Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-15 · Administracinė byla Nr. I-5282-394/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-15
Bylos Nr.
I-5282-394/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00785-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
D. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5282-394/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00785-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 15 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei J. K.,

nedalyvaujant pareiškėjui D. Z., atsakovės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Marijampolės PN, atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. Z. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI) ir Marijampolės pataisos namų (toliau –Marijampolės PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas buvo kalinamas Šiaulių TI, o nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. (teismo posėdžio metu patikslino, kad nuo 2018 m. rugsėjo 20 d.) iki 2018 m. spalio 26 d. – Marijampolės PN. Atliekant arešto bausmę buvo apribota jo laisvė, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Minėtose laisvės atėmimo įstaigose buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, t. y. plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Marijampolės PN antisanitarinės sąlygos - nebuvo tualeto, tik skylė, vanduo nuleidžiamas, reikėjo nupilti su kibiru, dušų grindys tik iš plytelių, jokių grotelių, galima užsikrėsti įvairiomis ligomis, dušai nuolat mirksta vandenyje, niekas neplauna, metaliniai indai (kiti kaliniai iš šaukštų pasidaro peilius), nenaikinami tarakonai, dvokianti patalynė, kuri neplaunama. Pasivaikščiojimo metu išleidžiami 8 žmonės, todėl nėra vietos vaikščioti, tik stovėti. Turėjo sveikatos problemų, buvo iškviesta psichiatrė, kuri konsultavo bendroje patalpoje, girdint kitiems asmenims. Nebuvo medicininių paslaugų, jokio gydytojo, tik felčeris, skaudėjo širdies sritį, dėl ko kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, tačiau jam atsakė, jog nėra gydytojo, nes išėjo į pensiją, ir gavo tik valerijonų. Nuolat patyrė psichologinį ir fizinį smurtą iš kitų kalinių, pataisos namų administracija negalėjo apsaugoti. Kameroje buvo laikomas su ilgamečiais kaliniais, jautė nuolatinę baimę, ištikdavo panikos priepuoliai, pradėjo šlubuoti sveikata, spaudimas pakildavo iki 155/100, bet seselė sakydavo, kad normalus. Buvo skiriami vaistai, kuriuos reikia gerti 3 kartus per dieną, tačiau gaudavo tik 2. Likus vienai savaitei iki arešto bausmės pabaigos, buvo perkeltas į kitą kamerą, kurioje galėjo nebejausti tiek streso. Dėl nurodytų priežasčių patyrė psichologinį sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, pablogėjo sveikata ir savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi bei bendravimo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovui Šiaulių TI apie teismo posėdį pranešta tinkamai (148 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (77-83 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2018-09-14 iki 2018-09-19 kameroje Nr. 29 su dar 3-4 asmenimis ir jam teko nuo 4,29 iki 5,37 kv. m. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Visose kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs, be to, pareiškėjas dalį laiko buvo laikomas vienas, vėdinimas per langus galimas. 2018 m. vasario – balandžio mėn. kameroje Nr. 29 buvo atlikti remontai – nuo pelėsio nuvalytos ir perdažytos lubos ir sienos, perklijuotos sienų plytelės, įrengti nauji WC vamzdynai, naujas klozetas su nuleidimo bakeliu.

Atsakovė nurodo, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų didinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natūraliam apšvietimui higienos norma netaikoma. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Kameros baldais aprūpinamos pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ir galimybes. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-06-13 patikrinimo akte Nr. PA.6-3723 užfiksuota, kad kameroje Nr. 29 dirbtinė apšvieta atitiko higienos normas, galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta, o joje esančius įrenginius ir patalpas naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai (147 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (21-27 b. l.), kuriame išreiškė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Marijampolės PN nuteistieji į kameras keliami vadovaujantis kamerose esančių įrengtų gyvenamųjų vietų skaičiumi. Lietuvos teisės aktai nenumato pareigos kaupti duomenis apie nuteistųjų skaičių kamerose ir būriuose. Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nurodomų argumentų pareiškėjas nepagrindžia, tik nurodo, kad patalpos tariamai buvo perpildytos. Pareiškėjas buvo nuteistas 44 paroms arešto, šią bausmę jis atliko nuo 2018-09-20 iki 2018-10-26. Jam buvo paskirta kamera Nr. 15, buvo laikoma iki 7 nuteistųjų. Pareiškėjas klaidingai nurodo, jog buvo perkeltas į kitą kamerą, duomenų apie tai Marijampolės PN neturi.

