- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- eII-21-443/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00122-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Suinteresuotas asmuo
- V. S.
viešame teismo posėdyje nagrinėdamas A. A. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. A. (toliau – ir pareiškėjas) skunde nurodė, jog 2025 m. spalio 11 d. per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, o būtent: 2024 m. spalio 4 d. 19.06 val. jam važiuojant dviračiu kelyje Jurbarkas–Šakiai, netoli Valenčiūnų kaimo jį lenkė automobilis Nissan „Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis pravažiavo pro pat pareiškėją, nesilaikydamas KET reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu. Dėl netikėtumo bei oro srauto pareiškėją sumėtė, trauktis neturėjo kur, nes kelkraštyje toje vietoje yra kelio atitvaras. Griuvimo bei atsitrenkimo į atitvarą išvengė tik dėka savo dviračio vairavimo patirties. Vertinant atstumą ir didelį automobilio greitį, toks vairavimas neabejotinai buvo pavojingas jo gyvybei. Marijampolės apskrities VPK (toliau – Institucija) 2024 m. gruodžio 6 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarimą skundė Marijampolės apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo patenkintas ir panaikintas Institucijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimas nutraukti teiseną, byla grąžinta tolimesniam tyrimui. Institucija 2025 m. gegužės 29 d. vėl priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kurios ROIK: (duomenys neskelbtini). Nutarimą skundė 2025 m. birželio 2 d. skundu teismui, tačiau Institucija savo 2025 m. birželio 11 d. nutarimu pasinaikino neteisėtą 2025 m. gegužės 29 d. nutarimą. Institucija 2025 m. lapkričio 12 d. priėmė (3 kartą) nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Skundu nesutinkama su Institucijos 2025 m. lapkričio 12 d. priimtu nutarimu nutraukti administracinę teiseną, nes duomenis Institucija vertino pažeisdama ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimus: rėmėsi tik išankstiniu asmeniniu vidiniu įsitikinimu, nepagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nesivadovavo įstatymu. Tyrėjas ignoravo faktines aplinkybes bei įstatymų, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, diskriminavo dviratininką. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti institucijos 2025 m. lapkričio 12 d. priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir automobilio vairuotoją nubausti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. A. nedalyvavo, prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Institucija teismui pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad nesutinka su skundu, prašė Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. A. skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. S. nurodė, kad su skundu nelabai sutinka. Gal ir nelenkė 1,5 metro atstumu dviratininko. Važiavo nuo Jurbarko link Marijampolės. Iš tolo matėsi raudona ryški šviesa. Kai priartėjo, prisistabdė, matė, kad tai dviratininkas. V. S. važiavo apie 60-70 km/h greičiu. Prasilenkė kitoje vietoje, ties miškeliu – prie pat dviratininko nelenkė. Turi du mažamečius vaikus, turi vienintelė vairuotojo teises, taisyklių laikosi. Jokių atitvarų, toje vietoje kur lenkė, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis) skundo ribose.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: 1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja J. S. 2025 m. lapkričio 12 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje V. S. atžvilgiu, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, 2025 m. lapkričio 12 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, jame nurodoma, kad atliekant papildomą administracinio nusižengimo bylos tyrimą buvo pakartotinai vertintos pirminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, taip pat atlikti papildomi įvykio vietos matavimai ir pranešėjo apklausa.
Nurodoma, kad pakartotinai 2025 m. sausio 28 d. buvo atlikti matavimai įvykio vietoje. Visos įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose. Nustatyta, kad bendras kelio plotis matuojant nuo kelio dangos kraštų yra 8,0 m. Kelio horizontaliojo ženklinimo linijų KET 1.7 ir 1.5 plotis yra 0,12 m. Važiuojamosios kelio dalies plotis matuojant nuo kelio dangos krašto iki skiriamosios juostos KET 1.5 krašto yra 3,94 m. Važiuojamosios kelio dalies plotis matuojant nuo kraštinės saugos juostos krašto iki skiriamosios juostos KET 1.5 krašto yra 3,48 m. Kraštinės kelio saugos juostos plotis matuojamas nuo skiriamosios juostos KET 1.5 krašto iki kelio dangos krašto yra 0,40 m. Atstumas nuo kelio kraštinės saugos juostos krašto iki atitvaro tvirtinimo stulpo (atramos) atstumas yra 0,69 m. Atstumas nuo kelio dangos krašto iki atitvaro išlinkimo yra atstumas yra 0,57 m. Kelio atitvaro plotis, t. y. atsikišimas, yra 0,12 m.
