- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- eI3-3822-386/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02688-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas, Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, R. P.
- Pareiškėjas
- M. S.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. N.,
2024 m. lapkričio 6 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos „ZOOM“ būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir R. P., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai M. S. ir R. P. kreipėsi į teismą patikslintu skundu, kuriame prašė:
1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (4.12E)D3-3282, kuris pažeidžia pareiškėjų teises į nuosavybės teisių atkūrimą natūra;
2) įpareigoti iš naujo spręsti klausimą dėl reikalingų teritorijų planavimo dokumentų korektūrų parengimo – Bendrojo plano P4 kvartale ir Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas specialiojo plano, pradėti teritorijų planavimo dokumentų korektūros procedūras, siekiant pakeisti mišką kitomis naudmenomis.
2024 m. kovo 21 d. nutartimi priimtas pareiškėjo M. S. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintas skundas (toliau – ir skundas) atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė, Administracija), trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjo R. P. skundas ir patikslintas skundas teismo nutartimi laikyti nepaduotais, R. P. įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. skundu prašo:
1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 11 d. sprendimą Nr.(4.12E)D3-3282, kuris pažeidžia pareiškėjo teises į nuosavybės teisių atkūrimą natūra (toliau – ir skundžiamas Sprendimas);
2) įpareigoti iš naujo spręsti klausimą dėl reikalingų teritorijų planavimo dokumentų korektūrų parengimo - Bendrojo plano P4 kvartale ir Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas specialiojo plano, pradėti teritorijų planavimo dokumentų korektūros procedūras su tikslu pakeisti mišką kitomis naudmenomis.
Pareiškėjas M. S. skunde nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į NŽT, kad pastaroji kreiptųsi į Administraciją dėl NŽT vardu registruotų sklypų, kad Administracija pradėtų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) ir (duomenys neskelbtini) teritorijos korektūros procedūras, kaip tai buvo atlikta K4 kvartale, dėl miško pavertimo kitomis naudmenomis. Į NŽT kreipėsi dėl to, kad sužinojo, jog Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino Palangos miesto bendrojo plano koregavimą K4 rajone. K4 rajono teritorijoje dominuoja miškų ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemė, kuri užima 83,9 proc. planuojamos teritorijos. Kita laisva žemė, kuri neapaugusi mišku, užima tik 14,5 proc. planuojamos teritorijos. K4 teritorijoje dominuoja pušys, tačiau Palangos savivaldybė atliko Bendrojo plano sprendinių koregavimą, po kurio 17 ha valstybinės reikšmės miškas pakeistas kitomis naudmenomis. 2023 m. spalio 11 d. Administracija priėmė sprendimą Nr.(4.12E)D3-3282 neinicijuoti naujo teritorijų planavimo dokumento rengimo, tačiau skundžiamame Sprendime nenurodė, dėl kokių priežasčių atsisako vykdyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), kitų teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą Lietuvos Respublikos piliečiams į iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę, normas. Pareiškėjas pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2023 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-88 patvirtino Palangos miesto bendrojo plano koregavimą K4 rajone, po kurio 17 ha valstybinės reikšmės miškas pakeistas kitomis naudmenomis ir minėtoje teritorijoje bus vykdomos statybos. Pabrėžia, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra besibaigiantis ir jau truksiantis virš 30 metų, todėl pareiškėjas siekia kuo greičiau įgyvendinti savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą į iki nacionalizacijos valdytas žemes natūra. Dėl Bendrojo plano P4 teritorijoje esančių nuosavybės teisių atkūrimo natūra per 30 metų į Administraciją yra kreipęsi daug palangiškių, tačiau Administracija per šį laikotarpį nesiėmė veiksmų dėl reikalingų teritorijų planavimo dokumentų parengimo. Skundžiamame Sprendime nėra aiškiai išdėstytas teisinis ir faktinis priėmimo pagrindas, nes Administracija jau yra atlikusi Bendrojo plano korektūrą K4 rajone, miško ūkio paskirties žemės pavertimą kitomis naudmenomis 17 ha valstybinio miško. Kadangi teritorijų planavimo dokumento korektūra atlikta šiais metais, sprendime nurodomi argumentai dėl savivaldybės miškingumo, kuris siekia mažiau nei 50 proc., yra klaidinantys bei subjektyvūs. Pareiškėjo įsitikinimu, kiti piliečiai yra diskriminuojami, nes Administracija inicijuoja ir pati finansuoja iš biudžeto Bendrojo plano korektūrą K4 rajone, o pareiškėjo prašymo net nesvarsto.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad nesutinka su skunde pateiktais motyvais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė paaiškina, kad pareiškėjas siekia, jog būtų išmiškintas valstybinis pajūrio miškas ir žemė perduota natūra, tačiau laikantis tokios praktikos, pajūrio miško visiškai neliktų. Pagal (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto Bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės - urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialųjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr.T2-183, ginčo teritorija yra Miškų ūkio paskirties žemė (valstybinis miškas). Pagal Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, pareiškėjo nurodyta teritorija yra miesto miškas, o vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai - tai miestų miškai.
Atsakovė teigia, kad bet koks prašymas keisti planavimo dokumentų sprendinius turi būti atmetamas, jei tai prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Negalima koreguoti Bendrojo plano ir (duomenys neskelbtini) teritorijos, Bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės - urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, nes tai prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punktui, 11 straipsnio 2 dalies 4 punktui ir Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemai. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 26 straipsnio 3 dalį Valstybiniai miškai yra valstybės ilgalaikis materialusis turtas. Nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti turtu negali būti pripažįstama žemė, miškai, vidaus vandenys ir finansinis turtas. Pareiškėjo nurodytas pajūrio valstybinis miškas yra iki vieno kilometro atstumu nuo Baltijos Jūros, kurį pagal Miškų įstatymą 11 straipsnio 2 dalies 4 punktą paversti kitomis naudmenomis draudžiama.
Teismo posėdžio metu atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytą institucijos poziciją, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka.
Atsiliepime paaiškina, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, vadovaujasi Atkūrimo įstatymu, Tvarka bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Ginčo teritorija, pagal (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto Bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės - urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialųjį planą, yra miškų ūkio paskirties žemė (valstybinis miškas).
Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė nurodė, jog palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas M. S., jo atstovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo R. P. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta iš esmės jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (4.12E)D3-3282 „Dėl informacijos apie atkūrimo natūra procedūrų vykdymą pateikimo teritorijoje“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
2024 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas teismui pateikė prašymą įvertinti naujai paaiškėjusiais aplinkybes ir priimti sprendimą dėl bylos stabdymo, kadangi nepaaiškėjo teritorijų planavimo dokumento - Palangos miesto bendrojo plano koregavimas (P4 rajone) galutiniai sprendiniai, kurie turi tiesioginę įtaką ir bylos nagrinėjimui.
Teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 6 d. protokoline nutartimi nusprendė pareiškėjo prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti, kadangi ABTĮ 100 straipsnyje nėra numatyta bylos stabdymo pagrindų dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d. M. S. ir R. P. kreipėsi į NŽT, kad pastaroji kreiptųsi į Administraciją dėl NŽT vardu registruotų sklypų, ir kad Administracija pradėtų Palangos bendrojo plano ir (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, korektūros procedūras dėl miško pavertimo kitomis naudmenomis.
NŽT 2023 m. rugsėjo 29 d. raštu reg. (4.12 E) D2-4634 pateikė Administracijai prašymą atsakyti M. S. ir R. P. į jų pateiktą klausimą: „Prašome kreiptis į Palangos savivaldybės administraciją, kad pastaroji pradėtų Palangos bendrojo plano ir (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas korektūros procedūras, kaip tai buvo atlikta K4 kvartale, dėl miško pavertimo kitomis naudmenomis. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis. II grupės rekreaciniuose miškuose miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose. Miškų žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų“.