Atsakovės atstovas nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Kameros Nr. 15 (schemoje pažymėta (3-22) plotas 25,47 kv. m, joje įrengtos 7 gyvenamosios vietos ir vienam nuteistajam teko 3,63 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Atsakovės atstovas nurodo, kad pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, laisvės atėmimo kamerų tipo patalpose turi būti įrengta po vieną klozetą arba unitazą bei plautuvę. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną tualetas yra išvietė, o unitazas – tualeto kriauklė. Lietuvos higienos normoje HN 55:2001 „Viešieji tualetai“ 3.4. punkte unitazas apibrėžiamas kaip tualeto kriauklė išmatoms ir nešvariam vandeniui nutekėti, taigi nėra nustatyta, kad tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint. Darytina išvada, jog teisės aktuose nėra nustatyti konkretūs reikalavimai kalinimo įstaigose įrengiamų tualetų konstrukcijai, todėl atsakovė teisės aktų nepažeidė. Pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN administraciją ar prižiūrintį specialistą dėl to, kad nenusileidžia vanduo.

Atsakovės atstovas nurodo, kad Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus, kurių metu pažeidimų nustatyta nebuvo, higienos normas atitiko tiek oro temperatūra, tiek patalpos vėdinimas, drėgmė nenustatyta, apšvieta tinkama. Marijampolės PN patalpos vėdinamos per langus. Kamerų tipo patalpose, sanitariniuose mazguose įrengta atskira oro šalinimo sistema, kameros natūrali ventiliacija vykdoma ir pro kamerose esančius langus. Ropojančių ir skraidančių vabzdžių kontrolė ir naikinimas (dezinsekcija), graužikų kontrolė ir naikinimas (deratizacija) Marijampolės PN vyksta operatyviai išduodant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“. Marijampolės PN kas dvejus metus vyksta periodiniai patikrinimai, 2016 m. ir 2018 m. atliktų patikrinimų metu jokių pažeidimų dėl dušinių įrengimo nebuvo nustatyta. Teisės aktai nenustato privalomo pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, vienam nuteistajam privalomai tenkančio ploto.

Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas į Marijampolės PN psichologus dėl to, kad 44 paras maitinosi iš metalinių indų ir gavo prastą patalynę, nesikreipė. Pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN jam buvo išduotas minkštasis inventorius, visas minkštasis inventorius ir užvalkalai yra nuolatos skalbiami ir naujai atvykusiems išduodami iš skalbyklos, todėl patalynė buvo švari ir tvarkinga. Teisės aktai nenumato privalomai išduoti naują inventorių, todėl pareiškėjui negali būti suteiktos geresnės ar kitokios sąlygos, nei kitiems Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Dėl netinkamos patalynės pareiškėjas į Marijampolės areštinę prižiūrintį specialistą nesikreipė. Patikrinus Prašymų, pranešimų, skundų, susijusių su nuteistaisiais ir jų nagrinėjimo dokumentais, žurnalą, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Marijampolės PN administraciją nėra kreipęsis. Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu Marijampolės PN, ir reikalavimas dėl to atlyginti neturtinę žalą, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Pareiškėjas tris kartus kreipėsi į gydytoją psichiatrą, kuris skyrė reikiamą gydymą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Marijampolės PN jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI plotas neatitiko nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojusio iki 2019 m. kovo 5 d., 1.3.1. punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negalėjo būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2019-05-10 pažymos Nr. 60/09-16957 (85 b. l.) matyti, kad pareiškėjas D. Z. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu buvo laikomas nuo 2018-09-14 iki 2018-09-19, viso 6 dienas, gyvenamojoje kameroje Nr. 29, su dar 3-4 asmenimis ir jam teko nuo 4,29 iki 5,37 kv. m, taigi visas 6 dienas pareiškėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išanalizavęs duomenis apie kameros Nr. 29 dydį – 21,48 kv. m (85 b. l.), sanitarinio mazgo užimamą plotą – 1,613 kv. m (86-87 b. l.) ir kameroje buvusių asmenų skaičių (4-5) nustatė, kad net tuo atveju, kai kameroje buvo laikomi 5 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą (lieka 19,86 kv. m) pareiškėjui teko 3,97 kv. m. Įvertinus duomenis apie baldų užimamą plotą - 5,63 kv. m (88-91 b. l.) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kameros fotonuotraukas (105-107 b. l.) nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Dėl laikymo sąlygų Marijampolės pataisos namuose

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas buvo nuteistas 44 paroms arešto, Marijampolės PN arešto bausmę jis atliko nuo 2018-09-20 iki 2019-10-26 kameroje Nr. 15 (28 b. l.).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojusio iki 2019 m. kovo 5 d., 1.3.1. punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negalėjo būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Marijampolės PN buvo patalpintas į kamerą Nr. 15, kurios plotas 25,47 kv. m., joje yra 7 gyvenamosios vietos ir kameroje gyveno 7 asmenys, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,64 kv. m., taigi pareiškėjui minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pareiškėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie miegamosios patalpos plotą ir joje įrengtą miegamųjų vietų skaičių neginčijo, o teismas neturi pagrindo abejoti į bylą pateiktais oficialiais duomenimis apie nuteistųjų skaičių bei gyvenamosios patalpos plotą, todėl jais remiasi.

Pareiškėjas nurodo, kad Marijampolės PN nebuvo tualeto, tik skylė, vanduo nenuleidžiamas, reikėjo nupilti su kibiru.

Sanitarinių mazgų įrengimą pataisos namų kamerose reglamentuoja Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, kurių 16.5 punkte nurodyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis, o grindys - glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė.

Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 15, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, yra visiškai kita patalpa, atskirta durimis, tualete buvo tupiamas klozetas (130-132 b. l.). Iš byloje esančios areštinės kamerų schemos (66 b. l.) matosi, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 15 visiškai atitvertas nuo bendros kameros erdvės, jo plotas 1,92 m.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu individualiu atveju turi būti vertinama, kaip sanitarinio mazgo (įrenginių) netinkamas įrengimas pažeidė pareiškėjo teises. Paprastai laikoma, kad neturtinė žala pareiškėjui, kuris nepagrindžia dėl šio pažeidimo atsiradusių realių, objektyvių neigiamų pasekmių, nėra padaryta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017). Pareiškėjas skunde, nei jo atstovė teismo posėdžio metu nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala dėl Marijampolės PN buvusio tualeto įrengimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad dušų grindys tik iš plytelių, nėra jokių grotelių, galima užsikrėsti įvairiomis ligomis, dušai nuolat mirksta vandenyje, jų niekas neplauna.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės dušo patalpų įrengimo nereglamentuoja. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, o pagal 259 punktą - pataisos įstaigose dušai, sanitarinės švaryklos, skalbyklos, kirpyklos, džiovyklos ir kiti komunalinės ir buitinės paskirties objektai turi veikti nuolat. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. Įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos numato, kad dušų patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės), suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė, kilimėlis arba grotelės, veidrodis, sieninė pakaba drabužiams, lentynėlė higienos priemonėms, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.

Atsakovės atstovas į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Marijampolės PN dušo patalpų įrengimą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė (130-132 b. l.). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamentas atliktų patikrinimų metu higienos normos pažeidimų nenustatė, patikrinimo aktuose užfiksuota, kad dušinės patalpose esanti įranga nesulūžusi, ant sienų, lubų vizualiai matomo pelėsio nėra, Marijampolės PN laikomiems asmenims sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (31-36 b. l.). Į bylą pateiktos ir Marijampolės PN įrengtų dušo patalpų fotonuotraukos (140-145 b. l.), iš kurių matosi, kad dušų kabinose grotelės yra, dušų patalpos tvarkingos. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas (kaip nurodė pareiškėjas skunde, kad dušų grindys tik iš plytelių, dušai mirksta vandenyje, niekas neplauna), kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kuomet dėl galimai nešvarios patalpos buvo sukeltos pasekmės jo sveikatai, nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovės atstovui kėlė pretenzijas dėl konkrečių dušo patalpų būklės sąlygotų jo teisių ar interesų pažeidimų, o teises ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvada, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtines žalos egzistavimo fakto.

Pareiškėjas nurodo, kad Marijampolės PN nenaikinami tarakonai.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad ropojančių ir skraidančių vabzdžių kontrolė ir naikinimas (dezinsekcija), graužikų kontrolė ir naikinimas (deratizacija) Marijampolės PN vyksta operatyviai išduodant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti, dėl dezinsekcijos ir deratizacijos Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamentas 2018 m. spalio 19 d. atlikto patikrinimo metu konstatavo, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta, atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, kuris registruojamas žurnale, nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas naikinimas, 2018 m. kovo 20 d. sudaryta Paslaugų teikimo sutartis su UAB „Dezinfa“, paskutiniuosius profilaktinius aplinkos kenksmingumo šalinimus Marijampolės PN įmonė atliko 2018 m. rugpjūčio 23 d., rugsėjo 21 d., spalio 5 d. ir spalio 12 d. (31-33 b. l.). Taigi pateikti duomenys paneigia pareiškėjo teiginį, kad tarakonai nenaikinami. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti Marijampolės PN pareigūnų neveikimą.