Taip pat nustatyta, kad automobilio Nissan „Qasqai“ bendras plotis be veidrodėlių yra 1835 mm (1,835 m), bendras plotis, su veidrodėliais yra 2084 mm (2,084 m).
Nutarime nurodoma, kad papildomo tyrimo metu buvo apklaustas dviratininkas A. A., kuris teigė, kad 2024 m. spalio 4 d. eilinės treniruotės važiavimo dviračiu metu Šakių r. kelyje Jurbarkas–Šakiai, tikslios koordinatės 55.03014., 22.9356 (WGS 84), apie 19.06 val., jį lenkė nesaugiu atstumu automobilis Nissan „Qasqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis važiavo ir lenkė itin nesaugiai – nemažindamas greičio (105 km/h) pravažiavo pro pat jį, nesilaikydamas KET reikalavimų. Dėl netikėtumo bei oro srauto dviratininką sumėtė, trauktis jis neturėjo kur, nes kelkraštyje toje vietoje yra kelio atitvaras. Dviratininkas važiavo kiek įmanoma arčiau dešinojo važiuojamosios kelio dalies krašto, t. y. apie 5 cm atstumu nuo siauros brūkšninės linijos. Dėl įvykio jis nukentėjo, jam padaryta neturtinė žala, tačiau civilinio ieškinio nereiškia ir nesiekia jokios turtinės naudos.
Institucija, įvertinusi pirminio ir pakartotinio tyrimo metu surinktus duomenis ir atlikus skaičiavimus nustatė, kad galimai automobilis lenkimo manevro metu nuo dviratininko važiavo 0,95 m atstumu. Teigiama, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdžiai matoma, kad yra saugus atstumas tarp važiuojančio dviratininko ir transporto priemonės.
Remiantis papildomai atlikto tyrimo metu surinktais duomenimis 2025 m. gegužės 29 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kurį pranešėjas A. A. 2025 m. birželio 2 d. apskundė. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja V. V. 2025 m. birželio 11 d. priimtu nutarimu panaikino 2025 m. gegužės 29 d. nutarimą ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. papildomiems tyrimo veiksmams atlikti. 2025 m. rugpjūčio 13 d. byloje buvo paskirtas objektų tyrimas atlikti autotechninę ekspertizę.
2025 m. rugsėjo 23 d. iš Lietuvos teismo ekspertizės centro gautas ekspertizės statuso aktas Nr. 11-2384(25), 11-2630(25). Pateiktoje išvadoje Nr. 2 ekspertas nurodo, kad Nissan „Qashqai“ vairuotojo veiksmai – važiuodamas vidutiniu apie 108 km/h greičiu ir apvažiuodamas vidutiniu apie 33 km/h greičiu važiuojantį dviratininką, paliko apie 0,6 m šoninį tarpą tarp savo automobilio iš šono ir dviratininko, kas yra mažiau nei 1,5 m, – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu, tikėtina, sukėlė grėsmę eismo saugumui.
Institucija, įvertinusi surinktus duomenis konstatavo, kad šiuo atveju situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių, nes reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininko važiavimo trajektorija nepakito, dviratininkas nustojo minti dviračio pedalus transporto priemonei pravažiavus, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad vairuotoja veikė tyčia.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su Institucijos padaryta išvada, kad V. S. nepadarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.
2025 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2384(25), administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) 2 išvadoje nurodyta, jog buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Nissan „Qashqai“ vairuotojo veiksmai – važiuodamas vidutiniu apie 108 km/h greičiu ir apvažiuodamas vidutiniu apie 33 km/h greičiu važiuojantį dviratininką, paliko apie 0,6 m šoninį tarpą tarp savo automobilio iš šono ir dviratininko, kas yra mažiau nei 1,5 m, – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu, tikėtina, sukėlė grėsmę eismo saugumui.
