Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 16.9.4.1; 21.1.6; 21.1.8; 21.3.4; 21.11.10; 21.11.11

2026 m. kovo 5 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi A. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2026 m. sausio 22 d. nutarties, kuria A. A. skundas atmestas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 64-ANR_K-32910-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2024 m. spalio 11 d. A. A. per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, o būtent: 2024 m. spalio 4 d. 19.06 val. jam važiuojant dviračiu kelyje Jurbarkas-Šakiai jį lenkė automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis pravažiavo pro jį, nesilaikydamas reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 metro atstumu. Dėl netikėtumo bei oro srauto pareiškėją sumėtė, trauktis neturėjo kur, nes kelkraštyje toje vietoje yra kelio atitvaras. Pareiškėjas nurodė, kad vertinant atstumą ir didelį greitį, toks vairavimas neabejotinai buvo pavojingas pareiškėjo gyvybei. Buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį.

2. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 6 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarimą pareiškėjas skundė Marijampolės apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo patenkintas ir panaikintas Institucijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimas nutraukti teiseną, byla grąžinta tolimesniam tyrimui. Institucija 2025 m. gegužės 29 d. vėl priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: (duomenys neskelbtini). Nutarimą pareiškėjas skundė 2025 m. birželio 2 d. teismui, tačiau Institucija savo 2025 m. birželio 11 d. nutarimu pasinaikino neteisėtą 2025 m. gegužės 29 d. nutarimą. Institucija 2025 m. lapkričio 12 d. priėmė (3 kartą) nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini). Patikrinus pareiškime nurodytą informaciją konstatuota, jog nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, o reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

3. Pareiškėjas A. A. nesutiko su 2025 m. lapkričio 12 d. priimtu nutarimu bei pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams Šakiuose. Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartimi A. A. skundas atmestas motyvuojant tuo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad dėl automobiliu atlikto lenkimo manevro, dviračiu važiuojantį A. A. sumėtė dėl oro srauto, todėl dviratininkas buvo priverstas staigiai keisti judėjimo kryptį, greitį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu Institucija pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną V. S. atžvilgiu, nes nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje požymių.

4. Apeliaciniu skundu A. A. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-21-443/2026 ir priimti naują nutartį: paskirti automobilio „Nissan Quashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai V. S. administracinę nuobaudą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.

5.1. Teismas nenurodė objektyvaus duomenų šaltinio, paneigiančio administracinio nusižengimo byloje esantį ekspertizės aktą. Teismas neakcentavo objektyvių duomenų, kad šoninio lenkimo atstumas buvo 0,6 metro, automobilis viršijo greitį, buvo tamsus paros metas. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas netinkamai taikė Kelių eismo taisyklių nuostatas, jas iškraipė.

5.2. Skunde pabrėžiama, kad nepaisant to, kokia Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punkto redakcija galiojo, vairuotojas turi aplenkti dviratininką saugiai. Vairuotojos V. S. parodymai skiriasi nuo vaizdo įraše ir ekspertizės akte užfiksuotų duomenų. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad po automobilio pravažiavimo dviratininkas pasislenka į dešinę, t. y., kaip nurodė A. A., jį sumėto. Vien tai, kad važiavimo trajektorija nepasikeitė žymiai, savaime nereiškia, kad vairuotojui neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. A. A., stengdamasis neatsitrenkti į kelio atitvarą stengėsi balansuoti, todėl jo važiavimo trajektorija pasikeitė nežymiai.

5.3. Teismo atlikti vertinimai apie oro srautą neatitinka gamtos dėsnių. Tai, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi dėl analogiškų administracinių nusižengimų nėra negatyvus jo asmenybės bruožas. Tai, kad A. A. yra patyręs dviratininkas negali būti pagrindu perkelti atsakomybę ant jo kaip ant dviratininko, o jo turimas prietaisas neįspėja, kad automobilis jį lenks mažesniu nei 1,5 metro atstumu.

5.4. Teismas turėjo išanalizuoti visas aplinkybes, svarbias parenkant saugų šoninį atstumą: automobilio greitį, automobilio ir dviratininko greičių skirtumą, oro sąlygas, paros metą, kelio dangą, transporto priemonių eismą, vairuotojo patirtį ir vairavimo įgūdžius, kliūčių transporto priemonėms buvimą. Pareiškėjo įsitikinimu, įvertinus nurodytas aplinkybes, turėtų būti nustatomas didesnis šoninis atstumas. Nesilaikęs atitinkamo atstumo ir sukėlęs pavojų A. A., automobilio vairuotojas turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

5.5. Apeliantas teigia, kad vairuotojas pro dviratininką pravažiavo nekeisdamas trajektorijos, tokiu būdu būdamas abejingas dviratininko saugumui. Taigi, laikytina, kad vairuotojas pažeidimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo): suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, tačiau lengvabūdiškai nesirūpino kito eismo dalyvio saugumu.

5.6. Skunde pastebima, jog ekspertas vartoja sąvoką „šoninis tarpas“, o KET 126 punktas – „šoninis lenkimo atstumas“. Sąvokos yra netapačios: šoninis tarpas apskaičiuojamas pagal formulę ir šiuo atveju jis yra saugus, kai yra 1 metro, o šoninis lenkimo atstumas yra saugus kai jis yra 1,5 metro. Grįsdamas savo skundą A. A. vadovaujasi Kauno apygardos teismų praktika, kurioje taip pat buvo analizuojamos situacijos, kuomet buvo lenkiamas dviratininkas – A. A..

6. Atsiliepime į A. A. skundą Institucija prašo šį skundą atmesti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

7.1. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pavojinga situacija yra tuomet, kai eismo dalyviai, siekiant išvengti susidūrimo keičia važiavimo greitį ar kryptį. Pagal administracinio nusižengimo byloje esantį vaizdo įrašą matyti, kad susidūrimas negrėsė, važiavimo krypties veiksmai buvo atliekami po lenkimo manevro. Atsiliepime nurodoma, kad vaizdo įraše matoma, jog tarp automobilio ir dviratininko buvo saugus atstumas. Atstumas buvo toks, kad transporto priemonė negalėjo kliudyti važiuojančio dviratininko.

7.2. Atsiliepime pažymima, kad administracinė atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Be to, šio administracinio nusižengimo konstatavimui turi būti nustatyta tyčia – pažeidimas turi būti padaromas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. A. skundas tenkinamas iš dalies.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Iš administracinio nusižengimo byloje pateikto A. A. apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartimi, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Marijampolės apskrities VPK 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. S. atžvilgiu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Apeliantas teigia, kad byloje surinkti duomenys, įskaitant vaizdo įrašą ir ekspertizės išvadą, patvirtina, jog lenkimo metu nebuvo laikytasi saugaus šoninio atstumo, o toks vairavimas sukėlė jam pavojingą situaciją. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad V. S. veiksmai neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą. Tuo tarpu byloje esantys duomenys, įskaitant ekspertizės išvadą, kurioje konstatuojamas nepriimtinas ir techniniu požiūriu grėsmę eismo saugumui galėjęs sukelti vairavimas, sudaro pagrindą įvertinti, ar institucija pagrįstai apsiribojo vien šios normos taikymo klausimu.

11. Iš pareiškėjo A. A. kreipimosi į policijos įstaigą, jo skundo turinio bei paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis teigia 2024 m. spalio 4 d. apie 19.06 val., važiuojant dviračiu kelyje Jurbarkas–Šakiai, netoli Valenčiūnų kaimo, buvęs nesaugiai aplenktas automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo teigimu, vairuotoja nesilaikė ne mažesnio kaip 1,5 m šoninio atstumo, dėl ko susidarė pavojinga situacija – jis esą buvo priverstas keisti judėjimo kryptį ir greitį, stabdyti bei balansuoti. Administracinėn atsakomybėn traukiama V. S. paaiškino, kad važiavo apie 60–70 km/h greičiu, galimai šoninis atstumas galėjo būti mažesnis nei 1,5 m, tačiau nurodė, kad lenkimo metu su dviratininku nesusiglaudė, greta jo nevažiavo, o pavojingos situacijos nesudarė.

12. Administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė pavojingą situaciją, t. y. realiai privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi šio administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui būtina nustatyti ne tik KET pažeidimo faktą, bet ir jo sukeltą objektyvią pavojingą situaciją bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir atsiradusių padarinių. Vien aplinkybė, kad lenkimo metu galimai nebuvo laikytasi rekomenduojamo šoninio atstumo, savaime dar nesudaro pagrindo konstatuoti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, jei nenustatyta, kad dėl to buvo sukelta įstatyme apibrėžta pavojinga situacija.

13. Analizuojamo įvykio metu galiojusio KET 126 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į važiavimo greitį ir eismo sąlygas, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Toje pačioje normoje buvo numatyta rekomendacija motorinių transporto priemonių vairuotojams, apvažiuojant ar lenkiant dviratininkus, palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m – kai greitis didesnis kaip 50 km/h (2023 m. gruodžio 20 d. redakcija). Taigi konkretaus metrinio atstumo laikymasis buvo rekomendacinio pobūdžio, tačiau pareiga užtikrinti saugų šoninį tarpą buvo privaloma ir vertintina kiekvienu konkrečiu atveju pagal susiklosčiusias eismo sąlygas.

14. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad prieš lenkdamas dviratininką automobilis pasislenka arčiau kelio vidurio, neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, ir atlieka lenkimo manevrą. Administracinio nusižengimo tyrimo metu atlikus įvykio vietos matavimus bei įvertinus kitus byloje esančius duomenis, institucija nustatė, kad lenkimo metu galimas šoninis atstumas galėjo siekti apie 0,95 m. Tuo tarpu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. rugsėjo 23 d. ekspertizės akte Nr. 11-2384(25), 11-2630(25) nurodyta, kad automobilis, važiuodamas apie 108 km/h greičiu ir apvažiuodamas apie 33 km/h greičiu važiavusį dviratininką, paliko apie 0,6 m šoninį tarpą, kas techniniu požiūriu laikytina nepriimtina ir, tikėtina, sukėlė grėsmę eismo saugumui.

15. Vis dėlto ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos sudėties konstatavimui būtina nustatyti, kad dėl KET pažeidimo buvo sukelta pavojinga situacija, t. y. kad kitas eismo dalyvis buvo realiai priverstas staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos nematyti staigaus dviratininko trajektorijos pakeitimo ar kitų objektyviai fiksuotų veiksmų, kurie patvirtintų tokį priverstinį manevrą. Todėl vien ekspertizėje konstatuota grėsmė eismo saugumui savaime nepatvirtina ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pavojingos situacijos požymių.

16. Pažymėtina, kad analizuojamo įvykio metu galiojusi KET 126 punkto redakcija įtvirtino pareigą užtikrinti saugų šoninį tarpą, tačiau konkretaus metrinio atstumo laikymasis buvo rekomendacinio pobūdžio. Siekiant nustatyti, ar V. S. pasirinktas šoninis atstumas buvo pakankamas, byloje buvo atlikti įvykio vietos matavimai bei paskirta autotechninė ekspertizė. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad vairuotojos veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir tikėtina sukėlė grėsmę eismo saugumui, taip pat nurodytas mažesnis nei rekomenduojamas šoninis atstumas. Tačiau ši išvada savaime neatsako į klausimą, ar dėl minėto KET pažeidimo buvo sukelta ANK 420 straipsnio 1 dalyje apibrėžta pavojinga situacija. Vertinant ekspertizės duomenis kartu su vaizdo įrašu bei kitais byloje esančiais duomenimis, nėra objektyviai patvirtinta, kad dviratininkas buvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį ar kryptį. Todėl konstatuotina, kad byloje esantys duomenys neleidžia neabejotinai nustatyti visų ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties požymių.

17. Kartu pažymėtina, kad institucijos nutarime konstatuota, jog lenkimo metu nebuvo paliktas KET 126 punkte rekomenduojamas 1,5 m šoninis atstumas. Tokia aplinkybė gali būti reikšminga vertinant kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvimą. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai jie nesukelia šiame kodekse numatytų kvalifikuojančių padarinių. Todėl esant duomenims apie galimą saugaus šoninio atstumo neužtikrinimą, vertintina, ar institucija tinkamai kvalifikavo veiką ir ar pagrįstai apsiribojo vien ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo klausimu.

18. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad dviratininko greitis lenkimo metu buvo apie 32 km/h, o automobilio – apie 100 km/h. Taip pat nustatyta, kad vairuotoja neišvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atliko lenkimo manevrą savo eismo juostoje. Įvykio vietos matavimų duomenimis, galimas šoninis atstumas tarp automobilio ir dviračio buvo apie 0,95 m. Atsižvelgiant į automobilio važiavimo greitį, toks atstumas vertintinas kaip mažesnis nei rekomenduojamas KET 126 punkte. Tačiau, kaip jau minėta, vien šios aplinkybės nepakanka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytai sudėčiai konstatuoti, jei nėra nustatyta, kad dėl to buvo sukelta pavojinga situacija įstatymo prasme.

19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas, nes byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti šio straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingą situaciją. Tačiau byloje surinkti duomenys, įskaitant vaizdo įrašą, įvykio vietos matavimus ir ekspertizės išvadą, leidžia spręsti apie galimą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris galėtų atitikti ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Šis klausimas institucijos nutarime nebuvo vertintas, nors ANK 617 straipsnio 3 dalis suteikia pareigūnui teisę pakeisti nusižengimo kvalifikaciją, jei nustatoma, kad veika atitinka kito straipsnio požymius.

20. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas išsamiai vertino, ar byloje nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta pavojinga situacija, ir pagrįstai konstatavo, jog vaizdo įrašo duomenys nepatvirtina staigaus dviratininko trajektorijos pakeitimo ar kitų priverstinių veiksmų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, ar nustatytos faktinės aplinkybės gali atitikti kitų administracinių nusižengimų sudėtis, nors byloje buvo duomenų apie galimą saugaus šoninio atstumo neužtikrinimą.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad institucijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną bei Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 22 d. nutartis negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais ta apimtimi, kuria nebuvo įvertinta galimo ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Todėl šie procesiniai sprendimai naikintini, o administracinio nusižengimo byla perduotina institucijai spręsti dėl galimos veikos kvalifikacijos pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2026 m. sausio 22 d. nutartį, kuria buvo atmestas A. A. skundas ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje:

- perduoti administracinio nusižengimo bylą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės policijos komisariato Veiklos skyriui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, spręsti dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.