Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant Erikai Bernotaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. Č. (S. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, ankščiau dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)“ mechaniku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis 2019-04-26, apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 38, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-transporto priemonė, automobilis) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija (b.l. 46, 79).

Be kaltinamojo S. Č. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 1, 7, 10-21, 25-33, 38-39).

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad S. Č. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti įrodymai yra pakankami S. Č. objektyviems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti bei jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017). Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Vadinasi, kad pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K- 160/2010).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį S. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo žmonos J. Č. ir jos giminaitės L. P. (toliau-laiduotojos) laidavimą. S. Č. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, žala dėl padarytos nusikalstamos veikos nepadaryta. Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l.56), administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos (b. l. 57-59). Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis ankščiau dirbo, turi šeimą. Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti S. Č. pasitikėjimą. Be to, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad J. Č. ir L. P. praeityje nėra teistos (b. l. 96, 102), administracine tvarka nebaustos (b. l. 97, 103), darbdavių charakterizuojamos išimtinai teigiamai (b. l. 95, 101). Teisiamojo posėdžio metu tiek L. P. ir J. Č., tiek kaltinamasis parodė, kad juos sieja artimas ir glaudus ryšys, jie nuolat ir nepertraukiamai bendrauja. Teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog L. P. ir J. Č. turi įtaką kaltinamojo elgesiui, jis joms pasitiki, įsiklauso į jų nuomonę ir patarimus. Svarbu akcentuoti ir tai, kad S. Č. anksčiau nebuvo padaręs jokių teisės pažeidimų, sietinų su alkoholio vartojimu. Teismas akcentuoja, kad tik tapdami laiduotojomis L. P. ir J. Č. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti kaltinamojo elgesį, nei tiesiog bendraudamos kartu su juo. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie L. P. ir J. Č. asmenybės, tiek jų bei S. Č. parodymus, turi pagrindo manyti, kad L. P. ir J. Č. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tai daro ir darys, jos yra vertos teismo pasitikėjimo ir yra tinkamos būti laiduotojomis, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, kai jam nustatytas vidutinis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis – 2,01 promilės. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik pačio kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Kaltinamasis virš 20 m. naudojosi teise vairuoti transporto priemones, ankščiau nebuvo baustas už teisės pažeidimus susijusius su alkoholiu vartojimu, legaliai dirbo, jo darbas serviso mechaniku buvo susijęs su transporto priemonių vairavimu ir miško transporto priemonių remontu, vedęs, turi mažametę dukrą S.. Šios nurodytos aplinkybės ir siekiant tikslo suteikti kaltinamajam galimybę toliau teisėtai dirbti darbą transporto priemonių mechanizacijos srityje sudaro pagrindą kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, terminą nustatant 1 (vieneriems) metams bei skaičiuojant nuo 2019-04-27, t.y. nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo laiko (b.l. 48).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja UAB ,,Liforė technika“. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą iš kaltinamosios konfiskuoti transporto priemonės - automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra su PVM 3610 eurų, be PVM 2983 eurų (b. l. 23). Apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau ir – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės teikiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra. Įstatymo 71 straipsnis yra skirtas reglamentuoti prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Jo 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju reikėtų mokėti PVM. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.). Šiuo atveju kaltinamasis nėra PVM mokesčio mokėtojas, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui teismas daro išvadą, kad skaičiuojant konfiskuotino turto vertę, turi būti nustatoma automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina be PVM, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 2983 eurų. Tokia suma ir išieškotina iš kaltinamojo, o automobilis kuris buvo saugomas adresu: Minsko pl. 21, Vilnius (mob. tel. 8 670 83901) ikiteisminio tyrimo metu grąžintas savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 21-22, 56-77, 84-86, 92-110).

S. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Dokumentas turintys reikėmės bylai tirti ir nagrinėti- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“ (b.l. 48-49, 54, voke prie bylos viršelio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini)308, 313 straipsniais,-

nusprendė:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, S. Č. (S. Č.) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojų L. P. ir J. Č. laidavimą.

Nustatyti 1 (vienerių metų) laiduotojų L. P. ir J. Č. laidavimo terminą be užstato.

Paskirti S. Č. (S. Č.) BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019-04-27.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis S. Č. (S. Č.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2983 eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento turinčio reikšmės bylai tirti ir nagrinėti (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir šį dokumentą saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. Č. (S. Č.) ir laiduotojoms L. P. ir J. Č., kad laiduotojos turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.