Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, Jolitai Matulienei, dalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. Č., jos atstovei advokatei R. M., kaltinamajam ir civiliniam atsakovui V. P., jo atstovui advokatui G. M., vertėjui A. H., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pradėtą pagal privataus kaltintojo V. Č. skundą, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau tekste –BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. privataus kaltinimo tvarka prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. P. dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, t.y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei priteisti iš kaltinamojo 13,61 Eur už Kauno skyriuje atliktą teismo medicinos apžiūrą ir 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 1013,61 Eur.

Motyvuojamoji dalis

2015-10-16 pareiškimu V. Č. kreipėsi į Prienų rajono PK, kad sodo kaimynas V. P. panaudojęs jos atžvilgiu fizinį smurtą, padarė kūno sužalojimą, ką patvirtina specialisto išvada (b.l.21).

BK 2 str. 3 d. nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t.y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Pačiam kaltinamajam patvirtinus, jog nukentėjusioji pagrindo jį apklabėti dėl nebūtų dalykų neturi, dėl pykčio jis neišlaikė, sugriebė V. Č. už pečių, ją krestelėjo, apsuko kita linkme ir paleido, kas akivaizdžiai patvirtina buvus gan stiprų fizinį kaltinamojo kontaktą su nukentėjusiąja, dėl kurio kilo padariniai, nukentėjusioji, būdama garbaus amžiaus ir smulkaus kūno sudėjimo, nuo tariamai švelnaus paleidimo parkrito ant žemės ir susižalojo. Nukentėjusioji aiškiai nurodė įvykio aplinkybes, apibūdino konkrečius kaltinamojo jos atžvilgiu atliktus veiksmus, kaip patvirtino pati apklausta posėdžio metu, tą dieną jautėsi normaliai, dirbo lauko darbus, sveikata nesiskundė. V. P. patvirtino buvus fizinį kontaktą su nukentėjusiąja V. Č., buvus fizinį kontaktą patvirtina ir apklaustas liudytoju A. B., kuris, dėl suprantamų priežasčių, tiksliai nenurodė už kurios vietos kaltinamasis buvo suėmęs V. Č., tačiau patvirtino, kad nukentėjusiąją apsukęs V. P. paleido ir nuėjo namo. Beje, minėtas liudytojas, kuris kaltinamojo su skundu buvo supažindintas, aiškino, kad jam tik atrodė, kad kaltinamasis fizinio smurto nenaudojo, tačiau besąlygiškai tokių aplinkybių nepatvirtino. Policijos pareigūno R. Ž., apklausto liudytoju nurodytas aplinkybes neva pareiškėja, kreipdamasi pagalbos, nenurodė panaudoto smurto jos atžvilgiu bei nepasisakė dėl medicinos pagalbos reikalingumo, to jiems nesakė ir budėtojas, davęs nurodymą vykti į įvykį, neginčijamai paneigia garso įraše iš karto po įvykio užfiksuoti duomenys, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnas D. B., vykęs į įvykio vietą, teismo posėdyje patvirtino, kad rusų kalbos nesupranta, todėl, ar nukentėjusioji buvo įvykio metu sužalota, jis nesuprato, į įvykio aplinkybes nesigilino, nukentėjusioji ranka rodė į tualetą, todėl padarė išvadą, kad konfliktas vyksta su kaimynais dėl lauko tualeto. Minėtas liudytojas patvirtino, kad, kalbėdamas su kaimyne P., aiškinosi aplinkybes tik dėl tualeto, o dėl smurto jokių aplinkybių nesiaiškino. Pagal faktines bylos aplinkybes tokie duomenys iš esmės atitinka nukentėjusiosios V. Č. parodymams dėl paties įvykio fakto – vietos, laiko, padarymo aplinkybių bei kilusių padarinių, duotiems teisiamojo posėdžio metu, iš dalies liudytojų A. B. ir R. P. parodymas dėl kilusio konflikto eigos, V. P., neiškentusio daugkartinių nukentėjusiosios priekabių reikalavimų patraukti lauko tualetą atokiau jos sklypo ribos bei jo sutuoktinės apkalbų, sugriebimo (duomenys neskelbtini) gimimo smulkaus kūno sudėjimo pensininkei V. Č. už pečių, apsukimo jos visu kūnų į kitą pusę, kad eitų link savo namų. Tokie duomenys patvirtina buvus pakankamai stiprų kaltinamojo, sugriebus ir krestelėjus nukentėjusiąją, fizinį kontaktą, kurio pasekoje nukentėjusioji aukštielninka pargriuvo ant žemės, susimušdama į akmenį kairės rankos plaštakos išorinę dalį ir pakaušį. Šių liudytojų kaip sutuoktinės ir sodo pagalbininko, turinčių natūralų interesą padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės, nebuvusių visai šalia, o per atstumą 25 – 30 metrų atstumą kitame 2 sklypų sodo gale, užsiėmusių kitais darbais, dėl tikslių aplinkybių nežinojimo ar nematymo, geros klausos nebuvimo parodymus teismas vertina kritiškai, nes jie ne tik, kad natūraliai suinteresuoti padėti kaltinamajam, bet galimai aiškių įvykio aplinkybių ir nematė dėl teismo pirmiau paminėtų atstumo, užsiėmimo kitais darbais bei galimai tiesiog nesidomėjus tuo kas vyksta vertinant tai, kad V. Č. dažnai pykdavosi su kaimynu, dėl ko kildavo žodiniai garsūs tarpusavio konfliktai ir tai buvo nevertas dėmesio reiškinys. Be pirmiau aptartų duomenų apie tai, kad buvo pavartotas smurtas, patvirtina iš policijos gautos pažymos, kad buvo gautas pranešimas į budėtojų dalį dėl konflikto su kaimynės vyru ir, kad buvo pavartotas fizinis smurtas (b.l.82). Kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, tiesioginio tikslo sužaloti nukentėjusiąją jis neturėjo, būdamas supykęs, norėjo pamokyti nukentėjusiąją, kad ši prie jo nepriekabiautų, tačiau pagal veikos aplinkybes, galėjo ir privalėjo numatyti dėl neteisėtų veiksmų kilsiančias pasekmes. Bylos duomenimis 2015-10-12 V. P. sugriebė V. Č. už pečių, papurtė ir trenkė į žemę, nuo ko jai skaudėjo ir buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis buvo susinervinęs ir įsiutęs, griebė nukentėjusiąją, o paleidus ši nugriuvo ir krisdama susimušė galvą ir ranką. V. Č. patirti sužalojimai atitinka nurodytas aplinkybes. Netikėti nukentėjusiąja nėra pagrindo, duomenų, jog V. Č. siektų apkalbėti kaltinamąjį ar jam tokiu būdu pakenkti, nenustatyta, to nenurodė ir pats kaltinamasis. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus – kaltinamojo paaiškinimus, nukentėjusiosios parodymus, liudytojų parodymus ir kitus pirmiau aptarus faktinius bylos duomenis daro išvadą, kad kaltinamasis V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pasisako, kad nors V. P. atlikti veiksmai formaliai atitinka baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, tačiau būtina įvertinti realų jo padarytos veikos pavojingumą. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, ir kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime.

Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t.y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad V. P., sugriebęs už pečių dėl lauko tualeto bei jo žmonos gyvenimo su dviem vyrais konfliktuojančią sodo kaimynę vilkinčią viršutiniais rūbais, papurtė, apsukęs paleido, tokiu veiksmu sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajai, po ko ši parkrito ant žemės ir susimušė į akmenį kairę ranką, atsitrenkė galva į žemę, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta sveikta. Tokie kaltinamojo veiksmai nepateisinami nei teisės, nei moralės požiūriu prieš vyresnio amžiaus moterį ir nėra toleruotini. Tačiau iš byloje esančių duomenų spręstina tai, kad kaltinamasis V. P. taip pasielgė dėl pastovaus konfliktines situacijas inicijuojančio V. Č. elgesio, o nebe be priežasties, tokiu būdu padarydamas atsaką į nuolatinius barnius ir šauksmus, įžeidinėjimus ir sutuoktinės apkalbas. Jo tikslas tokiu būdu buvo nutraukti V. Č. atliekamus veiksmus jo šeimos narių atžvilgiu. Toks kaltinamojo elgesys buvo vienkartinis, momentinis, sistemingumo jame bei veiksmų pakartotinumo nenustatyta, tai nesusitvardžiusio žmogaus pykčio išliejimo pasekmė. Ir nors tokios aplinkybės nepaneigia ir nepateisina tokio kaltinamojo elgesio, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiosios elgesį, rodo jo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Esant aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad V. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo padaryta veika iš esmės neturėjo stipraus neigiamo poveikio BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektui, kad jos padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam V. P..

Dėl civilinio ieškinio.

V. Č. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad mokėjo už medicininę apžiūrą 12,74 eurų. Palaiko turtinės žalos dydį dėl neturtinės žalos 1000,00 Eur sumai priteisimo. Prašo priteisti 310,00 Eur už advokato pagalbą.