2023 m. spalio 11 d. Administracija priėmė sprendimą Nr. (4.12E)D3-3282 (minėta, toliau – ir skundžiamas Sprendimas) neinicijuoti naujo teritorijų planavimo dokumento rengimo. Sprendime nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad teritorijų planavimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybės funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktas), prašymas dėl Palangos miesto bendrojo plano P4 kvartale keitimo ir Specialiojo plano koregavimo nebus tenkinamas. Palangos miesto savivaldybės administraciją tenkina Specialiojo plano sprendiniai, todėl nagrinėjamoje teritorijoje artimiausiu metu neinicijuos naujo teritorijų planavimo dokumento rengimo. Taip pat Administracija neplanuoja miško žemės paversti kitomis naudmenomis ir suformuoti kitos paskirties sklypus šioje minėtoje teritorijoje, kadangi Palangos miesto miškingumas nesiekia 50 procentų ir tai prieštarauja Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas kreipėsi į NŽT, kad Administracija pradėtų Palangos bendrojo plano ir (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, korektūros procedūras, dėl miško pavertimo kitomis naudmenomis.
Bendrojo plano sprendiniai nurodo miesto teritorinės plėtros bendruosius resursus - teritorijas kur (ir kiek) galima statyti ir kur negalima statyti, nubrėžia miesto vystymo kryptis, plėtros prioritetus. Planas parengtas visuomenėje pasiekto konsensuso dėl miesto ateities pagrindu. Bendrojo plano sprendiniai nustato esminius funkcinių zonų plėtros principus, formuojančius subalansuotą mišrų rajonų, kvartalų užstatymą. Sprendiniuose neparodyti ir nenagrinėjami atskiri sklypai. Pavienių sklypų žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo tikslūs parametrai (leistinas pastatų aukštis metrais, leistinas užstatymo tankumas ir intensyvumas, ir kt.) nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) teritorija išnagrinėta Specialiuoju planu. Specialiuoju planu šioje teritorijoje numatytas teritorijos naudojimo tipas - miškų ūkio paskirties žemė, o naudojimo būdas - rekreaciniai miškų sklypai. Vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, šie miškai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją. Atsižvelgus į Bendrojo plano sprendinius, žemės sklypai patenka į teritorijas, kurios pažymėtos kaip neurbanizuotos teritorijos. Tai visų gamtinių vertybių apsaugai skirtos teritorijos, želdynai: ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai ir kurorto miškai. Vyraujantys teritorijos požymiai: ekstensyviai rekreacijai ar tik pažintiniam lankymui įrengiamos teritorijos: jūros, upių pakrantės, slėnių dalys ir pan., laukai, pievos, ryškūs reljefo dariniai (neapaugę mišku) ir panašiai.
Vadovaujantis Bendrojo plano aiškinamojo rašto 1.1 straipsnio 10 punktu „teritorijos, esančios bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai - teritorijos“. 4.3.1 „Miškų teritorijos“ straipsnyje nurodyta „Miškai ir miško žemė pagal miesto žemėnaudas (pagal 2004 metų duomenis) Palangos teritorijoje sudaro 3243 ha, t. y. apie 41% miesto savivaldybės ploto ir apie 90% visų saugomų teritorijų. Atlikdami apsaugines, stabilizacines ir kompensacines funkcijas, jie palaiko miesto ekologinį balansą.“.
Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje galioja (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto Bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, Specialusis planas, Bendrasis planas, Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotų schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23d. nutarimu Nr. 1154 (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. kovo 19 d.). Šioje teritorijoje nustatytas konkretus teritorijos naudojimo tipas - miškų ūkio paskirties žemė; naudojimo būdas - rekreacinių miškų sklypai. Rekreaciniai miškai (miško parkai, miesto miškai, valstybinių parkų rekreaciniai miško sklypai ir kiti miškai, naudojami gyventojų poilsiui).
2024 m. lapkričio 4 d. Administracija pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2024 m. sausio 10 d., t. y. po pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ (TAR, 2024-01-12, Nr. 2024-00432) pagal 31 priedą pareiškėjo nurodyta žemė perduota valdyti patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei – tai Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis rekreacinis miškas.
Pagal Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. liepos 11 d.), (toliau – ir Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklės) 2 punktą, Miškų tvarkymo schema - tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti. Miškų tvarkymo schemas tvirtina aplinkos ministras, o jos rengiamos pagal Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisykles. Tuo tarpu miškų plotų schemos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti (Aprašo 2 punktas).