Pareiškėjas nurodo, kad Marijampolės PN metaliniai indai, kiti kaliniai iš šaukštų pasidaro peilius, jis dėl to jautėsi nesaugiai. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, laisvės atėmimo vietų valgyklose vienam asmeniui priklauso 2 puodeliai iki 0,3 litro talpos, šaukštas, dubenėlis, lėkštė antram patiekalui (po 1 vnt. vienam asmeniui). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti plastikinius arba medinius stalo indus (lėkštę, šaukštą, puoduką, šakutę, peilį). Aprūpinimo normos nenumato, iš kokios medžiagos indai turi būti pagaminti (metaliniai, plastikiniai, mediniai ar pan.), taip pat nedraudžia administracijai naudoti metalinius indus. Pareiškėjas nedetalizuoja, kuo pasireiškė neteisėti atsakovės atstovo veiksmai išduodant metalinius indus ir neturtinė žala jam naudojant metalinius indus, pareiškėjas turėjo galimybę įsigyti plastikinius ar medinius indus ar stalo įrankius. Duomenų, kad pareiškėjas būtų pranešęs Marijampolės PN administracijai apie kitų kalinių veiksmus, naudojant metalinius indus, dėl jam galimai kilusios grėsmės, byloje nėra, todėl jo pretenzijos dėl metalinių indų atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad Marijampolės PN patalynė dvokianti, neplaunama.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punktas numato, kad nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 41-43 punktai numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekavimo priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; draudžiama laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims; lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamentas 2016 m. spalio 25 d. ir 2018 m. spalio 19 d. patikrinimų metu (31-36 b. l.) nustatė, kad Marijampolės PN čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iš audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, skalbiniai (patalynė ir nuteistųjų minkštasis inventorius) skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje, švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas laikomi skalbyklos patalpose, kur įrengtos specialios švarios uždaros talpos švariems skalbiniams laikyti (atitinka HN 134:2015 IV sk. 27 p.). Taigi patikrinimų rezultatai paneigia pareiškėjo teiginius dėl patalynės būklės, byloje nėra duomenų, jog dėl patalynės kiekio, jos būklės, neišdavimo pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją, skundęsis dėl to, ar kad būtų išreiškęs pageidavimą naudotis savo patalyne, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl patalynės būklės atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad Marijampolės PN pasivaikščiojimo metu išleidžiami 8 žmonės, todėl nėra vietos vaikščioti, tik stovėti.

Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore numatyta Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnyje, kuriame sakoma, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje, pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis, pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 233 punktas numato, kad pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje arba kameroje esantys nuteistieji, vedami pasivaikščioti nuteistieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą, pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18-19 punktuose nustatyta, kad pataisos įstaigų uždarojoje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, juose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu, išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto, stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 m pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių, duryse tvirtinami mechaniniai arba elektromechaniniai ar kitos konstrukcijos užraktai. Pagal tų pačių taisyklių 21 punktą, pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Tačiau nei Vidaus tvarkos taisyklės, nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelyje vienu metu leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje.

Atsakovės atstovas pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Marijampolės PN areštinių kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, arešto bausmę atliekantys nuteistieji galėjo naudotis dviem pasivaikščiojimo kiemeliais. Į bylą pateiktos ir pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukos (130-132, 133-139 b. l.). Kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje kameroje laikomi nuteistieji, pareiškėjas buvo laikomas su dar 6 asmenimis, taigi į pasivaikščiojimo kiemelį vienu metu galėjo būti išvedami septyni asmenys. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti Marijampolės PN pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ir į jį išvedamų asmenų skaičiaus pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad turėjo sveikatos problemų, buvo iškviesta psichiatrė, kuri konsultavo bendroje patalpoje, girdint kitiems asmenims. Nebuvo medicininių paslaugų, jokio gydytojo, tik felčeris, skaudėjo širdies sritį, dėl ko kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, tačiau jam atsakė, jog nėra gydytojo, nes išėjo į pensiją, ir gavo tik valerijonų. Pradėjo šlubuoti sveikata, spaudimas pakildavo iki 155/100, bet seselė sakydavo, kad normalus. Buvo skiriami vaistai, kuriuos reikia gerti 3 kartus per dieną, tačiau gaudavo tik 2.

