidų.

Valstybė šioje byloje patyrė 21,58 Eur pašto išlaidų, kurios pagal patenkintus ir atmestus reikalavimus priteistinos iš ieškovės – 14,38 Eur, o iš atsakovės – 7,19 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti kalninę pušelę, augančią adresu (duomenys neskelbtini), nuo ieškovo J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sodo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos ne mažesniu nei dviejų metrų atstumu.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,38 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300 010112394300, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,19 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300 010112394300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.