Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-17 · Civilinė byla Nr. 2-123/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-17
Bylos Nr.
2-123/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
O. B., Ballsbridge Advisory Ltd
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas, V. S., G. Ž., M. Ž.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-123/2013Procesinio sprendimo kategorija:99.4.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas primokėti žyminio mokesčio dalį, o nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies ji atleista, civilinėje byloje Nr. 2-1448-479/2012 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams O. B., Ballsbridge Advisory Ltd., uždarajai akcinei bendrovei „Memelio miestas“, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, V. S., G. Ž., M. Ž. dėl paskolos perkėlimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu iš dalies ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiomis atsakovų M. Ž., O. B., V. S., UAB „Memelio miestas“ ir K. M. Yurievich ir Ballsbridge Advisory Ltd 2010 m. sausio 6 d. sutarties I, 1, 3, 4, 7, 9, 10, 14, 16, 17, 18 ir 23 punktų sąlygas, kuriomis atsakovas O. B., kaip solidarus bendraskolis perėmė visas UAB „Memelio miestas“ teises ir pareigas pagal 2006 m. vasario 15 d. paskolos sutartį Nr. 2006.02/01 ir įsipareigojo grąžinti kreditoriui Ballsbridge Advisory Ltd 5 000 000 eurų paskolą ir palūkanas. Ieškovė sumokėjo 1 000 Lt žyminio mokesčio dalį, o nuo likusios 29 000 Lt žyminio mokesčio dalies prašė ją atleisti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti - primokėti 9 000 Lt žyminio mokesčio dalį, o nuo 32 450 Lt žyminio mokesčio dalies atleido. Teismas nustatė, kad ieškovė privalėjo sumokėti 42 540 Lt žyminį mokestį. Ieškovės pajamos 2012 m. gegužės mėn. buvo 2 066 Lt, balandžio mėn. – 1 602,95 Lt, kovo mėn. – 1 005,90 Lt, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei taip pat priklauso AB „Rokiškio grūdai“, UAB „Odivita“, UAB „Gondingos paukštynas“, AB „Kretingos grūdai“ ir užsienio kompanijų akcijų, todėl sprendė, kad ieškovė neįrodė labai sunkios savo turtinės padėties. Todėl sprendė, kad yra pagrindas ieškovę atleisti tik nuo dalies žyminio mokesčio sumos.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė D. Bartkienė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties dalį, kuria ji įpareigota sumokėti 9 000 Lt žyminio mokesčio dalį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį. Ieškovė ieškiniu siekia apsaugoti savo nepilnamečio vaiko ir šeimos interesus. Ieškinio suma yra didelė, o ieškovė neturi materialinių išteklių sumokėti visą įstatymo reikalaujamą 30 000 Lt žyminį mokestį. Ieškovės darbinės pajamos yra nepakankamos, o kitų pajamų ji neturi. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad neturi santaupų, pakankamo ir likvidaus turto.

2. Teismas suklydo nurodydamas, kad ieškovei priklauso visos eilės įmonių akcijos, nes buvo pateikta informacija apie atsakovo O. B. turimas akcijas ginčo sutarties sudarymo laikotarpiu. Ieškovė šiuo metu įmonių akcijų neturi ir dividendų negauna, nėra įmonių valdymo organų narė.

3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vienintelis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu O. B. valdomas turtas yra Vilniaus antrojo apylinkės teismo areštuotas, todėl jo realizavimas yra negalimas. O skubotai realizuoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą (duomenys neskelbtini) būtų neekonomiška. Pažymi, kad nuosavybės teise neturi jokių transporto priemonių (oro ir vandens transporto), tačiau dėl laiko stygiaus negali pateikti tai patvirtinančių duomenų.

4. Teismas neįvertino ir nepateikė motyvų apie ieškovės gaunamą darbo užmokestį, kuris, įvertinant lėšų poreikį vaiko išlaikymui ir pragyvenimui yra ženkliai nepakankamas net ir 9 000 Lt žyminio mokesčio primokėjimui.

5. Teismas neatsižvelgė į esmines bylos aplinkybes. Pagal ginčo sutartį ieškovė ir jos šeima jokių pinigų negavo. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovė taip pat neįgis jokio turto, kuris pagerintų jos turtinę padėtį. Pagal ginčo sutartį visos lėšos buvo skirtos UAB „Memelio miestas“ verslo plėtrai, tačiau atsakomybė dėl skolos grąžinimo yra perkelta ieškovės D. Bartkienės šeimai. Nenuginčijus minėtos sutarties sąlygų, ieškovės šeima neteks viso savo turto, ko pasėkoje, gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Šiuo atveju ieškinys turi būti vertinamas ne kaip turtinės naudos siekimas, o kaip siekis apginti šeimos ir vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal nagrinėjamo atskirojo skundo argumentus apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti ją beveik nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi ieškovės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Byloje dalyvaujantis asmuo, prašantis atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už ieškinį, privalo įrodyti tokio prašymo pagrįstumą, t. y. įrodinėjimo pareiga tenka prašymą pateikusiam asmeniui (CPK 12, 178 straipsniai).

Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas ieškovo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa ieškovo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).

Nagrinėjamu atveju už ieškinį mokėtinas 42 540 Lt žyminis mokestis. Pažymėtina, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio dydį, t. y. neįvertino nustatyto indeksavimo (CPK 82 straipsnis). Ieškovė sumokėjo 1000 Lt, o nuo likusios mokėtinos dalies prašė atleisti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė turi asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir akcijų, todėl sprendė, kad ieškovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

Iš ieškinio turinio bei VĮ Registro centro duomenų matyti, kad ieškovė yra sudariusi santuoką su O. B.. Ieškovė su sutuoktiniu bendros jungtinės nuosavybės teise yra įsigiję negyvenamąją patalpą – garažą (duomenys neskelbtini). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi poilsio patalpas (duomenys neskelbtini), o O. B. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Be nekilnojamojo turto ieškovė su atsakovu O. B. gyvendami santuokoje įsigijo 127 059 (20,19 proc.) AB „Rokiškio grūdai“, 581 (19,99 proc.) UAB „Odivita“, 50 (50 proc.) UAB „Gondingos paukštynas“, AB „Kretingos grūdai“ (byloje nėra duomenų kokį kiekį akcijų valdo) paprastųjų vardinių akcijų, taip pat užsienio kompanijų akcijų. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovės sutuoktinis yra AB „Kretingos grūdai“, UAB „Odivita“, UAB „Gensina“ vadovas bei UAB „Memelio miestas“, UAB „Vingininkai“, UAB „Kontvainiai, UAB „Vyturys“ valdybos narys. Pagal bendrąją taisyklę įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbinės (darbo užmokesčio) ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovė savo sunkią turtinę padėtį grindžia mažėjančiu darbo užmokesčiu ir turimu asmeninės nuosavybės teise nekilnojamuoju turtu, kurį būtų neekonomiška skubotai realizuoti, tačiau nepateikia jokių rašytinių įrodymų, liudijančių iš sutuoktinio darbinės veiklos ir jo valdomų akcijų gautų pajamų. Tuo tarpu VĮ Registrų centro duomenimis, 2011 m. AB „Kretingos grūdai“ turėjo 5 072 535 Lt pelno. Apeliantė nurodo, kad sutuoktinio valdomų bendrovių akcijos ir turtas yra areštuoti, o dėl susiklosčiusių santykių su sutuoktiniu, 9 000 Lt suma ieškovei yra nepakeliama. Tačiau kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB ,,Y. W. Technologies Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-129/2008;). Įvertinus VĮ Registrų centro duomenis, kurie liudija, kad ieškovė su sutuoktiniu eilę metų valdė ne vieną bendrovę, taip pat įvertinus šių bendrovių valdomą turtą, gavo pajamas iš darbinės veiklos, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, jog teismo įpareigojimas sumokėti 9 000 Lt žyminio mokesčio dalį, ieškovei būtų per sunki našta, juolab, jog ieškovė turi nekilnojamojo turto, kuriuo būtų galima užtikrinti 9 000 Lt įsipareigojimą kredito įstaigai. Būtina pažymėti, kad teismas atsižvelgė į susiklosčiusią ieškovės turtinę padėtį šiuo metu ir atleido ieškovę beveik nuo ¾ žyminio mokesčio dalies, todėl negalima sutikti su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad teismas neįvertino faktinių bylos aplinkybių ar ieškovės turtinės padėties. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies teisėjų kolegija nevertina ieškinio pagrįstumo, tačiau pažymi, kad siekis apginti šeimos interesus ir išvengti piniginių prievolių vykdymo, priešingai nei nurodo ieškovė, yra turtinės naudos siekimas, todėl ir dėl šios aplinkybės nėra teisinio pagrindo atleisti ieškovę beveik nuo viso mokėtino žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teisėjų kolegija skundžiamą nutartį palieka nepakeistą.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas sumokėti 9 000 Lt žyminio mokesčio dalį yra pasibaigęs, teisėjų kolegija apeliantei nustato naują terminą – iki 2013 m. vasario 7 d. sumokėti 9 000 Lt žyminio mokesčio dalį už ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1448-479/2012 (šiuo metu Nr. 2-614-479/2013) ir pateikti Klaipėdos apygardos teismui tai patvirtinantį įrodymą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei D. B. terminą iki 2013 m. vasario 7 d. sumokėti 9 000 Lt žyminio mokesčio dalį už ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1448-479/2012 (šiuo metu Nr. 2-614-479/2013) ir pateikti Klaipėdos apygardos teismui tai patvirtinantį įrodymą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėVytas MiliusMarytė Mitkuvienė