Nurodė, kad V. P. sutrikdė sveikatą, dėl ko dabar turi gydytis. Nežino kiek užsitęs gydymas. Kai praėjo šokas pajuto sveikatos sutrikimus. Gruodžio mėnesį kreipėsi pas savo šeimos gydytoją, kuriai pasakė, kad spalio mėnesį turėjo sumušimą. Kreipėsi dėl to, kad po traumos skauda galvą ir ranką. Norėtų gydytis sanatorijoje, todėl prašo sumos, kad užtektų atstatyti sveikatą. Iki įvykio neturėjo problemų dėl rankos ir galvos. Po įvykio nesimatė su V. P.. Neatsiprašė nei jis, nei jo žmona, kreipėsi į teismą dėl to, kad pasidarė baisu. Po įvykio atsirado nervingumas, skauda galvą, ranką. Bijo dėl savo sveikatos ir saugumo, nes sklype dažnai būna viena. Teismas atsisakė prijungti prie bylos medicininio dokumento išrašą – siuntimą specialistų konsultacijai - okulisto ir galvos rentgenogramai, diagnozė „turkiabalnis smegenų kraujagyslių įspaudai, frontalinio kaulo vidinės plokštelės hiperostozė“, nes įvykis buvo 2015 metų spalio mėn., o medicininis išrašas surašytas medikų 2015 gruodžio mėn., nurodydamas, kad tikslinga pateikti duomenis, jog nukentėjusioji nedelsdama po įvykio kreipėsi į gydytojus ir pastarosios medicininėje kortelėje buvo fiksuoti neigiami padariniai dėl sužalojimo, kas liudytų tolesnę gydymosi eigą, vienok, atstovė tokių duomenų, teismui pakartotinai teikdama prašymą, nepateikė, paaiškindama, kad atstovaujamoji užsiregistravo pas specialistus iš karto po įvykio, o gydytojo suderinta data priėmimui atėjo vėliau, gydytojo vizitui ji laukė eilėje. Beje, kaip patvirtino atstovė didelių galvos skausmų jai iš karto nebuvo, jie atsirado palaipsniui. Patvirtino, kad iš karto po įvykio V. Č. buvo tik pas ekspertą. Ji turinti problemų dėl virškinimų trakto, žarnyno, todėl negalėjo naudoti vaistų, su galva niekada neturėjusi problemų. V. Č. ranką gydėsi liaudies medicina. Nepateikus duomenų dėl ankstesnės nukentėjusios fizinės sveikatos būklės, jos vartotų medikamentų dėl virškinimo trakto sutrikimų, teismas pakartotinai atmetė prašymą dėl tokių duomenų prijungimo. Atstovė nurodė, kad V. Č. nesijaučia sveika, jai skauda galvą. Ji kentėjo skausmus, o nepraėjus pasekmėms po dviejų mėnesių kreipėsi pas medikus. Nepatogumų jai kėlė sužalota ranka, ji negalėjo atlikti buitinių darbų. Fizinis skausmas, išgąstis, kurį patvirtina garso įrašas, stresas, visa tai patvirtina neturinę žalą. Žala nėra didelė, suma reikalinga tam, kad ji galėtų išvykti į sanatoriją ir grįžtų į normalų gyvenimą.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi būti priežastinis ryšys.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, liekamuosius reiškinius, taip pat į asmens turėtų galimybių praradimą.

Pagal įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, nepateikus objektyvių duomenų dėl liekamųjų reiškinių, vertinant padaryto sužalojimo mastą dėl fizinio skausmo sukėlimo, kairės rankos plaštakos nugarinio paviršiaus sumušimo, atitinkančio nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, nesant pateiktų pirminių specialisto objektyvių ir neginčytinų duomenų dėl liekamųjų reiškinių pakaušiu atsitrenkus į žemę, spręstina, kad priteistina 100,00 Eur neturtinei žalai atlyginti suma yra adekvati ir pakankama padarytai nusikalstamais veiksmais neturtinei žalai atlyginti. Už teismo medicinos apžiūrą nukentėjusioji sumokėjo 12,74 Eur, ši suma laikytina pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo (b.l.14-15). Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

V. Č. prašė priteisti iš kaltinamojo V. P. 310,00 Eur proceso išlaidų, t.y. lėšas, išleistas už advokato pagalbą teisme (b.l.7-8, 10-11, 57-58). Išlaidos už suteiktas advokato paslaugas pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P., vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, nutraukti.

V. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. P. 12,74 Eur turtinės ir 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo V. Č.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. P. 310,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų V. Č..

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Prienų rajono apylinkės teismą.