Taigi valstybinės reikšmės Miškų plotų schemos skirtos konkrečiam tikslui – apibrėžti ribas, plotus, kuriose yra valstybinės reikšmės miškai, jos rengiamos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapių pagrindu. Tuo tarpu pagal Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklių nuostatas matyti, kad tokios tvarkymo schemos tikslas nėra valstybinės reikšmės miško plotų nustatymas, tokių schemų objektas yra valstybinių ir privačių miško valdų grupės, tikslas – miškų ūkio ir infrastruktūros plėtros gamtosauginių, ekonominių ir socialinių aspektų darna, o jų priėmimo uždaviniai – nustatyti miškų ūkio plėtros kryptis, įvertinti miškų ploto didinimo galimybes ir kt. (Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklių 10 punktas), bet ne nustatyti valstybinės reikšmės miškų plotus.
Pagal Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, patvirtintą Aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889, pareiškėjo nurodyta teritorija yra miesto miškas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punktą, Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai - tai:
1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke;
2) miestų miškai;
3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos;
4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė;
5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;
6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teritorija, Palangos miesto bendrajame plane pažymėta kaip P4 kvartalas, atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, kad požymius, pagal kuriuos gali būti apibūdinami valstybinės reikšmės miškai, remdamasis Konstitucija turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Miško sąvoka pateikiama Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, kokie miškai laikytini valstybinės reikšmės miškais nustatyta Miškų įstatymo 4 straipsnyje. Miškų įstatyme nustatyta, kad miestų miškai bei valstybiniai miškai, esantys 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, yra valstybinės reikšmės miškai ir išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esantys miškai valstybinės reikšmės miškams priskiriami kaip miestų miškai ir kaip esantys 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros. Ginčo, kad miškas, patenkantis į (duomenys neskelbtini) teritoriją, yra miesto teritorijoje, nėra.
Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime (byla 44/04-10/06) konstatavo, jog „<...>nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“. Taip pat pažymėjo, jog „<...>nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti inter alia miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymą)“.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl valstybinės reikšmės miškų yra išaiškinęs, kad ypatingą tokių miškų statusą lemia jų, kaip gamtinės aplinkos objektų, reikšmė, todėl valstybinės reikšmės miškams gali būti nustatytas specialus teisinis režimas, o miškų savininkams – tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai ar apribojimai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tai, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).
Nurodyta konstitucinė nuostata įgyvendinta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (redakcija, galiojusi Ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 4 straipsnyje, kuriame imperatyviai nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškams, kurie išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, priskiriami ir miestų miškai, kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia, kad miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, ar ne, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas valstybinės reikšmės miškus privatizuoti, t. y. įgyti privačion nuosavybėn.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarime nurodė, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus. Tai, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, atitinka miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą. Nutarime taip pat pažymėta, kad teisinis reguliavimas įstatymu nustatant žemės sklypų priskyrimo miškų ūkio paskirties žemei keitimą į kitos paskirties žemę, taip pat miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis gali būti diferencijuotas, inter alia atsižvelgiant į miško vertingumą, funkcinę paskirtį, poveikį ekosistemai.
Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalus naudojimas ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Miškas yra visos visuomenės vertybė, todėl privati asmens veikla negali nulemti poreikio mažinti miško, miško žemės plotus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad pagal galiojantį ginčo teisinių santykių teisinį reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus (žr., pvz., LVAT 2004 m. gegužės 29 d. nutartis byloje Nr. A-14-499-04).
Pažymėtina ir tai, kad Miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatyti išimtiniai atvejai, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis. Miškų įstatymą įgyvendinančio Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais numatytais Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. LVAT yra išaiškinęs (2016 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. eA-418-556/2016), kad „<...> įstatymų leidėjas Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatė išimtinius atvejus, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir šis sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai. Tai reiškia, kad nesant bent vienos iš aplinkybių, nurodytų Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, procedūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis nėra galima apskritai“. LVAT minėtoje byloje pažymėjo, kad esminis teisiškai reikšmingas momentas, siekiant miško žemę pakeisti kitomis naudmenomis – Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose įvardytų (bent vienos) aplinkybių nustatymas, o tokių aplinkybių nenustačius miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis išimtinių atvejų, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, sąrašas. Nagrinėjamu atveju svarbus Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama II grupės rekreaciniuose miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 9 punktuose nurodytus atvejus ir šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą atvejį (yra papildomų sąlygų), nustatyti draudimai ir apribojimai taip pat netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju. Pažymėtina, kad įstatymas draudimą paversti miško žemę kitomis naudmenomis niekaip nesieja su miško žemės nuosavybės forma, t. y. draudimai taikomi tiek valstybiniam miškui, tiek privačioje nuosavybėje esančiam miškui.
Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 7, 9 punktuose numatyti atvejai, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, nagrinėjamu ginčo atveju nėra aktualūs. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.
Pagal atsakovės pateiktą informaciją, kurios pareiškėjas nepaneigė, Palangos miesto savivaldybės miškingumas nesiekia 50 procentų, todėl konstatuotina ginčo atveju Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta norma taip pat negali būti taikoma. Pažymėtina ir tai, kad net tuo atveju, jei pareiškėjo turimas miškas nebūtų priskiriamas II grupės, specialios paskirties miškų, rekreacinių miškų plotams, t. y. jei būtų priskiriamas kitų miškų grupei, jo pavertimas kitomis naudmenomis nebūtų galimas dėl Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto imperatyvaus draudimo paversti miško žemę kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros, nes pagal atsakovės pateiktą informaciją, pareiškėjo nurodomas žemės sklypas yra iki vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo žemės sklypas patenka į teritorijas, esančias Bendrajame plane nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose. Palangos miesto bendrojo plano sprendinių 10 punkte (apibrėžiančiame nurodytų teritorijų statusą), be kita ko, nurodyta, kad šios teritorijos, laikantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatų, priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Jos, kaip jau minėta, patenka į teritorijas, vertinamas kaip svarbūs bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai – teritorijos. Kitaip tariant, ginčo žemės sklypas Palangos miesto bendruoju planu priskirtas teritorijoms, kurioms egzistuoja visuomenės poreikis. Be to, ginčo teritorija turi požymių, būdingų rekreaciniams ištekliams, nes yra prie jūros ir miško. Todėl visos nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytoje administracinių teismų praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, sudaro vienareikšmišką pagrindą konstatuoti, kad nustatyti požymiai, jog prašomas paversti kitomis naudmenomis miško žemės sklypas turi visuomenės poreikį. Atitinkamai sutiktina su atsakovės pozicija, jog ginčo žemė išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir šios Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau minėta, pareiškėjo nurodytas pajūrio valstybinis miškas yra iki vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros, o tai reiškia, kad šiam žemės sklypui yra taikomos Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, kuriose imperatyviai nurodyta, kad paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.
Pareiškėjas vienu iš skundo argumentų nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino Palangos miesto bendrojo plano koregavimą K4 rajone 2023 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-88, po kurio 17 ha valstybinės reikšmės miškas pakeistas kitomis naudmenomis ir bus vykdomos statybos minėtoje teritorijoje.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pateiktais duomenimis, kad pareiškėjo nurodyta Ajerų gatvė ir nurodytas pajūrio valstybinis miškas yra iki vieno kilometro atstumu nuo Baltijos Jūros, todėl pareiškėjo nurodyta teritorija (P4 kvartalas) iš esmės skiriasi nuo K4 kvartalo, kuris yra didesniu kaip vieno kilometro nuo Baltijos jūros atstumu. Pažymėtina, kad Palangos miesto bendrojo plano koregavimas K4 kvartale nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teismas šiuo klausimu daugiau nepasisako.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, rėmėsi aktualiais teisės aktais, savo pareigą atliko tinkamai ir neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti naujo teritorijų planavimo dokumento rengimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (4.12E)D3-3282 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl Administracijos įpareigojimo iš naujo spręsti klausimą dėl reikalingų teritorijų planavimo dokumentų korektūrų parengimo – Bendrojo plano P4 kvartale ir Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas specialiojo plano, pradėti teritorijų planavimo dokumentų korektūros procedūras, siekiant pakeisti mišką kitomis naudmenomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnius, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.