Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. U., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. U., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovu, per nustatytą laikotarpį (atitinkamai ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalis ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) (toliau – ir Juridinių asmenų registro nuostatai), 120, 123 ir 127 punktai. Šiais savo veiksmais J. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. U. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį ir galimybę jame dalyvauti nuotoliniu būdu jam buvo pranešta elektroniniu paštu. J. U. pateikė prašymą išnagrinėti bylą jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka ir rašytinį paaiškinimą. Atsižvelgiat į išdėstytą, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savanoriškai atsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime, todėl administracinio nusižengimo byla, kurioje visos aplinkybės iš esmės yra aiškios, nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. U. teismui elektroniniu paštu pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad įmonės apskaitą tvarko fizinis asmuo, kuris patikino, kad klaida įvyko dėl žmogiškojo faktoriaus, ataskaitas teikė, bet dėl galimai neatidumo (arba) sisteminės klaidos, dėl serverių perkrovimo, elektroninių priemonių trikdžių, neužbaigė veiksmo iki galo, ir rezultate ataskaitos nebuvo pateiktos VĮ Registrų centrui. Šis asmuo pripažįsta savo kaltę, atsiprašė ir labai gailisi dėl šios įvykusios apmaudžios klaidos. J. U. kaip įmonės vadovas įžvelgia savo kaltę ir labai apgailestauja, kad laiku nepastebėjo nepateiktų duomenų, neparagino asmens kuris teikia ataskaitas, patikrinti duomenų pateikimo būsenos, nepatikrino ir pats duomenų pateikimo fakto. Žino, kad būna klaidų ir reikia stebėti, atidžiau sistemoje patalpintą informaciją. Yra nedidelė įmonė, tad jiems labai stiprus smūgis gauti bet kokią informaciją apie nusižengimus ir baudas (įmonė įtraukta į nuo COVID-19 nukentėjusių sąrašą), stengiasi labai tvarkingai teikti duomenis ir nedaryti klaidų, bet taip jau nutiko, kad šį kartą suklydo. Prašo atsižvelgti į kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi dėl susiklosčiusios situacijos. Prašo neskirti baudos, nusižengimą įvertinti kaip netyčinį, kuris tikrai nutiko dėl labai netyčinės klaidos. Ataskaitos šiai dienai yra pateiktos ( b. l. 15).

Be J. U. prisipažinimo, jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš J. U. surašyto 2020 m. gruodžio 8 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus administracinio nusižengimo protokolo Nr. RC-ANR_P-775-2020 matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga – Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad išrašo spausdinimo dieną (2020 m. gruodžio 8 d.) UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 metus ir 2019 metus. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu J. U. paskirtas nuo (duomenys neskelbtini), bendrovės finansinių metų pradžia – sausio 1 d., pabaiga – gruodžio 31 d., t.y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais (b. l. 6-7).