ANK 569 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Tai tiek administracinių nusižengimų tyrimus atliekančias kompetentingas institucijas, tiek teismus įpareigoja, kad privalo būti vertinami ne atskiri tam tikri specifinio pobūdžio vienetiniai duomenys (kaip šiuo atveju pateikta eksperto išvada), o byloje esančių duomenų (įrodymų) visuma. Be kita ko, įstatymų leidėjas ANK 569 straipsniu nesuteikė prioriteto nė vienai iš šioje teisės normoje nurodytai duomenų nustatymo priemonei, t. y. jos visos turi vienodą įrodomąją vertę nustatant arba paneigiant bylai reikšmės turinčias aplinkybes.
Skunde akcentuojama eksperto išvada ir joje pateikti duomenys, tačiau teismui, vertinančiam byloje esančias aplinkybes ir priimančiam procesinį sprendimą, nėra privalomi, todėl šiuo atveju byloje eksperto išvados, padarytos ekspertizės Nr. 11-2384(25), vertinamos visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų, tačiau įvykio metu galiojusių KET 126 punkte buvo numatyta, jog rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Taigi, pagal įvykio metu galiojusių KET 126 punkto redakciją, vairuotojas, įvertinęs situaciją, pats galėjo pasirinkti saugų atstumą, tačiau tiek galiojant ankstesnei KET 126 punkto redakcijai, tiek dabartinei nurodyto KET punkto redakcijai, vairuotojas turi saugiai atlikti lenkimo manevrą.
A. A. skunde nurodė, kad automobilis jį lenkė itin nesaugiai ir dėl netikėtumo bei oro srauto jį sumėtė. V. S. duodama paaiškinimus policijos pareigūnams nurodė, kad nepamena, jog 2024 m. spalio 4 d. važiuodama keliu Jurbarkas–Šakiai, būtų nesaugiai aplenkusi dviratininką, kuris būtų blaškomas oro srauto, t. y., kad būtų jį sumėtę. Teismo posėdžio metu nurodė, kad gal ir galėjo lenkimo metu būti mažesnis šoninis atstumas nei 1,5 m. Ekspertizės Nr. 11-2384(25) akte nurodyta, jog iš vaizdo įrašo matyti, jog prieš apvažiavimą ir apvažiavimo metu dviratininkas juda tiesia arba tokiai artima trajektorija į priekį, apvažiavus automobiliui Nissan „Qashqai“, dviratininkas kelio pločio atžvilgiu persislenka į dešinę savo važiavimo kryptimi ir toliau juda tiesia arba tokiai artima trajektorija į priekį. Tai, kad lenkimo momentu ar jam pasibaigus, dviratininko važiavimo trajektorija žymiai pasikeičia, nepatvirtina ir į bylą pateiktas vaizdo įrašas. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje surinkti faktiniai duomenys nepatvirtina, kad dėl V. S. automobiliu atlikto lenkimo manevro, dviračiu važiuojantį A. A. sumėtė dėl oro srauto, todėl dviratininkas buvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Teismas turi pagrindo abejoti A. A. skundo teiginiu, kad jį sumėtė dėl netikėtumo. Nors nagrinėjant skundą A. A. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau tos pačios sudėties teismas yra išnagrinėjęs ne vieną to paties pareiškėjo – A. A., skundą, kuriuose A. A. nurodydavo iš esmės tas pačias aplinkybes, t. y., kad aplenkus automobiliui, dėl netikėtumo jį sumėto, kad jis būna priverstas keisti važiavimo greitį, kryptį ar balansuoti. A. A. yra nurodęs, kad yra patyręs dviratininkas, rūpinasi savo saugumu, naudoja prietaisą Garmin Varia (duomenys neskelbtini) ir žino, jog jį ketina lenkti transporto priemonė, nes apie tai jį informuoja naudojamas prietaisas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.
Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu galiojusių KET 126 punkte lenkimo metu šoninis atstumas buvo tik rekomendacinio pobūdžio, į tai, kad bylos medžiaga vienareikšmiškai nepatvirtina, kad būtent V. S. veiksmai sukėlė pavojingą situaciją, privertusią kitą eismo dalyvį staigiai keisti kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų saugumui užtikrinti, į tai, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai, vertintina, kad nagrinėjamu atveju Institucija pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną V. S. atžvilgiu, nes nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo A. A. skundas atmestinas ir Institucijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistu.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. A. skundą atmesti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus Šakiuose.