Nuteistųjų, laikomų pataisos namuose, sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kurių 252 punkte sakoma, kad nuteistieji, bausmę atliekantys pataisos įstaigose, kuriose patekimas į asmens sveikatos priežiūros tarnybas yra apribojamas, pas medicinos specialistą registruojami iš anksto. Kalėjimų gyvenamųjų patalpų korpusuose (fligeliuose, aukštuose) ir pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose šių įstaigų direktorių įgalioti priežiūros pareigūnai pildo nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus, vadovaudamiesi Nuteistųjų registravimo į ambulatorinį priėmimą taisyklėmis (42 priedas). Pataisos įstaigos bendrabučiuose gyvenančius nuteistuosius pas medicinos specialistą registruoja būrių viršininkai arba kiti pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti pareigūnai. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako juos užregistravę pareigūnai. Į asmens sveikatos priežiūros tarnybą pacientai atvyksta patys arba juos palydi prižiūrėtojai pataisos įstaigoje nustatyta tvarka. Medicinos specialistui paprašius, paciento priėmimo metu asmens sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje privalo būti tokios pat lyties kaip ir pacientas prižiūrėtojas.

Atsakovės atstovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (130-132 b. l.), kuriuose nurodyta, kad arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems Marijampolės PN areštinėje yra įrengta atskira patalpa medicinos darbuotojams, psichologams, kitiems įstaigos darbuotojams bendrauti su nuteistaisiais individualiai. Visi įstaigos darbuotojai nuteistuosius priima asmeniškai ir konfidencialiai. Kiekvieną rytą rytinio patikrinimo metu nuteistieji raštu kreipiasi į įstaigos personalą su prašymu užregistruoti gydytojo vizitui. Pareiškėjas tris kartus buvo kreipęsis pas gydytoją – psichiatrę, kuri su juo bendravo atskiroje patalpoje.

Iš įrašų pareiškėjo Asmens sveikatos priežiūros kortelėje (67 b. l.) matosi, kad buvimo Marijampolės PN metu pareiškėjas buvo ne kartą apžiūrėtas ir konsultuotas gydytojų, jam buvo atliekami tyrimai, skiriamas gydymas; kad pareiškėjas buvo konsultuojamas gydytojo, o ne felčerio, matosi iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje. Atsakovės atstovas paneigė pareiškėjo teiginius dėl jo konsultavimo bendroje patalpoje, o ginčai dėl žalos atlyginimo, susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų tinkamu suteikimu ar nesuteikimu laisvės atėmimo bausmes vykdančiose institucijose, atitinkamų medikų veiksmų vertinimu, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sveikatos priežiūros organizavimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad Marijampolės PN kameroje buvo laikomas su ilgamečiais kaliniais, jautė nuolatinę baimę, ištikdavo panikos priepuoliai, nuolat patyrė psichologinį ir fizinį smurtą iš kitų kalinių, pataisos namų administracija negalėjo apsaugoti.

Nuteistųjų, kuriems paskirta arešto bausmė, atskiro laikymo tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnis, kuriame numatyta, kad arešto bausmę atliekantys vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai turi būti laikomi izoliuoti vieni nuo kitų, taip pat nuo nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes. Izoliuoti nuo kitų arešto bausmę atliekančių nuteistųjų taip pat laikomi buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kurie pirmą kartą atlieka arešto bausmę. Nuteistieji, kuriems paskirta arešto bausmė, vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (70 str. 1 d.). Taigi vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei. Už nurodyto kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija.

Atsakovės atstovė rašytiniuose paaiškinimuose teismui (130-132 b. l.) nurodė, kad Marijampolės PN laikomasi teisės aktuose nustatytos nuteistųjų laikymo atskirai tvarkos, nuteistieji į kameras skirstomi atsižvelgiant į vietų skaičių kamerose bei kitas išskirtines aplinkybes. Iš teismui pateiktos Marijampolės PN patalpų schemos (66 b. l.) matosi, kad pareiškėjas buvo laikomas areštinės kameroje, taigi negalėjo būti patalpintas su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis, o tik su tokią pat arešto bausmę atliekančiais nuteistaisiais, dėl skunde nurodomų aplinkybių pataisos įstaigos administracijai nesiskundė (28 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad Marijampolės PN administracija pažeidė Bausmių vykdymo kodekso nuostatas.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).

Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, nenustačius neteisėtų atsakovės atstovų veiksmų nėra vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo skundą nepriteistinos ir valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Z. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė