Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo J. V. skundas atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT), kuriuo prašoma panaikinti NŽT 2025 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 4S-13-(15.4.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. V.“ (toliau – ir Sprendimas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 4S-13-(15.4.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. V.“, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises atlyginant kompensacija pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.

11.1. 1938 m. liepos 22 d. notaras patvirtino A. K. testamentą, kuriuo jis savo „<...> žmonai E. K. ir savo šešerių metų amžiaus dukteriai S. K. apie vieno /1/ hektaro septyniasdešimt penkių /75/ arų žemės sklypą, tai yra žemės sklypo, vadinamo „Plaušys“ likusią dalį, su stovinčiais jame trobesiais: gyvenamuoju namu, klėtimi ir jauja, augančiais medžiais ir kitais turto priklausiniais, ribose: šiaurėje – T. L. žemė, rytuose – (duomenys neskelbtini), pietuose – M. Š. žemė, vakaruose – užrašyta mano sūnui L. K. žemė, ir visą mano judomajį turtą ir, apskritai, viską, kas tik mano mirties dienoje priklausys ir į ką aš pagal įstatymus turėsiu teisę, tame skaičiuje kapitalus bei jų ekvivalentus, visiškon jų, E. K. ir S. K., nuosavybėn lygiomis dalimis po mano mirties <...>“. 1970 m. kovo 13 d. notaro patvirtinu E. K. testamentu ji visą savo turtą lygiomis dalimis paliko dukroms S. A. V. ir R. V.;

11.2. 1999 m. birželio 16 d. R. V. Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjui pateikė prašymą grąžinti žemės sklypą, esantį Plaušės kvartale, kuris priklausė jos mamai E. K.;

11.3. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. gegužės 14 d. pažymoje Nr. 1076 nurodoma, kad pagal pilietės R. V. pateiktus nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus nustatyta, jog į buvusio savininko A. K. nuosavybės teisėmis valdytą Palangos mieste, buvusioje (duomenys neskelbtini) 6,6491 ha žemės, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) R. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,3350 ha žemės;

11.4. 2008 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 2137 nuspręsta atkurti nuosavybės teises R. V. grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,2133 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,4633 ha) turėtoje vietoje, esančią (duomenys neskelbtini);

11.5. 2010 m. balandžio 8 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 2729 nuspręsta atkurti nuosavybės teises R. V. grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,0681 ha žemės sklypą turėtoje vietoje, esantį (duomenys neskelbtini);

11.6. 2015 m. spalio 26 d. NŽT sprendimu Nr. 16S-277 nuspręsta atkurti nuosavybės teises R. V. grąžinant natūra turėtoje vietoje 0,0201 ha laisvą (neužstatytą) žemės sklypą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje, A. K. valdytos posesijos 11 dalyje;

11.7. 2016 m. rugsėjo 26 d. NŽT sprendimu Nr. 16S-176-(14.16.3.) nuspręsta atkurti nuosavybės teises R. V. grąžinant natūrą iš viso 0,1142 ha žemės, esančios 34 skirtinguose žemės sklypuose;

11.8. 2016 m. birželio 21 d. Palangos miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (4.17)-D3-1903 informavo J. V., kad išnagrinėjo A. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės, posesijos Nr. 11, ribas. Šiame rašte nurodyta, kad teritorija, esanti tarp žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra laisva neužstatyta žemė, todėl gali būti rengiami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Raštu prašoma informuoti, ar pageidaujama savo lėšomis atlikti žemės sklypo, patenkančio į posesijos Nr. 11 ribas, kadastrinius matavimus, ar pageidaujama, kad juos atliktų Administracija. Rašte taip pat nurodoma, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas teritorija, esanti tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Pažymėta, kad pagal Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktą, valstybės išperkamas nekilnojamasis turtas - nekilnojamasis turtas, kurį dėl šiame įstatyme nurodytų priežasčių paėmė ir išperka valstybė, atlygindama jo savininkui šiame įstatyme nurodytais būdais;

11.9. 2018 m. sausio 15 d. R. V. Palangos miesto antrajame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą butą/patalpą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais namų apyvokos daiktais, paliko sūnui M. V., o visą kitą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, vertybinius popierius bei kitą turtą, kur bebūtų, kada atsirastų ir iš ko besusidėtų, kas priklausys jai jos mirties atveju paliko vaikaičiui J. V., t. y. pareiškėjui;

11.10. R. V. (duomenys neskelbtini) mirė;

11.11. 2018 m. spalio 23 d. NŽT sprendimu Nr. 16S-150-(14.16.3.) nuspręsta atkurti nuosavybės teises R. V. grąžinant natūra iš viso 0,1326 ha žemės, esančios 4 skirtinguose žemės sklypuose;

11.12. 2019 m. spalio 25 d. NŽT sprendimu Nr. 16S-123-(14.16.3.) nuspręsta atkurti nuosavybės teises R. V. perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,1677 ha naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

11.13. 2024 m. lapkričio 19 d. NŽT raštu Nr. 1SD-91126-(15.4.48 E.) kreipėsi į Administraciją, nurodydama, kad siekia kuo greičiau užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir prašydama pateikti Palangos miesto mero sprendimą, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės plotų kartografinėje medžiagoje žymėjimas baigtas, taip pat pateikti informaciją apie buvusių savininkų K. A. ir K. A. valdytą žemę (posesija Nr. 11) ir buvusio savininko J. T. valdytą žemę laisvą (neužstatytą) žemę;

11.14. 2024 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į Administracijos direktorių, pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. (4.1 E) A1-1253 pradėtos Palangos miesto bendrojo plano koregavimo (P4 rajone) rengimo procedūros ir pateikė pasiūlymus dėl Palangos miesto bendrojo plano koregavimo P4 rajone sprendinių, susijusių su jo nuosavybės teise valdomais žemės sklypais šiame kvartale. Pareiškėjas siūlė pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtį į gyvenamosios, komercinės, rekreacinės ar kitos paskirties, numatančios užstatymo teisę, teritoriją. Taip pat nurodė, kad į P4 kvartalą patenkantys trys žemės sklypai/teritorijos (0,1070 ha, 0,1067 ha, 0,0751 ha), į valstybinių miestų miškų schemą yra įtraukti nepagrįstai, todėl siūlė pakeisti šių žemės sklypų/teritorijų naudojimo paskirtį į gyvenamosios, komercinės, rekreacinės ar kitos paskirties, numatančios užstatymo teisę, teritoriją;

11.15. 2025 m. sausį Administracija, gavusi pareiškėjo pasiūlymus dėl Palangos miesto bendrojo plano koregavimo P4 rajone, pareiškėjui nurodė, kad yra vykdomos Palangos miesto bendrojo plano koregavimo (P4 rajone) pirkimo procedūros. Nurodyta, kad kai bus pasirašyta plano koregavimo paslaugų atlikimo sutartis, pareiškėjo raštas, su pateiktais pasiūlymais, bus perduotas plano rengėjui, kuris turės jį išnagrinėti ir pagal galimybes įvertinti;

11.18. NŽT 2025 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 4S-13-(15.4.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. V.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į R. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,5789 ha žemės, išmokant kompensaciją už 0,5789 ha žemės indeksuota vertė 496,43 Eur.

13. Nagrinėjamu atveju į posesiją Nr. 11, dėl kurios ribų byloje ginčas nekyla, patenka dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, visi nurodyti žemės sklypai priklauso Lietuvos Respublikai; sklypų naudojimo paskirtis – miškų ūkio; naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai. Duomenų apie kitus Lietuvos Respublikai priklausančius žemės sklypus, kurie patektų į posesijos Nr. 11 ribas ir būtų neužstatyti, į bylos medžiagą nepateikta.

14. Pagal Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, patvirtintą Aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889, minėti trys sklypai priskiriami miesto miškui. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punktą, Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas.

16. Miškų įstatymo 2 straipsnio 33 dalis įtvirtina valstybinių miškų sąvoką. Tai – valstybinės reikšmės miškai ir kiti valstybei nuosavybės teise priklausantys miškai. Kokie miškai laikytini valstybinės reikšmės miškais įtvirtinta Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje. Pagal šią nuostatą, valstybinės reikšmės miškams priskiriami: 1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, miestų miškai yra valstybinės reikšmės ex lege (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-684-552/2020).

17. Vadovaujantis išdėstytu, nagrinėjamu atveju aptariamuose sklypuose, patenkančiuose į posesiją Nr. 11, esantis miesto miškas laikytinas valstybinės reikšmės mišku.

19. Taigi, aptariamuose sklypuose, patenkančiuose į posesiją Nr. 11, esanti žemė, priskirta valstybinės reikšmės miškui, išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tai, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimą). Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimus).

21. Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje, išskyrus mišką, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtą valstybės išperkamam. Šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti: valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė; valstybiniams rezervatams, valstybinių parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms, Kuršių nerijos nacionaliniam parkui; miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams. Išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė; miško genetiniams draustiniams, valstybiniams miško medelynams, valstybiniams miško daigynams ir miško sėklinėms plantacijoms; miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams. Šių miškų plotus tvirtina Vyriausybė; valstybinės reikšmės miškai, esantys 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių; pagal įstatymus įsigyti privačion nuosavybėn.

22. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad į posesiją Nr. 11 patenkanti išimtine nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausanti žemė, priskirtina valstybinės reikšmės miškui, yra laikytina valstybės išperkama žeme.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu teisės aktuose buvo akivaizdžiai ir vienareikšmiškai įtvirtintas draudimas privačion nuosavybėn perleisti valstybinės reikšmės mišką, taigi, ir tą, kuris nagrinėjamu atveju yra į posesiją Nr. 11 patenkančioje Lietuvos Respublikai priklausančioje žemėje. Pažymėtina ir tai, kad negalima tokia teisinė situacija, kai valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas (valstybinės reikšmės miškas) kartu nuosavybės teise priklausytų ir privatiems asmenims (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-623-10; 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-17-261/2019).

25. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 12 d. raštu Nr. (4.47 Mr) D3-684 „Dėl informacijos pateikimo“ NŽT informuota, kad K. A. ir K. A. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalyje (posesija Nr. 11) laisvos neužstatytos žemės nebėra, kadangi ji užimta valstybės įmonės „Registrų centras” įregistruotais žemės sklypais, pastatais, daugiabučiams namams eksploatuoti reikalinga teritorija, esamomis gatvėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame rašte pateikta informacija atspindi, be kita ko, ir situaciją dėl posesijos Nr. 11 teritorijoje esančių aptartų Lietuvos Respublikai priklausančių žemės sklypų, kuriuose yra valstybinės reikšmės miškas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo skundas siejamas tik su aptartais trimis Lietuvos Respublikai priklausančiais žemės sklypais, kuriuose, kaip nustatyta, yra valstybinės reikšmės miškas. Į bylos medžiagą nėra pateikti duomenys, kurių pagrindu nagrinėjamu aspektu (kiek minėtas raštas susijęs su į posesiją Nr. 11 patenkančius valstybinės reikšmės miškų plotus, kurie pagal aktualų teisinį reguliavimą priskirtini valstybės išperkamai žemei) teisėjų kolegijai kiltų abejonės dėl šiame rašte nurodomų aplinkybių pagrįstumo. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad minėtas raštas nebuvo nustatyta tvarka pareiškėjo apskųstas.

26. Pareiškėjo argumentas, jog atsakovė remdamasi aptartu Palangos miesto savivaldybės administracijos raštu skubotai (nesavalaikiai) priėmė byloje ginčijamą Sprendimą, iš esmės grindžiamas informacija apie inicijuotą Palangos miesto bendrojo plano koregavimo procedūrą, kuri, pareiškėjo nuomone, galėtų nulemti skunde nurodytų į posesiją Nr. 11 patenkančių trijų žemės sklypų, kuriuose yra valstybinės reikšmės miškų plotai, paskirties pasikeitimą. Šiuos pareiškėjo argumentus teisėjų kolegija laiko subjektyviu ginčo situacijos vertinimu; pareiškėjas minėtų argumentų nepagrindžia nagrinėjamame kontekste reikšmingu teisiniu reguliavimu ir jį aiškinančia administracinių teismų praktika. Aplinkybė, kad ateityje galbūt galėtų pasikeisti tam tikri teritorijų planavimo sprendiniai, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė turėjo pareigą nagrinėjamu atveju susilaikyti nuo ginčijamo Sprendimo priėmimo ar atidėti jo priėmimą neapibrėžtam laikui. Priimant ginčijamą Sprendimą atsakovei reikšminga buvo kompetentingos institucijos – Palangos miesto savivaldybės administracijos – pateikta informacija, jog laisvos neužstatytos žemės posesijoje Nr. 11 nėra. Į bylos medžiagą nėra pateikti duomenys, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad ši informacija (kiek ji susijusi su skunde pateiktais argumentais dėl trijų Lietuvos Respublikai priklausančių žemės sklypų, patenkančių į posesiją Nr. 11) Sprendimo priėmimo metu buvo neteisinga, neišsami ar kad atsakovė turėjo objektyvų pagrindą ja nesivadovauti.

27. Vadinasi, nei taikytinas teisinis reguliavimas, nei jį aiškinanti teismų praktika nesudaro prielaidų išvadai, kad, minėtos informacijos iš Palangos miesto savivaldybės administracijos pagrindu priėmusi ginčijamą Sprendimą, atsakovė būtų pažeidusi procedūrines ar materialines nuosavybės teisių atkūrimo santykiams reikšmingas teisės normas. Atitinkamai, pareiškėjo argumentą apie, jo vertinimu, skubotą Sprendimo priėmimą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo oficialioje doktrinoje restitucijos – piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo – klausimu, be kita ko, yra konstatavęs, kad asmenų teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nereiškia, kad visais atvejais šios teisės turi būti atkurtos tokį turtą grąžinant natūra (2008 m. gegužės 20 d., 2011 m. rugsėjo 2 d., 2012 m. spalio 11 d., 2014 m. spalio 30 d. nutarimai). Taip pat ne kartą atkreipė dėmesį ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką šioje srityje (inter alia 2014 m. spalio 8 d., 2014 m. spalio 30 d. nutarimai). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugą, pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali būti aiškinamas kaip sukuriantis bendrą pareigą susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki šios konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo apimtį ir sąlygas buvusiems savininkams (be daugelio kitų, 2009 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Aleksa prieš Lietuvą, peticijos Nr. 27576/05). Susitariančiosioms valstybėms pasinaudojus savo turima plačia diskrecija nesuteikti teisės atkurti nuosavybės teises tam tikrų kategorijų buvusiems savininkams, šių asmenų reikalavimai atkurti nuosavybę negali būti grindžiami „teisėtais lūkesčiais“, kurių apsauga numatyta Pirmojo protokolo 1 straipsnyje (be kitų šio teismo aktų, Didžiosios kolegijos 2002 m. liepos 10 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Gratzinger ir Gratzingerova prieš Čekiją, peticijos Nr. 39794/98, 2009 m. birželio 30 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Shub prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17064/06).

29. Pareiškėjas skunde pateikė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nekeičia šioje administracinėje byloje nustatytų aplinkybių vertinimo ir sprendime padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

30. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

31. Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimas atmestas, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86‑87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.