J. U. nurodyta aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. ir 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo nepateikti laiku, kadangi jų dėl galimai techninių trukdžių ar nesklandumų nepateikė atsakingas už šių dokumentų teikimą asmuo, ne tik, kad nėra patvirtintos jokiais objektyviais įrodymais, tačiau neatleidžia J. U., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, nuo atsakomybės už įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą Registro tvarkytojui laiku ir nustatyta tvarka. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrų centrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrų centrui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Iš viešai prieinamų VĮ Registro centro duomenų ( b. l. 17) matyti, jog 2018 metų bei 2019 metų UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai Registrų centrui buvo pateikti už 2018 metus ir 2019 metus buvo pateikti tik 2021 m. sausio 6 d., t. y. atitinkamai daugiau nei metais bei daugiau 6 mėnesiais praleidus jų pateikimo terminą. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad J. U., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, yra atsakingas už juridinio asmens finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą laiku, todėl pagrįstai traukiamas atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi J. U., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, neužtikrino, kad 2018 bei 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku. Nors J. U. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad aptariamų dokumentų laiku nepateikė iš dalies dėl objektyvių priežasčių – įmonės atsakingas asmuo jų nepateikė galimai dėl neatidumo (arba) sisteminės klaidos, dėl serverių perkrovimo, elektroninių priemonių trikdžių, tačiau, teismo vertinimu, J. U. nurodytos priežastys dėl 2018 m. ir 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo laiku nėra pagrįstos ir nelaikytinos objektyviai trukdžiusiomis minėtus dokumentus pateikti per įstatyme nustatytus terminus (juo labiau kad minėti terminai praleisti ženkliai, t.y. daugiau nei metais bei daugiau nei 6 mėnesiais). Teismo vertinimu, J. U. nurodytos priežastys ne tik, kad yra nepagrįstos, tačiau ir nepateisina finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo taip ženkliai praleidus jų pateikimo terminą, ir nešalina jo atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Kaip minėta, ANK 223 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta atsakomybė už finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Iš šios teisės normos konstrukcijos galima spręsti, jog minimas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčine, tiek ir neatsargia kaltės forma. Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. U. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, veikdamas nerūpestingai, t.y. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina tai, jog J. U., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeisdamas CK 2.66 straipsnio 4 dalies ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalies reikalavimus, per nustatytą laikotarpį iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė Registro tvarkytojui 2018 metų UAB (duomenys neskelbtini) metinės finansinės ataskaitos rinkinio bei iki 2020 m. birželio 1 d. nepateikė Registro tvarkytojui 2019 metų UAB (duomenys neskelbtini) metinės finansinės ataskaitos rinkinio ir tokioje jo veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose J. U. prašė paskirti jam įspėjimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).

Teisminėje praktikoje tai pat ne kartą išaiškinta, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už padarytą nusižengimą numatyta minimali administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso nuobauda neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Pateiktuose teismui rašytiniuose paaiškinimuose J. U. nurodė, kad ataskaitos yra pateiktos ir, kad niekam žala nebuvo padaryta. Teismas pažymi, jog ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl, tai jog nebuvo padaryta reali žala, atsakomybės nešalina, taip pat jos nešvelnina. Nors J. U. ir ištaisė savo pažeidimą, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) 2018 metų ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai (duomenys neskelbtini) buvo pateikti Juridinių asmenų registrui, tačiau, kaip jau minėta, dėl J. U. nerūpestingumo jie buvo pateikti pavėlavus daugiau nei metais ir šešiais mėnesiais bei kitu atveju – daugiau nei šešiais mėnesiais. Taigi, vien ta aplinkybė, kad J. U. ištaisė savo pažeidimą, nelaikytina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kitos J. U. nurodytos aplinkybės (tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. ir 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo nepateikti laiku galimai dėl techninių nesklandumų), nepatvirtintos jokiais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Kaip minėta, pagal formuojamą LAT praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad J. U. rūpinosi savalaikiu UAB (duomenys neskelbtini) 2018 metų ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimu, domėjosi šių dokumentų savalaikio nepateikimo priežastimis ir bandė jas pašalinti.

Taigi jokių išskirtinių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog yra ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyti švelnesnės negu sankcijoje nustatyta minimali nuobauda skyrimo pagrindai, nenustatyta.

Kitas J. U. nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip reikšmingas tik skiriant minimalią nuobaudą ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose ir, teismo vertinimu, įvertinus minėtų aplinkybių visumą, būtent minimali ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda šiuo atveju atitinka teisingumo bei proporcingumo reikalavimus bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą J. U., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį –administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika padarytas dėl nerūpestingumo. Įvertintina ir tai, kad teismui pateikti duomenys, jog pastarasis pažeidimas šiuo metu jau yra ištaisytas, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) 2018 metų ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai jau yra pateikti Juridinių asmenų registrui, nors, kaip jau minėta, jie buvo pateikti pavėluotai daugiau nei metais bei kitu atveju – šešiais mėnesiais. Taip pat atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – J. U. yra darbingo amžiaus, dirbantis, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus nebaustas. J. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant J. U. minimalią ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

J. U. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126491198.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą